Sergejus KANEVAS (Сергей Канев), sbultik@gmail.com
kriminalistikos reporteris

Ukraina. Čia vyksta iki šiol neregėtas karas. Jam diriguoja rusiškos PR (viešųjų ryšių) agentūros ir polittechnologai. O štai žmonės žūsta iš tiesų.

2014 05 26

Šis karas, be abejonės, bus įtrauktas į vadovėlius: jis pietvakarių Ukrainoje vykdomas Maskvos PR agentūrų, komercinių kompanijų, jų bendradarbių ir pastarųjų draugų sutelktomis pajėgomis. Netgi rafinuočiausi vakariečių politinio konsultavimo guru protai iki šito dar neprisisvaigo. Šį naujojo tipo karą „Novaja gazeta“ tyrinėjo naudodamasi įvairiais šaltiniais, mūsų redakcijos disponuojamais dokumentais, liudininkų ir mūsų korespondentų liudijimais.

Šioje publikacijoje jūs rasite:

• Su Aleksandru Borodajumi (Александр Бородай)  susijusios baudžiamosios bylos medžiagą;
• Igorio Girkino (Strelkovo) ( Игорь Гиркин (Стрелков)) bei jo bendražygių laiškus ir „biografijas“;
• Apdovanojimams už Krymo kampanijos rezultatus pristatytųjų sąrašus, pateiktus prezidento administracijai;
• kompanijų, kurios ėmėsi Ukrainos projekto ideologinio pagrindimo, tarp jų – „Slaptasis patarėjas («Тайный советник»),„Interneto tyrimų agentūra“ («Агентствo интернет-исследований» – АИИ), kompanijos „Art Media“ («АртМедиа») bendradarbių susirašinėjimą.

Neabejojame, kad mūsiškės politikos Ukrainoje viešosios nuomonės fono sukūrimui skirtus pinigus įsisavino kur kas daugiau šiuo amatu besiverčiančių agentūrų ir personalijų. Bet šiandien papasakosime tik apie tuos, kurie tiesiogiai veikė „broliškos šalies“ teritorijoje.

MAIDANAS. KIJEVAS. CHARKIVAS. Lapkritis – gruodis.

Pirmieji rimti rusų propagandistų pokalbiai ir „priemonės“ datuojamos 2013–ųjų vėlyvo rudens laikotarpiu. Jau lapkrity, kuomet Kijevo Maidano įvykiai pradėjo įgauti smurtinį pobūdį, Charkive ėmė veikti „Charkivo naujienų agentūra“ (НАХ), sukurta, kiek galima spręsti, už „Kremliaus virėjo“ – „Konkordo“ («Конкорд») kompanijos savininko Jevgenijaus Prigožyno pinigus. Tiesiogiai ją įkūrė Jevgenijui Prigožynui, greičiausiai, artimų „Interneto tyrimų agentūros“ ir kompanijos „ArtMedia“ bendradarbiai Dzalba, Sugrobova ir Picur.

Pažyma:

Jevgenijus Viktorovičius Prigožynas

Jevgenijus Viktorovičius Prigožynas (Пригожин Евгений Викторович) 1961 m birželio 1 d. gimė Leningrade. 90–aisiais ėmėsi verslo, jo pirmuoju projektu tapo greitojo maisto kavinė „Apraskin dvor“ turgavietėje. 90-ųjų pabaigoje, Peterburge ir Maskvoje atidaręs ne vieną elitinę įstaigą («Старая таможня», NewIsland, RiverPalace ir t.t.), jau figūravo stambiausių RF restoranų verslo atstovų sąraše. 1995 – aisiais įkūrė „Konkordo“ holdingą, besispecializuojantį investicijose į nekilnojamąjį turtą, vystymo projektų, maisto pramonės srityje bei restoranų versle.

Asmeniškai pažįstamas su Rusijos prezidentu, aptarnaudavęs tiek jį patį, tiek jo svečius. Nuo 2000-ųjų holdingas jau nuolat verčiasi banketų organizavimu aukščiausio rango Rusijos Federacijos vadovams, priėmimų rengimu solidžiausioms užsienio delegacijoms, į Rusiją su vizitais atvykstančių kitų šalių prezidentams, tarp jų – „didžiojo aštuoneto“ bei „didžiojo dvidešimtuko“.

Nuo 2010 m. yra paruošto maisto Rusijos mokykloms, taip pat ir Maskvoje, tiekėjas. Holdingas bendradarbiauja su jungtine akcine bendrove „Vojentorg“, kuri samdo „Konkordą“ RF Gynybos ministerijos maitinimui organizuoti.

