Žvilgsnis iš kitos pusės arba Putinas – ne kvailys

meir_brukRabinas Meir Bruk, vertė Lightning Rod.

Nuo lietuviškos redakcijos: straipsnis buvo parašytas tuo metu, kai buvo rengiamas Krymo pseudoreferendumas, tad čia labai įdomu pažvelgti truputį atgal ir pamatyti, kaip įžvalgiai vertinami Vladimiro Putino veiksmai, visas jo mąstymas bei įvykių įtaka Rusijos visuomenės nuomonei. Būtent todėl labai norime, kad paskaitytumėte šias mintis. Jos labai svarbios ne tik analizuojant tai, kas jau įvyko, bet ir leidžia nuspėti tolimesnį Rusijos elgesį – didėjantį totalitarizmą, saviizoliaciją ir asmenybės kultą.

Putinui daug kas ėmė klijuoti etiketes – kvailio arba ligonio. Tai neprofesionalu. Talmudo mąstymas moko suprasti oponento minčių eigą prieš imant su juo ginčytis. Tuojau mes pamatysime, kad Putinas – veikia itin logiškai, tačiau pagal labai specifinį elgesio modelį.

Continue reading

Man viskas gerai. Belbeko šturme nukentėjusio žurnalisto reportažas.

Oleksandr Aksakov, fotokorespondentas iš Sankt Peterburgo, 2014 Kovo 23. Vertė Dobilas Šamanas Jankauskas

Man viskas gerai. Faktai:

Šiandien mes su mano visiem žinomu dėde išvažiavom fotografuot Belbeko šturmą. Pradžioje viskas buvo ramu, mes kokias dvi valandas fotografavom ukrainiečių karius. Tie vargšiukai, ginkluoti lazdomis, medžių šakomis, turintys vos 10-12 automatų ir „ribotą šaudmenų atsargą“.

Paveiksliukas: kariai prie štabo su lazdomis saugo zenitinį pabūklą.

Tik atvykus mus nenorėjo įleisti į padalinio teritoriją. Tačiau kadangi tai buvo jau kokia šešta kelionė į Belbeką, mes jau buvom matyti, tad po neilgų derybų kontrolinį postą perėjom.

Continue reading

„Demokratija“ Kryme

ukraina_krymasKrymo Respublikos vadovas nebus renkamas tiesioginiu balsavimu. Apie tai interviu „Komersanto“ laikraščiui pranešė Krymo konstitucinės komisijos pirmininkas Grigorijus Jofė. Pagal konstitucijos projektą pusiasaliui vadovaus respublikos galva, renkama parlamentui gavus Rusijos prezidento teikimą.

Jofė pažymėjo, kad naujoji Krymo Konstitucija greičiausiai bus priimta parlamente iki balandžio 10 dienos. Tuo pačiu jis pastebėjo, kad referendumo šiais klausimais nenumatoma. „Konstitucijos aptarinėjimas su tauta yra, mano nuomone, pseudodemokratija, tai kažkoks sovietizmas, – sakė Jofė. – Pakanka, kad dokumentą apsvarstytų ekspertų bendrija: 99 procentai piliečių iš viso neprivalo suprasti teisinės kalbos“.

Konstitucijos projekte išlieka Krymo savarankiškumas, pavyzdžiui, kadrų klausimais. Kaip pastebi „Komersantas“, tai gali tapti kliūtimi, tvirtinant naują įstatymą Kremliuje. „Parlamentinė respublika kaip valstybingumo forma nėra numatyta Rusijos įstatymuose“, – leidiniui pakomentavo šaltinis iš prezidento administracijos.

Tiesioginiai regiono vadovo rinkimai panaikinti trijose Šiaurės Kaukazo respublikose – Dagestane, Ingušijoje ir Šiaurės Osetijoje.

Šeštadienį Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čiubarovas pareiškė, kad Medžlisas Kryme sukurs totorių autonomiją. Pasak Krymo totorių lyderio, Medžliso atstovai, išnagrinėję Rusijos Konstituciją ir federacijos subjektų regioninius įstatymus, nusprendė pareikalauti apsisprendimo teisės. Kurios šalies viduje Krymo totoriai nori kurti autonomiją ir kokios turėtų būti jos ribos, patikslinta nebuvo. Čiubarovas pareiškė, kad keliami reikalavimai remsis tarptautine teise. Pasak jo, Medžlisas ketina vesti derybas ir su Rusija, ir su Ukraina, ir su tokiomis organizacijomis, kaip JT, ET ir ESBO.

