Apie antiteroristinės operacijos vykdymą

Dmitry Tymchuk

Šiuo metu yra susiklosčiusi Kijevo antiteroristinėms operacijoms ypač nepalanki padėtis.

Pirmiausiai, kaip jau minėta, vietinėse jėgos struktūrose vyksta galingas sabotažas ir visa lavina atvirų išdavysčių.
Skubiai, tiesiog per minutę, tokios problemos neišsprendžiamos. Situaciją gali pataisyti tik į regioną permesti valdžiai lojalūs ir patriotiškai nusiteikę jėgos struktūrų atstovai – tai ir yra daroma.

Ukrainos_karysTačiau reikia suvokti, kad išdavikai teisėsaugininkai yra galingas ekstremizmo resursas, nes jie ne tik specialiai apmokyti, bet ir žino panašių specialiųjų operacijų vykdymo taktiką bei metodiką. Blogiausia yra tai, kad, atiduodami milicijos poskyrius, jie apginkluoja faktiškai net ne ekstremistus, o tiesiog „avis paklydėles“ – prieš Ukrainą nusiteikusius vietinius gyventojus. Tai mėsmalės, kuri rūpi Rusijai, scenarijus.

Antra, į rytus permetamos kariuomenės dalys (būtent jos yra patikimiausias resursas) esamoje situacijoje labiau tinka pasienio rajonų teritorijos gynybai, o ne antiteroristinei operacijai. Taip yra ne tik dėl specialaus parengimo, bet ir dėl griežtos įstatymuose numatytos kariuomenės panaudojimo tvarkos, įskaitant ir antiteroristines operacijas.

Trečia, dabar vykstančiose ekstremistų akcijose aktyviai dalyvauja ir tam tikros politinės jėgos, atstovaujamos Aukščiausioje Radoje. Ir keletas vietinių oligarchų, tradiciškai turinčių milžinišką įtaką regionui. Dabar jų veiksmų neutralizuoti neįmanoma – tiesiog nėra tokių teisinių mechanizmų, antivalstybinei veiklai įrodyti reikia laiko. Tačiau priemonių imtis reikia, ir skubiai.

Ketvirta, pasaulio bendruomenės spaudimas. Mūsų laimei, nepaisant didžiulių RF Užsienio reikalų ministerijos pastangų politinėmis priemonėmis dangstyti ekstremistų veiksmus Ukrainoje, pasaulis Rusija jau nebetiki. Tačiau anaiptol ne visos Vakarų valstybės palaikys jėgos panaudojimą ir tikėtinas civilių gyventojų žūtis.

Žinodami šitą aspektą, ekstremistai plačiai naudojasi minėtais prieš Ukrainą nusiteikusiais asmenimis savo akcijų „masuotėse“. Iš vienos pusės, taip sukuriamas tariamų „liaudies protestų prieš neteisėtą valdžią“ masiškumo vaizdas. Iš kitos pusės, tie žmonės pasitarnauja kaip „gyvieji skydai“. Taip trukdoma įvykdyti operacijas be prognozuojamų civilių aukų.

Taigi, antiteroristinę operaciją įvykdyti lengva. Bet, atsižvelgus į visus išvardytus faktorius, jos parengimas yra labai sudėtingas. Dabar yra sunku pasakyti, kaip Ukrainos valdžia išspręs atsiradusias problemas.

Foto: https://www.flickr.com/photos/bem_chip/

Su tokiomis specialiosiomis operacijomis mes tuoj atsidursim Rusijoje

Ilja Azar
Radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklapio specialus korespondentas

Rytas Slavianske, kurį išvakarėse užėmė ginkluoti kovotojai iš Donecko, prasidėjo nuo žinios, kad mieste bus vykdoma antiteroristinė operacija. Apie ją l.e.p vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas paskelbė savo „Facebook“ paskyroje, o jo pareiškimą patvirtino kariniai sraigtasparniai, nuo ankstyvo ryto skraidantys virš miesto.

