Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Pateikta: Dmitry Tymchuk, į lietuvių k. vertė Giedrė Bulgakovienė

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Krymo prijungimas prie Rusijos - teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Krymo prijungimas prie Rusijos – teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“
analizė

PUTINAS IR KRYMAS: TEISINIO ABSURDO TEATRAS

Šiai dienai dauguma Vakarų analitikų laikosi nuomonės, kad Krymas Ukrainai beviltiškai prarastas. Galbūt… Jeigu užimti pasyvią poziciją ir laukti Europos ir JAV pagalbos.

Na, jie mums , be abejo, padės, bet tik tuo atveju, jeigu Ukrainos vadovybė gins valstybinius interesus ir kovos iš paskutiniųjų už savo teises tarptautiniuose teismuose. O į tarptautinius teismus kreiptis verta, nes tik juose Ukraina gali apginti savo teisę į Krymą, į jame likusias valstybės įmones, užgrobtus laivus ir karinius dalinius.

Papildomas argumentas – palanki mums Europos Tarybos Venecijos komisijos pozicija dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos įstatymo projekto (№ 462741-6) apie supaprastintą naujų federacijos subjektų priėmimo tvarką atitikimo tarptautinės teisės normoms.

1. Goblinas* – už įstatymo ribų.

Ir be ginkluotų „marsiečių ateivių“, visuotinai pripažintų normų pažeidimų rengiant ir įgyvendinant Krymo referendumą, jo pasmerkimo tarptautinės bendrijos mastu ( tai patvirtinanti kovo 27 d. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija), yra ir daugiau įdomių teisinių momentų .

Pagal Ukrainos įstatymus Autonominės Krymo Respublikos vyriausybės vadovą į šias pareigas skiria autonomijos Aukščiausioji Taryba po to, kai jo kandidatūra suderinama su Ukrainos prezidentu. Prieš tai kandidatas į šį postą turi pateikti savo autobiografiją, kurioje privalo nurodyti duomenis apie savo pilietybę, išsilavinimą, specialybę, darbinę veiklą ir t.t. (Закон України “Про Раду міністрів Автономної Республіки Крим”).

Taigi – draugas Goblinas (jis gi – Aksionovas) premjero postą užėmė dukart pažeidus įstatymą:
– nesuderino savo kandidatūros su prezidentu ar einančiu jo pareigas;
– Nuslėpė faktą, kad nuo 2003 metų jis yra Rusijos Federacijos pilietis (http://news.liga.net/news/politics/1079573-sergey_aksenov_stal_grazhdaninom_rossii_eshche_v_2003_godu.htm) ir dėl to neturi teisės Ukrainoje užimti valstybinius postus.

2) Referendumas

Kovo 11 d. Krymo Aukščiausioji Taryba priėmė Autonominės Krymo respublikos ir Sevastopolio miesto nepriklausomybės Deklaraciją , kurioje rėmėsi „Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos nuostatomis ir kitais tarptautiniais dokumentais, įtvirtinančiais tautų teisę į apsisprendimą“ bei Kosovo precedentu.

Kovo 16 Kryme įvyko referendumas, kuriame buvo keliami šie klausimai:

1 variantas : „Jūs už Krymo susijungimą su Rusijos Federacija Rusijos federacijos subjekto teisėmis“

2 variantas: “Jūs už 1992 m. Krymo Respublikos Konstitucijos galiojimo atkūrimą ir už Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą“.

Kaip matome, alternatyvos, įtvirtinančios referendumo išvakarėse buvusį status quo, klausimai nenumatė.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, susiklosto įdomi dėlionė: faktiškai referendumui pateikiamas vienas klausimas- „Apie Krymo susijungimą su Rusija“ . Juk kovo 11-osios Nepriklausomybės deklaracijos priėmimas faktiškai atmeta antrąjį referendumo klausimą kaip neaktualų.

Be to, priimta Deklaracija referendumo metu nebuvo teisiškai įtvirtinta, kadangi rinkėjai balsavo už ”Krymo susijungimą su Rusija”.

Toliau – pats įdomumas – tautų teisė į apsisprendimą ir JTO Chartija, kuriais rėmėsi separatistai.

2. Tautų teisė į apsisprendimą

Kaip ankščiau minėta, “Goblinas ir Co.”, rengdami ”Maski Show” pavadinimu “referendumas” , rėmėsi „Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos nuostatomis ir kitais tarptautiniais dokumentais, įtvirtinančiais tautų teisę į apsisprendimą“ . Taigi – tautų apsisprendimo teorija tarptautinėje teisėje numato tris nepriklausomybės paskelbimo galimybes.

Pirma – kolonijų apsisprendimo teisė.

Antra – okupuotų teritorijų apsisprendimo teisė.

