2014 06 16, 13:00

Kaip pranešė „Informacinio Pasipriešinimo“ grupė, 2014 metų birželio 14-ą Kijeve vyko IV Forumas «Українских справ» (Ukrainos reikalų), kurį organizavo Tarptautinė labdaros organizacija „Nacionalinio atgimimo centras“, visuomeninė asociacija «Українська справа» ir Ukrainos Nacionalinis karo istorijos muziejus.

Jūsų dėmesiui pateikiame Karinių-politinių tyrimų centro informacinio saugumo srities eksperto Viačeslavo Gusarovo (Вячеслав Гусаров) pranešimą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie informacinį karą, informacinę agresiją ir manipuliacijas sąmone.

Ar tam galima užkirsti kelią ir kaip pasipriešinti naujai grėsmei? Ar ne per vėlai mes pradėjome apie tai kalbėti? Juk žinome, kad geriau vieną kartą tinkamai padaryti, nei paskui šimtą kartų perdarinėti.

Lengviau ir pigiau yra užkirsti kelią priešiškos informacijos poveikiui visuomenės sąmonėje, nei taisyti jo padarinius.

Trumpai priminsiu:

Informacinis poveikis sąmonei – tai suinteresuotos šalies (informacinio poveikio subjekto) veiksmai, skirti sukurti reikiamą visuomeninės situacijos (informacinės situacijos) modelį, kuris tenkintų nustatytus reikalavimus, iš mitų sudarytų panašią į tiesą iliuziją ir priverstų elgtis numatomu būdu konkrečią visuomeninę grupę (informacinio poveikio objektą).

Informacinio poveikio pasekmės gali būti: valstybinių interesų diskreditavimas, autoritetų valstybėje pakeitimas, socialinių protestų atsiradimas ir t.t.

Poveikio instrumentais (informaciniu ginklu) priimta laikyti žiniasklaidą, telefonų ir kompiuterinius tinklus, nevalstybines organizacijas ir kitas socialines grupes, o taip pat specialiąsias technologijas.

Iškart pereisiu prie šios dienos realijų.

Analizuojant informacinę operaciją, vykstančią Ukrainos Pietų-Rytuose, suformuluojame jos tikslą:

sukurti informacinį pagrindą Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporožės, Chersono, Mikolajevo ir Odesos regionų perdavimui Rusijos Federacijos jurisdikcijai Pietų-Rytų Ukrainoje.

Informacinės operacijos užduotis:
1. Sukurti Pietų-Rytų Ukrainos gyventojams „vienintelio ir teisingo kelio“ informacinius vaizdus apie jų įstojimą į R.F sudėtį.
2. Pakelti Ukrainos regionuose Rusijos prezidento ir Rusijos Federacijos reitingus.
3. Sukurti visuomeninę pasitikėjimo atmosferą informacine RF veikla ir RF vadovybės veiksmais, susijusiais su atitinkamų Ukrainos regionų priėmimu į Rusijos sudėtį.
4. Sukurti negatyvų Ukrainos vyriausybės įvaizdį ir įteigti mintis, jog ji turi neigiamą požiūrį į Pietų-Rytų Ukrainos regionus.
5. Sukurti pagrindą Rusijos veiksmų Ukrainos Pietų-Rytų regionuose užsienio informaciniam palaikymui.

Informacinė operacija buvo suplanuota iš anksto.

Beveik tuo pat metu kai kuriuose regionuose įvyko to paties tipo mitingai, bandymai užgrobti valstybinių administracijų pastatus, miesto gyventojų nepriklausomų komitetų kūrimas ir t.t. Sinchroniškas nepriklausomų lyderių kamufliaže su automatais pasirodymas televizijos ekranuose ir jų pareiškimai apie nepavaldumą Kijevui – taip pat atrodė kaip pagal vieną šabloną.

Įvykių, tarsi pagal scenarijų, panašumas ir jų sutapimas laike neleidžia abejoti kruopščiu šių renginių paruošimu.

Nuo informacinės operacijos vykdymo pradžios Rusijos Federacijos informacinis poveikis tankėjo ir stiprėjo. Analizuojant bendrą pranešimų skaičių – didžioji dalis (beveik 90%) naujienų, pokalbių šou, analitinių programų buvo skirtos Ukrainos įvykiams. Į televizijos laidas pritraukė žinomus politikus, menininkus, istorikus ir kitus Rusijos autoritetus.