Krymo totoriai pasisakė prieš Krymo prijungimą prie Rusijos ir boikotavo referendumą dėl pusiasalio statuso. Naujoji Krymo valdžia žadėjo totoriams suteikti daugiau teisių, tam tarpe užtikrinti jiems vietas regiono valdžios organuose.

http://grani.ru/Politics/Russia/m.227238.html , vertė Gitana Dambrauskienė

Kovo 31 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_saulejeDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 31 d. apibendrinimas

Iš blogų žinių:

1. Rusija pasirengusi iš viso pasiutimo smaugt Ukrainą.

Kalba ne tik apie Kremliaus planus. Putinas taip glotniai apdorojo savo liaudį, kad 74% Rusijos piliečių yra pasirengę palaikyti RF vadovybės veiksmus karinio konflikto su Ukraina atveju. Be to, 77% yra įsitikinę, kad dėl Kijevo ir Maskvos santykių pablogėjimo kalti, žinoma, ukrainiečiai. Tai liudija rusų Levada centro atlikta apklausa- šis centras laikomas gana stipria ir pakankamai objektyvia įstaiga.

Apibendrinant, jei Putinas ant Ukrainos numestų kad ir atominę bombą – mūsų broliai rusai tik paplos. Ar taip elgiasi broliai – retorinis klausimas. Taigi, net jei Maskva atitrauktų savo kariuomenę nuo sienos, konfliktas vis tiek nesibaigtų. Štai ir atsakymas į klausimą, „ar rusai nori karo“.

2. Donecko srities taryba ir jos galva Andrejus Šišackis kreipėsi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą su prašymu imtis priemonių „padėties šalyje stabilizavimui“.

„Doneckietiška“ stabilizacija – tai referendumo įstatymo priėmimas (aišku kaip dieną, skirtas federalizacijai) ir valstybinis rusų kalbos statusas. Raskite nors vieną skirtumą nuo Putino ultimatumo.

Bendrai paėmus, Donecko srities taryba kartu su Regionų partija draugiškai transliuoja Maskvos žinutes. Panašu, kad Šišackis nesitveria gaut atlyginimą rubliais.

3. Regionų partijos kandidatas į prezidentus Michailas Dobkinas pergalės atveju žada Ukrainą be muilo įgrūsti į Muitų sąjungą.

Iš vienos pusės, RP mantros apie stebuklingą išgijimą, prisilietus prie Muitų sąjungos, gerokai pabodo. Iš kitos pusės, tos mantros garantuoja, kad Dobkino perspektyva tapti prezidentu yra ne didesnė, nei manoji būti kanonizuotam Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių cerkvėje. Taip, Ukrainoje dar liko Muitų sąjungos adeptų, bet jų ne tiek daug.

Iš gerų žinių:

1. Po ilgų apmąstymų Ukrainos gynybos ministerija patvirtino mūsų “Informacinio pasipriešinimo” grupės išplatintą informaciją, jog pastarosiomis dienomis šalia Ukrainos sienos sumažėjo Rusijos karių .

Tuo pat metu Putinas pažadėjo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel “dalinai atitraukti“ rusų karius nuo Ukrainos sienos.

Aš jau sakiau, ir pasakysiu dar kartą: dar per anksti atsipalaiduoti. Įsiveržimo pavojus niekur nedingo. Bet džiugina pats įtampos sumažėjimas. Vis dėlto, skirtingai nuo rusų, ukrainiečiai nesiveržia pralieti savo kaimynų kraujo.

2. Turčinovas pakankamai netikėtai pareiškė, jog Ukraina peržiūri ankstesnį savo neprisijungimo prie blokų statusą. Tai yra tokio sprendimo dar lyg ir nėra, bet jis neatmetamas.

Mano manymu, tai visiškai adekvatus pareiškimas. Putinas maktelėjo mus nosimi į mūsų neutralumą blokams, nusispjaudamas į visokias sutartėles, tokias, kaip Budapešto memorandumas. Ir mes būtume visiški idiotai, jei mūsų tai nepaskatintų giliai susimąstyti.

