Rusiška, proputiniškai nusiteikusių krymiečių svajonė sudužo į kasdienybės rūpesčius. Jau šią savaitę du trečdaliai Krymo teritorijos liko be elektros. Kas kaltas – iki šiol neaišku, bet elektros tiekimas iš žemyninės dalies smarkiai sumažintas. Valdininkai perspėja, kad naujas sąskaitas už elektrą separatistai gaus didesnes.
Pasakomis pasirodė ir pažadai senjorams – pensininkams. Dvigubai didesnių pensijų nebus – jos tiesiog buvo perskaičiuotos į rublius, praneša TCH.
Kainose taip pat chaosas. Tušti bankai ir bankomatai. Eilės surašomos kelioms dienoms į priekį. Tai -tik pirmieji “pagerinimai” krymietiškai. Civilizacijos malonumų, kurie ankščiau atrodė akivaizdūs, nebėra. Elektra dingsta bet kuriuo laiku. Pase įrašytas neegzistuojantis registracijos adresas. Kredito kortelė, į kurią pervedamas atlyginimas – bevertis plastiko gabalėlis. Atlyginimo grynais reikia stovėti eilėje, kaip sovietiniuose filmuose. Krymo gyventojams dabar realybė ir tapo it senas filmas.
Eupatorija – Olgos Kuninos gimtasis miestas, nors jau 10 metų mergina gyvena Kijeve. Ji primigtinai prašė filmavimo metu kalbėti ukrainietiškai.
“Aš noriu pasilikti ukrainietišką pasą, aš noriu didžiuotis, kad esu ukrainietė, o ne priverstinai natūralizuota ruse, dėl aplinkybių, kurių negaliu paveikti” – sako mergina.
Olgos tautiečiai – etniniai rusai, svajojo pralobti iš karto, vos įvyks taip vadinamas referendumas. Jie norėjo parduoti pilietybę dėl didesnių pensijų. Bet padidėjo tik nusivylimas.
“Mes gavome pensijas tokio pat dydžio, tik konvertuotas į rublius”, – pasakoja senjorai. Ir dar monetomis, kurias Rusijoje jau išima iš apyvartos. Turguose dėl kainų rubliais visiškais chaosas.
“Mes po kol kas neperrašome kainininkų, produktų kainas taip rašome grivinomis per brūkšnelį rubliais” – sako pardavėja.
Dabar Kryme atlyginimą galima atsiimti tik grynais pašto skyriuje, atstovėjus eilę, o ne bet kada bankomatuose. Atlyginimą atsiima tik tie, kam pasiseka. Tatjana Fiodorovna savo rublius atsikovojo. Bet ir čia laukė bėda. Tam, kad sumokėtų komunalinius mokesčius už butą rublius reikia konvertuoti į grivinas. O tai – pensijos nuostoliai, atsirandantys dėl keitimo mokesčio.
Nemalonios staigmenos užgriuvo ne tik senjorus. Smūgį per biudžetą pajus ir pusiasalio mamos. Ukrainos vyriausybė, net per krizę, išlaikė vienkartinę paramą mamoms, kuri siekdavo iki 40’000 grivinų (8’800 LT). Tuo tarpu besilaukianti su rusišku pasu gaus mažiau nei 1’500 grivnų (330 LT). Ir tai tik tuo atveju, jei besilaukiančioji buvo pradirbus bent 6 mėnesius iki motinystės atostogų. Bedarbiams lauktis vaikų Rusijoje labai rizikinga: valdžia tokiems tėvams nesumokės nei rublio.
Turinčioms daugiau nei pusės metų darbo stažą, vienkartinė išmoka už naujagimį priklauso nuo atlyginimo. Darbo vieta Ukrainoje gimdyvėms išlaikoma iki trejų metų, Rusijoje gi – iki 3 mėnesių.
Rusijoje vaiko priežiūros atostogos būna dvejopos: trumpos – 84 dienos, ir labai trumpos – 70 dienų. Šios naujienos taip pat sulaukė dėmesio žiniasklaidoje.
Tuo metu socialiniuose tinkluose nerimsta žemyninės dalies rusai. Naujus piliečius – krymiečius jie atvirai vadina dykaduoniais išlaikytiniais.
“Jūs krymiečiai elgiatės kaip prostitutės!!!! Pas mus Rusijoje taip pat daug senjorų ir neįgaliųjų, mums ir savų problemų užtenka. Ką jūs padarėte dėl Rusijos? Ar jūs tiesiog vėliavėlėmis pamojavote, degtinės renginiuose pagėrėte, o mes jums prikimšime kišenes šlamančių? “
Krymo interneto forumuose gvildenamas kitas galvosūkis: kaip gauti Šengeno vizą. ES perspėjo: Krymo pusiasalis – tai Ukraina ir vizas išduos tik Ukrainos pasų turėtojams.
Kita vertus, vietinių pusiasalyje jau net neklausia, nori jie būti rusais ar ne, pasakoja Olga. Ji oficialiai registruota Kryme. Bet dabar, anot jos, jaučiasi visiškai beteise ir be namų.
