Category: Propaganda

Tūkstančiui žodžių – tūkstantis mirčių. Kaip propaganda veikė Ruandoje

Boris Kozlovskij

Harvardo ekonomikos docentas prisiminė mokyklinę fiziką ir sugalvojo paprastą būdą, kaip suskaičiuoti propagandos aukas, nužudytas per tutsių skerdynes.

David Yanagizawa-Drott, 45 puslapius užimančio straipsnio, atspausdinto rugpjūčio mėnesio „Quaterly Journal of Economics“ numeryje autorius, seniai domisi valdžios ir žiniasklaidos santykių vingrybėmis. O keletą paskutiniųjų metų jis išsamiai nagrinėja 1994 m. genocido Ruandoje siužetą ir vienos vienintelės radijo stoties RTML („Tūkstančio kalvų radijas“) vaidmenį jo metu.

RTML vedėjus tarptautinis tribunolas nuteisė ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Kaltės problema lyg ir yra išspręsta. Taip, skatino neapykantą. Taip, ragino „sutraiškyti tarakonus“. Ir tikrai, per tris mėnesius, nuo balandžio iki liepos, hutu aktyvistai mačetėmis ir plikomis rankomis nužudė 500 tūkstančius tutsių (arba milijoną – dėl skaičių ginčijamasi.) Tačiau lieka neatsakytas kitas klausimas: ar tikrai radijas taip stipriai paveikė įvykių eigą? (Apie TV ir laikraščius nėra kalbos: šalyje, kur dauguma nemoka skaityti ir neturi pinigų televizoriui, radijas – be konkurencijos.)

Ir štai, kaip dažnai pasitaiko mūsų rubrikoje, į pagalbą ateina fizika. O tiksliau – radijo bangų sklaidos dėsniai.

RTLM – vienos iš dviejų radijo stočių, kurias Rusijoje vadintų federalinėmis, žinioje buvo viso labo du siųstuvai: vienas, 100 vatų galios, sostinėje Kigalyje, kitas, 1000 vatų, aukštoje Muė kalno viršūnėje. Radijo stotis pavadinta „Tūkstantis kalvų“ todėl, kad Ruanda iš tiesų yra kalnuota. Kalnai užkerta kelią radijo signalams, todėl kai kurių kaimų jie nepasiekia, o kai kuriuose girdimumas tik dalinis. David Yanagizawa-Drott surado palydovinį reljefo žemėlapį ir lengvai suskaičiavo signalo kiekviename apgyvendintame taške lygį.

Mokslininkas turėjo dar vieną duomenų rinkinį: kiek žmonių kokiame kaime nuteista už dalyvavimą genocide. Ir užtikrinto RTLM girdimumo zonoje tokių paaiškėjo esant 62–69 procentais daugiau negu ten, kur signalo išvis nebuvo.

Jau vien šis pastebėjimas laužo patogią teoriją, kad raginimai eteryje – ne plačiųjų masių nusiteikimo priežastis, o pasekmė. Jei dauguma trokšta kraujo, atsiras žiniasklaidos priemonės, kurios įgarsins ir tą požiūrį. Logiška? Turint rankose statistikos duomenis – jau ne labai: kur ryte propaganda, ten vakare kraujas, o ne atvirkščiai.

Prievarta būna įvairių formų. Vieni žudikai – pavieniai mėgėjai (443 tūkstančiai nuteistųjų): jiems radijas užsiminė, kad už nužudytų kaimynų tutsių nuosavybės pasidalijimą nieko nebus. Kiti – taip vadinamoji „milicija“ (77 tūkstančiai nuteistųjų) – išvertus į rusų kalbą, tai ne žmonės su antpečiais ir uniforminėmis kepurėmis, o greičiau kažkas panašaus į kazokų būrius, organizuotus savanorius. Kumuliacinis efektas, atskleistas Yanagizawa-Drott’o, įtakojo kaip tik tokių būrių verbavimą. Geriausiai verbuoti sekėsi kaimuose, kurie ne tik patys, bet ir gretimos gyvenvietės patekdavo į užtikrinto RTML girdimumo zoną. Taigi, į galvažudžių būrius jungėsi ne tik visiški maniakai, bet ir paprasti žmonės, kuriems būtų pakakę tolimų kaimynų nepritarimo, kad apsigalvotų.

Asmeninei prievartai toks dėsningumas nebuvo nustatytas: jei tu eini žudyti vienas, tai, tikriausiai, ir taip supranti, kad tai tiesiog žmogžudystė, o ne šventasis karas. Tačiau kai visi aplink įsitikinę tikslų teisingumu, prisijungti prie organizuotų pajėgų kaip niekad lengva.

Straipsnio pabaigoje mažai moralizuojančių išvadų, užtat daug lentelių ir grafikų. Vienu, pavyzdžiui, gerai paaiškinama, kodėl valdžioms reikia ginti informacinę erdvę (na, pavyzdžiui, Rusijoje spausti socialinius tinklus ir tinklaraščius), nors valdžia ir taip dominuoja eteryje. Kai radijo klausytojų dalis kaime viršijo kritinę 60–80 procentų ribą, „milicijos prievartos“ lygis šuoliu kilo aukštyn. Paskutiniai abejojantieji – rimta kliūtis propagandos kelyje, todėl tą mažumą reikia rimtai vertinti.

Genocidas Ruandoje – visai netolima praeitis – 1994 metai. Tuo metu Rusijoje transliuojama MMM reklama su Lionia Golubkovu, Jelcinas diriguoja orkestrui ir planuojamas pirmasis Čečėnijos karas. Šis to laikotarpio atributų sąrašas paaiškina, kodėl naujienos apie skerdynes kažkur Afrikoje tapo svarbiausiu metų siužetu amerikiečių ir Europos žiniasklaidoje, bet ne pas mus. Apie Ruandos įvykius pradėjome prisiminti kaip tik prieš karo Ukrainoje pradžią: ėmėme lyginti „Tūkstančio kalvų radiją“ su įvairiomis valdžiai palankiomis žiniasklaidos priemonėmis Rusijoje, nuo Pirmojo kanalo iki „Russia Today“.

Valstybinė žiniasklaida padeda karui? Valstybinė žiniasklaida skleidžia neapykantą? David Yanagizawa-Drott perkelia šiuos inteligentiškus samprotavimus į skaičių lygmenį. Pabaigoje jis pateikia mirčių skaičiaus, kurios visiškai visos gula ant „Tūkstančio kalvų radijo“ sąžinės, įvertinimą. Suskaičiuota, kad 51 tūkstantis žmonių dar būtų gyvi, jei dviejuose šalies taškuose būtų sugedę pora siųstuvų – vienas 100, kitas 1000 vatų galios.

Juokinga, kad „Russia Today“ turi savo ypatingą požiūrį į šią afrikietišką istoriją: esą tie 500 tūkstančių aukų buvo ne tokios jau ir nekaltos, kaip mums jas vaizduoja Vakarų taip vadinamosios žiniasklaidos priemonės. „Tutsių elitas tikėjo, kad jie yra dievo išrinktieji, Afrikos žydai, užgimę būti milijonų hutų valstiečių valdovais“. Žodžiu, kaip mums praneša valstybinė žiniasklaida, pasauliui transliuojanti oficialiąją Rusijos valdžios institucijų poziciją, pusę milijono (ar milijoną) žmonių išskerdė ne veltui. Buvo už ką.

Šaltinis ir teksto iliustracija: http://www.snob.ru

Antraštės iliustracija: „Nyamata Memorial Site 13“ by Fanny Schertzer.