Suprantama, jog neprisijungimo prie jokių blokų klausimą Ukraina turėtų peržiūrėti jau išsirinkusi naują Prezidentą. Bet šiuo metu niekas nemaišo tam ruošti dirvą.

3. Jau tradiciniu tapęs linksmasis Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos trolingas:

Mūsų diplomatai pareiškė, jog yra pasiryžę pagelbėti Kremliui – pristatydami konfederalizacijos ir 5–10 –ies valstybinių kalbų paskelbimo Rusijoje planą . Deramas atsakas į įsakmų Maskvos toną, nurodinėjantį Kijevui, kaip tvarkytis Ukrainoje.

Garbės žodis, nepagailėčiau savo mėnesinės karinės pensijos, kad pamatyčiau “Kremliaus dogo (šuns)” Lavrovo veidą tuo momentu, kai jis skaitys Ukrainos URM žinutę. Vis dėlto mūsų diplomatai gali pakelti nuotaiką. Ačiū jiems už tai!

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Pateikta: Dmitry Tymchuk, į lietuvių k. vertė Giedrė Bulgakovienė

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Krymo prijungimas prie Rusijos - teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Krymo prijungimas prie Rusijos – teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“
analizė

PUTINAS IR KRYMAS: TEISINIO ABSURDO TEATRAS

Šiai dienai dauguma Vakarų analitikų laikosi nuomonės, kad Krymas Ukrainai beviltiškai prarastas. Galbūt… Jeigu užimti pasyvią poziciją ir laukti Europos ir JAV pagalbos.

Na, jie mums , be abejo, padės, bet tik tuo atveju, jeigu Ukrainos vadovybė gins valstybinius interesus ir kovos iš paskutiniųjų už savo teises tarptautiniuose teismuose. O į tarptautinius teismus kreiptis verta, nes tik juose Ukraina gali apginti savo teisę į Krymą, į jame likusias valstybės įmones, užgrobtus laivus ir karinius dalinius.

Papildomas argumentas – palanki mums Europos Tarybos Venecijos komisijos pozicija dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos įstatymo projekto (№ 462741-6) apie supaprastintą naujų federacijos subjektų priėmimo tvarką atitikimo tarptautinės teisės normoms.

1. Goblinas* – už įstatymo ribų.

Ir be ginkluotų „marsiečių ateivių“, visuotinai pripažintų normų pažeidimų rengiant ir įgyvendinant Krymo referendumą, jo pasmerkimo tarptautinės bendrijos mastu ( tai patvirtinanti kovo 27 d. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija), yra ir daugiau įdomių teisinių momentų .

Continue reading

Kovo 30 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_1Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 30 d. apibendrinimas

Blogybės:

1. Pasirodė informacija, kad šimtai ukrainiečių kariškių, šiuo metu esančių Kryme, negali išvykti iš pusiasalio – jie paprasčiausiai neturi tam pinigų.

Mes išsiaiškinome, kad situacija iš tiesų sudėtinga, tačiau, atsakydama į mūsų pretenzijas, Gynybos ministerija pranešė, kad visi šie klausimai yra sprendžiami. Atseit jau nustatyta traukinių bilietų rezervavimo tvarka. Tačiau padėti tiems kariškiams, kurie išvyksta “sava eiga”, t.y. nuosavais automobiliais, iš tiesų nelengva.

Bendrai, kariškai, nesitikėdami pagalbos iš Gynybos ministerijos dėl suprantamų priežasčių, keliasi į žemyną kas kaip gali. O Gynybos ministerija atkreipia dėmesį, kad kaip tik šis stichiškumas neleidžia tvarkingiau suorganizuoti evakuacijos proceso.

Šioje situacijoje kyla tik klausimas apie Gynybos ministerijos surinktas 60 milijonų grivinų, suaukotų būtent kariškiams Kryme. Atrodytų, duokit šiuos pinigus žmonėms už benziną sumokėti, ir tai bus parama – tam gi pinigus ir rinko! O mums atsako: nėra lėšų paskirstymo mechanizmo. Pasekmė – visa viltis tik į savanorių pagalbą.

Apibendrindamas, žemai lenkiuosi mūsų žmonėms. Jie visada pasiūlys petį neadekvačioje būsenoje esančiai valstybei atsiremti. O adekvačios jos dar kol kas niekas nematė.

