Gegužės 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys!
Atleiskite, šios dienos aktualijos šiek tiek ankščiau dėl organizacinių priežasčių. Tikiuosi daugiau nieko blogo iki dienos pabaigos nenutiks, na o gero – prašom. Taigi, gegužės 8-osios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Luhanske ir Donetske prorusiški klounai, garsiai save vadinantys “liaudies tarybomis” (nors labiau tiktų “alkoholinių interesų klubai” arba “Putino pinigų mylėtojų būreliai”) vis tik nutarė surengti savo šou, kuris vadinasi tų apskričių “referendumais dėl nepriklausomybės”.

Šiąnakt Donbaso spaustuvėse geri žmonės sudegino velniop virš milijono paruoštų blankų. Bet Maskvai pinigų netrūksta. Prispausdins dar.

Apskritai, po artėjančio gegužės 9-osios situacijos paaštrėjimo, reikėtų ruoštis įvykiams po 11-os, kurią numatytas tas pats “referendumas”. Scenarijus žinomas iš Krymo pavyzdžio: virš 100% tautos „balsuos” už „nepriklausomybę”, o tada jau dėdė Vova užsiims „tautos valios apsauga”.

Jei nenutrauksime šio separatistinio cirko dabar – vėliau tai padaryti bus žymiai sunkiau.

2. Iš Rusijos teritorijos per pasienio punktą prasiveržė šarvuotas visureigis „Tigr” – Žirinovskio „dovanėlė” separatistams. Vėliau jis važinėjosi po Luhanską.

Įvykis jaudinantis. Tačiau čia aš norėčiau pasidalinti bendrais neraminančiais mūsų pastebėjimais.

Taip, sienos su RF apsaugos kokybė Luhansko ir Donetsko apskrityse kelia daug klausimų. Visų pirma – korupcijos juk niekas neatšaukė, tačiau žymiai svarbiau, kad pasieniečiai neturi reikiamų galių ir priemonių, kad patys pasipriešintų didelėms ekstremistų grupuotėms arba, kaip šiuo atveju, šarvuotai technikai.

Ši užduotis kitoms jėgos struktūroms, turinčioms teikti pasieniečiams pastiprinimą. Jie to nebus – sienos klausimo mes neišspęsime.

3. Putinas šiandien sukvietė savo satelitinių valstybių prezidentus iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos – Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Nutarė parodyti jiems „Potiomkino” (dirbtines, parodomąsias) Rusijos pajėgų pratybas. Išsitraukė rimtą ginklą – sunkiąją liepsnosvaidinę sistemą TOS-1. Davė įsakymą atidengti ugnį.

Ir…. pššš. Nieko neįvyko.

Aš, rusų vietoje, susirūpinčiau tuo, kad jų stebuklingasis lyderis, kuriam tik žaidimai tankais galvoje, dar turi ir branduolinį mygtuką. Jeigu tas maniakas, pasirengęs kariauti su visu pasauliu, nutars jį panaudoti, tai Uralo tikrai nebeliks. Maskvos apskrities taip pat. Nes narsiųjų rusų karių rankos auga ne iš tos vietos, iš kurios jos auga pas visus normalius žmones.

Bėda, kad Putinas nesistengia padaryti pasauliui įspūdžio aukštomis technologijomis, efektyviu žemės ūkiu arba kultūringa Rusija. Šis dvasios ligonis nemoka nieko kito, kaip tik mojuoti ginklu. Tegul ir ne visuomet veikiančiu.

VeliavosTvirtinimas

Kad Ukrainos pajėgos vėliavos nenukabintų

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Parubijus pareiškė, kad vakarykštis Putino pareiškimas apie Ukrainos separatistų „referendumo“ perkėlimą – politinė afera.

Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad Putino žodžiai – melas, po kuriuo nėra nieko daugiau, išskyrus šlykščius planus užslopinti Kijevo budrumą. O tai reiškia, kad antiteroristinė operacija tęsis tol, kol Ukrainos teroristai nenurims. Tardymo izoliatoriuose arba po daug iškentėjusia Donbaso žeme.

