Birželio 27 dienos įvykiai

Pre-S: pirmiausia mes, ULLL, sveikiname Dmitrą su gimtadieniu! Tegul jį lydį sėkmė, o jo priešus – nesėkmės, šlovė Ukrainai!

Broliai ir seserys, birželio 27 suvestinė:

Blogosios naujienos:

1. Paliaubų nekonkretumas, arba, jei tiksliau, nesuprantamumas.

Artimiausiomis valandomis Ukrainos prezidentas priims sprendimą – ar pratęsinėti iš esmės visiškai vienpusę konflikto pertrauką, ar ATO pajėgoms suteikti adekvačių veiksmų galimybę.

Per paliaubų laiką mes netekome daugiau nei dvidešimties mūsų vaikinų, tarnavusių kariuomenėje, kuriuos nužudė teroristai. Jei paliaubos bus pratęstos – mes turime taisę žinoti, dėl ko. Jei kalba tik apie ES pažadus nuo birželio 30 pagaliau įvesti seniai žadėtas sankcijas – Putinui nenusiraminus, tai pradžiai reiktų susivokti, ar mes dėl šių dalykų iš viso tikime ES.

Aš labai noriu tikėti, kad paliaubos galiausiai duos teigiamą rezultatą. Bet kol kas jo nėra, ir šitą pertrauką laikyti teigiama sunku net ir labai norint…

2. Šiandien ATO pajėgos atkovojo teroristų tanką. Patikrino numerius – pasirodė, kad tankas iš Rusijos. Tarsi kas būtų abejojęs.

Iš kur tas gėris? Aišku, atvyko per sieną. Mes, „IP“ grupė, nuo pat paliaubų pradžios pareiškėme, kad nepalaikome jėgos struktūrų optimistinio požiūrio į valstybinės sienos su RF kontrolę. Dabar apie tai tai jau prakalbo ir patys jėgos struktūrų atstovai.

Viena aišku: pasibaigus paliauboms sienos uždarymo klausimas turi būti vienas pirmųjų. Kaip Vladimiras Putinas nesidievagotų siekiąs taikos, bet kol Ukraina neužkas visų ginklų ir samdinių tiekimo į Donbasą iš Rusijos kanalų, ATO sėkmės mes nepamatysime.

3. Šiandien putiniško Ukrainos laikraščio „Vesti“ redakcija prapliupo nepatenkintu pareiškimu. Esą jie tiekią „subalansuotą informaciją“, o juos už tai Ukrainoje vos ne persekioją.

„Vesti“ nuomone visiška pavadinimų „DLR“ ir „LLR“ legalizacija (jie tas teroristų organizacijas pristato kaip tikras „liaudies respublikas“), smogikų, žudančių-plėšiančių-prievartaujančių už Putino pinigus, įvardijimas ne kitaip, kaip „savanoriais“ ir stebėtinas lojalumas terorizmui apskritai – esanti „subalansuota informacija“.

Ponai iš „Vesti“, laikantys save žurnalistais, kreipiuosi į jus. Bet kurioje save gerbiančioje šalyje už tokią atvirai priešišką propagandą jus tiesiog nulinčiuotų. Bučiuokit prieš naktį Ukrainos vėliavą ir džiaukitės, kad Ukraina – stebėtinai švelni ir bedantė valstybė. Neleistinai švelni, kai žinome, kad vyksta karas – jūsų mylima Rusija kariauja su šalimi, kuri jus didžiadvasiškai pakenčia.

Gerosios naujienos:

1. Antros susitarimo dalies su ES pasirašymas.

Priešingai, nei dėl sankcijų RF, bent čia senutė Europa nenuvylė.

Labai norisi tikėtis, kad Ukraina pasinaudos visomis jai atsivėrusiomis galimybėmis. Ypatingam augimui, kiekvieno ukrainiečio gerovei.

Jei mes tų galimybių nepaleisim niekais, pasinaudosime jomis visomis – ateities klestėjimas taps geriausia agitacija už vieningą ir didžią Ukrainą.

2. Šiandien atsiskaitė Generalinė prokuratūra: su įrodymais gaudomi Gynybos ministerijos tarnautojai, prisidėję prie amerikietiškų sausųjų davinių, skirtų ATO zonai, vagystės ir pardavinėjimo. Jau užfiksuoti trys tokie atvejai.

Machinacijos su sausaisiais daviniais – lašas korupcijos jūroje. Bet kuo daugiau tokių „lašų“ bus sugaudyta, juo greičiau išdžius jūra.

3. Kol tęsėsi paliaubos, ATO pajėgos neleido laiko vėjais. Mūsų duomenimis buvo atlikta keletas pasirengimų, leisiančių žymiai padidinti operacijos efektyvumą.

Mūsų kariškiai yra pasiruošę tęsti Donbaso krašto valymą nuo prorusiško ir rusiško užkrato. Trūksta tik Vyriausiojo vado sprendimo.

