Jau ilgiau nei keturis mėnesius Ukrainos rytuose tęsiasi ginkluotas konfliktas. Išleidžiamos didžiulės lėšos, žūsta žmonės. Politinė konflikto įtampa kiekvieną dieną auga. Stiprėja kariniai veiksmai.

Prasidėjus naujam Rusijos karinės agresijos proveržiui, informacinis Kremliaus karas įgavo naujas formas. Tai nulėmė karinės ir politinės būklės vystymosi paskutinę savaitę ypatumai.

Iš esmės dabartinės informacinės Ukrainos situacijos formavimas prasidėjo po malaizietiškojo Boing’o tragedijos. Tuo metu Ukrainos žiniasklaida sugebėjo sukurti gana tvirtą informacinę užkardą nuo Rusijos propagandinių nuomonių. Kremlius bandė sukurti informacinį triukšmą, pateikdamas daugybę orlaivio sudužimo versijų, atitraukiančių auditorijos dėmesį nuo tikrųjų tragedijos priežasčių ir ieškančių labiausiai Rusijai tinkančių į tiesą panašių variantų. Šioje informacinėje dvikovoje Ukraina nepralaimėjo.

Beje, tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai Ukrainos informacinė politika buvo preventyvi. Ir net dar daugiau. Ukrainos informaciniame lauke dirbo vakarietiška žiniasklaida, diplomatija ir politinis elitas. Tačiau to taip pat negalima pavadinti laimėjimu, nes numušto Boing’o tema Ukrainoje išsilaikė maždaug pusantros savaitės. Deja, „informacinis Boing’as“ liovėsi būti aktualus. Chaotiška Ukrainos informacinė politika ir šį kartą nesibaigė pergale. Ukrainos informaciniai resursai (masinė žiniasklaida, Ukrainos politikumas, diplomatinis korpusas, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos) sutelkė savo dėmesį į kitas aktualias temas, beveik visai užmiršdamos apie tarptautinę tragediją.

Paskutines tris-keturias savaites Ukrainos kovinių veiksmų rytuose tematika užliejo Ukrainos žiniasklaidą. Buvo pasiekimų – pirmiausiai ATO pajėgų išvaduotos gyvenvietės. Šiai temai buvo skirta daugiau nei pusė informacinių pranešimų. Tačiau buvo ir pralaimėjimų (provokacijos dėl trečiojo mobilizacijos etapo, karo aukos, mūsų karių paėmimas į nelaisvę, silpna karinė logistika), kurie buvo tik paminimi, paliekant po savęs spėliojimų pėdsaką. Negatyvioji Ukrainos informacijos dalis buvo tiek televizijos ir radijo žiniose, tiek ir socialiniuose tinkluose. Kiekvienas žiniasklaidos nutylėjimas apaugdavo daugybe versijų. Iš to rasdavosi informacinių pranešimų faktų nesutapimai, o tai griovė pasitikėjimą Ukrainos žiniasklaida. Valstybinio informacinio branduolio nebuvimas leido išplisti informaciniam negatyvui.

Rugpjūčio pradžioje susiklostė situacija, kuomet žiniasklaidoje buvo daugiau kritikos, nei Ukrainos patriotizmo ir valstybingumo propagandos. Pavieniai Ukrainos politikų, politologų, kariškių ir diplomatų pareiškimai likdavo be žurnalistinio komentaro ir tiesiog nugrimzdavo naujo negatyvo liūne. Tai irgi liudija apie nesistemišką mūsų žiniasklaidos darbą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos pusė tuo pat metu ieškojo naujų informacinių pretekstų, sijodama tą patį ukrainietiškąjį negatyvą.