Įvažiavimas į miestą

Tuo metu Slavianskas gyveno įprastinį (gal net itin žvalų sekmadieno rytui) gyvenimą – gatvėmis vaikščiojo mamos su vaikais, kažkur skubėjo pensininkai. Dauguma, įskaitant ir miesto milicijos bei Saugumo tarnybos pastato užgrobimą palaikiusią miesto merę Neliu Štepa, ėjo į cerkvę, į Verbų sekmadienio pamaldas.

Žmones tuo tarpu kvietė eiti prie barikados, prie miesto milicijos skyriaus. Net ir lyjant, tapti „gyvaisiais skydais“ per galimą susišaudymą tarp specialiųjų pajėgų ir taip vadinamų „liaudies kovotojų“ panoro apie 500 žmonių, kurie vis skandavo kovotojams: „Šau-nuo-liai“. Šie su milicijos skydais stovėjo virš barikadų, visa povyza demonstruodami pasiryžimą ir pasiruošimą mūšiui. Ant gretimo namo stogo stovėjo kovotojas su granatsvaidžiu.

***

Laikas bėgo, o Avakovo specialiųjų pajėgų mieste taip ir nesimatė, tačiau paaiškėjo, kad viename išvažiavimo iš miesto kontrolės poste būta mūšio, netgi su aukomis. Vidudienį mes apvažiavome keletą išvažiavimų. Prie oro uosto, kur ryte nusileido sraigtasparniai su specialiosiomis pajėgomis, vietoj ginkluotų kovotojų budėjo keturi seniokai su termosu ir senu „Žiguliuku“. Pasirodo, tuo metu specialiosios pajėgos iš Slaviansko jau pasitraukė. Kaip parašė „Facebook“‘e Avakovas – kad „persigrupuotų“.

Blok-postas

Prie vieno kontrolės punkto degino padangas (juodi dūmai matyti net iš miesto centro), nors čia niekas nekovojo. „Reikia bl.. n… medžius nuversti, kur katilinė, ten 150 medžių“, – vietiniai vaikinai planavo atremti puolimą. „Visi laukia pastiprinimo iš Lugansko, ir iš Krymo ateina pastiprinimas. Reikia išsilaikyti iki vakaro, tada ginkluoti žmonės bus ir pas mus“ – aiškino kontrolės punkto gynėjas apie tai, kaip jie, neginkluoti, ruošiasi ginti įvažiavimą į Slavianską.

Prie išvažiavimo, Semionovos kaimo rajone, barikados nebuvo. Keli vyrai stovėjo prie atidarytos automobilio bagažinės ir gėrė degtinę.
– Kasiau kiemą, tik girdžiu – dunda, ir sraigtasparniai praskrido. O tai, nežinau, mūsų niekas neskriaudžia, – tarė vienas iš jų.
– Ten buvo BTRai, sako, – pridėjo sugėrovas, rodydamas į miestą.
– Brolyčiai, o po penkiasdešimt? – susirūpino pirmasis.
– Paklausykite, čia tuoj karas prasidės, o jūs nuo ryto geriat degtinę! Maža ką… – nesusilaikiau.
– Kur gi karas, parodyk?! Tiu-tiu…

Kiek toliau už Semenovkos, į Slaviansko centro pusę, pagaliau aptikome vietą, kur būta mūšio. Laukymėje, šalikelėje, stovėjo kelios kulkų perskrostos mašinos. Po pilku džipu, kuris stovėjo arčiausiai prie išvažiavimo iš miesto, taigi, ir priešininko – kraujo bala. Pagal Lifenews video (šio kanalo žurnalistai glaudžiai bendrauja su Donbaso „liaudies kovotojais“ ir transliuoja jų nutikimo versiją), būtent čia gulėjo vieno iš kovotojų kūnas.

Šaudymų vietoje

Tarp automobilių vaikščiojo moterys ir šaukė: „Mano vyro vos neužmušė! Viską sudaužė!“ ir noriai rodė kulką, įstrigusią automobilio vidaus apmušaluose.

