Rabinas Meir Bruk, vertė Lightning Rod.
Nuo lietuviškos redakcijos: straipsnis buvo parašytas tuo metu, kai buvo rengiamas Krymo pseudoreferendumas, tad čia labai įdomu pažvelgti truputį atgal ir pamatyti, kaip įžvalgiai vertinami Vladimiro Putino veiksmai, visas jo mąstymas bei įvykių įtaka Rusijos visuomenės nuomonei. Būtent todėl labai norime, kad paskaitytumėte šias mintis. Jos labai svarbios ne tik analizuojant tai, kas jau įvyko, bet ir leidžia nuspėti tolimesnį Rusijos elgesį – didėjantį totalitarizmą, saviizoliaciją ir asmenybės kultą.
Putinui daug kas ėmė klijuoti etiketes – kvailio arba ligonio. Tai neprofesionalu. Talmudo mąstymas moko suprasti oponento minčių eigą prieš imant su juo ginčytis. Tuojau mes pamatysime, kad Putinas – veikia itin logiškai, tačiau pagal labai specifinį elgesio modelį.
—
Ilgainiui mes įpratome gyventi pagal pragmatišką modelį, kuri viskas (ar daug kas) matuojama pinigų kupiūrų skaičiais, akcijų verte ir kitais konkrečiais kriterijais. Ypač prasisiekę netgi mėgaujasi kotiruočių ir valiutų kursų pokyčiais grafikuose.
Tačiau žmogaus psichologijos pasaulyje yra daug galingesni mechanizmai, veikiantys žmogaus psichiką nepalyginamai stipriau už materialaus pasaulio skaičius. Kažkada pagrindiniu šių mechanizmų opeatoriumi buvo religija, ji suteikė žmogui pasaulio modelį, tinkantį esamoms gyvenimo sąlygoms.
Viena iš vyraujančių idėjų teigia, jog krikščionių religija buvo kurta vergams, suteikiant jų vergiškam, be prošvaisčių ir perspektyvų gyvenimui paguodą. (Bet yra ir kitų nuomonių… nes krikščionių religija yra itin daugiamatė).
Ar naudoti šiuos mechanizmus yra gerai ar blogai? Šis klausimas itin nevienareikšmis.
Judaizmas sudarytas iš nematerialių modelių (simbolinių, archetipinių ir kt.), šių modelių pagalba žmonės tampa laimingesni ir padoresni.
O kai technologijos patenka į piktavalių manipuliatorių rankas, efektas – nenuspėjamas. Tam tikra prasme, žmonės yra tarsi apgaunami. O žmonėms gi dalinai siūlo laimę (nebrangiai), ir galybė žmonių dėl tos laimės bus linkę džiaugsmingai apsigauti. Ypač tada, kai materialiniame pasaulyje nesimato ypatingų perspektyvų(kaip Romos imperijos vergovėje).
—
O dabar pažiūrėkime į tai, ką padarė Putinas.
(A) Ukrainoje nugalėjo revoliucija ir ukrainiečiai viso pasaulio akyse ėmė įgyti herojų statusą. Šis statusas nesuteikė materialių turtų (bent jau kol kas), bet stipriai įkvėpė ir pačius ukrainiečius, ir daugelį žemės gyventojų, jau seniai liūdinčių dėl užsitęsusios krizės ir pozityvių įvykių stokos aplinkiniame pasaulyje. Olimpiada – nesiskaito, nes sporto sirgalių džiaugsmas yra išskirtinai trumpalaikis ir greitai atvėsta. Todėl sportiniai turnyrai – dažniausiai ilgai grojantys, kad malonumas būtų ištęstas.
(B) herojiškas nugalėjusių ukrainiečių statusas – priklauso „užkrečiamo pavyzdžio“ žanrui.
Ukrainos kaimynai susijaudino dėl savo sostų. Galima apsidrausti “greitu ėjimu”, kaip tą padarė Lukašenka. Jis paskelbė, jog pagrindinė Ukrainos problema buvo korupcija, Baltarusijoje korupcijos nėra, todėl precedentas – neadekvatus (Baltarusijoje nesuveiks).