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Kremlius pradėjo naują informacinę ataką

Jau ilgiau nei keturis mėnesius Ukrainos rytuose tęsiasi ginkluotas konfliktas. Išleidžiamos didžiulės lėšos, žūsta žmonės. Politinė konflikto įtampa kiekvieną dieną auga. Stiprėja kariniai veiksmai.

Prasidėjus naujam Rusijos karinės agresijos proveržiui, informacinis Kremliaus karas įgavo naujas formas. Tai nulėmė karinės ir politinės būklės vystymosi paskutinę savaitę ypatumai.

Iš esmės dabartinės informacinės Ukrainos situacijos formavimas prasidėjo po malaizietiškojo Boing’o tragedijos. Tuo metu Ukrainos žiniasklaida sugebėjo sukurti gana tvirtą informacinę užkardą nuo Rusijos propagandinių nuomonių. Kremlius bandė sukurti informacinį triukšmą, pateikdamas daugybę orlaivio sudužimo versijų, atitraukiančių auditorijos dėmesį nuo tikrųjų tragedijos priežasčių ir ieškančių labiausiai Rusijai tinkančių į tiesą panašių variantų. Šioje informacinėje dvikovoje Ukraina nepralaimėjo.

Beje, tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai Ukrainos informacinė politika buvo preventyvi. Ir net dar daugiau. Ukrainos informaciniame lauke dirbo vakarietiška žiniasklaida, diplomatija ir politinis elitas. Tačiau to taip pat negalima pavadinti laimėjimu, nes numušto Boing’o tema Ukrainoje išsilaikė maždaug pusantros savaitės. Deja, „informacinis Boing’as“ liovėsi būti aktualus. Chaotiška Ukrainos informacinė politika ir šį kartą nesibaigė pergale. Ukrainos informaciniai resursai (masinė žiniasklaida, Ukrainos politikumas, diplomatinis korpusas, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos) sutelkė savo dėmesį į kitas aktualias temas, beveik visai užmiršdamos apie tarptautinę tragediją.

Paskutines tris-keturias savaites Ukrainos kovinių veiksmų rytuose tematika užliejo Ukrainos žiniasklaidą. Buvo pasiekimų – pirmiausiai ATO pajėgų išvaduotos gyvenvietės. Šiai temai buvo skirta daugiau nei pusė informacinių pranešimų. Tačiau buvo ir pralaimėjimų (provokacijos dėl trečiojo mobilizacijos etapo, karo aukos, mūsų karių paėmimas į nelaisvę, silpna karinė logistika), kurie buvo tik paminimi, paliekant po savęs spėliojimų pėdsaką. Negatyvioji Ukrainos informacijos dalis buvo tiek televizijos ir radijo žiniose, tiek ir socialiniuose tinkluose. Kiekvienas žiniasklaidos nutylėjimas apaugdavo daugybe versijų. Iš to rasdavosi informacinių pranešimų faktų nesutapimai, o tai griovė pasitikėjimą Ukrainos žiniasklaida. Valstybinio informacinio branduolio nebuvimas leido išplisti informaciniam negatyvui.

Rugpjūčio pradžioje susiklostė situacija, kuomet žiniasklaidoje buvo daugiau kritikos, nei Ukrainos patriotizmo ir valstybingumo propagandos. Pavieniai Ukrainos politikų, politologų, kariškių ir diplomatų pareiškimai likdavo be žurnalistinio komentaro ir tiesiog nugrimzdavo naujo negatyvo liūne. Tai irgi liudija apie nesistemišką mūsų žiniasklaidos darbą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos pusė tuo pat metu ieškojo naujų informacinių pretekstų, sijodama tą patį ukrainietiškąjį negatyvą.

Po Rusijos kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją prasidėjo galingiausia informacinė Kremliaus ataka. Didžiulis Rusijos agresijos palaikymas buvo vykdomas visuose politiniuose lygmenyse (RF prezidentas, URM, politinės RF jėgos, Rusijos atstovai ES ir JTO) ir Rusijos masinės dezinformacijos priemonėse. Naujoji informacinė Rusijos operacija prasidėjo be įsibėgėjimo (išankstinio pasiruošimo) ir susitelkė šiomis kryptimis:

  • nuomonės apie dabartinės politinės Ukrainos vadovybės negebėjimą vadovauti šaliai ir priimti racionalius sprendimus piršimas;
  • įspūdžio, kad Ukrainos elitui šiuo metu labiau rūpi ateinantys rinkimai į Aukščiausiąją Radą, o ne įvykiai Ukrainos rytuose, kūrimas;
  • negatyvių samprotavimų apie Ukrainos karinę-politinę valdžią skleidimas, esą chaotiški kariniai veiksmai lemia nepateisinamas ATO pajėgų žūtis;
  • nuomonių apie tai, kad Ukrainos kariuomenė Ukrainos rytuose demoralizuota ir negali dalyvauti karo veiksmuose, o kariai nepasitiki vadais, platinimas;
  • idėjos, kad Ukraina be Rusijos dujų neperžiemos, ir kad šalys turi grįžti prie dujų sutarties peržiūrėjimo, diegimas;malaizietiškojo Boingo temos palaikymas, kaltinant Ukrainos pusę nutylint tai, kad lėktuvo kritimo teritoriją apšaudė ATO. Be to, buvo formuojami spėjimai, kad dėl Ukrainos kaltės nebus įmanoma nustatyti tikrųjų kaltininkų.

Reikia pabrėžti, kad tiksline informacinio Kremliaus auditorija dabar tapo:

  • Rusijos gyventojai ir rusakalbės diasporos užsienyje;
  • Ukrainos gyventojai, taip pat ir okupuotųjų Donbaso rajonų auditorija;
  • vakarų šalių auditorija;
  • Rusijai pagal politines pažiūras artimų valstybių auditorija (Muitų sąjungos ir BRICS šalys)

Šioje grandinėje būtina atkreipti dėmesį į Rusijos informacinėje operacijoje pasirodžiusį „dujų“ pretekstą. Ankstesniuose informacinio spaudimo Ukrainai etapuose rusiškų dujų tiekimo klausimas Rusijos buvo laikomas „tūzu rankovėje“ ir ištrauktas būtent dabar, pačiu aštriausiu momentu.

Paskutinėmis rugsėjo (greičiausiai turima minty rugpjūčio – vert. past.) dienomis RF energetikos ministras A. Novakas pareiškė apie šią žiemą Ukrainai gresiančias „dujų problemas“. Rusijos ministro pareiškimas buvo skirtas įtikinti auditoriją, kad Ukrainos vadovybė privalo priimti Kremliaus keliamas dujų tiekimo sąlygas. Siekdamas labiau įtikinti, Novakas savo pareiškimą parėmė skaičiavimais ir apibendrino, kad Rusija yra pasiruošusi grįžti prie derybų dėl dujų tiekimo Ukrainai.

Pastebėtina, kad „dujų pretekstas“ buvo atnaujintas kaip tik prieš eilinį Minsko konsultacijų dėl Donbaso krizės sprendimo raundą. Akivaizdu, kad būtent tuo būdu Rusijos pusė bandė pademonstruoti dominuojantį vaidmenį svarbiausių Ukrainai klausimų sprendime.

Taigi, Rusija pradėjo naują informacinę operaciją eskalacijai Ukrainos rytuose palaikyti.