2. Toli gražu ne visi mūsų bendrapiliečiai supranta, kokioje situacijoje yra Ukraina.

Šiandien Ministrų kabinetas pranešė apie išlaidų gynybai ir saugumui padidinimą iki 52 milijardų grivinų. Reikia suprasti, kad tai ne tik Gynybos ministerijos, bet ir visų kitų jėgos struktūrų biudžetas. Faktiškai armija gaus ne ką daugiau, negu praėjusiais metais. Bus ir infliacija, ir (svarbiausia!) – neaiškus “specfondas” (t.y., lėšos, kurias armija turi uždirbti sau pati).

Ankstesniais metais būdavo, kad armijai pametėdavo “nuo pono stalo” milijardą – pusantro specfondo didinimo sąskaita. Bet armija tuo nesidžiaugdavo, nes tokių pinigų ji negalėjo uždirbti pagal apibrėžimą. Kokia situacija šiandien – neaišku. Aišku tik tai, kad iš paskirtų 52 milijardų jėgos struktūros pačios turi užsidirbti 5 milijardus.

Daug kam vyriausybėje, taip pat įvairaus plauko ekonomikos ekspertams reikia suprasti vieną paprastą tiesą: jei armija nebus pradėta tinkamai finansuoti 2014 metais, tai 2015 metų biudžetą gali priimti jau ne Ukraina, o Mažarusijos autonomija RF sudėtyje.

3. Charkove Ukrainos federalizacijos palaikymo mitinge buvo paskelbta apie naujo visuomeninio judėjimo “Pietryčiai”, jau dabar vienijančio apie 30 visuomeninių Charkovo organizacijų, įkūrimą. Tariamasi ir su Lugansku bei Donecku dėl “pastangų suvienijimo”.

Viena vertus, maža gero šiame separatistų tąsymesi. Kita vertus – tegul grupuojasi: lengviau bus po kalėjmo kameras išskirstyti.

Geros naujienos:

1. Pats svarbiausiais šių išeiginių pozityvas – tai, kad mes jau antrą dieną iš eilės stebime įtampos mažėjimą pasienyje. Rusijos karių kiekis pasienio rajonuose su Rusijos Federacija išlieka maždaug 10000 žmonių.

Tai nereiškia, kad galime imti milinę ir eiti namo. Tačiau įsiveržimo tikimybė vis dėlto aiškiai mažėja. Sakytume, taip: jeigu prieš savaitę Rusijos įsiveržimo tikimybę mes įvertinome 80 proc., tai dabar – kokiais 50 proc. Ir tai džiugina.

2. Vicepremjeras Vladimiras Groismanas pranešė, kad nei vienas iš mūsiškių Kryme nebus paliktas likimo valiai.

Jo žodžiais, „parengta 26 000 vietų kariškių šeimoms, kurios išdėstytos 18 Ukrainos regionų“. T. y., vyriausybė pasirengusi apgyvendinti visus kariškius ir jų šeimas. Ir toks konkretumas džiugina.

Be to Generaliniame štabe mums pažadėjo, kad taip pat nebus problemų suteikiant naujas tarnybos vietas kariškiams. Ką gi, tikėsimės.

3. Mūsų Užsienio reikalų ministerija linksmai ir šmaikščiai trolina Rusijos URM pezėtojus. Užteko Lavrovui eilinį kartą išmykti apie Ukrainos federalizacijos būtinumą, kaip nedelsiant sekė mūsų diplomatų atsakymas. Be kita ko, mūsų URM pasiūlė Rusijos pusei atkreipti dėmesį į „katastrofišką būklę ir visišką beteisiškumą jų pačių tautinių mažumų, taip pat ir ukrainiečių bendruomenės, prieš pradedant diktuoti ultimatyvias sąlygas suvereniai ir nepriklausomai šaliai“. Lakoniška ir garbinga. Jeigu mes taip pat efektyviai atsakinėsime priešui visuose kituose frontuose, o ne tiktai diplomatiniame, tai priešas greitai subliukš. Tai priklausys nuo mūsų.

