Tekstas iš internetų – tikrumo mes („ULLL“ irba „Laisvoji Ukraina“) netikrinome, o ir autoriaus jau nesigauna atsekti, tačiau atrodo pakankamai įtikinamai. Kadangi aptinkame jį įvairių portalų komentaruose, Facebook ir t.t., tai jaučiame pareigą pateikti jums laisvą vertimą: juk tai nebloga metodika, kurią dėl viso pikto vertėtų žinoti ir Lietuvos kariuomenei, ir visiems Lietuvos gyventojams.
Tai, ką šiomis dienomis daro Rusija, įtraukdama į tai ir „taikius gyventojus“ iš Donbaso – visai nėra naujas dalykas. Panašias taktikas prieš Kroatijos kariuomenę naudojo serbai, kai buvo okupavę Rytų Kroatijos žemes: ir šaudydavo iš už „taikių“ galvų, ir tais pačiais civiliais blokuodavo karinę techniką.
Jie pririnkdavo ir instruktuodavo tuos „taikius gyventojus“ Serbijos diversantų rengimo centruose, paskui permesdavo per užkardas ir apgyvendindavo namuose, kuriuos būdavo apleidę kroatų pabėgėliai. Beje, tais „taikiais etniniais serbais“ buvo daugiausiai atitarnavę kariškiai, turintys tuos pačius motyvus, kaip ir kai kurie prorusiški protestuotojai Ukrainoje – užsidirbti iš kraujo praliejimo.
Dėl tų taip vadinamų „taikių gyventojų“ veiksmų kroatai patirdavo gana juntamus nuostolius – ir žuvusiaisiais, ir per prarastą karinę techniką. Jau nekalbant apie pažeminimą, kokį dabar ukrainiečiai patiria, kai iš mūsų (ukrainiečių – vert.) karių atima automatus ir šarvuočius.
Su tuo reikėjo kažką daryti, tad kroatai priėmė sprendimą. Sprendimas buvo sunkus, tačiau, kaip parodė ateitis, būtent šis sprendimas leido išgelbėti tūkstančius gyvybių iš abiejų kariaujančiųjų pusių.
Kai reguliarūs Kroatijos Respublikos daliniai suartėdavo su serbų kareiviais, savanoriais ir „taikiais“ gyventojais (skirtumas tarp visų šių buvo labai sąlyginis – panašiai, kaip ir dabar Donbase), kroatai iššaudavo į orą specialią signalinę raketą. Raketa reiškė, kad lygiai po 30 sekundžių po signalo visi žmonės, esantys kovos veiksmų zonoje, bus laikomi kariškiais. Tos 30 sekundžių buvo skirtos tam, kad visokie atsitiktiniai praeiviai ir žiopliai galėtų pasišalinti iš susidūrimo vietos.
Apie tai buvo pranešama laikraščiuose, per televiziją ir atsišaukimuose, kurie būdavo platinami konflikto zonoje.
Rezultatas – greitas ir radikalus: vos po kelių susidūrimų visokių atsitiktinių žmonių ir žioplių skaičius kovos veiksmų zonoje sumažėjo praktiškai iki nulio. Užtikrintai žinodami, kad po pusės minutės kariuomenė ims dirbti nesicackindama, dauguma paprastų žmonių nuspręsdavo geriau neerzinti savo likimo.
Taip elgdamasi, kroatų kariuomenė laikėsi karo taisyklių – tą vėliau patvirtino Hagos tribunolas, nagrinėdamas buvusios Jugoslavijos įvykius. Tribunolas nusprendė, kad legendinis kroatų generolas Ante Gotovina elgėsi teisėtai*: visi tikrai taikūs gyventojai visada gaudavo galimybę saugiai pasišalinti.
Šiuo metu vykstanti „antiteroristinė operacija“, kurią Ukrainoje rengia Oleksandras Turčinovas, Arsenas Avakovas ir kompanija – tai gėda ir pažeminimas mūsų (Ukrainos – vert.) šaliai.
O tam, kad laimėtume, mums vertėtų pasimokyti iš kroatų – jie sugebėjo atsilaikyti prieš stiprią, gerai ginkluotą, visais atžvilgiais pajėgesnį priešą, dėl to, kad:
- nebijojo daryti sunkių, tačiau teisingų sprendimų;
- labai, labai smarkiai mylėjo savo šalį.
———-
* Čia matyt turimas omeny teismas, kuriame buvo kaltinama, kad generolas Ante Gotovina ir kitas generolas Mladen Markac vykdė etninius valymus 1995 vykdytame puolime, per kurį Kroatija iš Serbijos atsikovojo anksčiau užgrobtą Krajiną. 2011 metais buvo nuspręsta, kad jie kalti, o Ante Gotovina buvo nuteistas 24 metais kalėjimo. Vėliau, 2012 metais peržiūrėjus faktinius ir patikrintus duomenis, buvo nustatyta, kad jie nepadarė pažeidimų, tad abu generolai buvo galutinai ir neskundžiamai išteisinti.