Pagrindiniai naujos informacinės Kremliaus operacijos uždaviniai naujausių įvykių kontekste yra:

  • informacinė parama Rusijos karinei agresijai;
  • nuomonės apie „taikias stipraus Kremliaus galimybes“ formavimas;
  • spaudimas Ukrainos vadovybei, siekiant priversti jį priimti maskvietišką konflikto sureguliavimą.

Todėl Ukrainos informacinė erdvė turi būti pasiruošusi Rusijos pusės iššūkiams ir adekvatiems atsakymams.

Kadangi sprendžiant Donbaso krizę svarbiausios yra derybos ir diplomatinės konsultacijos, pagrindinę informacinių priemonių dalį, besąlygiškai palaikant žiniasklaidai, turi prisiimti Ukrainos vadovybė ir diplomatinis korpusas.

Viačeslavas Gusarovas, ekspertas, „IP“ grupė

Šaltinis: http://sprotyv.info

Atsakymas Putinui į frazę „Jeigu panorėsiu, Kijevą paimsiu per dvi savaites“

Victor Chuikovsky

1904 m. Rusų – japonų karas:

– Mes šitas makakas mazgais surišim, visas jų sūrudijusias geldas paskandinsim, Tokijuje būsime per mėnesį!

86 tūkst. žuvusių, nuskandinti arba paimti į nelaisvę du laivynai, žuvo aibė admirolų, prarastas Port-Artūras ir pusė Sachalino.

1914 m. Pirmasis pasaulinis karas:

– Mes tuoj šituos austrijokus ir vokiečius ant durtuvų pamausim! Po savaitės būsime Vienoje, po dviejų – Berlyne!!!

1,7 mln. žuvusių ir mirusių nuo žaizdų, 5 mln. sužeistų, 2 mln. nelaisvėje, pralaimėjimas, Lenkijos praradimas, Imperijos žlugimas, caro šeimos sušaudymas.

1920 m. Sovietų – Lenkijos karas:

– Mes tuos ponus į ožio ragą suriesim, girdysime Vysloje raudonuosius žirgus, duokit mums Varšuvą, duokit Berlyną! Tuoj jie mums pašokinės!!! Per Baltosios Lenkijos lavoną veda kelias į pasaulinį gaisrą!

„Vyslos stebuklas“: Varšuvos mūšio metu žuvo 25 tūkst. Raudonosios armijos karių, 60 tūkstančių – nelaisvėje, 45 tūkstančius internavo vokiečiai. Kažkiek tūkstančių dingo be žinios. Prarasta daug artilerijos ir technikos. Lenkai tuo tarpu prarado 15 tūkst. žuvusių ir dingusių be žinios, 22 tūkst. sužeistų.
Pagal Rusijos šaltinius, apie 80 tūkst. raudonarmiečių iš 200 tūkstančių, pakliuvusių į lenkų nelaisvę, žuvo.
„Mes laukėme iš lenkų darbininkų ir valstiečių sukilimų ir revoliucijos, o gavome šovinizmą ir buką neapykantą „rusams““ – K. Vorošilovas. (vėliau – SSRS maršalas, vert. past.)

1939 m. Karas su Suomija:

– Mes šituos čiukčius į blynus sulyginsim, po savaitės būsime Helsinkyje, sutik mus, suome gražuole!

Mūsų 2500 lėktuvų prieš 270 suomių, 2300 tankų prieš suomių 26, 500 000 kariuomenės prieš 250 tūkst.
184 tūkst. žuvusių, mirusių nuo žaizdų ir sušalusių (7 kartus daugiau nei priešininko), numušė 640 lėktuvų (jų – 62), sunaikinta 650 tankų (jų – 0). Atplėšė gabalą dvigubai mažesnį nei Krymas.

Karas nėra toks baisus, kaip Rusijos kareiviai

Karas nėra toks baisus, kaip Rusijos kareiviai

1941 m. Vokietija užpuola SSRS:

– Mes per savaitę būsim Berlyne!!! Mažu krauju, svetimoje teritorijoje!

27 mln. žuvusių, pusė šalies – griuvėsiai, 4 metai.

1979, žygis į Afganistaną:

– Kur ten tiem abrakams su mumis kovoti, mes turime tankus, lėktuvus, sraigtasparnius, naktinį matymą – JĖGA!

15 tūkst. žuvusių, kalnas tankų ir šarvuotos technikos, kalnelis sraigtasparnių ir lėktuvų numuša, baisios lėšų sumos sukištos, pabėgom gėdingai, sojuzas subyrėjo nuo tų sunkumų.

1994 m. Pirmas Čečėnijos karas:

– Grozną paimsim vienu pulku!

10 tūkst. žuvusių, kalnas tankų ir šarvuočių sudeginta, dešimtys sraigtasparnių.
Čečėnai laimėjo, Rosija moka jiems duoklę, ginkluoti čečėnai varinėja po Maskvą ir žudo nebaudžiami. Čia – jau antro Čečėnijos karo rezultatai.

2014 m., prieš įsiveržiant į Ukrainą:

– Mes nueisime iki Kijevo ir Lvovo, visa jų armija – chlamas ir rūdys, sulyginsim, atbėgs patys pasiduoti, mus sutiks gėlėmis, samagonu ir išskėstomis merginų kojomis.

Vertė: Justinas Žilinskas

Šaltinis: http://evroua.com

Dar ir dar kartą

Zurab Alasania

Nebendrinkite ir nesidalinkite žiniomis (informacinėmis diversijomis), kurios skirtos jūsų rankomis kelti baimę. Jūs – galutinė loginė šios grandinės grandis.

Tai – patikrinta ir daugeliu faktų įrodyta technologija.

Jos veikimas – paprastas. Pranešimas susidaro iš dalies tiesos ir didelės dalies melo. Jauką jūs čiumpate akimirksniu, nes pora “faktų” iš žinutės jums jau pasitaikė ir jie buvo teisingi. Taigi, jūsų pasąmonė sprendžia, kad likusi informacijos dalis – irgi teisinga.

Kitas informacinės diversijos variantas: “mano pažįstamo pažįstamas, karys iš ATO zonos, asmeniškai…” (dešimtys tokių “karių” jau sulaikyti. Nei vienas iš jų nebuvo net arti ATO zonos. Pusė iš jų buvo RF piliečiai, kiti – tiesiog nupirkti, vienas pasirodė tiesiog idėjinis dnr/lnr romantikas.

Košmaras lenda jums į sielą ir protą. Jus kvailina perskaityto siaubas. Jūs tuoj pat, negalvoję nė sekundės, mėginate to atsikratyti. Mūsų atveju – šauksmu socialiniuose tinkluose, dalindamasis savo šauksmu su pasauliu. Jums truputį lengviau.

Pasauliui tikrai ne lengviau. Baimė lengvai užkrečiama. Ji plinta kaip gaisras vėtroje, ir veikia mases stipriau nei pavienius žmones.

Rezultatas? Nors, regis, tai – tik pavienė priešui pavykusi psichologinė ataka, sukelianti depresyvius jausmus kiekvienam individui – yra ir strateginiai tikslai. Kumuliatyvinės baimės kaupimasis visuomenėje stumia ją į kolektyvinius veiksmus. Visokius. 99 procentai jų – kenksmingi ir problemos niekaip nesprendžia.

Bet jeigu individo atveju palengvėjimas ateina išsiliejus socialiniuose tinkluose (išliejau sielą), tai sociume išsiliejimas būna kolektyvinis: suorganizuoti masinį protestą, ką nors sugriauti, ką nors padegti, ką nors pakarti (specialiai utriruoju, bet istorija čia negailestinga). O gal ir “paimti Bastiliją”. Kam ją reikėjo imti – iki šiol niekas nežino, bet išsiliejo, oho.