Putino mele, suprantama, nėra nieko gero. Tačiau tai, kad Ukrainos valdžia juo netiki ir yra pasiryžusi tęsti Ukrainos gelbėjimą – neabejotinas pliusas.

2. Šiandien iki pietų baigėme regionų pasirengimo galimoms provokacijoms rytoj, gegužės 9-ąją, monitoringą. Bendras vaizdas jei ne nuramina, tai, mažų mažiausia, teikia vilties.

Taip, daug silpnų vietų. Tačiau bendrai, jėgos struktūros ir vietos valdžia imasi priemonių tam, kad tragedijos, panašios į gegužės 2-ąją vykusios Odesoje, nepasikartotų.

Aišku, nusiraminti nevalia. Mes ir nelaukiame, kad Pergalės Diena praeis lengvai. Reikia būti viskam pasiruošus, o ypač Donbase.

3. Pergalės Dienos išvakarėse Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Kremliaus Aleksandro sode iš visų stelų, skirtų miestams-didvyriams Maskvos centre, vienintelė liko nepapuošta gėlėmis – tai Kijevo stela.

Jau po poros valandų po tokio pranešimo miesto-didvyrio Kijevo stela buvo užversta gėlėmis.

Vis dėlto yra adekvačių žmonių Maskvoje. Ačiū jiems. Pagaliau, Pergalės Diena – mūsų bendra šventė. Ir mes, „IP“ grupė, sveikiname visus jus, broliai ir seserys!

Ir – ateičiai. Nugalėjome Hitlerio nacizmą, nugalėsime ir Putino nacizmą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan/media

Ir keletas žodžių apie karą

kudikis_miegaIr keletas žodžių apie karą

Elena Stupak, vertė Lightning Rod

Negąsdinsiu suvestinėmis, noriu pasidalinti asmeniniu atradimu. Gal tai mano susiaurėjusi sąmonė, kad to nepastebėdavau, o gal kažkas iš tikro pasikeitė paskutinėmis dienomis pasaulyje. Ne tiktai Ukrainoje, bet pasaulyje aplink mus, ir pačioje Rusijoje.

Tai, kad mus Ukrainoje tiesiog sukte susuka karo baimė, ne naujiena. O vakar aš sužinojau, kad mano FB draugas iš Lietuvos nemiega ne tik todėl, kad pergyvena su Ukraina ir ukrainiečiais, bet ir todėl, kad labai bijo karo. Man tai buvo nauja, bet, pažinodama agresyviąją RF(Rusijos Federacijos) retoriką, labai nenustebau, ir įsivaizdavau, kaip gali jaustis mažos šalies gyventojas, turintis pašonėje didžiulį išprotėjusį kaimyną.

Man suprantama, kai Moldova nerimauja, esant šalia Padniestrei, ar Armėnija tyli, kai šalia Kalnų Karabachas.
Visai netikėta tai, kad Rusijos gyventojai studijuoja išgyvenimo taisykles miestuose karo veiksmų metu, ir ši informacija turi paklausą. Aš, po teisybei, nesupratau, kas pasikeitė? Pasiklausiau. Esminė Rusijos žmonių baimė dabar yra susijusi su vidaus karu. Pačiu baisiausiu ir šlykščiausiu, koks tik gali būti, cituoju dar vieną draugą iš Piterio:

„…Kai šalis ims griūti nuo bepročio padugnės Putlerio beprotiškų avantiūrų, karas gali ateiti į kiekvieną miestą ir namą… Visų prieš visus…“

Apie ką aš čia… Mes priėjome ribą. Pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Tą realiai supranta daugybė žmonių, tai – ne įprastinė politikų retorika.

Ir prie viso šito, šis faktas mane nuramino. Todėl, kad kalba – ne apie lokalinį konfliktą. Čia kalba – apie milijonų žmonių ir dešimčių šalių išlikimo jausmą.

Jei pasaulis neišvairuos, reiškia, gyvybingumo atsargų jis neturi. Ir bijoti nėra prasmės.

Kažkodėl tai aš tikiu, kad gyvenimo geismas yra stipresnis.