Būdingu apie Ukrainą pateikiamos informacijos bruožu tapo vienašališkas jos nušvietimas, tuo pačiu nutylint žinutes, kuriose rusai nepritaria Putino kursui (nepritariančių demonstracija, mitingai Ukrainai palaikyti, kai kurie opozicijos pareiškimai).

Naujienų blokus televizijoje vakaro metu (kurie pagal psichologinį suvokimą laikomi efektyviausiais) atidavė gerai paruoštiems rusiškiems agitatoriams D.Kiseliovui ir V.Solovjovui.

„Nesvarbu, kas vyksta – svarbu, kaip tai pateikti“. – kartą pasakė Dmitrijus Kiseliovas. Citata tiesiog primena kitą Jozefo Gebelso pasakymą: „Mes nesiekiame tiesos – mes siekiame efekto“.

Informacinė operacija Ukrainos rytiniuose regionuose vyko etapais:

I etapas (2014 balandžio pradžia).
Įtakai būdingi ypatumai:

• Ukrainos informacinė erdvė, taip pat ir Pietų-Rytų regionai, buvo tiesiog prikimšti rusiškos žiniasklaidos;
• informuojant apie Pietų-Rytų įvykius, pirmenybė buvo teikiama rusiškiems televizijos kanalams (aukštas analitikos lygis, prieinamumas, įvykių išbaigtumas);
• miestuose ir kaimuose žmonės ėmė burtis į „liaudies gynėjų“ grupes, rinko vadus ir ėmė kariauti tarpusavyje;
• tapo įprasta užgrobti VRM, SSU ir kitas valstybines įstaigas;
• prasidėjo areštai;
• atsitiktiniuose susišaudymuose žuvo žmonės.

Informacinė švytuoklė įsisiūbuoja….

Šalies rytus apėmė žmogiška baimė. Baimė nusivilti rytdiena ir naująja Ukrainos valdžia.

Psichologiškai nusilpę rytų žmonės ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos.

Tuo metu svarbiausios Rusijos masinio informavimo priemonės tiekė negatyvią visuomenės nuotaiką stiprinančią informaciją, naudodamos iš anksto paruoštus informacinius simbolius:

• Kijevo chunta paliko rytų Ukrainos žmones likimo valiai;
• amerikiečių kariai iš „karštųjų taškų“ rytų Ukrainoje moko jaunus ukrainiečius žudyti;
• miestų parduovės tuščios, laukite bado;
• kuro liko kelioms dienoms ir t.t.

Tuo pačiu metu Ukrainos žiniasklaida dirbo pakrikai, o kai kurios priemonės tiesiog „dovanojo“ savo eterį Rusijos kanalams. Atsirado informacinis vakuumas, kurį greitai užpildydavo Rusijos medijų turiniai. Informacinis priešiškumas iš Rusijos pusės augo. Būtent tuo metu ėmė formuotis savanoriškos informacinės organizacijos, viena iš kurių – „Informacinio pasipriešinimo“ grupė. Grupės žurnalistai vieni pirmųjų ėmėsi objektyviai nušviesti įvykius karštuosiuose taškuose.

ІІ informacinės operacijos rytų Ukrainoje etapas pasižymėjo tokiomis ypatybėmis:

• pagrindinės jėgos sutelktos Ukrainos rytuose, pietinėse srityse periodiškai palaikomas separatistinis informacinis fonas;
• kovinių veiksmų su smogikais ATO aprėptyje pradžia;
• vietinių gyventojų protestas prieš smogikų savivalę;
• ESBO misijos veikla rytų Ukrainoje;
• Ukrainos žiniasklaidos blokavimas (telekanalai, radijo stotys, laikraščiai);
• sukurtų liaudies respublikų idealizacija ir jų lyderių ištraukimas į pirmą planą;
• Ukrainos žiniasklaidos platformos formavimas kartu su nevalstybinėmis visuomeninėmis politinėmis organizacijomis.

Аktyvumas pietiniuose Ukrainos regionuose pritilo, o tuo pačiu metu rytuose koviniai veiksmai intensyvėjo. Dėl to informacinis palaikymas buvo perorientuotas į Ukrainos rytus.

Apie įvykius Ukrainos informaciniame lauke reikia pakalbėti atskirai. Būtent tuo metu Ukrainos žiniasklaida sugebėjo konsoliduotis ir nebeleido augti Rusijos informacinės mašinos galiai. Nepaisydama daugelio medijų darbuotojų veiklos rytuose draudimo faktų, taip pat laikraščių ir telecentrų uždarymo, Ukrainos žiniasklaida sugebėjo suformuoti kontrpropagandinį skydą ir žymiai sulėtinti antiukrainietišką kampaniją.