Priešas džiaugsmingai trina rankas. Pavyko.
<…>

Galvokite. Skaičiuokite iki 10. Netgi iki 100, jeigu rankos vis tiek nori klaviatūros. Tada – šaltas dušas. Čiupkite save už ausies. Nueikite nuo kompiuterio. Užsiimkite kitais reikalais. Tokiais, kad jūsų mintis pilnai užimtų.

Po dviejų – trijų – keturių valandų grįžkite. Ar vis dar taip pat “svarbu”, ką norėjote paskelbti? Ne. Situacija keičiasi, ir labai greitai. Ir į visas puses.

Niekada nei vienas sprendimas, diktuojamas baime, ir veiksmas, darytas panikuojant, nebuvo naudingas ir teisingas.

Tegul kiekvienas dirba savo darbą. Pagal savo kompetenciją. Ir kiekvienas stengiasi, kad jo darbas būtų tinkamai padarytas. Tada jums nereiks žaisti tankistų, o generolams – gaminti jūsų virtuvėje.

Nebijokite. Ir mes laimėsime!

Apie smegenų plovimą Rusijoje

Užstrigęs ir ryškus komentaras, vieno ukrainiečio parašytas Reddit tinkle. Tai tiesiog iliustracija to, kiek smarkiai Kremliaus propaganda praplauna smegenis Rusijoje gyvenantiems žmonėms. Vargu ar čia verta stebėtis, kad dažniau žiūrintys Rusijos TV, nukvankšta netgi gyvendami Lietuvoje, kur informaciją gauti žymiai paprasčiau?

Net jei bus visi įrodymai – dokumentai, ginklai, lavonai (švieži ar šaldyti), 90% Rusijos gyventojų bukai burbuliuos apie tai, kad viskas yra Ukrainos SBU falsifikacija.

Vakar bendravau su savo sese, kuri gyvena Maskvoje. Ji man papasakojo, kas išties dedasi Ukrainoje. Kai aš veblenau apie numuštą Boingą ir Rusijos kareivius – ji man paaiškino, kad lėktuvą numušė Ukrainos Nacionalinė Gvardija, o Rusijos kariai – tai gudrus SBU feikas.

Kai aš ai pasakiau, kad Ukrainoje gyvenu aš, o ne jinai ir todėl žinau geriau – ji man paaiškino, kad aš esu užzombintas ir nutraukė pokalbį.

Taigi, Rusijai reikia tarptautinio teismo.

Kaip pasipriešinti Kremliaus informacinei operacijai „Humanitarinė katastrofa“?

Informacinė Rusijos ekspansija paskutinėmis savaitėmis susidūrė su reikšmingu Ukrainos informacinių resursų pasipriešinimu. Televizijos kanalai, radijas, spauda, visuomenė suformavo vieningą ukrainietišką poziciją apie tai, kokie turi būti Ukrainos rytai.

GranataKlaviaturaNepaisant paaštrėjusios karinės politinės situacijos šiame regione, įvykių nušvietimas vyksta per Ukrainos informacinį vektorių.

Rusijos informacinė kampanija juntamai susilpnėjo. Veikiau sakant, informacinės žinutės su „banderininkais“ ir „fašistais“ tapo silpnesnės.

Tačiau paskutinę savaitę iškilo naujas informacinis simbolis – „humanitarinė katastrofa Ukrainos rytuose“. Tuo pačiu metu keletas autoritetingų leidinių, «dni.ru», «ITAR-ТАSS», «RT» ir kt., ėmėsi nušviesti humanitarines bėdas Donecko ir Luhansko srityse.

Tai sutapo su dar vienu reikšmingu įvykiu – RF prezidento Vladimiro Putino sprendimu atšaukti Rusijos karinių pajėgų panaudojimą Ukrainos teritorijoje leidžiantį nutarimą. Kartu su tuo buvo ir kitų, ne mažiau įdomių įvykių. Pirma, dėmesį patraukė Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų su separatistais pradžia. Antra, LLR ir DLR lyderių sprendimas dėl taip vadinamosios Liaudies respublikų sąjungos.

Toliau, šio „įvykių parado“ analizė sumodeliuos struktūrą, kaip galėtų vystytis informacinė operacija rytų Ukrainoje. Prognozės, kaip yra žinoma – nedėkingas darbas: jei būsi teisus – niekas nepastebės, o jei suklysi – tapsi priešu.

Taigi, pabandykime palyginti įvykius tarpusavyje ir pažvelgti į juos per esamų aplinkybių prizmę.

Šiomis dienomis pasirodžiusią tezę apie Donecko ir Luhansko srityse kylančią humanitarinę katastrofą masinės informacijos priemonės ėmė skleisti su pastebimu dažniu ir intensyvumu. Autoriai nesikuklina vartodami epitetus ir literatūrinius palyginimus. Nevengia ir siaubą keliančių smulkmenų. Interneto šaltinių analizė tai tik patvirtino.

Štai keletas jų (pateikiame atskiras tezes):

Besivaržančios pusės visiškai nepaiso taikių piliečių interesų (nėra medicininio aptarnavimo, sustabdytas mokymas, užšaldyta socialinė sfera, nuolatiniai vandens ir elektros tiekimo pertrūkiai, blokuojamas humanitarinių krovinių pristatymas).

Painiava dėl žuvusiųjų skaičiaus (niekas nežino: kiek tiksliai yra žuvusiųjų, spėjama, kad jie jau skaičiuojami tūkstančiais). Abi pusės sąmoningai mažina savo žuvusiųjų ir didina žuvusių „priešų“ skaičių, kad juos įbaugintų.

Didžiulis kiekis pabėgėlių (gelbėdamiesi žmonės bėga į kitus Ukrainos regionus, Krymą, Rostovo ir kitas sritis). Pasak Rusijos masinės informacijos priemonių pranešimų, pabėgėlių skaičius auga, bet charakteringa tai, kad tikslaus jų skaičiaus neįmanoma niekur rasti. Vieni šaltinai praneša apie 27 tūkst., kiti apie 75 tūkst., o treti – iki 400 tūkst. žmonių. Jei laikysime, kad regione gyveno beveik 10 mln. žmonių ir Ukrainos masinės informacijos priemonės silpnai nušvietė pabėgėlių persikėlimą, teks patikėti Rusijos propaganda.

Žuvusiųjų kūnų išniekinimas (išsamiai apie cinišką elgesį su žuvusiaisiais). Pateikiamas pavyzdys, kad IL-76 skridusiųjų 49 kariškių žūtis buvo suplanuota turint tikslą pakurstyti karinę isteriją ir DLR bei LLR teritorijose tęsti kruviną ATO. Be to, LLR vadovas V.Boltovas pranešė, kad IL-76 žūties vietoje nėra desantininkų kūnų fragmentų, tuo užsimindamas apie tuščią lėktuvą.

Ir, žinoma, visus sukrėtė informacija (šaltinis neįvardijamas) apie tai, kad Slovjansko smogikai prie Karačuno gyvenvietės rado 180 žuvusių Ukrainos kariškių kūnų perrėžtais pilvais, o šiek tiek toliau – dar apie 300 kūnų be vidaus organų. Visiškas cinizmas!

Organizacija „Zubr“ (liet. stumbras) paskleidė informaciją, kad jei pradžioje radikalų kūnus šaldymo įrenginiuose išveždavo į Charkivą, kur juos sudegindavo krematoriume, tai dabar, po masinių netekčių pastarosiomis dienomis, į Slovjanską atvarė keletą ekskavatorių, kuriais kasami broliški kapai, į juos padrika krūva verčiami kūnai, o paskui paprasčiausiai užverčiami ir sulyginami su žeme.