Tačiau toks trumpas kelias problemą pašalina, bet dividendų neduoda.
(C) savotiškai genialus Putinas „išeigoje“ gavo daug daugiau. Manoma, kad Rusijos ekonomika pavojingai smunka, grasindama Putinui masiniu nepasitenkinimu. Ir Putinas nusprendė ne tik „atjungti“ herojiškosios Ukrainos precedentą, , bet sulošti „nugalėtojo“ korta ir pakeisti patį modelį.
(D) taip, Putinas suvokė, kad rusai irgi norės įgyvendinti tokį herojišką scenarijų, tačiau jis „nesismulkino“ kaip Baltarusijos Prezidentas, o sukūrė genialią schemą.
(E) Putinas aktyviai į savo pavaldinių sąmonę įdiegė, jog ukrainietiški nugalėtojai – ne herojai, o chuliganai.
(Rusijoje apstu chuliganiškų „razborkių“ pavyzdžių, todėl modelis buvo priimtas… Ir be kritikos).
(F) pagal šią idėją ėmė aktyviai dirbti masinė medija, kuri, kaip paaiškėjo, buvo be kompleksų, ir tiesos rodymą pakeitė pretenzinga idėja jog maidanininkai – tai banderininkai (chiuliganai).
(G) kitas žingsnis – „Mūsiškius muša”. Ukrainiečiai – jau ne broliai slavai. Bet Ukrainoje yra rusų, kuriuos skriaudžia. Ir mūsiškius reikia apginti.
(Tai, kad realiai nebuvo nė vieno rusų nuskriaudimo, neskaitant paskirų marginalių ekscesų, – buvo nesvarbu).
Šis momentas man atrodo pats paslaptingiausias. Kaip medija, visiškai neturėdama faktų, įsigudrino įteigti „Mūsiškius muša“ faktorių? Viena vertus, tai – akiplėšiškas melas, tačiau rašytiniame žanre tai – aukštasis menas, kuriantis „virtualiąją“ realybę.
Iš esmės – jeigu nėra faktų, galima sukurpti interviu. Kokia nors parsidavėlė bobulė – pensininkė(iš sovietinių) gali papasakoti, kaip jai baisu, nes ją privers kalbėti ukrainietiškai.
Didesniam įbauginimui galima parodyti ištrauktą iš konteksto besikaunančio su berkutu maidanininko fotografiją – jis atrodys kaip grasinantis bobutei plėšikas. Čia, iš esmės, pakanka mokėjimo žongliruoti video – vaizdais. Dar galima ir baisią muziką paleisti, išgąsdinti televizijos žiūrovus. Apskritai, konsultacijos kreipkitės į trilerių autorius.
Iš esmės – galima prisiminti, kaip Banderovininkai karo metu žudė maskolius (neaiškinant, jog dabar ne karas ir ukrainiečiai žiūri į rusus kaip į savo kaimynus).
Apskritai, maršo – mantros „Mūsiškius muša“ mitologija sulipdyta grubiai, bet televizijos žiūrovas grubios chaltūros nemoka pastebėti, nes tokia medžiaga maitina emocijas, o ne protą, o emocijos – ne itin išrankios. Tuo labiau, postsovietinėse erdvėse medija pastoviai primaitina savo globotinius įvairiu purvu, idant atbukintų gebėjimą atskirti realybę nuo surogato.
(H) kitas juodųjų ėjimas šachmatų partijoje – pasirinkti teritoriją – atėmimui.
Ir čia Putinui stipriai pasisekė. Istorija jam paruošė karališką dovaną – beveik salą – Krymą, kuriame yra rusiška dauguma, kuris Ukrainai neseniai padovanotas ir kurį gerokai lengviau „atkąsti“, nei žemyno dalį. Tai yra, Krymas, kuris yra sujungtas su žemynu pora siaurų sąsmaukų – idealus objektas.