Ir keletas žodžių apie karą

kudikis_miegaIr keletas žodžių apie karą

Elena Stupak, vertė Lightning Rod

Negąsdinsiu suvestinėmis, noriu pasidalinti asmeniniu atradimu. Gal tai mano susiaurėjusi sąmonė, kad to nepastebėdavau, o gal kažkas iš tikro pasikeitė paskutinėmis dienomis pasaulyje. Ne tiktai Ukrainoje, bet pasaulyje aplink mus, ir pačioje Rusijoje.

Tai, kad mus Ukrainoje tiesiog sukte susuka karo baimė, ne naujiena. O vakar aš sužinojau, kad mano FB draugas iš Lietuvos nemiega ne tik todėl, kad pergyvena su Ukraina ir ukrainiečiais, bet ir todėl, kad labai bijo karo. Man tai buvo nauja, bet, pažinodama agresyviąją RF(Rusijos Federacijos) retoriką, labai nenustebau, ir įsivaizdavau, kaip gali jaustis mažos šalies gyventojas, turintis pašonėje didžiulį išprotėjusį kaimyną.

Man suprantama, kai Moldova nerimauja, esant šalia Padniestrei, ar Armėnija tyli, kai šalia Kalnų Karabachas.
Visai netikėta tai, kad Rusijos gyventojai studijuoja išgyvenimo taisykles miestuose karo veiksmų metu, ir ši informacija turi paklausą. Aš, po teisybei, nesupratau, kas pasikeitė? Pasiklausiau. Esminė Rusijos žmonių baimė dabar yra susijusi su vidaus karu. Pačiu baisiausiu ir šlykščiausiu, koks tik gali būti, cituoju dar vieną draugą iš Piterio:

„…Kai šalis ims griūti nuo bepročio padugnės Putlerio beprotiškų avantiūrų, karas gali ateiti į kiekvieną miestą ir namą… Visų prieš visus…“

Apie ką aš čia… Mes priėjome ribą. Pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Tą realiai supranta daugybė žmonių, tai – ne įprastinė politikų retorika.

Ir prie viso šito, šis faktas mane nuramino. Todėl, kad kalba – ne apie lokalinį konfliktą. Čia kalba – apie milijonų žmonių ir dešimčių šalių išlikimo jausmą.

Jei pasaulis neišvairuos, reiškia, gyvybingumo atsargų jis neturi. Ir bijoti nėra prasmės.

Kažkodėl tai aš tikiu, kad gyvenimo geismas yra stipresnis.

Kovo 29 dienos įvykiai

cropped-ukrainos_veliava_kvieciai.jpgDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 29 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogybės:

1. Maskva bando išdurti dėl mūsų ginkluotės ir karinės technikos Kryme.

Kaip jau žinoma, anksčiau Putinas triukšmingai pareiškė, kad Ukrainai bus grąžinta tų dalinių ginkluotė, kurie liko ištikimi Kijevui. Šiandien mes bandėme išsiaiškinti Ukrainos gynybos ministerijoje, kokius variantus iš tikrųjų siūlo Kremlius.

Mes juk puikiai žinome, kad negalima tikėti nė vienu Putino žodžiu. Taip ir atsitiko. Formaliai Kryme nėra nei vieno mūsų dalinio, kurio visi kariai būtų perėję į priešo pusę. Kaip nėra ir tokio, kuriame visi būtų likę ištikimi Ukrainos priesaikai. T. y., jei tikėtume Putino žodžiais, Ukrainai galima atiduoti visą ginkluotę. O galima ir nieko neatiduoti.

Neoficialiuose pokalbiuose rusų karinė vadovybė siūlo mūsiškiams nesiekti neįmanomo. Atseit, atiduosim nereikalingą metalo laužą, o sau pasiliksime daugmaž veikiančią ir vertingą ginkluotę. Na, o po to Maskva giedos giesmelę, kad viską atliko sąžiningai. Grynas maskvietiškas „lochotronas“.

2. Vengrai Užkarpatėje reikalauja „kultūrinės autonomijos“. 39 vengrų organizacijos Ukrainos valdžiai iškėlė „lygiateisiškumo visuose lygmenyse“ reikalavimą (tiesa, nepateikė faktų, kas ir kur juos engia). O svarbiausia – reikalauja „pripažinti dvigubos pilietybės institutą“. Kreipimąsi šiandien vakare paskelbė Užkarpatės žiniasklaida.