Toje pačioje žinutėje pasakyta, kad Donbase, be PKK (privati karinė kompanija) samdinių atsirado ir užsienio šalių gydytojų su specialia įranga. Jie išima žuvusiųjų ir netgi sunkiai sužeistų karių organus („Zubr“ svetainė). Taip pat regione pasirodė pastebimas kiekis greitosios pagalbos automobilių su Kijevo registraciniais numeriais. Ligoninėse atsirado naujų specialistų – chirurgų, kurių dauguma yra užsieniečiai. Bet pagrindinė keistenybė ta, kad jie užsiima tik sunkiai sužeistaisiais. Telefoniniuose tarpusavio pokalbiuose jie užsimena apie to ar kito nukentėjusiojo vidaus organus. Tiesiog detektyvinės baisaus scenarijaus detalės.

Turtų krovimasis iš karo (vagys su antpečiais ir civiliais kostiumais uždirba iš tiekimų karinei veiklai). Pirma, neišmokamas ATO kovotojams žadėtas atlyginimas. Antra, ištisų padalinių dalyvavimas karo veiksmuose nėra patvirtinamas dokumentais. Trečia, realūs karo nuostoliai nurašomi kaip buitiniai įvykiai arba įtraukiama į dingusiųjų be žinios sąrašus, kad nereikėtų mokėti žuvusiųjų šeimoms. Ketvirta, siekiant sutaupyti, netektys nurašomos, kovotojus užregistruojant kaip „dezertyrus“. Penkta, bankai nesuteikia „atostogų“ pasiimtų kreditų grąžinimui ir trikdo šeimas. Šešta, nėra karinio aprūpinimo ir ATO kovotojai savo sąskaita perka aprangą (batus, uniformas, neperšaunamas liemenes).

Valdžia trokšta abipusių nuostolių – pagal Kijevo strategų užmačias turi žūti tiek separatistai, tiek ir tie patys kovotojai, gavę „euromaidano“ patirties ir jame užgrūdinti, kad būtų atsikratyta konkurentų kovoje už šiltas vieteles Kijeve.

Informacinės isterijos dėl artėjančios humanitarinės katastrofos kurstymui pradėti naudoti ukrainietiškų domenų internetiniai forumai, taip informaciniams pranešimams pridedant patikimumo. Tai Rusijos propagandos mašinos naujovė.

Taigi, Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo naują karo fazę – informacinę operaciją „Humanitarinė katastrofa“. Pagrindinis jos tikslas – Ukrainos rytams gręsiančio nežmoniško kataklizmo informacinio pavidalo kūrimas.

Lygiagrečiai Rusijos prezidentas, anksčiau inicijavęs mandato kariuomenės įvedimui į Ukrainos teritoriją gavimą, staiga atliko atgalinį ėjimą. Ėjimą Trojos žirgu. Jis kreipėsi į Federacijos tarybą su pasiūlymu atšaukti mandatą dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją ir tuoj pat gavo sutikimą. Rusijos spauda tai traktuoja kaip taikos ženklą. Europa taip pat sveikina tokį Putino žingsnį.

Tuo pačiu metu pradėtas ir derybų su Ukrainos rytinių regionų smogikais procesas, kuris tuoj pat virto nesibaigiančiomis konsultacijomis.

Ir dar kuriama Liaudies respublikų sąjunga – Luhansko ir Donecko respublikų.

O dabar surinksime dėlionę. Tarkim, ATO rudeniop nesibaigs..

Rusijai paskelbus nesikišimą, Liaudies respublikų sąjungos teritorijoje vangiai vykstant deryboms tęsiasi kovos veiksmai.

Ukrainoje prasideda eilinės priešrinkiminės varžybos ir rinkimų organizavimas atitraukia masių dėmesį nuo tikrų Ukrainos rytų problemų.

Lyja, purvina, namuose šalta, trūksta produktų, langai išdaužyti. Štai koks niūrus „liaudies respublikų“ peizažas…

Ukraina po eilinio rudeninio priešrinkiminio maratono. Ką tik baigėsi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. „Senieji“ deputatai dirba puse kojos, o naujieji dar nepradėjo darbo. Gera dirva humanitarinei katastrofai!

Būtent tuo metu įvyks propagandinių kampanijų suaktyvėjimas.

Spalio ir lapkričio mėnesiais informacinė „Humanitarinės katastrofos“ operacija kartu su besitęsiančiais koviniais veiksmais Ukrainos rytuose vis tik pasieks savo tikslą. Net jei tik iš dalies.

Visuomenė įsitikins, kad regione prasta moralinė ir psichologinė aplinka. Žlugusi socialinė rūpyba. Dvi į vieną sąjungą apsijungusios respublikos reikalingos skubios humanitarinės pagalbos. Tų rytinių regionų gyventojams bus įdiegta, kad pagalėti gali tik Rusija – tai ir yra vienas aptariamos informacinės operacijos tikslų.

LLR-DLR (Sąjungos) vadovybė kreipsis į Rusiją prašydama humanitarinės misijos, kurios ta tik ir lauks. Dėl įtikinamumo gali net suorganizuoti referendumą, patirties jau esama. Ir praktiškai po dienos humanitarinė misija imsis veikti.

Ukrainos ATO kariai neturės teisės priešintis humanitarinei misijai, jie suteiks koridorių.

Smogikai tuo metu dings: pasiduos arba tiesiog pabėgs Rusijon.

Gyventojai džiaugsis naujų ligoninių, mokyklų, vaikų darželių statybomis.

Greta tų įvykių Ukraina imsis ruošti savo humanitarinę misiją, bet darys tai biurokratiškai lėtai.

Ukrainos kariuomenė iš tos teritorijos pasitrauks po eilės provokacijų, dėl kurių pati ir bus kaltinama.

Po kurio laiko LLR-DLR teritorijos taps Rusijos ir Ukrainos ginčo objektu. Pagal Padniestrės, esančios Moldovos ribose, bet savo teritorijoje turinčios Rusijos kariuomenės kontingentą (800-1200 karių), pavyzdį.

Derybos su LLR ir DLR peraugs į nuolatinės vangios diplomatijos stadiją.

Тradicinis klausimas tokiose situacijose: kaip užkirsti kelią ir „ką daryti?“

Pirmiausiai reikia imtis Ukrainos specialiųjų informacinių (propagandinių) operacijų valdymo organų kūrimo ir jau šiandien pradėti informacines priemones prieš Kremliaus užmačias;

Antra, informacinėms priemonėms pasitelkti visus turimus informacinius, diplomatinius, visuomeninius, humanitarinius Ukrainos ir kitų šalių resursus;

Trečia, į karinius ATO veiksmus įtraukti pagalbą civiliams gyventojams pagal vakarietiškų „civil-military cooperation“ (arba profesionalų slengu „cimic“) pavyzdį – karinė pagalba nukentėjusiems asmenims, kaip taiki misija Irake. Ir imtis tos pagalbos reikia anksčiau už Rusiją.

Ketvirta, pradėti stiprų informacinį psichologinį darbą su taikiais Donecko ir Luhansko sričių gyventojais, juolab Ukrainos gynybos ministerija turi specialias pajėgas ir priemones.

Penkta, Rusija, tikėtina, koreguos informacines operacijos taktiką ir planus, sužinojusi apie Ukrainos informuotumą bei rengiamas kontrpriemones. tam reikia būti pasirengus.

