Vertė: Laima Žilaitytė-Mayer
Visi supranta, kad Rusija labai pavargo nuo Ukrainos. Visi supranta, kad Rusija labai trokšta pagaliau įvesti kariuomenę nuo Slovjansko iki pat Čopo ir visiems laikams atsikratyti šio galvos skausmo.
Tačiau Ukraina Vakarų akyse kol kas dar per gerai vaidina nekaltos aukos vaidmenį, kad būtų galima tai prasukti, neužsirovus ant pasaulinio agresoriaus statuso ir visiškos blokados, kurios, žinoma, nesinori, nežiūrint į visą bravūrą „Mums tos jūsų sankcijos – nusispjaut ir užkapstyt“.
Žinoma, svarbiausiais Ukrainos sėkmės teatrališkai save rodant nekaltos aukos vaidmenyje garantas – mūsų valdžios institucijų, kurios nepajėgia nei mitingo išvaikyti, nei teroristo nukenksminti, impotencija.
Todėl idėjos, pateikiančios ukrainiečius kaip piktus demonus, kurie klastingai naikina savo pačių šalies gyventojus, įgyvendinimas nelabai sekasi.
Slovjanskas, turėjęs būti mielų taikių angeliukų lizdeliu, kurie nori vien apsisprendimo teisės ir savarankiškumo, patyrė visišką nesėkmę. Nes aišku, koks angelėlis yra Ponomariovas. O paskui jis dar užsienio stebėtojus pagrobė įkaitais. O paskui pas jį dar iš kažkur atsirado nešiojamųjų priešlėktuvinių ginklų sistemų, kurios yra ypač reta prekė ir kurių panaudojimas akimirksniu kiekvienam kariškiui tampa požymiu, kad konfliktas pereina į naują kokybinį lygmenį.
Žodžiu, Slovjanske nepavyko.
Todėl, papirkę tenykščius mentus, užėjo į Odesą. Planas buvo – sukurti eilinį pasipriešinimo židinį užbarikaduotame pastate, o jei nepavyks – bent pasinaudoti savo tikslams piaru dėl žuvusiųjų puolimo metu. Planas B, kaip matote, suveikė, tačiau nepakankamai, nes buki Odesos mentai per daug uoliai padėjo separatistams ir dalino ginklus, nevengdami filmavimo kamerų.
Tyrimą labai apsunkina tas faktas, kad Odesos milicija yra ne tik prorusiškųjų aktyvistų puolimo prieš radikalus, bet ir, akivaizdu, jų žudymo Profsąjungų rūmuose tiesioginis organizatorius. Todėl teismo medicinos ekspertų ataskaitų mes, aišku, taip ir nepamatysime.
Bet ir šitai, nepaisant visų etatinių Kremliaus propagandistų pastangų, nelabai kaip sekasi. Kurstant neapykantą tenka sąmoningai nutylėti per daug akivaizdžių ir vaizdo juostose užfiksuotų dalykų.
– Juk tie vaikinai puolė pirmieji, tai kaip jie dabar gali būti aukomis?
– Juk tos nekaltos aukos prieš savo tragišką žūtį sušaudė svetimą eiseną, kuri ėjo ne jų link, o į futbolą?
– Juk šitie sąžiningi nepriklausomi asmenys visgi bendradarbiauja su Odesos mentais?
Ir taip toliau. Reiškia, aukų yra, bet jos nėra nekaltos: tai konfrontacijos dalis.
Bet nekaltų aukų verkiant reikia. Nes kiek bešauktų Kremliaus agitatoriai „Pakilk, didžioji šalie!“ („Vstavaj, strana ogromnaja“ – pirmoji eilutė iš populiariausios rusų autorių dainos „Šventasis karas“, Antrojo pasaulinio karo pradžioje kvietusios priešintis fašistų užpuolimui – vert. pastaba), bet šalis nepakyla. Sukiojasi, klausimus užduoda, jau lyg ir pasirengusi, bet vis vien tebesėdi ir bamba, į ataką nepuola. Vakarai irgi niekaip nenori patikėti, kad „Rusija turi savo teisybę“. Trūksta Ukrainos agresijos prieš Rusiją. Trūksta vienintelio mažo preteksto – to paties, kurio užteko JAV, kad pradėtų karą Afganistane 2001 m.