Tai panašu į peilio smūgį į nugarą. Šalyje, kurioje separatizmas šiandien – mirtina liga, reikalauti dvigubos pilietybės gali tiktai provokatorius. Aš tuo esu giliai įsitikinęs.

Geros naujienos:

1. Pirmą kartą nuo invazijos pradžios mes truputį ramiau atsikvėpėm. Maskva ne tik karštai įtikinėja, kad nesiruošia veržtis toliau į Ukrainą, bet ir atitraukė kai kuriuos dalinius nuo sienų.
Ar tai buvo pagarsėjusio Putino ir Obamos pokalbio rezultatas? Nežinau.

Bet šį rytą konstatavome, kad prie mūsų sienos liko 10 000 rusų karių. Tai visiškai ne priežastis atsipalaiduoti: nemažos priešo jėgos iš RF gilumos gali patekti į Ukrainos teritoriją vos per kelias valandas.

Tuo labiau, kad „dalinių atitraukimą“ reikia priimti kaip nuoseklius manevrus. Kariniai vienetai gali judėti ir palei siena, ir prie jos priartėdami ar nutoldami. Tai reiškia – jei šiandien vakare prie pat sienų rusų karių ne taip jau ir daug, tai rytoj ryte jų gali būti daugiau, nei pastarąjį mėnesį.

Bet vis vien, šiandien mes užfiksavome pačią mažiausią pajėgų koncentraciją. Tai jau šis tas.

2. Baltarusija nebus įsiveržimo į Ukrainą placdarmu.
Šiandien ryte, pateikdami priešo įsiveržimo pajėgų apžvalgą, mes sąmoningai nepaminėjome tų priešo pajėgų grupių, kurios yra Baltarusijoje. Tai buvo padaryta po mūsų konsultacijų su Ukrainos valstybės struktūromis.

Vėliau Turčinovas po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Lukašenko visiškai oficialiai patvirtino šį teiginį. Baltarusija tvirtina, kad iš jos teritorijos įsiveržimo nebus.

Mes neprieštaraujame, bet situacijos sekti nenustojame. Sunku tikėti Lukašenko, kuris prieš tai pripažino Krymo aneksiją.

3. Jaceniukas įtikinėja, kad Ukraina 2014 gaus 13,5 milijardų JAV dolerių kredito lėšų. Taip pat planuojamas gynybos pramonės komplekso modernizavimas.

Šie skaičiai netgi labai optimistiški. Tiesa, čia kyla du klausimai. Pirma, dar neaišku, kiek šių lėšų išvogs. Klausimas nėra nepagrįstas, nes prie valdžios svertų vis daugiau tų žmonių, kurie anksčiau sąžiningumu ir nesavanaudiškumu nepasižymėjo.
Antra, mes kol kas nematome iš tikrųjų įspūdingo Ukrainos valdžios plano kaip modernizuoti ūkį. Tuo tarpu kreditų suvalgymas užuot investavus į ateitį – tai kelias į prarają. Mes ir taip šiuo keliu ėjome neįsivaizduojamai ilgai.

Jei kalbėsime apie gynybos pramonę, tai šiandien paaiškėjo, kad Ukrainos valstybinis koncernas “Ukroboronprom” nutraukė ginklų tiekimą Rusijos Federacijai.

Pagaliau. Nes susidarė įspūdis, kad mes ir toliau padėsime Maskvai mus užkariauti, ją ginkluodami. Bet, nors ir po truputį, Kijevo absurdo teatras apie Putino įsiveržimą visgi panašėja į adekvačią reakciją. Duok Dieve!

Kovo 28 dienos įvykiai

Ukrainos_veliava_tridantisDmitry Tymchuk

Broliai ir sesės, kovo 28 dienos įvykių apibendrinimas:

Iš blogų žinių:
1. Persigrupavo Rusijos daliniai prie sienos. Jie atsitraukė nuo Lugansko srities, tačiau vis dar koncentruojasi priešais Charkovą, taip pat išaugo jų skaičius prie Černigovo srities.

Mūsų pasieniečiai ir kontržvalgyba teigia: Ukrainos pasienyje nuolat auga Rusijos žvalgybos veikla. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba trūks plyš siekia destabilizuoti padėtį pietvakarių regionuose. Taip pat šiandien Rusijos sraigtasparniai du kartus „atsitiktinai“ kirto Chersono srities ir Krymo ribas. Apskritai, situacija sudėtinga: didelės karių pajėgos ir nuolatinės provokacijos.