Įstrigusi kulka

– Būčiau buvęs automobilyje, tikrai žūčiau, – pasakė neaukštas vyriškis, rodydamas į juodą sedaną, kulkų išdaužtais stiklais. Jis prisistatė, kad yra gretimo miesto – Nikolaevkos – tarybos deputatas Vladimiras Kolodčenko.

– Man ryte paskambino vaikinai ir sako, kad trasoje – BTRas, aš atvažiavau, pastačiau mašiną ir priėjau ten, kur anksčiau benziną pardavinėdavo, – deputatas parodė keletą keistų pastatų, apie 50 metrų nuo automobilio, miškelyje. Ten, jo žodžiais, Slaviansko merė Štepa dieną kažką tarėsi su Ukrainos kariškiais, bet greitai išvažiavo. Tiesa, po to ji dingo iš miesto, ir į jos vietą aktyviai „išrinko“ naują merą, kuriuo tapo Viačeslavas Ponomariov, vienas iš miestą užgrobusių kovotojų.

Kaip pasakojo deputatas Kolodčenko, jam pliurpiant su kareiviais, iš baltos mašinos su užrašu „Apsauga“ ėmė šaudyti į SBU specialiąsias pajėgas. „Žmonės, vilkintys kamufliažu, iš Slaviansko pusės šaudė į Ukrainos kariškius“, – pareiškė deputatas. Ukrainos specialiųjų pajėgų nariai atidengė atsakomąją ugnį, bet, žuvus vienam iš jų, atsitraukė. Kartu su jais išvažiavo ir 7 BTRai.

Anot Kolodčenko, kai išvažiavo specialiųjų pajėgų kariai, jis patikrino nukauto kovotojo pulsą – lavonas jau buvo atšalęs. Lifenews teigia, kad tai – „Kijevo valdžios provokacija“ (t.y. kūnas greičiausiai buvo tyčia numestas kovos vietoje) ir vadina SBU specialiąsias pajėgas „Dešiniuoju sektoriumi“, apie kurį man Kolodčenko nieko neminėjo. „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojų pietryčiuose laukia nuo kovo pabaigos, ir pati Ukrainos VRM vis pakursto laužą, pareikšdama, kad į Slavianską vyksta Nacionalinės gvardijos batalionas, sudarytas daugiausia iš „Maidano savigynos“ narių.

Šalia sušaudytų mašinų kukliai glaudėsi du kelių inspektoriai. „Mes patys atvažiavome neseniai ir nieko nežinom“, – sakė vienas iš jų. Užtat milicininkai tvirtino, kad matė po sunkvežimio dugnu „nato kulką“, nors patikrinus ten mėtėsi tik „Kalašnikovo“ gilzės.

Čia vyko mūšis, stovėjo BTR’ai, šaudė, lyg ir į ukrainiečius, kas tiksliai – neaišku

Tai buvo pirmieji milicininkai, kuriuos pamačiau Slavianske per dvi dienas. Situaciją mieste kai kur kontroliuoja kovotojai su automatais ir jų savanoriai pagalbininkai su Georgijaus juostelėmis bei lazdomis, kitose miesto dalyse tiesiog valdo anarchija.

* * *

Rezultatas – apie penktą valandą vakaro Ševčenkos gatvėje nežinomi asmenys apšaudė automobilį ir jame buvusius žmones. Anot įvykio liudininkų, veiksmas priminė kino filmo sceną – žudikai savo mašina persekiojo baltą „Renault“ ir persekiojimo metu į jį nuolat šaudė, išlindę pro langus. Kažkuriuo momentu vairuotojas nesuvaldė automobilio ir išlėkė į šalikelę, prie parduotuvės „Produktai“. Automobilio vairuotojas ir keleiviai skubiai išlipo ir išsibėgiojo į skirtingas puses.