(I) toliau į objektą įdiegia marionetes – itin sėkmingas vadų figūras, realius zekus, kurie be kompleksų, bet proletariškajam elektoratui atrodo autentiškais (čia tau ne koks akiniuotis Jaceniukas).
(J) rizikingiausias buvo Rusijos kariuomenės karnavalas – “nusipirkusios uniformą Karinėse prekėse”. Tai buvo labai rizikinga avantiūros dalis, bet vidiniam vartotojui – ši nesvietiška kvailybė – suėjo.
Tarp kitko, iš tokios kvailybės yra sava nauda – testas auditorijos idiotizmui. Jei masiškai nepradės rėkti, kad yra kvailinami – reiškia, viskas normalu, klientas prinoko, galima siužetą varyti toliau.
(K) atimdamas iš Ukrainos Krymą, Putinas tuo pačiu suvaidino „chuliganų nugalėtoją“. Matote, koks jis „kietas“, iš chuliganų atėmė nuosavybės dalį (nubaudė juos), o jie net necyptelėjo (jėgos prasme).
(L) visos šios fantasmagorijos pasekmė: Putinas pasiekė genialų efektą – Rusijos masuotė visą šią karnavalo istoriją priėmė rimtai – kaip herojinę pergalę didžiosios imperijos, kuri narsiai išgelbėjo „mūsiškius“, išplėtė savo teritoriją (į kurortinę zoną) ir nubaudė chuliganus.
(M) galiausiai Putinas ne tik įtikino savo pavaldinius nemėginti sekti ukrainiečių pavyzdžiu, bet pilnai permodeliavo pavaldinių pažiūras. Dabar jie netgi laimingi, gyvendami tokioje šalyje su tokiu didžiuoju prezidentu, kuris ir „mūsiškių“ neleidžia skriausti ir chuliganus taip nubaudžia, kad jie daugiau nė nesikėsintų.
(N) būtent toks paveikslas nusipaišo paprasto Rusijos žmogaus galvoje. Ir jie jau laimingi, ir nuo viso šio vodevilio pagauti entuziazmo.
(O) o jūs paklausite, kaip gi sankcijos, kaip gi pasaulio visuomenės nuomonė, vizos, rublio griūtis, akcijos ir kitas realusis gyvenimas?
(P) fokuso esmė. Mes turime du pasaulius – materialiai – žemiškąjį ir pakylėtai – idealistinį. O hormonai žymiai stipriau įsijungia nuo simbolių ir vaizdinių, nes jie – su stipria pozityvių emocijų įkrova ir gerokai patvaresni už džiaugsmą gavus, pavyzdžiui, šimtą dolerių.
(R) tai – psichologijos dėsnis. Džiaugsmas turi emocinį krūvį ir tvarumą. Ir patys savaime bet kokie materialiniai turėjimai – itin trumpalaikiai ir „negalingi“. Jie stiprūs tik kol jų laukiame ir trokštame, bet patys greitai atvėsta ir „užmiega“, jei netampa konvertuojami į ką nors vertesnio.
(S) tai ką gi daryti su materialiniais nuostoliais?
Atsakymas:
daugelis Rusijos žmonių neturi akcijų ir neapsisunkina valiuta. O ir kainų pokyčiai – ne tokie aštrūs. Tuo labiau, ekonomikos smukimą valstybė gali amortizuoti – trumpalaikiu rezervų išmetimu – kad šalies nesupurtytų griūtis. O pagrindinė griūtis – ne tokia jau pastebima, ir ne taip jau krinta į akis ne itin sėkmingoje kasdienybėje.
(T) taigi – savo scenarijuje Putinas – anaiptol ne kvailys ir ne ligonis, o genialus savųjų pavaldinių protų ir širdžių valdovas. Bent jau tos daugumos, kuri neturi gebėjimų įkirsti manipuliacines technologijas.
(U) toliau – o ar negaila Putinui prarasti savo įvaizdį Vakaruose? Matyt, gaila. Bet jis gyvena Rusijos viduje. Ir nauja, didžiąjam imperatoriui skirto entuziazmo banga, jam yra gerokai brangesnė nei rankos nepadavimas užsienyje.