Tiesa, šiandien Ukrainos Vidaus reikalų ministras Avakovas pranešė, jog separatistinė situacija regionuose atslūgo. Atrodo, darbštieji Federalinės saugumo tarnybos vyrukai šį mėnesį liks be premijų.

2. Jis neskęsta. Mūsų išvytasis dofinas, pavarde Janukovyčius, nenustoja mėtytis tam tikra ruda substancija iš „draugiškosios“ Rusijos pusės. Šiandieniniame pasisakyme jis šaukėsi separatistinės Ukrainos dvasios. Žinote, toks savamokslis mediumas.

Janukovyčius primena įkyrią musę. Esant geros nuotaikos į jį galima būtų nekreipti dėmesio. Tačiau kada namuose ir taip pilna problemų, jo zyzimas stipriai erzina. Net jei jis pats ir nesirodo ekrane (kas, beje, kelia įvairių minčių), o kaip ruporą naudoja Rusijos žiniasklaidos priemones.

Nevadinčiau to tragedija. Man skaudu dėl žmonių. Jei Putinas galvoja, jog žmonės seks sraigės intelektu ir prekeivio narkotikais godumu pasižymintį Janukovyčių, jis tikrai ukrainiečius mato kaip imbecilų bandą. (Beje, apie tai, kam reikalingas Putinui Janukovyčius, šiandien jau rašiau).

3. Problema dėl iš Krymo išvedamų Ukrainos karinių pajėgų.
Ne kartą sakėme, kad išskyrus tuos, kurie liko ištikimi priesaikai ir tuos, kurie perbėgo pas priešą, yra ir trečioji mūsų karių kategorija. Tai žmonės, kurie nesulaužė priesaikos, tačiau, nenorėdami palikti Krymo, tiesiog vietoje parašė atsistatydinimo iš ginkluotojų pajėgų prašymus ir išsiskirstė po namus.

Šiandien darosi aišku, jog krašto apsaugos ministerija neturi teisinio pagrindo nutraukti šių kontraktų. Tai reiškia, kad šie vaikinai nors ir netapo išdavikais, tačiau norėdami gauti „atleistųjų iš karinės tarnybos“ statusą turės dar nemažai paplušėti. Ką ir besakyti, tai bus nelengva esant okupuotoje teritorijoje.

Tai, kas gero

1. Ukrainos ginkluotosios pajėgos visa galva paniro į kovinį pasirengimą. Gynybos ministerijos pranešimai apie mokymų vykdymus įvairiuose regionuose pagal pačią turiningiausią programą – kaip balzamas sielai.

Sąžiningai – aš nežinau, kiek mūsų armija gali pasipriešinti agresoriui, jeigu prireiks. Bet kiekviena valanda, kurią Ukrainos kareivis praleidžia lauke, kiekvienas jo šūvis į taikinį ir kiekvienas skubus žygis daro jį stipresniu. Tai – faktas.

2. Ukrainos generalinė prokuratūra patikrins valstybės įstaigų, atsakingų už valstybės saugumą, veiklą. GP domina, ar pakankamai aktyviai teisėsaugos organai kovoja su separatistais – mat kažkodėl daugoka to separatizmo kurstymo. Savo nuomonę šiuo klausimu jau sakiau: pakartokite Rusijos patritį ir įveskite baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Tikrai sumažės norinčių mitinguoti. Ir nereikės kompostiruoti Saugumo tarnybos ir kitų smegenų.

3. Vakarykštės Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos aidai. Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją spaudimu ir kitų JTO narių gąsdinimu, kurios galiausiai balsavo prieš rezoliuciją, nepripažįstančią “referendumo” Kryme. Bet, nežiūrint žiauraus Kremliaus spaudimo, rezultatą mes žinome: Rusija kietai įsitvirtino tarp diktatūrų, tokių kaip Šiaurės Korėja ir Sirija. Na, ir kol kas laiko už pavadėlio savo satelitus, tokius kaip Armėniją ir Baltarusiją. Tai – jau izoliacija. Nors Putinui, kaip matyti, patinka atstumtojo vaidmuo. Bet matyt tik dabar. Nes visiems atstumtiesiems, bandantiems apžioti visą pasaulį, baigiasi prastai.