Trečia – kai kurioje nors šalies dalyje sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės, persekiojami civiliai gyventojai, atsisakoma jiems pripažinti balsavimo teisę bei turėti savo atstovus centrinės valdžios struktūrose. (http://www.radiosvoboda.org/content/article/25312657.html ).

Nagrinėjant Krymo klausimą pravartu atkreipti dėmesį į Kanados Aukščiausiojo teismo sprendimą dėl Kvebeko provincijos atsiskyrimo galimybių. Teismas nusprendė, kad tautų apsisprendimo teisė (įtvirtinta tarptautiniais teisės aktais) galioja tautoms, kurios gyvena kolonijose arba užsienio šalių okupacijos sąlygomis. Priešingu atveju, jeigu tauta dalyvauja šalies politiniame gyvenime, vienpusiu sprendimu jos atsiskyrimas negalimas. Taigi šiuo metu dauguma tarptautinės teisės specialistų vadovaujasi būtent šiuo Kanados Aukščiausiojo Teismo nutarimu.

Be to, čia būtina priminti, kad Kryme vietiniais gyventojais (nors ir nepripažintais), turinčiais teisę į apsisprendimą, laikytini Krymo totoriai, bet ne rusai, kurių dauguma į Krymą atvyko po karo. Taigi, pastarieji savo apsisprendimo teisę tegali realizuoti kokioje Tambovo ar Tulos gubernijoje, bet ne Kryme.

4. Rusija ir JTO Chartija

Dalis žymiausių Vakarų tarptautinės teisės ekspertų* mano, kad Rusija pažeidė JTO Chartijos 2 straipsnį, kuris iš visų JTO narių reikalauja susilaikyti nuo grasinimų naudoti jėgą ar jos naudojimo prieš šalies teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę , taip pat 1974 metų JTO Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją, kurioje apibrėžiama agresijos sąvoka.
Agresija vadinamas valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos šalies suverenumą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę , ar kokiu nors kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų Organizacijos Chartija, kaip tai apibūdinama minėtu apibrėžimu. Bet kuris iš žemiau esančių veiksmų, nesvarbu, ar jie susiję su karo paskelbimu, bus kvalifikuojamas kaip agresija.
a) Valstybės ginkluotųjų pajėgų Įsiveržimas į kitą šalį ar jos užpuolimas ar bet kokia karinė okupacija, nesvarbu ar ji buvo laikina ir kokios trukmės, ar bet kokia kitos valstybės teritorijos ar jos dalies aneksija panaudojant jėgą ;
(…) c) valstybės uostų ar pakrančių blokada kitos valstybės ginkluotomis pajėgomis.
d) valstybės sausumos , jūros ar oro pajėgų užpuolimas kitos šalies ginkluotosiomis pajėgomis.

Tuo atveju, jeigu Ukraina įrodys, kad ji patyrė agresiją iš Rusijos pusės, kuri be to, pažeidė ir JTO Chartiją, draugui Putinui tai lems tarptautinę teisinę atsakomybę. Taip pat tai reikš, kad Krymo atskyrimas buvo jėgos panaudojimo ir grubaus imperatyviosios tarptautinės teisės normos (JTO Chartijos) , kurios nepaisymas yra neleistinas, pažeidimo rezultatas.

Galbūt Putino jo patarėjai neinformavo, bet už imperatyviųjų normų pažeidimus numatyta baudžiamoji valstybės pareigūnų atsakomybė. Taigi dėl to ir dargi atsižvelgiant į Rusijai „istoriškai sėkmingą“ balsavimą JTO Generalinėje Asamblėjoje Ukrainos klausimu, Krymo prijungimo prie Rusijos nepripažinimas bus teisiškai privaloma norma visoms šalims – JTO narėms.

5. Rusija ir jūrų teisė.

Taip pat aktualus Ukrainos karinių jūros pajėgų laivų, kuriuos jėga užgrobė Rusija, klausimas. Be to, kad Rusijos federacija įvykdė agresiją prieš Ukrainą blokuodama jos uostus, kuriuose bazavosi Ukrainos laivai, ji dargi pažeidė karo laivų imuniteto principą.

Taigi, pagal kovo 17 situacijos būklę, kuomet neteisėta Krymo valdžia paskelbė ar apie nepriklausomybę, ar apie prisijungimą prie Rusijos, Sevastopolio užutekyje ir Donuzlave bazavosi Ukrainos karo laivai.

Pasak JTO Jūrų teisės Konvencijos (1982 m.) jūros laivai , kurie yra kitai valstybei priklausančiuose vandenyse, jeigu juose jie atsidūrė teisėtai, naudojasi eksteritoriniu statusu. Tai reiškia, kad karo laivas yra valstybės (Ukraina), kurios atpažinimo ženklus (vėliavą ir kitus išorinius ženklus) jis turi, nuosavybė ir paklūsta tik jos įstatymams.