Po Rusijos kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją prasidėjo galingiausia informacinė Kremliaus ataka. Didžiulis Rusijos agresijos palaikymas buvo vykdomas visuose politiniuose lygmenyse (RF prezidentas, URM, politinės RF jėgos, Rusijos atstovai ES ir JTO) ir Rusijos masinės dezinformacijos priemonėse. Naujoji informacinė Rusijos operacija prasidėjo be įsibėgėjimo (išankstinio pasiruošimo) ir susitelkė šiomis kryptimis:

• nuomonės apie dabartinės politinės Ukrainos vadovybės negebėjimą vadovauti šaliai ir priimti racionalius sprendimus piršimas;
• įspūdžio, kad Ukrainos elitui šiuo metu labiau rūpi ateinantys rinkimai į Aukščiausiąją Radą, o ne įvykiai Ukrainos rytuose, kūrimas;
• negatyvių samprotavimų apie Ukrainos karinę-politinę valdžią skleidimas, esą chaotiški kariniai veiksmai lemia nepateisinamas ATO pajėgų žūtis;
• nuomonių apie tai, kad Ukrainos kariuomenė Ukrainos rytuose demoralizuota ir negali dalyvauti karo veiksmuose, o kariai nepasitiki vadais, platinimas;
• idėjos, kad Ukraina be Rusijos dujų neperžiemos, ir kad šalys turi grįžti prie dujų sutarties peržiūrėjimo, diegimas;malaizietiškojo Boingo temos palaikymas, kaltinant Ukrainos pusę nutylint tai, kad lėktuvo kritimo teritoriją apšaudė ATO. Be to, buvo formuojami spėjimai, kad dėl Ukrainos kaltės nebus įmanoma nustatyti tikrųjų kaltininkų.

Reikia pabrėžti, kad tiksline informacinio Kremliaus auditorija dabar tapo:

• Rusijos gyventojai ir rusakalbės diasporos užsienyje;
• Ukrainos gyventojai, taip pat ir okupuotųjų Donbaso rajonų auditorija;
• vakarų šalių auditorija;
• Rusijai pagal politines pažiūras artimų valstybių auditorija (Muitų sąjungos ir BRICS šalys)

Šioje grandinėje būtina atkreipti dėmesį į Rusijos informacinėje operacijoje pasirodžiusį „dujų“ pretekstą. Ankstesniuose informacinio spaudimo Ukrainai etapuose rusiškų dujų tiekimo klausimas Rusijos buvo laikomas „tūzu rankovėje“ ir ištrauktas būtent dabar, pačiu aštriausiu momentu.

Paskutinėmis rugsėjo (greičiausiai turima minty rugpjūčio – vert. past.) dienomis RF energetikos ministras A. Novakas pareiškė apie šią žiemą Ukrainai gresiančias „dujų problemas“. Rusijos ministro pareiškimas buvo skirtas įtikinti auditoriją, kad Ukrainos vadovybė privalo priimti Kremliaus keliamas dujų tiekimo sąlygas. Siekdamas labiau įtikinti, Novakas savo pareiškimą parėmė skaičiavimais ir apibendrino, kad Rusija yra pasiruošusi grįžti prie derybų dėl dujų tiekimo Ukrainai.

Pastebėtina, kad „dujų pretekstas“ buvo atnaujintas kaip tik prieš eilinį Minsko konsultacijų dėl Donbaso krizės sprendimo raundą. Akivaizdu, kad būtent tuo būdu Rusijos pusė bandė pademonstruoti dominuojantį vaidmenį svarbiausių Ukrainai klausimų sprendime.

Taigi, Rusija pradėjo naują informacinę operaciją eskalacijai Ukrainos rytuose palaikyti.

Pagrindiniai naujos informacinės Kremliaus operacijos uždaviniai naujausių įvykių kontekste yra:

• informacinė parama Rusijos karinei agresijai;
• nuomonės apie „taikias stipraus Kremliaus galimybes“ formavimas;
• spaudimas Ukrainos vadovybei, siekiant priversti jį priimti maskvietišką konflikto sureguliavimą.

Todėl Ukrainos informacinė erdvė turi būti pasiruošusi Rusijos pusės iššūkiams ir adekvatiems atsakymams.

Kadangi sprendžiant Donbaso krizę svarbiausios yra derybos ir diplomatinės konsultacijos, pagrindinę informacinių priemonių dalį, besąlygiškai palaikant žiniasklaidai, turi prisiimti Ukrainos vadovybė ir diplomatinis korpusas.

Viačeslavas Gusarovas, ekspertas, „IP“ grupė

Šaltinis: http://sprotyv.info