Taigi, šiandien vyksta naujo Rusijos informacinės kampanijos etapo sąlyginiu pavadinimu „Humanitarinė katastrofa“ aktyvavimas.

Jo esmė yra stipraus neigiamo informacinio srauto, skleidžiamo visais įmanomais kanalais – žiniasklaida, internetas, visuomeninės nevalstybinės organizacijos, viešoji diplomatija, gandai ir kt. kūrimas. Šios kampanijos tikslas yra gyventojų nuomonės apie humanitarinę katastrofą, iš kurios išvaduos tik Rusija, formavimas.

Viačeslavas Husarovas, Karinių ir politinių tyrimų centro ekspertas informacinio saugumo klausimais, „IP“ grupei.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Laima Žilaitytė-Mayer

„Telekaras“ Donbase: daugtaškis vietoj taško

Mes anksčiau jau rašėme apie Donbase vykstančio „telekaro“ keistenybes, t.y. Ukrainos televizijos ir radijo transliacinių centrų vykdomą Rusijos propagandinių kanalų retransliavimą bei radijo ir televizijos transliavimo ir radijo ryšio paslaugas teikiančio koncerno RRT profsąjungos kaltinimus, kad Valstybinė specialiojo ryšio tarnyba teroristams „išnuomavo“ vyriausybinio ryšio kodus.

Ištyrę esamą situaciją pranešame jums.

1. Koncerno RRT „kadrinės“ rietenos akivaizdžiai nepadeda kelti šios struktūros darbo efektyvumo – ypač dabar, kai ji užima svarbiausią vietą dabartinėje informacinėje priešpriešoje Rusijai.

Vos tik mes konstatavome faktą, kad KRRT objektai Donbase retransliuoja Rusijos TV kanalus (tai seniai ne paslaptis ir visiškai tikra), tuoj pat buvome apipilti eiline purvo banga – esą, mes stojamės į oponuojančiųjų koncerno vadovybei pusę. Atseit, bet kokie bandymai teršti skaisčiai tyrą KRRT vadovų vardą gali būti tik kai kurių oponentų, su KRRT profsąjungos koordinacinės tarybos pagalba besimušančių dėl vadovybės krėslų, išsipirktas užsakymas.

Informuojame, kad mums – atleiskite už išsireiškimą – visiškai nusispjauti, kas vadovauja koncernui, o kas turi kitų kandidatų. Šioje konkrečioje situacijoje mes, grupė „IP“, neturime nei laiko, nei noro aiškintis, kas ten teisus, o kas nelabai. Mus domina faktas: už Ukrainos mokesčių mokėtojų pinigus Putino propagandistai vykdo ardomąją, prieš Ukrainą nukreiptą veiklą pačios Ukrainos teritorijoje. Tai nenormalu.

Ir labai blogai, kad gausybė Ukrainos žurnalistų, blogerių, visuomenės veikėjų to nesupranta. Jiems patinka dalyvauti rietenose ir kurstyti jas – iš abiejų pusių. Vėliavą į rankas. Bet jei turite tikrą norą pakariauti už Tėvynę – jūsų paslaugoms yra artimiausias karinis komisariatas.

Mes, savo ruožtu, pateikėme visų pobūvio dalyvių požiūrį. Ir patys atlikome tyrimą.

2. Mūsų išvada: Rusijos kanalus Donbase galima atjungti. Iš techninės pusės tai visiškai įmanoma.

Pagrindinis argumentas prieš – tas faktas, kad kartu su Rusijos televizijos kanalais bus atjungti ir ukrainietiški.

Tokiu būdu esama pasirinkimo: arba atjungiant iš regiono gyventojų tuo pačiu atimti galimybę žiūrėti ukrainietiškas naujienų programas (kurių čia beveik niekas nežiūri), arba palikti jų transliavimą kartu su melo ir propagandos lavinomis, skleidžiamomis per Rusijos TV (kurias žiūri dauguma televizijos žiūrovų šiame regione).

Koncernas RRT neprisiima atsakomybės apsispręsti. Telieka laukti, kokia bus aukščiausiosios Ukrainos vadovybės politinė valia. Į ją ir apeliuojame.

3. Šios situacijos išvados ateičiai.

Panašiais atvejais pagal visus informacinės priešpriešos teorinius ir praktinius kanonus būtinai turi būti atjungiami visi civiliai telekomunikaciniai objektai. Jokių televizijos ir radijo transliacijų regione, kuriame vykdoma operacija. Jokių laikraščių.

Vietoje to visuomenės informavimu regione turi užsiimti valstybinės struktūros, konkrečiai – gynybos ministerija. Tam tikslui karinių laikraščių ir karinių televizijos ir radijo studijų redakcijų sudėtyje sovietmečiu buvo lauko spaustuvės (БПК-63), lauko leidybiniai kompleksai (АТМ-83), mobilieji studijų kompleksai (ПСК-84) ir t.t.

Šiai dienai Ukrainos armijoje visa tai seniausiai nurašyta ir išvogta, nors Ukrainos gynybos ministerijos redakcija ir televizijos studijos veikia, jų bendrame etatų sąraše šimtai (!) karinių žurnalistų. Kurie, nors ir vadinami kariniais, tačiau gali veikti tik taikos sąlygomis.

Tarp kitko, Rusijos karinės pajėgos aprūpintos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiais modernizuotais kompleksais БПК-63МКЛ, АТОФ–97 ir t.t.

Jei mūsų armija turėtų panašios įrangos, nebūtų klausimo – ar atjungti Donbasui televiziją, ar ne. Koncerno RRT objektus pakeistų armijos televizijos kompleksai, transliuojantys tik parinktas Ukrainos TV laidas, lygiagrečiai su savomis, tikslinėmis „karinėmis“ programomis. Todėl ateityje būtina skirti kažkokį, kad ir simbolinį dėmesį klausimams apie armijos pasirengimą informacinei priešpriešai.

4. Dėl KRRT profsąjungų kaltinimo Valstybinės specialiojo ryšio tarnybai.

Mes nurodėme, kad neturime įrodymų, jog profsąjungų kaltinimai atitiktų tikrovę. Mes pasitikėjome specialiųjų tarnybų kompetentingumu, kurios, mūsų nuomone, turi atlikti šio klausimo tyrimą.

Šiandien iš pačios Valstybinio specialiojo ryšio tarnybos buvo kreiptasi į Ukrainos saugumo tarnybą, prašant atlikti minėtą tyrimą. Plojame ir laukiame UST išvados.

Grupė „IP“

Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer

Informacinio poveikio ukrainiečių sąmonei faktoriai ir pasipriešinimas manipuliavimui visuomenine nuomone

2014 06 16, 13:00

Kaip pranešė „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė, 2014 metų birželio 14-ą Kijeve vyko IV Forumas «Українских справ» (Ukrainos reikalų), kurį organizavo Tarptautinė labdaros organizacija „Nacionalinio atgimimo centras“, visuomeninė asociacija «Українська справа» ir Ukrainos Nacionalinis karo istorijos muziejus.

Jūsų dėmesiui pateikiame Karinių-politinių tyrimų centro informacinio saugumo srities eksperto Viačeslavo Gusarovo (Вячеслав Гусаров) pranešimą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie informacinį karą, informacinę agresiją ir manipuliacijas sąmone.

Ar tam galima užkirsti kelią ir kaip pasipriešinti naujai grėsmei? Ar ne per vėlai mes pradėjome apie tai kalbėti? Juk žinome, kad geriau vieną kartą tinkamai padaryti, nei paskui šimtą kartų perdarinėti.

