Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“