Turint minty faktą, kad Ukrainos ir Rusijos vyriausybės nepaskelbė viena kitai karo, Ukrainos karo laivai negalėjo būti užgrobti kaip karo grobis. Todėl neteisėta Krymo ar pusiau teisėta Maskvos valdžia jokios juridinės teisės siųsti „žaliųjų žmogeliukų“ užgrobti laivų neturėjo. Taigi Ukrainos vadovybė tiesiog privalo kreiptis į tarptautinį teismą ir teisiniu keliu susigrąžinti savo turtą su atitinkama kompensacija.

6) Ką pasirašė Rusija

Dėl to, kad Krymo referendumas yra neteisėtas, o veiksmai, kurių toliau ėmėsi Krymo valdžia , neatitiko Krymo liaudies valios išraiškos (deklaracijų ir veiksmų neatitikimas), būtina patikslinti, ką visgi ir su kuo pasirašė Putinas ir Rusija.
Krymo referendumo metu žmonės tarsi nubalsavo „ už Krymo susijungimą su Rusijos federacija Rusijos federacijos subjekto teisėmis“. Bet niekas nebalsavo už Krymo nepriklausomybę. Išeina, kad juridiškai Krymas lieka Ukrainos sudėtyje.
Tuo pačiu laiku Putinas, siekdamas sustiprinti savo veiksmų „teisėtumo“ įspūdį, kovo 17 d. pasirašo Įsaką apie Krymo nepriklausomybės pripažinimą, nors už nepriklausomybę niekas nebalsavo.

Kovo 18 d. tarp Rusijos ir „Krymo respublikos“ pasirašoma tarptautinė sutartis „Apie Krymo respublikos priėmimą į Rusijos federaciją ir naujų Rusijos federacijos subjektų įkūrimą“. Savo parašus po šiuo dokumentu padėjo Putinas, Konstantinovas, Aksionovas ir Čialyj.

Iš aukščiau pateiktų faktų matyti, kad Putinas pasirašė drauge su žmogumi (Aksionovu), kuris neteisėtai, t.y. būdamas Rusijos federacijos piliečiu, Krymo vyriausybėje užima premjero postą. Dėl ko vėlgi kyla pagrįstų abejonių dėl minimo dokumento teisėtumo.

Be to, Sutarties tekste apeliuojama į „Jungtinių Tautų Organizacijos įstatuose įtvirtintą tautų apsisprendimo principą…“, kuris buvo grubiai pažeistas.

Krymo priėmimo į Rusijos federaciją Sutartis pasirašoma 2001 m. Federalinio konstitucinio įstatymo „Apie priėmimo į Rusijos federaciją tvarką ir naujojo subjekto jos sudėtyje įkūrimo “ pagrindu. Savo ruožtu pastarasis dokumentas remiasi kitu, 1995 m. įstatymu „Apie Rusijos Federacijos tarptautines Sutartis“. Pirmasis šio įstatymo straipsnis nurodo, kad „tarptautinės Rusijos Federacijos sutartys sudaromos, vykdomos ir nustoja galioti atsižvelgiant į visuotinai pripažįstamus tarptautinės teisės principus ir normas“

Visuotinai pripažįstamos(imperatyviosios!) tarptautinės teisės normos buvo pažeistos, todėl sutartis dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį neturi juridinės galios.

7. Ukraina

Tam, kad apgintų savo teises, (Ukrainai) būtina kreiptis nors į Venecijos komisiją, kad ši duotų aukščiau išdėstytų neteisėtos Krymo valdžios ir Rusijos federacijos dokumentų Krymo klausimu teisinį įvertinimą.

Kad rezultatai bus palankūs Ukrainai – nekelia abejonių. Toliau – teismo reikalas, jame būtina siekti ir pagrindinio Kremliaus fašisto Putino baudžiamosios atsakomybės.
O gal draugas Putinas viliasi, kad su „žaliųjų žmogeliukų“ pagalba užkraus Ukrainai kokį nors antrąjį „Gobliną“?

* – kriminalinė Krymo „premjero“ pravardė iš laikų, kai jis buvo pirmiausia žinomas kaip kriminalinis nusikaltėlis.
** – mūsų stebėjimais, tai – ne dalis, o didžioji dauguma.
(paaiškinimai – ULLL)

Teksto originalas: http://flot2017.com/posts/new/putin_i_krym_teatr_pravovogo_absurda

1 thought on Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

  1. Turbūt į tarptautinius teismus Ukraina neis, kol neišrink prezidento :/

Leave a Reply