Ir mes, deja, žinome, kaip jį užsitikrinti.
Trūksta asmeninės nuoskaudos. Kol kas esami įvykiai rusams – ne jų bėdos. Iš kokio nors Uriupinsko gyventojo pozicijos žiūrint, jam siūloma įsigilinti į neįtikėtinai tolimos ir svetimos Ukrainos problemas ir imtis padėti tos jam svetimos Ukrainos gyventojams kovoti su kažkokiu Dešiniuoju sektoriumi, apie kurį Uriupinske dar prieš tris mėnesius niekas nieko negirdėjo ir dabar, tiesiai pasakysime, irgi nei labai žino, nei domisi.
Kremliui reikia asmeninės kiekvieno Rusijos piliečio nuoskaudos, patirtos iš Ukrainos ir ukrainiečių.
Kremliui reikia, kad frazė „Tėti, užmušk banderininką“ nekeltų klausimų ir nereikalautų ilgų paaiškinimų.
Kremliui reikia, kad karas su Dešiniuoju sektoriumi kiekvienam Rusijos piliečiui taptų savigynos reikalu.
Ir kokios gi viso to išvados?
Tokios, kad gegužės 9-ąją Rusijos Federacijos gyventojų, greičiausiai, laukia nemažai kruvinų siurprizų – o būtent, teroristinių aktų Maskvoje arba kituose didmiesčiuose su įvykio vietoje plačiai paskleistomis Jarošo (Dešiniojo sektoriaus lyderis – vert. pastaba) vizitinėmis kortelėmis.
Mes žinome, kad teroristiniai aktai prieš savo šalies gyventojus – seniai atidirbtas gyventojų mobilizavimo receptas.
Po to, kai Dešinysis sektorius įrodys savo tarptautinę grėsmę ir žvėrišką neapykantą Rusijai, organizuodamas teroristinius aktus pačios Rusijos teritorijoje, niekas negalės suabejoti, kad būtina nedelsiant įvesti kariuomenę į Ukrainą. Ne tam, kad būtų apginti kažkokie mitiniai rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurių gynimas kelia daugiau klausimų negu atsakymų (kas gina Kazachstano ir Latvijos rusakalbius?), o savos šalies gyventojų, visiškai ir besąlygiškai remiančių bei ant didingo įtūžio bangos sukilusių, gynimui.
Tuo pačiu Putinas gaus savo mėgiamą „simetrinį argumentą“: atseit, jei JAV po Pasaulio prekybos centro atakos turėjo teisę įvesti kariuomenę į Afganistaną, tai kodėl gi mes neturime teisės įvesti kariuomenės į Ukrainą po baisaus teroristinio akto Rusijos centre šventąją Gegužės 9-osios dieną? O pačiose Junginėse Valstijose Rusijos įtakos agentai kreipsis į savo senatorius ir kandžiai klaus: tai ką, palaikote terorizmą?
Akivaizdu, kad geras sprogimas Rusijos centre duos marias naudos ir pliusų.
Mes patariame rusų žmonėms Rusijoje per gegužės šventes, ir ypač gegužės 9-ąją, dėl viso pikto palikti didmiesčius. Taip pat mes patariame gegužės 8–10 dienomis nesinaudoti metro, nebūti daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir nedalyvauti didelio masto eitynėse. Jei jūs nenorite tapti nekalta auka, žinoma.
Todėl, kad jei pirmajame akte Putinas Maidane iškabino Dešinįjį sektorių, tai baigiamajame akte Jarošas būtinai iššaus. Galbūt, Raudonojoje aikštėje.
Mes rašome šią labai galimą prognozę todėl, kad tikimės, jog šis planas bus maksimaliai išplatintas. Tikimės, kad priešo planų pagarsinimas baigsis tuo, kad jis atsisakys jų įgyvendinimo. Aprašytas scenarijus – tai katastrofa, kuri tarnauja vieninteliam tikslui: Putino pozicijų sutvirtinimui Rusijos žmonių gyvybės kaina. Todėl mes tikimės, kad, iš anksto jį pagarsinę, nors kaip nors sugebėsime jį paveikti. Prašome kuo plačiau pasidalinti ir paskleisti.
Šaltinis: http://petrimazepa.com