(V) bet kuris piktadarys, atsitvėręs nuo kaimynų savo užmiesčio sklype, visiškai gali jaustis laimingu ir savimi pasitikinčiu. Ir Putinui Rusija tapo tokia atribota sodyba, kurioje jis gali gyventi iki dienų pabaigos ir visai apsieiti be kelionių į didįjį pasaulį. Tiesa, tai galima pavadinti „kaimeliškumu“, tačiau kiekvienas gyvenimo būdas yra savaip žavus. Ir, kaip bebūtų keista, tai atrodo visai logiška – žiūrint lokaliai.
(Z) Tuo labiau, kai Vakarai apsiribojo finansiniais ir kitais ne jėgos metodais, šiame modelyje taipogi yra patogu Putinui. Šitai jis gali pateikti taip, kad jisai dabar galingiausias visame pasaulyje, nes niekas nedrįsta abejoti jo veiksmais, ir jam – tai pliusas. – Jo modeliui.
—
Šviežia naujiena: Dūmai pateiktas įstatymo projektas, nustatantis naują įsimintiną datą – kovo 18 – „Rusijos ir Krymo susijungimo dieną“. Įstatymo projekto autoriai mano, jog ši data taps nauju vieningos Rusijos simboliu.
—
Jei Putinui užteko pasiekti būtent šį spec-efektą, galimai, ties tuo jis ir apsiramins. Tolesnės aneksijos – būtent šiame modelyje jam dividendų neatneš, tik bereikalingų rūpesčių. O tai reiškia, jog Ukraina Krymą, žinoma, prarado, bet galima teigti, kad Krymu Ukraina atsipirko – nuo bjauraus kaimyno. Ir apskritai, Krymas Ukrainai nevaidino esminio vaidmens, o važiuoti ten pailsėti ir toliau bus galima.
—
Ar mes teisūs, pamatysim netolimoj ateity.
—
Jei Ukraina sieks suklestėjimo, tai jai Putino vardo Rusija – tokia „šiukšlių krūva“, kurios, nenorint išsitepti, geriau neliesti. Tačiau Rusijos viduje gyvena daug nuostabių žmonių ir su nuostabiais, patekusiais į spąstus, Rusais bus galima bendrauti betarpiškai, jie juk nekalti, todėl draugauti su jais galima ir verta.
P.S. Šis siužetas mus moko to, jog Rusijos modelis parodo stipraus Prezidento pavojingumą – jis gali žaisti žaidimą „šalis man“ ir savo įvaizdžio labui paaukoti šalį. Nors, tiesą sakant, žemesniąją gyventojų dalį gyvenimas po stipriu ponu netgi pradžiugins, tačiau kažin, ar žmogaus, sukurto pagal D-vo paveikslą, gyvenimo prasmė yra tame.
Galbūt, norint išvengti panašių ekscesų Ukrainoje , būtina minimalizuoti prezidento įgaliojimus – iki atstovavimo ir kurti parlamentinį demokratinį modelį, paraleliai ugdant parlamentarus taip, kad valdžia išmoktų dirbti liaudžiai, o ne atvirkščiai. Taigi, mano draugai, jeigu mes teisūs, Putinas suvaidino genialų scenarijų savo pačio – mieliausiojo naudai. Jei šalia to jis kaip Stalinas nenaikins savo liaudies, o kaip Hitleris nenaikins kitų tautų – tai dar ne pats baisiausias variantas.
Kad ir kaip tai atrodytų senamadiška XXI amžiuje, bet žmogiškoji psichika nesikeičia, ir seni žaidimai suveikia naujoje scenoje. O Ukrainai mes palinkėsime vystytis aukštyn. Kaip pasakė mano kolegos, Krymo aneksijos pagalba buvo nukirpta virkščia tarp Rusijos ir Ukrainos – ir dabar Ukraina laisva pati rinktis kelią.
Duok D-ve, jai pasirinkti jį teisingą. O mes stengsimės padėti teisingai suprasti situaciją ir teisingai pasirinkti.