“Aš jau girdėjau, visiškai nesuprantamą Rusijos pranešimą apie krymiečius, registruotus Kryme, kurie turi atvykti ir parašyti atitinkamą pareiškimą, kad jie atsisako tapti Rusijos piliečiais. Kitu atveju pilietybės pasikeitimas įsigalios automatiškai. O ką daryti tokiems, kaip aš, kurie nenori tapti Rusijos piliečiais arba turėti dvi pilietybes?
Teisininkai pataria piliečiams neatiduoti ukrainietiškų pasų ir neatsisakyti pilietybės.
“Šiandien vienintelis dokumentas, kuris įrodo jūsų tapatybę, kad jūs esate jūs – tai Ukrainos piliečio pasas. Kur vardas, pavardė ir tėvavardis įrašytas rusų ir ukrainiečių kalbomis. Šio dokumento atsisakymo atveju jūs prarasite ir šį nematomą ryšį.
Teisininkai konstatuoja: šiuo metu pusiasalyje – teisinė suirutė, kuri nesibaigs, kol Krymo statuso klausimas nebus išspręstas tarptautiniame lygyje. O tai gali tęstis metus. Tačiau de facto atsiskirti nuo Rusijos taip paprastai nepavyks. Dabar vietiniai referendumai uždrausti. Ir mitingai prieš valdžią uždrausti. Ir netgi kitaip galvoti draudžiama.
http://obozrevatel.com/politics/20587-v-kryimu-narastaet-vseobschee-razocharovanie.htm, vertė Saugi Aplinka. Redaguota ULLL.
Ir iš kur pas krymiečius ta meilė rusijai atsiradus? nejau dėl revanšizmo buvusiai valdžiai? O gal labai laukia maskvietišku algų? Gal džiaugiasi, kad putinas kietas, nes amerikosus išdūrė? O gal tiesiog, kaip tas meškiukas iš anekdoto, kuris negali pasigirti kad turi žaisliukų, bet užtai gali per snukį užvažiuot…
Išskirkim iš jūsų labai abstraktaus klausimo kelis skirtingus faktus:
1. Visas tas reikalas vyko, prižiūrint žaliesiems žmogeliukams. Kai yra reali okupacija ir šalį visiškai užvaldę okupantai, vargu ar galime kalbėti apie kokius nors aiškumus.
2. Referendumas didžiule dalimi buvo akivaizdžiai falsifikuotas, tad vėlgi apie didelę meilę Rusijai vargu ar galima kalbėti. Bendrai galima spėti, kad realus rinkėjų aktyvumas bendrai Kryme vargu ar siekė pusę balso teisę turinčių, o ir iš tų, kas balsavo, vargu ar buvo smarkiai viršyta pusė, o galų gale ir tie referendumo klausimai išties buvo iš serijos „Pasirinkite, ar jūs už Krymą Rusijoje, ar už tai, kad Krymas būtų Rusijoje“.
3. Krymiečiai – tai ne šiaip krymiečiai: ten yra dvi pakankamai distinktyvios teritorijos: Sevastopolis ir likęs Krymas (sostinė – Simferopolis). Sevastopolio atveju – tai yra faktiškai Rusijos kolonija, kurioje dominuoja buvusios ir esamos Rusijos karinio laivyno kariškių šeimos ir jų palikuonys. Likęs Krymas – toli gražu nėra tokai jau baisiai prorusiškas. Tie skirtumai labai ryškiai matėsi pagal skirtingus įvykius Sevastopolyje ir Simferopolyje – jei pirmąjame išsyk ėmė dominuoti juodašimtininkai, tai antrąjame prorusiškos jėgos ėmė dominuoti tik po to, kai Krymo parlamentą užgrobė pusiau aiškios kilmės ginkluoti asmenys, o žalieji žmogeliukai ėmė patruliuoti gatvėse.
Kita vertus, reikia pastebėti, kad būtent Kryme yra pati didžiausia rusakalbių koncentracija, ten pat yra krūvos Rusijos karinių pajėgų, ten pat jau daugybę metų daromos buvo ir pasų dalinimo akcijos, ir visokia autonominė propaganda, o galų gale ir teisėsauga tenai specifinė – pakanka prisiminti, kad būtent Krymo Berkut daliniai buvo susieti su žiauriausiais susidorojimais Maidano metu (o ir anksčiau jie daug metų garsėjo visokiais skandalais dėl absoliučiai neadekvačių veiksmų), viena iš Maidaną šaudžiusių snaiperių grupių irgi buvo identifikuota, kaip Krymo VRM kariuomenės dalinys, ir t.t. – kitaip tariant, atsirado dar ir vietinių jėgų, kurioms ėmė degti subinės. Atitinkamai ir gavosi pasekmės.
Žodžiu, viską sudėjus į vieną krūvą, kaip ir gaunasi atsakymas, ar ne?