Tam pagelbėjo tokie faktoriai:

• vakarų kolegų palaikymas Ukrainos medijoms;
• patriotinių nuotaikų visuomenėje augimas;
• Ukrainos valdžios informaciniai veiksmai tarptautinėje arenoje.

Tuo metu informacinės operacijos Rusijoje tempai stipriai sulėtėjo. Tai liudija nežymiai sušvelnėjusi Rusijos pranešimų retorika ir aktyvumo Ukrainos informacinėje erdvėje susilpnėjimas.

Svarbiausiu Kremliaus informacinės mašinos apsirikimu tapo Ukrainos visuomenės, kurią iki šių įvykių buvo priimta skirstyti pagal mentalinius, etninius, kultūrinius bei religinius ypatumus, konsolidacijos faktorius. Dabar įvyko tam tikras „ribų ištrynimas“.

Tuo momentu Ukrainos informacinės erdvės konfigūracija jau buvo pasirengusi atlaikyti Rusijos agresoriaus informacinį spaudimą. Tai pozityvu. Tačiau Ukrainoje susiklosčiusios informacinės situacijos negalima laikyti stabilia – vykstant nežymiems kariniams ir politinės situacijos Ukrainoje pokyčiams, informacinė erdvė taip pat keisis. O laikas, reikalingas koreliacijai, eis ne Ukrainos naudai.

ІІІ informacinės operacijos etapas prasidėjo po Ukrainos prezidento rinkimų.
Faktoriai, paveikę informacinės operacijos eigą:

• vizitas Prancūzijoje ir pirmos derybos su V. Putinu;
• trišalio dialogo dėl dujų tiekimo pradžia;
• ATO veiksmai Ukrainos rytuose;
• Informacinė Vakarų parama Ukrainai ir kaltinimai Rusijos valdžiai dėl Ukrainos rytuose susiklosčiusios padėties.

ІІІ etapo ypatumai:

• politiniai įvykiai sustiprino Ukrainos įvaizdį;
• retorikos pokytis ir nežymus informacinių Rusijos pranešimų spaudimo sumažėjimas liudija apie naujų informacinių pretekstų savo pozicijos atstatymui informacinėje operacijoje paiešką.

Prognozuojama, kad RF informacinės operacijos taktika ateityje bus pakoreguota pagal informacinės situacijos Ukrainoje pokyčius.

O kokiu būdu galima pasipriešinti manipuliavimui visuomenės nuomonėmis?
Dar prieš 200 metų Natanas Rotšildas pasakė: kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Reikia sąžiningai pripažinti, kad šiandien Ukrainos informacinė erdvė primena derlingą niekieno lauką.

Ukrainoje egzistuoja informacinis saugumas, bet jis veikia nesistemiškai.
Manau, kad artimiausiu metu turi būti organizuotos informacinio saugumo valdymo struktūros. Aišku, kad jos turi veikti Prezidento administracijoje (svarbiausias koordinacinis organas), Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje ir Ministrų kabinete.

Valstybės informacinio saugumo klausimai turi apimti šias sferas:

• Ukrainos vidaus politikoje – vidaus informacinės erdvės gynyba – Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba;
• tarptautinė sfera – šalies suvereniteto užtikrinimas, Ukrainos valstybinės pocizijos stiprinimas, pasipriešinimas išorinei informacinei ekspansijai – Ukrainos užsienio reikalų ministerija, Ukrainos išorės žvalgybos tarnyba;
• karinė sfera – nepriklausomybės, suvereniteto, valstybinio ir teritorinio vientisumo gynyba – Ukrainos Gynybos ministerija;
• socialinė ir dvasinė sfera – informacinės ir kultūrinės įtakos užsienyje užtikrinimas – Kultūros ministerija, Socialinės politikos ministerija, Ukrainos užsienio reikalų ministerija;
• informacinė sfera – informacinių kanalų visuomenės informavimui paieška ir suteikimas, taip pat valstybinių informacinių resursų gynyba –Transporto ir ryšių ministerija bei kitos.

Ukrainos informacinio saugumo sistemos sukūrimas – šiandien vienas svarbiausių. Nei viena Europos šalis negalėtų egzistuoti be informacinės apsaugos ir atsako priešiškoms informacinėms grėsmėms.

Pabaigai pacituosiu Maksimą Pobokiną, Ukrainos žurnalistą ir medijų analitiką: „Jei Ukraina nesukurs savo propagandos mašinos, ją sukurs jos kaimynai“.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Lightning Rod