Jurijus Vaščenko, psichologijos mokslų kandidatas, portalui Хвилі
Vertė Milda Petrokaitė ir Laima Žilaitytė-Mayer.
Tikriausiai ir jūs turite giminių Rusijoje. Arba pažįstamų. Ir jūs, tikriausiai, taip pat vieną dieną nustebote dėl to, kad jiems neįmanoma paaiškinto to, kas vyksta pas mus. Čia. Ukrainoje. Lyg kokia nematoma siena mus atskyrė. Tie patys įvykiai ir faktai interpretuojami skirtingai. Mes liūdime – jie džiaugiasi. Mes džiaugiamės – jie suglumę. Socialiniuose tinkluose regime kalbas apie žmonių vertimą zombiais, apie smegenų plovimą. Apie tai, kad dėl agresyvios propagandos Rusijos žmonės pradėjo iškreiptai ir tendencingai priimti naujienas mūsų šalyje. Žmonės toliau eina į darbą, augina vaikus, ima kreditus, sveikinasi su kaimynais. Ir tik Ukrainos atžvilgiu jie reaguoja aiškiai neadekvačiai. Pernelyg emocingai, egzaltuotai, nenorėdami aiškintis faktų ir demonstruodami spragas savo mąstyme. Kas gi atsitiko?
