Futbolo fanai ir savigynos būriai laukia „Antimaidano“ puolimo.
Elena Rykovceva
Paskelbta 2014/03/05 02:47
Gegužės 2, apie 16 valandą Ukrainos laiku aš jau žinojau, kad Odesoje tarp futbolo aistruolių – Odesos „Černomoreco“ ir Charkivo „Metalisto“ iš vienos pusės ir „Antimaidano“ šalininkų iš kitos – įvyko muštynės. Apie tai pranešė per vietines žinias. Tai buvo ne pirmos muštynės, vykusios tarp jų per konflikto mėnesius. Aš buvau įsitikinusi, kad šiandien tuo viskas ir pasibaigs.
16.10 aš įsėdau į maršrutinį autobusą, kuris važiavo į miesto centrą. 16.30 Miesto sodo kavinėje (šalia Deribasovskaja gatvės) man buvo paskirtas susitikimas su generaliniu Odesos kino studijos prodiuseriu Viktoru Nozdriuchnu-Zabolotnyj. Aš ketinau jo paklausti, ką ir kiek praranda Ukrainos ir Rusijos kinematografininkai per tą visą karą.
Eisena Bunino gatve
16.30 aš išlipau iš autobuso Bunino gatvės ir Aleksandrovsko prospekto sankryžoje. Ir pamačiau, kaip Bunino gatve juda demonstrantų kolona, kurios priešakyje kažkodėl važiavo gaisrinė mašina. Kolona sustojo Bunino gatvėje. Aš priėjau ir ėmiau fotografuoti jos dalyvius. Dauguma jų buvo su šalmais ir kamufliažu. Ėmiau klausinėti, kas čia vyksta.
Odesa. Fanai ir savigynos būriai laukia puolimo.
Jie pasakė, kad daugiausia čia – „Černomoreco“ ir „Metalisto“ futbolo fanų. Kad jie išsiruošė savo eisena palaikyti vieningą Ukrainą. Tokia bendra eisena organizuojama ne pirmą kartą. Tačiau šį kartą jie aptiko socialiniš tinklų „Antimaidano“ dalyvių grupėse kvietimus susirinkti ir sutriuškinti šią eiseną. Nes ji vyksta „ne su tais“ lozungais“ ir „ne su ta“ vėliava. Jie dabar laukią puolimo. Juos čia palaiko Odesos savigynos būrys (matyt, tie patys žmonės su kamufliažu ir su šalmais).
Odesa. Laukiant puolimo.
Aš paklausiau, kada ir iš kur jie laukia puolimo? Jie atsakė, jog „Antimaidano“ grupė eina lygiagrečia gatve ir šiuo metu suka į čia.
Jų informacinė sistema veikė gerai. Jie visą laiką gaudavo pranešimus apie tai, kur link juda ta grupė.
Vienu metu pasigirdo signalas: „Jie čia“. Kolona akimirksniu persigrupavo, priešakyje susidarė tanki eilė žmonių su skydais rankose.
Po to sekė maždaug 30 sekundžių tylos pauzė. O po to iš Aleksandrovskajos gatvės pusės staiga link jų ėmė bėgti žmonės. Keista, visi šie žmonės buvo su oranžiniais šalmais. Fanai nelaukė, kol oranžiniai šalmai pramuš pirmą eilę (su skydais), ir puolė jų sutikti. Prasidėjo grumtynės. Aš pamačiau, kad į jų pusę gatve važiuoja milicijos mašina. Iki tol jokios milicijos nebuvo. Tai yra, visi viską vieni apie kitus žinojo, o milicija nieko apie nieką nežinojo.
Tuo pačiu metu nuo Deribasovskaja gatvės pasigirdo kažkokie šūviai ir plūstelėjo dūmai. Aš nuėjau ten. Deribasovskaja gatvėje aš supratau, kad čia vyksta dar vienas mūšis. Jis vyko kaip tik tos kavinės, kurioje manęs laukė Viktoras Nozdriuchinas-Zabolotnyj, lygyje. Taigi aš negalėjau pasiekti tos kavinės, eidama tiesiai Deribasovskaja, man teko eiti aplinkui, per Miesto sodą. Aš įėjau į kavinę, siaubingai aidint kažkokiems šūviams ir garso granatoms. Padavėjos iš gatvės į vidų nešė staliukus ir krėslus. Matyt baiminosi, kad tuoj prasidės pogromai.
Odesa. Mūšis Deribasovskaja gatvėje.
Mes pagaliau susitikome su Viktoru, susipažinome ir nusprendėme perkelti mūsų pokalbį į saugesnę vietą.