Lengviau ir pigiau yra užkirsti kelią priešiškos informacijos poveikiui visuomenės sąmonėje, nei taisyti jo padarinius.

smegenys_zydra

Trumpai priminsiu:

Informacinis poveikis sąmonei – tai suinteresuotos šalies (informacinio poveikio subjekto) veiksmai, skirti sukurti reikiamą visuomeninės situacijos (informacinės situacijos) modelį, kuris tenkintų nustatytus reikalavimus, iš mitų sudarytų panašią į tiesą iliuziją ir priverstų elgtis numatomu būdu konkrečią visuomeninę grupę (informacinio poveikio objektą).

Informacinio poveikio pasekmės gali būti: valstybinių interesų diskreditavimas, autoritetų valstybėje pakeitimas, socialinių protestų atsiradimas ir t.t.

Poveikio instrumentais (informaciniu ginklu) priimta laikyti žiniasklaidą, telefonų ir kompiuterinius tinklus, nevalstybines organizacijas ir kitas socialines grupes, o taip pat specialiąsias technologijas.

Iškart pereisiu prie šios dienos realijų.

Analizuojant informacinę operaciją, vykstančią Ukrainos Pietų-Rytuose, suformuluojame jos tikslą:

sukurti informacinį pagrindą Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporožės, Chersono, Mikolajevo ir Odesos regionų perdavimui Rusijos Federacijos jurisdikcijai Pietų-Rytų Ukrainoje.

Informacinės operacijos užduotis:
1. Sukurti Pietų-Rytų Ukrainos gyventojams „vienintelio ir teisingo kelio“ informacinius vaizdus apie jų įstojimą į R.F sudėtį.
2. Pakelti Ukrainos regionuose Rusijos prezidento ir Rusijos Federacijos reitingus.
3. Sukurti visuomeninę pasitikėjimo atmosferą informacine RF veikla ir RF vadovybės veiksmais, susijusiais su atitinkamų Ukrainos regionų priėmimu į Rusijos sudėtį.
4. Sukurti negatyvų Ukrainos vyriausybės įvaizdį ir įteigti mintis, jog ji turi neigiamą požiūrį į Pietų-Rytų Ukrainos regionus.
5. Sukurti pagrindą Rusijos veiksmų Ukrainos Pietų-Rytų regionuose užsienio informaciniam palaikymui.

Informacinė operacija buvo suplanuota iš anksto.

Beveik tuo pat metu kai kuriuose regionuose įvyko to paties tipo mitingai, bandymai užgrobti valstybinių administracijų pastatus, miesto gyventojų nepriklausomų komitetų kūrimas ir t.t. Sinchroniškas nepriklausomų lyderių kamufliaže su automatais pasirodymas televizijos ekranuose ir jų pareiškimai apie nepavaldumą Kijevui – taip pat atrodė kaip pagal vieną šabloną.

Įvykių, tarsi pagal scenarijų, panašumas ir jų sutapimas laike neleidžia abejoti kruopščiu šių renginių paruošimu.

Nuo informacinės operacijos vykdymo pradžios Rusijos Federacijos informacinis poveikis tankėjo ir stiprėjo. Analizuojant bendrą pranešimų skaičių – didžioji dalis (beveik 90%) naujienų, pokalbių šou, analitinių programų buvo skirtos Ukrainos įvykiams. Į televizijos laidas pritraukė žinomus politikus, menininkus, istorikus ir kitus Rusijos autoritetus.

Būdingu apie Ukrainą pateikiamos informacijos bruožu tapo vienašališkas jos nušvietimas, tuo pačiu nutylint žinutes, kuriose rusai nepritaria Putino kursui (nepritariančių demonstracija, mitingai Ukrainai palaikyti, kai kurie opozicijos pareiškimai).

Naujienų blokus televizijoje vakaro metu (kurie pagal psichologinį suvokimą laikomi efektyviausiais) atidavė gerai paruoštiems rusiškiems agitatoriams D.Kiseliovui ir V.Solovjovui.

„Nesvarbu, kas vyksta – svarbu, kaip tai pateikti“. – kartą pasakė Dmitrijus Kiseliovas. Citata tiesiog primena kitą Jozefo Gebelso pasakymą: „Mes nesiekiame tiesos – mes siekiame efekto“.

Informacinė operacija Ukrainos rytiniuose regionuose vyko etapais:

I etapas (2014 balandžio pradžia).
Įtakai būdingi ypatumai:

  • Ukrainos informacinė erdvė, taip pat ir Pietų-Rytų regionai, buvo tiesiog prikimšti rusiškos žiniasklaidos;
  • informuojant apie Pietų-Rytų įvykius, pirmenybė buvo teikiama rusiškiems televizijos kanalams (aukštas analitikos lygis, prieinamumas, įvykių išbaigtumas);
  • miestuose ir kaimuose žmonės ėmė burtis į „liaudies gynėjų“ grupes, rinko vadus ir ėmė kariauti tarpusavyje;
  • tapo įprasta užgrobti VRM, SSU ir kitas valstybines įstaigas;
  • prasidėjo areštai;
  • atsitiktiniuose susišaudymuose žuvo žmonės.

Informacinė švytuoklė įsisiūbuoja….

Šalies rytus apėmė žmogiška baimė. Baimė nusivilti rytdiena ir naująja Ukrainos valdžia.

Psichologiškai nusilpę rytų žmonės ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos.

Tuo metu svarbiausios Rusijos masinio informavimo priemonės tiekė negatyvią visuomenės nuotaiką stiprinančią informaciją, naudodamos iš anksto paruoštus informacinius simbolius:

  • Kijevo chunta paliko rytų Ukrainos žmones likimo valiai;
  • amerikiečių kariai iš „karštųjų taškų“ rytų Ukrainoje moko jaunus ukrainiečius žudyti;
  • miestų parduovės tuščios, laukite bado;
  • kuro liko kelioms dienoms ir t.t.

Tuo pačiu metu Ukrainos žiniasklaida dirbo pakrikai, o kai kurios priemonės tiesiog „dovanojo“ savo eterį Rusijos kanalams. Atsirado informacinis vakuumas, kurį greitai užpildydavo Rusijos medijų turiniai. Informacinis priešiškumas iš Rusijos pusės augo. Būtent tuo metu ėmė formuotis savanoriškos informacinės organizacijos, viena iš kurių – „Informacinio pasipriešinimo“ grupė. Grupės žurnalistai vieni pirmųjų ėmėsi objektyviai nušviesti įvykius karštuosiuose taškuose.

ІІ informacinės operacijos rytų Ukrainoje etapas pasižymėjo tokiomis ypatybėmis:

  • pagrindinės jėgos sutelktos Ukrainos rytuose, pietinėse srityse periodiškai palaikomas separatistinis informacinis fonas;
  • kovinių veiksmų su smogikais ATO aprėptyje pradžia;
  • vietinių gyventojų protestas prieš smogikų savivalę;
  • ESBO misijos veikla rytų Ukrainoje;
  • Ukrainos žiniasklaidos blokavimas (telekanalai, radijo stotys, laikraščiai);
  • sukurtų liaudies respublikų idealizacija ir jų lyderių ištraukimas į pirmą planą;
  • Ukrainos žiniasklaidos platformos formavimas kartu su nevalstybinėmis visuomeninėmis politinėmis organizacijomis.

Аktyvumas pietiniuose Ukrainos regionuose pritilo, o tuo pačiu metu rytuose koviniai veiksmai intensyvėjo. Dėl to informacinis palaikymas buvo perorientuotas į Ukrainos rytus.