Birželio 24 dienos įvykiai

Šį kartą pateikiame kolegų Maidanas vertimą.

Broliai ir seserys, birželio 24–osios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Vadinamojo „paliaubų“ režimo Donbase laikosi tik ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos. Jos nevykdo aktyvių veiksmų, šaudo tik atakuojant teroristams.

O jėgos struktūrų pozicijos, beje, apšaudomos pastoviai. Šiandien taip pat smogikai numušė ATO pajėgų sraigtasparnį „Mi–8“. Vėl žuvo mūsų vaikinai…

2. Vadinamosios trišalės grupės konflikto Ukrainos Rytuose sureguliavimui „taikos derybos“ pasuko link kokios tai dvokiančios intrigos. Tos intrigos vardas – V.Medvedčukas.

Kol mes sukom galvą, kam tose derybose atstovauja žis žymus ukrainofobas ir Putino kūmas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paaiškino: Medvedčukas derybų metu atstovauja… teroristinių organizacijų „DLR“ („Donecko liaudies respublika“) ir „LLR“ („Luhansko liaudies respublika“) interesams.

Aš ne visai suprantu, kodėl į tokias derybas priimti tokias odiozines asmenybes, daugelį metų vykdančias Ukrainoje „Putino projektą“. Vien tas faktas verčia žiūrėti į trišalę grupę kaip į balaganą, kuriuo derybas pavertė Maskva.

3. Gynybos ministerija šiandien pranešė: 62 proc. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių ATO zonoje aprūpinti neperšaunamosiomis liemenėmis. Be tų liemenių, kurias kariuomenė turėjo, ir be savanorių pagalbos, į ATO zoną po pirkimų buvo atgabenta dar 4652 liemenių. Iki birželio pabaigos šis kiekis sieks iki 7000 neperšaunamųjų liemenių. Nors kariuomenei lėšų skirta nepakankamai.

Tai kažkoks rafinuotas pasityčiojimas. Apie katastrofišką neperšaunamųjų liemenių stygių buvo žinoma nuo ATO pradžios, tai yra nuo balandžio pradžios. Per šį laikotarpį netgi šalis, kuri niekada jų negamino, rastų būdų kaip aprūpinti savo kariškius. O Ukraina, turėdama gamybinį potencialą, nepasivargino.

Tai nusikaltimas ir gėda. Labai graudu, kad niekas nesusirūpina asmenine valdininkų atsakomybe už panašius fokusus.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P.Porošenko V.Putino kreipimąsi į RF Federacijos Tarybą dėl Rusijos kariuomenės panaudojimo Ukrainos teritorijoje atšaukimo „pirmu praktiniu Kremliaus žingsniu“ palaikant taikos Ukrainoje planą.
Jeigu šį Putino žingsnį pozityviai įvertino mūsų prezidentas – įrašysime jį į pozityvus. Nors asmeniškai aš į panašius Putino šou dėmesio nekreipčiau. Šio pono žodžiai niekada neturėjo nieko bendra su jo darbais.

Juolab, kad Putinas vėliau pats pasakė: atseit, šis sprendimas dėl pajėgų įvedimo buvo skirtas tik Krymui. Savo dalyvavimo Donbaso įvykiuose, akivaizdu, Maskva taip ir nepripažins.

2. Luhanske vietos gyventojai platina atsišaukimus su kreipimusi į teroristus, kuriuose ragina juos „drožti į savo smirdančią Rusiją“. Ir perspėja: „Neišvyksite iš Luhansko – šaudysime jums į nugaras!“ Atsišaukimus pasirašo „rusakalbiai Luhansko gyventojai“.

Čia nėra ką komentuoti. Kuo toliau – tuo nejaukiau Kremliaus suskiams Donbaso žemėje. Ir tai teisinga.

3. Briuselyje šiandien pareiškė: Ukraina turi neatidėliotinai surengti susitarimo dėl asociacijos su ES ratifikaciją, kad išvengtų galimo prekybinių pirmenybių, Europos Sąjungos suteiktų kovo mėnesį, atšaukimo.

Jeigu pati ES ragina dėl asociacijos – tai puiku. Nors kaip kompensuoja Europos impotenciją dėl sankcijų prieš Rusiją.

Beje, Vokietijos kanclerė A.Merkel šiandien iškėlė drąsią prielaidą, kad legendinis trečiasis sankcijų Rusijai bus priimtas ES jau šios savaitės pabaigoje.

Ech, Angela Horstovna, brangusis mūsų žmogau. Kad jūsų žodžiai – Dievui į ausį.

4. JAV ir Europa žada pagalbą Ukrainai prisidedant prie Ukrainos ginkluotės pardavimo užsienio rinkose skatinimo. Šį klausimą šiandien svarstė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas G.Kosneris ir Kijevo atstovai.