Kas vyko vėliau – visi matė „onlaino“ režime. Miesto centre tęsėsi mūšiai. Žuvo žmonės. Vos tik atėjo žinios apie pirmuosius žuvusius iš vieningos Ukrainos šalininkų tarpo, socialiniuose tinkluose pasirodė kvietimas eiti į Kulikovo lauką ir sunaikinti „Antimaidano“ stovyklą.
Tai – ta pati stovykla, apie kurią aš rašiau savo pirmame reportaže iš Odesos. Ji buvo išsidėsčiusi aikštėje šalia srities profsąjungų tarybos pastato. Kas vakarą aš grįždavau pro ją namo – ten visada būdavo beveik tuščia. Tik keletas palapinių gyventojų. Aš žinau, jog daugelį odesiečių stulbino: kodėl valdžia neišardo šios stovyklos?! Tuo labiau, kad ji mieste neturėjo jokio ypatingo palaikymo. Bet, matyt, šis klausimas buvo iš tos pačios serijos, kaip ir „kur žiūri milicija“. Niekur.
Kai „maidaniečiai“ atvyko į Kulikovo lauką, tvirtai nusiteikęi sutriuškinti stovyklą, jos gyventojai metėsi į Profsąjungų rūmus ir ten užsibarikadavo. „Maidaniečiai“ ėmė deginti palapines. O kaip užsidegė patys Profsąjungų rūmai – tai jau atskiro tyrimo tema, nes „Molotovo kokteilius“ svaidė ir iš pastato išorės, ir iš vidaus.
Į Kulikovo lauką aš atėjau vėlai vakare, kai pastatas jau buvo užgesintas. Vietoje palapinių buvo vien pelenai.
Viskas, kas liko vietoje palapinių.
Šalia budėjo gaisrinės ir greitosios pagalbos mašinos. Kalbėjau su gydytoju. Jis sakė, kad sužeistųjų dešimtys. Kad daug su šautinėmis žaizdomis, yra durtinių žaizdų, yra lūžių. Aš paklausiau, kiek žuvusiųjų. Jis pasakė: „Mes užsiimam gyvaisiais“.
Odesa. Kulikovo laukas.
Tuo metu, kai aš priėjau, iš pastato jau išnešė penkis lavonus. Ir čia aš pamačiau dvi merginas, viena raudojo ant kitos peties. Pasirodo, ji verkė savo draugo, kuris šiandien žuvo nuo šūvio iš šaunamojo ginklo Deribasovskaja gatvės mūšiuose. Jį vadino Igoriu Ivanovu. Jis buvo Odesos miesto Primorsko teismo teisėjo padėjėjas. Ji sakė, kad jis taip pat buvo „dešimtininku“. Matyt, priklausė Odesos savigynos batalionui .
Odesa. Kulikovo laukas. Dabar čia vadovauja gaisrininkai.
Aplinkui pastatą buvo keletas įvairių grupių. Panašu, kad tai ir buvo savigynos būriai. Vienas iš jų pradėjo rikiuotis. Jų vadas tarė: „Koloradai-kamikadzės iš Privozo eina čia. Pasitiksime“.
Odesa. Kulikovo laukas. Sudeginti Profsąjungų namai.
O tas vaikinas iš aistruolių būrio, vardu Dmitrijus, dieną dalyvavęs eisenoje ir palapinių stovyklos triuškinime, pasakė, kad yra įsitikinęs: „Jie daugiau čia nelįs, nes suprato, kas čia – jėga“. Aš paklausiau, kas šiandien kovėsi prieš juos, fanus? Jis sakė, jog tai buvo žmonės iš Odesos „Antimaidano“, taip pat buvo daug atvykėlių iš Mykolajevo ir Donecko.
Odesa. Jie čia budės visą naktį.
Mane labiausiai šioje istorijoje sukrėtė kažkoks nulemtumas . Kalbėta, jog „gegužės 1 ar 2 Odesoje laukiama provokacijų ir neramumų“, tai jie ir įvyko. Tarsi iš anksto paskelbta žmogžudystė. Visi žino, laukia, bet niekas negali (ar nenori) to sustabdyti.
Tarp kitko, šiandien miesto gyventojai man pasakojo, jog Odesos makleriai visiškai rimtai klausia: „Jūs kam butą nuomojate? Šnipams?“ Mane tikina, kad visus nuomojamus butus, visas Odesos sanatorijas užplūdę vyrai iš Rusijos, kurie tyliai gyvena po vieną ar du numeryje ar kambaryje. Laukia savo valandos. Kas žino, ar jų valanda išmušė jau šiandien, ar tai buvo tik pradžia.
AUTORIAUS PASTABA: Šis tekstas buvo parašytas tik pagal tą informaciją, kurią aš turėjau gegužės 2 naktį. Paskutinėmis žiniomis, žuvusiųjų skaičius – 37 žmonės. Odesoje paskelbtas gedulas.