Kaip man pasakojo vienas iš įvykio liudininkų, jis matė, kaip į bėgančius iš mašinos žmones buvo šaudoma iš pistoleto, kaip į taikinius.
– Vienas įlindo į kiemą, kitas greitai bėgo Ševčenkos gatve į mano pusę. Tie, kurie šaudė, iššoko iš mašinos ir šaudė į nubėgančiuosius. Vienas iš jų pataikė į jau sužeistą žmogų, kulka perėjo per kairįjį dilbį, dabar jam teikia pagalbą ligoninėje. Stovėdami šalia girdėjome kaip jis dejavo, vis tyliau ir tyliau, – graudinosi vyriškis.

Sužeistąjį keturi praeiviai nunešė į miesto ligoninę, kuri buvo už 50 metrų nuo šaudymo vietos. Išgelbėti Rubeno Ovanesiano gyvybės nepavyko. Po kelių minučių į ligoninę atnešė dar vieną nukentėjusįjį, kurį iš karto išvežė į operacinę. Šis žmogus tiesiog ėjo pro šalį, kuomet užpuolikai nevaldomai šaudė į automobilį.

Vėliau į nusikaltimo vietą atvyko dvi ryškiai dažytos blondinės, viena iš jų ėmė demonstratyviai raudoti, tvirtindama, kad ji yra nužudytojo sužadėtinė. Tarp kito, pasakyti teisingą savo sužadėtinio pavardę jai pavyko ne iš pirmo karto, pasakojo „Novaja“ (vert. past. – „Novaja Gazeta“) – žurnalistas Pavelas Kanyginas.

Slavianske nežinomų asmenų apšaudytas automobilis

Dėl Ovanesiano nužudymo ji kaltino „banderovcus“. Tai, kartu su „Dešiniuoju sektoriumi“, jie – svarbiausieji, nors, sprendžiant pagal viską, greičiau įsivaizduojami, vietos gyventojų priešai. Į jų „sąskaitą“ nurašomi visi neaiškūs nutikimai (arba, kaip čia populiaru sakyti, provokacijos). Į žmogžudystės vietą kartu su „liaudies“ meru Ponomariovu atvykę ginkluoti žmonės su kaukėmis ir mane patį įtikinėjo, kad žmogžudystę įvykdė „Dešiniojo sektoriaus“ nariai.

Šiek tiek vėliau pasklido gandas, kad mašinoje buvo rasta Andrejaus Meščeriakovo vardu išduota žurnalisto akreditacijos kortelė (VGTRK (Vesrosyjskaja gosudarstvenaja televizionaja i radioveščatelnaja kompanija), kuris šiomis dienomis buvo Luganske, tačiau vėliau pats žurnalistas paneigė savo mirties faktą.

Pirmadienį Slavianske vėl buvo šaudoma, bent jau vietiniai gyventojai tvirtino, kad matė penkiasdešimties žmonių, šaudžiusių iš pistoletų, grupę. Tai įvyko netoli nuo SBU pastato, tačiau ką nors daugiau sužinoti iš pastatą saugojusių kovotojų buvo neįmanoma. „Smalsumas – tai ne yda, o didelė kiaulystė, – pasakė vienas iš jų ir pasiūlė pažiūrėti televizorių, jeigu noriu ką nors išsiaiškinti“.

***

Artėjo vakaras, tačiau antras Avakovo specialiosios operacijos etapas niekaip neprasidėjo. Sprendžiant pagal įvykius Semionovkoje, SBU planuotas miesto išlaisvinimas baigėsi nesėkmingais susirėmimais miesto prieigose, po kurių jie greitai atsitraukė. Buvo ir deputatų, spėjusių pasidžiaugti (vert. past. – sėkminga operacija), pavyzdžiui Aleksandras Brininiecas „facebook“ rašė apie visišką miesto „išlaisvinimą“, nors iš tiesų specialiosios pajėgos nė nebuvo pasirodę Slaviansko centre.

