Dmitry Tymchuk, liepos 3 įvykiai

Dmitry Tymchuk, Liepos 3 įvykių apibendrinimas

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmytro Tymčukas:

Broliai ir seserys, liepos 3–iosios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Jėgos struktūrų atstovai neigia, kad Ukrainos aviacija galėjo apšaudyti gyvenvietę Stanica Luhanska. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) turi įrodymų, kad tragiškąjį apšaudymą surengė teroristai naudodami raketinės salvinės artilerijos sistemas „Grad“ (kalbama apie šaudmenų, kuriais buvo šaudoma, identifikaciją). Beje, šį „Grad“ ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos jau atėmė iš teroristų.

Blogai tai, kad aibė žmonių – tarp jų ir iš paties Donbaso – tiki Kremliaus pasakomis. O todėl reikia aiškiai dėlioti taškus ant „i“. Atlikti patį nuodugniausią tyrimą, įtraukiant tarptautines organizacijas – konkrečiau, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją). Pateikti visus turimus įrodymus Jungtinių Tautų Organizacijai.

Mes neturime pastoviai teisintis. Mums dera parodyti visam pasauliui teroristų, už kurių nugarų po tokių kruvinų provokacijų džiaugsmingai savąsias rankeles trina Vladimiras Putinas, veidą.

2. Karinės padėties įvedimas Donbase, panašu, kad nesišviečia. Atsižvelgiant į politines to priežastis, neįrašyčiau šio fakto į „blogąsias naujienas“. Tačiau nesuprantu, kaip be karinės padėties galima efektyviai kontroliuoti jau išlaisvintas teritorijas.

Vietos valdžia tikėti negalima – šiandien jie už mūsiškius, rytoj už priešą. Pasitikėti vietos teisėsaugininkais – negerbti savęs visiškai. Todėl būtų logiška, įvedus karinę padėtį išlaisvintuose rajonuose, apriboti vietos valdžios įgaliojimus, situacijos kontrolę perimant karinėms komendantūroms, ir taip terorizmo „recidyvo“ pavojus gerokai sumažėtų.

Jeigu bus pasiūlyta efektyvi alternatyva šiam mechanizmui, apsieinant be karinės padėties, – būsiu patenkintas. Tačiau kol kas kyla klausimų.

3. Gynybos ministerijoje sudaryta darbo grupė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių, kuriuos suimtus laiko teroristai, išlaisvinimo organizavimui. Tai pozityvas.

Negatyvas tame, kad iki šiol nesukurta nei viena valstybinė institucija, kuri centralizuotai užsiimtų visais karo belaisviais ir įkaitais. Kiekviena žinyba rūpinasi savo vaikinais, o įkaitais iš civilių asmenų rūpinasi visi (tai reiškia – niekas).

Manau, sukurti vieningą instituciją (pavyzdžiui prie NSGT) reikėjo jau vakar. Kodėl rankos per trumpos – neaišku. Tuomet, kai belaisvių išgelbėjimas – tai labai didelė ir aktuali problema.

Gerosios naujienos:

1. Spaudos konferencijoje NSGT informaciniame centre įsižiebė diskusija. Žurnalistai sako: jeigu ATO pajėgos išlaisvins po 4 gyvenvietes per dieną, kaip tai vyko vakar, operacija užsitęs metus.

Informacinio centro pranešėjas A.Lysenko pateikia pagrįstą atsakymą: išlaisvinamos gyvenvietės, kuriose yra smogikų štabai arba jų grupuotės.

Ir iš tiesų, teroristai neturi nei jėgų, nei priemonių ginti teritoriją, kurią šiandien mes laikome jų kontroliuojama. Todėl dabar smogiama pagrindinėms grupuotėms ir, kas labai svarbu, atkertami teroristinių grupių aprūpinimo keliai. Šiuo požiūriu vieno teroristų prigrūsto kaimo išlaisvinimas žymiai svarbesnis nei dešimties gyvenviečių, kurios tik simboiškai kontroliuojamos smogikų, išvadavimas.

2. Praeitą naktį Rusijos pasieniečiai apšaudė 300 teroristų grupę, kuri bandė prasiveržti iš Donbaso į RF.

Putinas, kaip visada, žaidžia keliais ėjimais. Teroristams tokie susidorojimai – signalas, kad kelio atgal į Rusiją jiems nėra, ir samdiniams teks kautis Ukrainos žemėje iki galo. Tarptautinei bendruomenei tai pasidemonstravimas – atseit, štai kaip šauniai mes saugome sieną! Tiesa, nepatikslinama, kad „įėjimas“ į Ukrainą per šią sieną iš Rusijos pusės veikia labai sklandžiai.

Na, o Rusijos kvailiukams–samdinukams ir jų prorusiškiems broliukams Donbase tai ryški iliustracija: Vladimiras Putinas juos parduoda. Ir išeitys dvi – arba dvėsti neaišku dėl ko, arba sudėti ginklus ir gelbėti savo niekam naudingus kailius.

3. Aukščiausioji Rada įtraukė į dienotvarkę Konstitucijos pakeitimų projektą, pateiktą prezidento. Pats Porošenko pakeitimus pavadino „priešnuodžiu federalizacijai“.

Pakeitimų prasmė žinoma: valdžios decentralizacija, išsaugant unitarinę valstybę, galimybė suteikti ypatingąjį statusą rusų ir kitoms kalboms. Kompromisai, kurie iš esmės turėtų patenkinti visus.

Pažiūrėsime, kaip tai veiks praktikoje – jau svarstant pakeitimus. Bet kokiu atveju, tai – tikrojo taikaus dialogo pradžia. Ne su teroristais, o su Ukrainos Rytais.

P.S. Dėl naujojo gynybos ministro ir Generalinio štabo (GŠ) viršininko paskyrimo. Gerai tai ar blogai – anksti spręsti. Nors, be abejo, gali gluminti tai, kad ponas Geletėjus – ne iš kariškių aplinkos, kas taikiam laikmečiui normalu, bet de facto kariniu laiku gali turėti rimtą reikšmę.

Todėl naujajam Gynybos ministerijos vadovui, kaip neturinčiam veiklos karinio valdymo institucijose patirties, ypatingai svarbus GŠ viršininko kompetetingumo vaidmuo. Tuo metu, kai naujasis GŠ viršininkas – generolas V.Muženko – ATO štabe pasirodė visai garbingai (neskaitant keisto atvejo, kai jis asmeniškai vedė į ataką karius – nors žmonėms, esantiems toli nuo kariuomenės, tai atrodo visiškai pagirtina). Jeigu ministras ir GŠ viršininkas dirbdami kartu ras tarpusavio kalbą nuo pirmos dienos – tik geriau. Jeigu ne – tai bus labai negerai. Tikėkimės geresniojo.