Apie įvykius Ukrainos informaciniame lauke reikia pakalbėti atskirai. Būtent tuo metu Ukrainos žiniasklaida sugebėjo konsoliduotis ir nebeleido augti Rusijos informacinės mašinos galiai. Nepaisydama daugelio medijų darbuotojų veiklos rytuose draudimo faktų, taip pat laikraščių ir telecentrų uždarymo, Ukrainos žiniasklaida sugebėjo suformuoti kontrpropagandinį skydą ir žymiai sulėtinti antiukrainietišką kampaniją.

Tam pagelbėjo tokie faktoriai:

  • vakarų kolegų palaikymas Ukrainos medijoms;
  • patriotinių nuotaikų visuomenėje augimas;
  • Ukrainos valdžios informaciniai veiksmai tarptautinėje arenoje.

Tuo metu informacinės operacijos Rusijoje tempai stipriai sulėtėjo. Tai liudija nežymiai sušvelnėjusi Rusijos pranešimų retorika ir aktyvumo Ukrainos informacinėje erdvėje susilpnėjimas.

Svarbiausiu Kremliaus informacinės mašinos apsirikimu tapo Ukrainos visuomenės, kurią iki šių įvykių buvo priimta skirstyti pagal mentalinius, etninius, kultūrinius bei religinius ypatumus, konsolidacijos faktorius. Dabar įvyko tam tikras „ribų ištrynimas“.

Tuo momentu Ukrainos informacinės erdvės konfigūracija jau buvo pasirengusi atlaikyti Rusijos agresoriaus informacinį spaudimą. Tai pozityvu. Tačiau Ukrainoje susiklosčiusios informacinės situacijos negalima laikyti stabilia – vykstant nežymiems kariniams ir politinės situacijos Ukrainoje pokyčiams, informacinė erdvė taip pat keisis. O laikas, reikalingas koreliacijai, eis ne Ukrainos naudai.

ІІІ informacinės operacijos etapas prasidėjo po Ukrainos prezidento rinkimų.
Faktoriai, paveikę informacinės operacijos eigą:

  • vizitas Prancūzijoje ir pirmos derybos su V. Putinu;
  • trišalio dialogo dėl dujų tiekimo pradžia;
  • ATO veiksmai Ukrainos rytuose;
  • Informacinė Vakarų parama Ukrainai ir kaltinimai Rusijos valdžiai dėl Ukrainos rytuose susiklosčiusios padėties.

ІІІ etapo ypatumai:

  • politiniai įvykiai sustiprino Ukrainos įvaizdį;
  • retorikos pokytis ir nežymus informacinių Rusijos pranešimų spaudimo sumažėjimas liudija apie naujų informacinių pretekstų savo pozicijos atstatymui informacinėje operacijoje paiešką.

Prognozuojama, kad RF informacinės operacijos taktika ateityje bus pakoreguota pagal informacinės situacijos Ukrainoje pokyčius.

O kokiu būdu galima pasipriešinti manipuliavimui visuomenės nuomonėmis?
Dar prieš 200 metų Natanas Rotšildas pasakė: kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Reikia sąžiningai pripažinti, kad šiandien Ukrainos informacinė erdvė primena derlingą niekieno lauką.

Ukrainoje egzistuoja informacinis saugumas, bet jis veikia nesistemiškai.
Manau, kad artimiausiu metu turi būti organizuotos informacinio saugumo valdymo struktūros. Aišku, kad jos turi veikti Prezidento administracijoje (svarbiausias koordinacinis organas), Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje ir Ministrų kabinete.

Valstybės informacinio saugumo klausimai turi apimti šias sferas:

  • Ukrainos vidaus politikoje – vidaus informacinės erdvės gynyba – Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba;
  • tarptautinė sfera – šalies suvereniteto užtikrinimas, Ukrainos valstybinės pocizijos stiprinimas, pasipriešinimas išorinei informacinei ekspansijai – Ukrainos užsienio reikalų ministerija, Ukrainos išorės žvalgybos tarnyba;
  • karinė sfera – nepriklausomybės, suvereniteto, valstybinio ir teritorinio vientisumo gynyba – Ukrainos Gynybos ministerija;
  • socialinė ir dvasinė sfera – informacinės ir kultūrinės įtakos užsienyje užtikrinimas – Kultūros ministerija, Socialinės politikos ministerija, Ukrainos užsienio reikalų ministerija;
  • informacinė sfera – informacinių kanalų visuomenės informavimui paieška ir suteikimas, taip pat valstybinių informacinių resursų gynyba –Transporto ir ryšių ministerija bei kitos.

Ukrainos informacinio saugumo sistemos sukūrimas – šiandien vienas svarbiausių. Nei viena Europos šalis negalėtų egzistuoti be informacinės apsaugos ir atsako priešiškoms informacinėms grėsmėms.

Pabaigai pacituosiu Maksimą Pobokiną, Ukrainos žurnalistą ir medijų analitiką: „Jei Ukraina nesukurs savo propagandos mašinos, ją sukurs jos kaimynai“.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Lightning Rod

Ukrainiečių kino režisierius Olegas Sentsovas suimtas Rusijos saugumo (FSB)

vertė:Kastytis Rimkevičius

Ukrainiečių kino režisierius ir visuomenės veikėjas Olegas Sentsovas, kuris buvo suimtas Rusijos saugumo (FSB)  gegužės 11, perduotas į Maskvą, Lefortovo (kalėjimą, vert.past.)

Sentsovą apkaltino teroristinio išpuolio rengimu ir organizavimu, remiantis dviejų nežinomų žmoniųparodymais, kurie tariamai nurodė jį kaip organizatorių, skelbia „Echo Moskvy“, ir perduoda „Ukrainskaja pravda“.

Antradienį Kanų kino festivalyje Olego bendradarbis kolega, žinomas Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznitsa pristatys savo naują filmą „Maidanas“. Savo interviu konferencijoje jis pradės paskelbdamas apie Olego Sentsovo areštą.

Ukrainiečių Kultūros ministerija neseniai pareiškė, kad Sentsovo kaltinimai terorizmu yra nepagrįsti .

Kinematografininkai ir neabejingi režisieriaus likimui renka parašus Peticijai remiančiai Olegą Sentsovą.

„Dokumentinių filmų operatorių, filmavusį Krymo totorių procesiją, OMON‘as sulaikė Simferopolyje.“

Olegas Sentsovas yra talentingas filmų kūrėjas, jo darbai yra labai vertinami tiek žiūrovų, tiek ekspertų prestižiniuose tarptautiniuose kino festivaliuose Vokietijoje , Olandijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.

Jis yra vaidybinio filmo „Gamer“ autorius, kurį įvertino žiuri Odesos tarptautiniame kino festivalyje ir 10-jame Tarptautinis Chanty Mansijsko kino festivalyje „Ugnies dvasia“.

Minėtas filmas dalyvavo prestižiniame autorinio kino festivalyje, Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, konkursinėje programoje tarptautiniame kino festivalyje GoEast (Vokietija), taip pat buvo rodomas Kijevo tarptautiniame kino festivalyje „Jaunystė“.

Su kitu pilnametražio vaidybinio filmo projektu „Raganosis“  Olegas Sentsovas laimėjo Ukrainos GOSKINO konkursą ir laimėjo juostos finansavimą.

Olegas – tėvas dviejų mažų vaikų, kurie dabar liko be tėvo: – Alina 12 metų , Vladas – 9 metų.

Šaltinis: http://censor.net.ua/n285967