– Jaučiu, kad pirmadienį mes su tokiomis specialiosiomis operacijomis jau būsime Rusijos Federacijoje, – liūdnai konstatavo vieningos Ukrainos šalininkas, vežiojęs mane po Slaviansko patikros postus. Jo žodžiais, dauguma miesto gyventojų nori į Rusiją – daugiausiai dėl to, kad beveik visas verslas mieste orientuotas išskirtinai į Rusijos rinką (gyventojus gąsdina, kad Ukrainai toliau integruojantis į ES, Maskvos rinkos jai buvo užvertos). „Visi, kurie kada nors buvo išvažiavę už Slaviansko rajono ribų, į Rusiją nenori, tačiau tokių – mažuma“ – pridūrė jis.

***

Vakarop Kijeve įvyko neeilinis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdis, po kurio l.e. Prezidento pareigas Oleksandras Turčynovas pranešė apie naują specialiosios operacijos etapą, panaudojant armiją. Dar dieną Slavianske sklandė gandai, kad SBU specialusis būrys atsisakė „eiti“ į miestą po to, kai prarado savo narį, veikdamas be šarvuočių priedangos. Slaviansko šturmas neišvengiamai pareikalaus daug aukų, taip pat ir civilių gyventojų. Kaip pasakojo pažįstama žurnalistė, prieš dvi dienas stebėjusi Kramatorsko milicijos skyriaus šturmą, žioplinėtojai išgirdę šūvius ne tik nepasitraukė, o priešingai – spraudėsi į pirmąsias gretas.

Slavianske Kijevo valdžios (arba, kaip ją čia vadina, chuntos) ultimatumų niekas neišsigando. Visų pirma, per savaitę, kai Pietryčiuose visu gražumu klesti „rusiškasis pavasaris“, Kijevas lemtingą šturmą jau žadėjo ir Donecke, ir Luganske, ir nieko nepadarė jau tiek kartų, kad valdžia niekas nebetiki. Antra, Slavianską užėmę kovotojai, panašu, iš tiesų pasiruošę eiti iki pabaigos siekdami įgyvendinti utopinę Donecko liaudies respublikos idėją.

Pirmadienį miestas sutiko kaip išmiręs. Vakare nedirbo beveik visos parduotuvės ir kavinės, taksistai skundėsi, kad neturi užsakymų. Pirmadienį nevyksta ir užsiėmimai mokyklose. „Aš bijau dėl vaikų, bet bėgti nėra kur. Man nepatinka tai, kas dabar vyksta bet „banderovcai“ vis tiek būtų blogiau, prie jų mums nebus gyvenimo“ – sakė man vienas iš Slaviansko gyventojų.

Panašu, kad gyvenimas Slavianske virė tik centrinėje aikštėje, kur girdėjosi girti balsai, šaukiantys „Šlovė Rusijai!”, “Donbasai, kelkis!“, ir ties išvažiavimais iš miesto. Prie turbūt didžiausios barikados ant tilto per Žemojo Toreco upę budėjo dvidešimt automatais ginkluotų vyrų, čia pat moterys su ikonomis rankose meldėsi, jaunimas gėrė alų. Virš padangų krūvos vangiai pleveno Rusijos vėliava, ir čia pat stovėjo kokie aštuoni Molotovo kokteiliai (BTR‘o su tokiu kiekiu niekaip nepadegsi).

Tilto Slavianske apsauga

– Aš į stačiatikius* nešaudysiu, – sakė barzdotas kovotojas.
– O kaip tu juos atskirsi? – klausė jo žmonės.
– Aš kazokas, turiu ypatingą intuiciją. O štai į banderovcus pašaudyti galima, nors dar neteko, – pasakė jis ir, pagalvojęs, pridūrė – Aš taip galvoju, kad Ukrainos greitai nebebus. Bus viena stačiatikių šalis.

Iš karto už tilto, jau mieste, šalia devynaukščių daugiabučių, moteris ganė avių bandą. Ėjo link pabaigos devintos valandos ryto Turčynovo ultimatumo terminas, po kurio į miestą turėjo būti įvestieji specialieji būriai, lydimi šarvuotos technikos.

* – rus. vartojamas žodis „pravoslavnyje“, kurį kontekste galima būtų versti ir „tikratikiai“.