Stengiasi suteikti Kremliui ne tik maitinimo, bet ir politines paslaugas. “Konkordo“ saugos tarnyba bei Prigožyno bendradarbiai iš viešųjų ryšių skyriaus dalyvavo kuriant vaidybinius siužetus propagandiniam filmui „Protesto anatomija“. Demaskuoti provokacijose prieš Rusijos informavimo priemones – tarp jų ir „Novaja gazeta“, „Forbes“ „MK“, „АиФ“, „Komersant“: infiltruodavo į redakcijas savo agentus, vykdė išorinį sekimą, taip pat ir Google atstovų Rusijoje. Organizavo provokacijas internete prieš Obamą ir Dmitrijaus Medvedevo aplinką. Ir jei šios jų politinės paslaugos dar buvo pakankamai diletantiškos, tai Ukrainos projektas, panašu, yra kur kas sėkmingesnis.

Už gruodį „investuotojui“ jie pateikė 300 tūkstančių rublių sąmatą – 17-ai etatinių darbuotojų ir 9-iems dirbantiems pagal sutartis. Iš ataskaitų akivaizdu, kad pagrindinė agentūros užduotis – imituoti liaudies judėjimą prieš Maidaną ukrainietiškuose interneto tinkluose. Tokia pati, kaip ir prieš Rusijos opoziciją, tuo užsiėmė dešimtys trolių, pasamdytų tos pačios „Interneto tyrimų agentūros“ Olgino centre, Peterburge (žr. Новaя газетa», № 100, 2013 09 09 — «Где живут тролли. И кто их кормит»).

Gruodžio 16 -17 dienomis Kijeve šalia Maidano laužų įvyko diskusija „Ukrainos ekonominio vystymosi perspektyvos integracijos procesų kontekste“. Ją organizavo jau minėta „Charkivo naujienų agentūra“, ataskaitoje konferenciją pavadinusi „nepolitine“. Jos vinimi tapo agentūros užsakymu paruoštas Dmitrijaus Polonskio pranešimas apie Ukrainos integraciją į Rusiją – Dugino eurazinių idejų dvasioje: rusiškojo lobizmo Ukrainoje palaikymas, propagandos aktyvavimas ir bendrų ekonominių projektų apimčių didinimas. Pasak Polonskio, propaganda galima pasiekti beveik viską. Pateikta sąskaita Sankt-Peterburgui siekė 2 154 893 rublius.

Tą patį 2013 –ųjų lapkritį Prigožyno piarininkų pajėgomis Simferopolyje (ten buvo atidarytas „Charkovo naujienų agentūros“ filialas) buvo sukurtas „Veiklos, nukreiptos Rusijos Federacijos įtakos didinimui Autonominėje Krymo Respublikoje, Ukrainos pietrytinėje dalyje (Naujojoje Rusijoje), o taip pat – visoje Ukrainoje, organizavimo projektas“. Terminas „Naujoji Rusija“, dabartinėje jo traktuotėje, atsirado, panašu, būtent tuo metu.

Galutiniu šios „veiklos“ rezultatu turėjo tapti „mažų mažiausiai – pergalė į vietos savivaldą Autonominės Krymo Respublikos teritorijoje ir Ukrainos pietrytinėje dalyje (Naujojoje Rusijoje), aktyvus dalyvavimas ir svari įtaka situacijai, kovojant dėl prezidento krėslo, gausios frakcijos suformavimas Ukrainos Aukščiausioje Radoje, taip pat, savų žmonių skyrimas į kertinius valstybės valdymo institucijų bei savivaldos postus“.

Prigožyno žmonių veikla Charkive ir Kijeve tęsiasi iki šiol. Tiesa, virtualusis darbo pobūdis leidžia visišką jo organizavimą iš pačios Rusijos. Pavyzdžiui, iš Olgino. Prigožyno svoris ukrainietiškame praėjusios žiemos pasjanse patvirtinamas jo darbinio telefono numerio įrašu Janukovičiaus asmens sargybinio kontaktų užrašų knygelėje (Nr. +7 (921) 969…), su jo vardu bei tėvavardžiu. «Новая» rašė, kad dėl ukrainiečių tyrėjų klaidos per šį įrašą į asmenų, kuriems taikytinos Vakarų sankcijos, sąrašą pakliuvo Rostovo srities senatorius Bušminas, kurio vardas ir tėvavardis sutampa su Prigožyno…

Tęsinys: Informacinio karo vaiduokliai. 2 dalis.

Šaltinis: http://www.novayagazeta.ru

Vertė: Giedrė Bulgakovienė