Mano mama

Gleb Timoshenko, 6 val. Kharkiv, Ukraine, vertė Lightning Rod

Mano mama vakar išėjo į aikštę prie srities administracijos. Nemandagu kalbėti apie moters amžių, todėl tiesiog pasakysiu, kad ji gimusi 44-ais metais. „Karo vaikas“.

Ji išėjo į aikštę, o aš to nežinojau. Mes buvome viduje ir bandėme sureguliuoti derybų procesą. Po to aš važiavau pasiimti dukters, o vaikinai liko ir išsimušė susitikimą su gubernatoriumi.

O mama, pasirodo, visą tą laiką stovėjo aikštėje. Vėliau ji man paskambino verkdama ir paklausė, kur aš? Iš įpročio norėjau sumeluoti, jog viskas gerai, kad aš darbe. Bet mama verkė… Aš klausiau: „O tu – kur?“ Nes aplinkos triukšmas buvo visai nepanašus į namų. „Aš – aikštėje“, – sakė. „Eik kuo greičiau namo, mamyte. Ką sau manai? TU man reikalinga gyva ir sveika „, – sakiau aš.

O mama man atsakė: „Ir tu man reikalingas gyvas ir sveikas. Bet aš taip daugiau nebegaliu. Daugiau nebegaliu sėdėti priešais televizorių ir ryti tabletes. Aš išgirdau, kad kažką užmušė ir pamaniau, kad tave. Ir aš išėjau į aikštę tam, kad visa tai pabaigti ir būti šalia“, – mama susakė ir pravirko. O iš aplinkos, pokalbio fone, girdėjosi riksmai ir rusiški lozungai.

Mano mylima, inteligentiškiausia mama, savo amžiuje dėstanti kompiuterinę grafiką(!), aš niekada nepamiršiu šio tavo skambučio. Aš tave myliu labai, labai! Aš didžiuojuosi tavimi labai, labai, ir aš žaviuosi tuo, jog tu tiesiog ėmei ir išėjai į Laisvės aikštę. Tu nustojai bijoti ir išėjai ginti manęs. Atleisk man, netikėliui, kad leidau tokius įvykius savo šalyje ir savo mieste. Ir aš daugiau nebebijau. Aš padarysiu viską, kad tu daugiau neverktum nei dėl manęs, nei dėl šalies. Aš atsiminsiu kiekvieną tavo ašarėlę, kad žinočiau, ko aš nenoriu matyti savo mieste ir savo šalyje.
Šlovė Mamoms!

Šaltinis: https://www.facebook.com/gleb.timoshenko