Šaltinis: http://echo.msk.ru/blog/azar_i/1299798-echo/

Balandžio 13 d. įvykiai trumpai

Tai, kas šiandien buvo skambiai pavadinta „antiteroristine operacija“ Slavianske, savo esme ja nebuvo. Nebuvo imtasi antiteroristinių priemonių, kurias vienytų bendras tikslas ir sumanymas. Jėgos struktūrų darbuotojai parodė abejotiną kokią tai žvalgybą mūšiu.

Svarbiausia šiandienos problema yra vietos teisėsaugos struktūrinių padalinių nevaldomumas.

Anksčiau mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, manėme, kad Donecko srityje yra 30% lojalių valdžiai VRM darbuotojų (atitinkamai, 70% – sabotažininkai arba veikiantys ekstremistų pusėje). Mūsų dabartinė išvada, kad lojalumo valdžiai įverčius buvome paaukštinę.

Paprasčiau tariant, vietos VRM darbuotojų tarpe – masinis sabotažas ir išdavystės. Šiandien mes gavome informaciją, kad kai kurie separatistų grupių lyderiai savo pavaldiniams atiduodavo įsakymus nešaudyti į vietos milicininkus, nes tai, supraskite, „savi“.

Mūsų duomenimis, Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų agentūra milicijos „apdorojimo“ pagrindu naudoja faktą, kad Ukrainos milicininkas gauna 300 dolerių per mėnesį, kai tuo tarpu kaimyninėje Rostovo srityje eilinis Rusijos policijos darbuotojas – 1200 dolerių. Tuo ir sukeliamas išdavikų noras tapti „Rusijos dalimi“.

Lojaliausi Ukrainos valdžiai ir patriotiškiausiai nusiteikę yra Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų daliniai ir junginiai. Jie taip pat bus įtraukti į antiteroristinės operacijos vykdymą. Tačiau, pagal Ukrainos „Dėl kovos su terorizmu“ įstatymą jų panaudojimas ir įgaliojimai tokiose operacijose yra gana apriboti.

Dėl šių priežasčių, dabartiniu metu VRM vadovybės paskelbtas savanorių kvietimas į formuojamus regioninius kovos su ekstremistais padalinius, atrodo, yra vienintelė išeitis.

Deja, šių padalinių veiksmų derinimo tobulinimui laiko nelieka. Lieka kliautis atsargos kariškių patirtimi, kurie pagal idėją turėtų būti šių padalinių stuburu. O taip pat tuo, kad jiems vadovaus kadriniai karininkai.

Dniepropetrovske vietos patriotai, glaudžiai sąveikaudami su miesto valdžia, sukūrė savigynos pulką, skirtą ginti miestą nuo ekstremistų grupių įsiskverbimo. Pulkas, sudarytas iš 15-os šimtinių, šiuo metu kontroliuoja 9 blokavimo postus įvažiavimuose į miestą. Vietos milicija „sudalyvavo“ šioje miestelėnų veikloje iš blokavimo postų susirinkdama raštiškus pasiaiškinimus, kokiu tikslu yra įrengiamas blokavimo postas. Tuo jų „bendradarbiavimas“ baigėsi.

Tuo pat metu, antiteroristinė operacija tik prasideda. Ekstremistams pateiktas ultimatumas iki pirmadienio ryto sudėti ginklus. Pagrindinių įvykių laukiame rytoj.

Balandžio 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 8 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. Mes jau pranešėme anksčiau: mūsų duomenimis, separatistai gavo nurodymą iš savo kuratorių Rusijoje užtikrinti „koridorių“ pasienyje Rusijos dalinių įvedimui. „Koridorius“, pagal 21:00 valandos informaciją turi būti organizuojamas Luhansko srityje.

Jei šitas scenarijus pasiseks – tai „Krymo variantas“. Su vienu gana svarbiu skirtumu: mūsų teisėsaugos darbuotojai, pasieniečiai, specialiosios tarnybos ir kariuomenė dabar, tegul ir ne be problemų, tačiau yra pasirengę duoti atkirtį.
Duok Dieve jiems jėgų. Tiesa mūsų pusėje.