Tai svarbus klausimas Ukrainos gynybos pramonei, kuri daug praranda dėl nutrauktų ryšių su Rusija. Jeigu Vakarai padės apkrauti užsakymais įmones, kas duos vietos gyventojams gerai apmokamą darbą (o mūsų gynybos pramonės kompleksas labiausiai sutelktas Rytuose) – tai bus geriausia agitacija Ukrainos europiniam pasirinkimui.

O tada žiūrėk, šiandieniniai laimingieji amerikietiškų „Abrams“ laimėtojai visokių Kuveitų ir Australijų asmenyse stumdysis eilėje dėl ukrainietiškųjų „Oplot“.*

* „Abrams“ – amerikietiškas, „Oplot“ – ukrainietiškas tankai.

Balandžio 23 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 23-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Nenorėjau komentuoti situacijos su neva tai vykstančiu sienos su Rusija uždarymu. Bet jau tikrai per daug kreipimųsi šiuo klausimu.

Todėl pasakysiu taip: mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė giliai apgailestaudami nematome pagrindo dėl sienos kontrolės būti taip tikriems, kaip yra valstybės struktūros. Nei taip vadinamo „kovinio“, nei kokio nors kitokio. Deja.

2. Tęsiasi nemaloni istorija su savanorių batalionu „Aidar“. Bataliono „Aidar“ vadas šiandien pareiškė, kad batalionas yra atšaukiamas iš ATO zonos ir bus išformuotas.

Gynybos ministerijoje mes neradome kas patvirtintų informaciją apie išformavimą. Bet čia ne esmė. Faktas tame, kad visu smarkumu vyksta savanoriškos formuotės ir valstybės struktūrų supriešinimas. Ir tai labai negatyvu abejoms pusėms.

Pati bataliono „Aidar“ ir jo mūšio prie Luhansko istorija – tai didvyriškumo ir tragedijos istorija. Prie Luhansko žuvo ir bataliono kovotojai, ir kariškiai. Broliai, bendra nelaimė turi sutelkti, o ne atskirti, tuo labiau, kai veikiama dėl bendro reikalo.

Esu įsitikinęs, kad tiek „Aidar“ kovotojai, tiek karinė vadovybė turi ką pasakyti vieni kitiems. Tačiau tai turi būti ne tarpusavio kaltinimų formatas, o diskusijos dėl svarbiausio dalyko – konkrečių išvadų ir sprendimų kaip veikti kartu. Tikriausiai diskusija turėtų būti nevieša, tačiau dalyvaujant kariniams ekspertams. Yra pretenzijų dėl vadovavimo operacijai organizavimo, arba, atvirkščiai, dėl savanorių veiksmų taktikos – kodėl šie klausimai nenagrinėjami vardan konsensuso?

Gerosios naujienos:

1. Šiandien Europos Sąjunga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro V.Heigo lūpomis išreiškė poziciją: jei iki paliaubų Donbase pabaigos, t.y. birželio 27, Rusija nepadarys organizacinių išvadų ir nenustos remti teroristų, jos laukia tolimesnės sankcijos.

Nesu tikras, kad vis tik ES pasiryš tam, ką prisiekinėjo kovo pradžioje, ir įves trečiąjį sankcijų etapą, bet žinia reikšminga.

Tiesa, bijau, kad jos jėga nuspėjamai mažės, priklausomai nuo „Gazpromo“ premijų dydžio kai kuriems Europos valdininkams ir politikams.

2. Dienos pabaigoje tapo žinoma: teroristai pažadėjo nutraukti ugnį iki birželio 27.

Jei tai įvyks (nors sunku patikėti) – tai nebent dėl Maskvos baimės patirti ES trečiąjį sankcijų etapą. Bet jau tikrai ne todėl. kad smogikai trokšta taikos. Jie tą savo „troškimą“ aiškiai parodė per tris paliaubų dienas.

Tačiau, bet kuriuo atveju, ugnies nutraukimas – jau atokvėpis. O jei P. Porošenkai pavyks sugrąžinti į Donbasą taiką, „neatiduodant“ Ukrainos interesų, tai jam – šlovė ir garbė.

3. „DLR“ skundžiasi, kad Putinas neatsiliepia į jų ugningas aimanas priimti jų hop-kompaniją į Rusijos sudėtį.

Šiandien vienas nesusipratimas, pasivadinęs (toliau prašome garsiai nesijuokti – reik turėt užuojautos psichiškai nesveikam žmogui) „Donecko liaudies respublikos URM Maskvos atstovybės“ D.Mitino spaudos atstovu, pasiguodė, jog visi teroristų kreipimaisi į Kremlių lieka be atsako.

Matyt, šie klounai nesupranta, kad jų, kaip patrankų mėsos, yra kita paskirtis – dvėsti, kol Maskvai tai naudinga. O dėl patarimų globaliniais klausimais niekas Rusijoje ir nesiruošia į juos kreiptis. Ir kuo anksčiau tie intelektu neapsunkinti piliečiai šią tiesą supras, tuo bus geriau jiems patiems.

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod