Krymas. „Slaptasis patarėjas“. Vasaris – kovas. Projektas „Pavasaris“

Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai

Priešakyje laukė Krymo epopėja. Naujieji Rusijos viešųjų ryšių politikos herojai perėmė estafetę. Į veiksmą įsijungė agentūros „Slaptasis patarėjas“ darbuotojas Aleksejus Kryminas (Алексей Крымин), Valstybės Dūmos deputato, Informacinės politikos komiteto pavaduotojo Leonido Levino (šios agentūros įkūrėjo ir ilgamečio vadovo) padėjėjas, o taip pat viešųjų ryšių specialistė Vera Kerova (ilgą laiką bendradarbiaujanti su „Slaptuoju patarėju“, remiantis oficialia informacija dirbusi prezidento atstove Centrinėje federalinėje apygardoje, pagal neoficialių šaltinių informaciją – dabartinė Rusijos Federacijos prezidento administracijos darbuotoja).

Aleksejus Kryminas buvo pasiųstas į Krymą likus dešimčiai dienų iki referendumo, kovo 6 d. Jis buvo atsakingas už agitacinę-propagandinę informaciją, referendumo parengiamųjų darbų koordinavimą ir vykdė sociologinius tyrimus. Ataskaitose tai buvo vadinama projektu „Pavasaris“.

Iki referendumo Kryminas spėjo:

• parengti 23 klipus radijui, 23 – televizijai, kviesdamas ateiti į referendumą;
• išleisti dešimt numerių specialiai sukurto laikraščio „Krymas 24“ pusės milijono egzempliorių tiražu;
• sukurti specialią referendumui skirtą dainą.

Jis taip pat dalyvavo derinant sąrašus tų, kas turėtų būti pakviestas į televiziją rengiantis referendumui. Į sąrašus buvo įtraukti Valstybės Dūmos deputatai, Krymo ir Rusijos valdininkai, taip pat – stebėtojai. Iš Serbijos, pavyzdžiui.

Referendumo dieną „Slaptojo patarėjo“ specialistai siuntė į įvairias vietas Rusijos ir Krymo televizijų filmavimo grupes. Tvirtinama, kad jie nuspręsdavo dėl temų ir konkrečių siužetų turinio. Taip pat valdė spaudos centrą. „Slaptojo patarėjo“ pasiuntinys rašė scenarijus mitingams, koncertams ir rūpinosi renginių scenų apipavidalinimu teritorijoje, kuri tuo metu visų oficialių Rusijos valdžios institucijų dar buvo laikoma Ukrainos teritorija.

Krymas. Apdovanojimai ir didvyriai. Vasaris – kovas

Kovo 18 d., šturmuojant Ukrainos karinių pajėgų fotogrametrijos centrą Simferopolyje, žuvo vietinės savigynos narys, 34 m. Rusijos Volgogrado srities Kotelnivsko rajono gyventojas Ruslanas Kazakovas. Ruslanas į Krymą atvažiavo kaip savanoris. Paaiškėjo, kad Rusija, pasitelkdama savanorius, atrado būdą kelti Ukrainoje karo įtampą, išvengiant savo karinių pajėgų dalyvavimo konflikte.

Rusijos prezidentas, užtikrintai tvirtindamas, kad jų karių ten nėra, formaliai buvo teisus. Ukrainos žurnalistai, Vidaus reikalų ministerijos ir kontržvalgybos pareigūnai visuose Pietryčiuose, pasišviesdami žibintais ir su šunų pagalba, ieškojo nesugaunamųjų GRU Rusijos generalinio štabo karininkų, neturėdami nė menkiausios galimybės atrasti priešininkų tarpe bent vieną su tikru kariniu bilietu. Būtent savanoriai, turintys karinės tarnybos, įskaitant ir karštuosius taškus, patirtį, tapo patikimais Maskvos politikos įgyvendinimo įrankiais.

Šie žmonės (tarp kitko, tarp jų daug Ukrainos piliečių) pradėjo savo “tarnybą” operacijų Kryme metu. Netrukus po referendumo mes sugebėjome išstudijuoti sąrašus jaunų žmonių, kurie buvo Rusijos Afganistano karo veteranų sąjungos rekomenduoti įvairiems valstybiniams apdovanojimams, ir jau suderinti su Rusijos prezidento administracija kovo 24 d. Visi jie buvo pristatyti įvairiems apdovanojimams: 2 laipsnio ordinui “Už nuopelnus Tėvynei“, raštiškai Rusijos prezidento padėkai, garbės raštams. Iš viso įvairiuose sąrašuose buvo daugiau nei 200 žmonių. Įdomūs duomenys yra apie apdovanotųjų gimimo metus – 1979-ieji (žmogui buvo dešimt metų karių išvedimo iš tuometinės Afganistano demokratinės respublikos metu), 1990-ieji (kareiviai jau prieš metus buvo išvesti), 1989-ieji, 1985-ieji, 1988-ieji, 1978-ieji ir t.t.

Ne mažiau kaip trečdalis apdovanotųjų gimė apie 1990-uosius arba dar vėliau, o tai reiškia, kad jie netgi ir Čėčėnijoje negalėjo kariauti, nekalbant jau apie Afganistaną. Tačiau šaltiniai Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijose užtikrino redakciją, kad žmonės apdovanojimams buvo pristatyti griežtai laikantis žinybų nustatytų taisyklių. Taigi, mes išsakome prielaidą, kad ypatingai pasižymėjusius Kryme, bet neturinčius karinio bilieto žmones „paskatino“ būtent per visuomeninės veteranų organizacijos liniją.

Afganistano veteranų sąjunga laikraščiui „Novaja gazeta“ oficialiai patvirtino, kad kai kurie sąjungos nariai iš tiesų gavo apdovanojimus pagal sutartinę formuluotę „Už aktyvų darbą stiprinant tautų draugystę“ (cituojama iš prezidento administracijos dokumento). Dėl apdovanotųjų amžiaus: „ Jų (jaunų – red.past.) visai nedaug, nors šiuo atveju kiekis ir neturi jokios reikšmės, todėl, kad pagal mūsų statutą organizacijos nariu gali tapti bet kuris žmogus, kuriam yra suėję 18 metų ir kuris pritaria statute numatytiems organizacijos tikslams“.

Pavyzdžiui, Viktoras B., gimęs 1990-aisiais, Romanas E., gimęs 1989-ais ar Sergejus U., gimęs 1991-ais metais.

Nėra abejonių, kad šie jauni žmonės, gavę padėkos raštus iš prezidento, iš tiesų reikšmingai rėmė labai rimtus kažkieno tikslus.

Tęsinys: Informacinio karo vaiduokliai. 3 dalis

Šaltinis: http://www.novayagazeta.ru

Vertė: Milda Petrokaite