2. Separatistai nutrūko nuo grandinės

Luhanske užgrobtas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas užminuotas, paimta 60 įkaitų. Charkive buvo atakuotas autobusas su teisėsaugininkais.

Tai – jau grynas terorizmas. Normaliose šalyse teroristai šaudomi kaip pasiutę šunys. Tačiau už mūsų teroristų nugarų stovi, žvangindama ginklais, teroristinė Rusijos valstybė balbatuojanti, jog tai – „taikūs gyventojai“.

Variantų neturime. Arba tie „taikūs gyventojai“ padės Putinui praryti Ukrainą, arba Ukraina užtikrins jiems nerūpestingą laiko praleidimą vietose, kur mylimas darbas.

3. Transparency International konstatuoja: naujoji Ukrainos vyriausybė nenori kovoti su korupcija.

Su tuo ginčytis, deja, sunku. Mes matome vis tuos pačius snukius valdininkų kėdėse, atpažįstame vis tas pačias korupcines schemas.

Korupcija – tai lygiai toks pat Ukrainos hemorojus, kaip ir separatizmas. Gydyti reikia abu. Ir skubiai. Kitaip Naujoji Ukraina nebus verta nė grašio.

Gerosios žinios:

1. Rytoj iš Krymo į žemyną pasitraukia kariai (su šeimomis) iš karinio dalinio A1100 – jūrų aviacijos brigada, dislokuota Novofedorivkoj.

Tai – mūsų didvyriai. Praktiškai be išdavikų. Praktiškai nepatyrę technikos ir ginkluotės nuostolių – brigados vadovybė dar kovo 3 d., prisiimdama asmeninę atsakomybę, permetė aviatechniką į žemyną. Taip pat pergabenta ir dalinio vėliava, asmeninės bylos bei kiti dalinio dokumentai.

Iš tiesų tai – dalinys, pasirengęs iškart pradėti tarnybą naujoje dislokacijos vietoje. Išankstinis jų paskyrimo punktas – Mikolajivas. Mes jų laukiame.

2. Šiandien Ukrainos žiniasklaidą apskriejo nuotrauka su plakatu iš Donecko. Separatistas, pasirinkęs rodytis inkognito, nutepliojo užrašą „Dombasas nepriklausomas“.

Aišku, jog net ir didžiausias Donbaso beraštis vargu ar nežinos, kaip rašomas šis vietiniams šventas žodis. Akivaizdu, rašė atsivilkęs frajeris, dar gi ne iš Ukrainos. Tai ir juokinga, ir ne itin.

3. TVF konstatuoja: dėl agresijos prieš Ukrainą Rusijos ekonomika toliau smunka. Numatomas BVP augimas 2014 m. sumažintas nuo 1.9 % iki 1.3 %. Prognozuojamas nedarbo augimas.

Kada Putinas susiprotės, jog šokinėjimas aplink Ukrainą neneša Maskvai naudos – sunku pasakyti. Nes, kaip matyti, dėdė Vova adekvatumu nedvelkia. Bet juk ir pačiais beviltiškiausiais atvejais būna praregėjimų.

Balandžio 3 dienos įvykiai

 

Broliai ir sesės, balandžio 3 dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

Rus_Ukr_takas1. Rusiška NTV televizija pranešė apie 25 RF teritorijoje sulaikytus Ukrainos piliečius, kurie esą ruošė teroristinius aktus Rostovo, Volgogrado, Tverės, Orlovo, Belgorodo srityse ir Kalmukijos bei Tatarstano respublikose.

Tarp sulaikytųjų atseit yra „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistų, kurie „patvirtino gavę Ukrainos saugumo tarnybos atstovų instrukcijas“.

Galim, kaip įpratę, pasijuokti ir pamiršti – maža ką paisto PutinTV. Bet iš tikro juokai menki: po Ukrainos „banderizacijos“ mus bando apkaltinti tiesioginiu teroro aktų organizavimu, vadovaujant Ukrainos saugumo tarnybai.

Ir taip elgiasi Rusija, kurios kariai Kryme veikė kaip banditai be skiriamųjų ženklų ir priklausomybės valstybei nurodymo, t.y. kaip neteisėti kombatantai, grobė žmones ir kaip piratai grobė laivus. Teroristinė Rusija bando mus apkaltinti terorizmu!

Tai – labai pavojingas žaidimas. Tai, kad šias liguistas fantazijas patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, liudija jų užmojį. Tuo pačiu tai liudijimas, kad turime reikalų ne su eiliniu žiniasklaidos prasimanymu, o su Kremliaus operacija.

Negalime atmesti, kad Putinui gali šauti į galvą susprogdinti keletą daugiaaukščių Rusijos miestuose ir priskirti tai „Dešiniajam sektoriui“ bei Ukrainos saugumui. Pasaulio parama Ukrainai nuo to nepadidės – sunku bus po to įrodyti, kaip ten iš tikro.

2. Netikėtai gavome prastų žinių iš Baltarusijos. Nors atrodė, kad Lukašenka jau užtikrino jo šalį nebūsiant placdarmu Rusijai puolant Ukrainą.
Mūsų šaltiniai liudija, kad Baltarusijoje aktyviai skleidžiami gandai apie Ukrainos „banderizaciją“. Pasirodę socialiniuose tinkluose (aišku, kokios šalies provokatoriai tuos gandus paleido) pranešimai apie dažnai užpuldinėjamus baltarusių turistus paplito masiškai.

Tai anaiptol ne nekaltas dalykas. Pasak kai kurių šaltinių, keturios iš penkių stambiausių Baltarusijos turizmo agentūrų žymiai sumažino kelionių į Ukrainą skaičių. Gyventojai taip pat keičia požiūrį į ukrainiečius. Taigi, iš esmės Kremliaus augintiniai ruošia mums bombą Baltarusijoje.

Gerosios naujienos:

1. Kol Gynybos ministerija nosį krapštinėja, valstybinės svarbos uždavinius sprendžia savanoriai. Mūsų kariai ir jų šeimos vis tik evakuojamos iš Krymo.

Taigi, rytoj rytą Sevastopolio kursantai vis dėlto galės išvykti – jau paskirtas jų kelionės į žemyną laikas. Novoozerne savanorių pastangomis ši problema taip pat išspręsta.

O karinė žinyba tuo metu rimtai užsiėmusi pasaulinio masto problema – organizuoja įžymybių koncertus kariniuose daliniuose. Aš nesu prieš meną, prireikus ir pats galiu sudainuot bei pašokt, nors niekam nelinkiu to matyti. Tačiau šį kartą man sunku suprasti Gynybos ministerijos logiką.

2. Regionų partijoje – maištas. Dalis partijos skyrių reikalauja sušaukti neeilinį suvažiavimą ir atsižvelgti į visų regionų, ne tik trijų sričių, nuomones. Esą iš Dobkino toks pat kandidatas į prezidentus, kaip iš Janukovyčiaus oratorius ir pokštininkas.

Pagrindinius Dobkino pažadus mes girdėjome. Tai – iš esmės Rusijos reikalavimų vykdymas – visų pirma vadinamoji federalizacija. Labai gerai, jeigu eiliniai regionalai supranta, kad Ukrainai šiandien to reikia mažiausiai.

Nors, jei sąžiningai, Dobkinas ir be federalizacijos nepakartojamas.

3. „GfK Ukraine“ sociologinės apklausos duomenimis, pusė (48%) ukrainiečių palaiko Ukrainoje vasario mėnesį įvykusį valdžios pasikeitimą, 34% respondentų vertina jį neigiamai.

Ką gi, kažkada mes – tiksliau, mūsų lyderiai – apgailėtinai prapylė taikios Oranžinės revoliucijos laimėjimus. Neturime teisės taip pasielgti ir su antra revoliucija, kuri pareikalavo daugelio mūsų brolių gyvybių.

Nes, ko gero, trečios galimybės iš kolūkio tapti europietiška valstybe mes jau neturėsime.