Nuo šiol spontaniška vertėjų grupė vakarais skelbs Dmitry Tymchuk, Ukrainos kario, sukūrusio analizės ir informacijos sklaidos grupę „Informacinis pasipriešinimas“ pateiktus dienos, susijusių su karo reikalas Ukrainoje, apibendrinimus lietuvių kalba. Šio vakaro apibendrinimas, dėl suprantamų priežasčių, labai emocingas. Paprastai Dmitrijus rašo daug ramiau.
(Dmitry, начинаем ежедневный перевод ваших итоговых заметок на литовский)
Ukrainos draugų prašome dalintis. Plačiai dalintis.
—
Broliai ir seserys, apibendrinu kovo 18-ąją.
Blogybės:
1. Tai – karas. Putino kariuomenės įsiveržimas į Ukrainą priėjo prie baisios, ir, deja, dėsningos apoteozės: Kryme rusai ir jų pastumdėliai-policajai iš taip vadinamos „savigynos“ žudo ukrainiečius. Šiandien Simferopolyje vienas Ukrainos karys nužudytas, du – sužeisti.
Kaip Kremlius toliau bedengtų savo beprotiškas avantiūras, šiandien tapo galutinai aišku: tai – karas, ir to, kas vyksta kitaip pavadinti neįmanoma. Mus užpuolė Rusija, ir mūsų karius, iki paskutiniosios likusius ištikimus Priesaikai, žudo Rusija.
Aš anksčiau rašiau, kad tai – ne rusų karas prieš Ukrainą, tai – tik Putinas prieš Ukrainą. Su kartėliu priverstas pripažinti: aš klydau. Karą prieš Ukrainą pradėjo Putino vedami rusai, jų rankos jau mūsų kraujyje, tai – neginčijamas faktas.
Putino žodžiais, 95 proc. rusų palaiko jo siekį „ginti tėvynainius“ bet kokia kaina. T.y. 95 proc. iš principo už tai, kad Ukrainą skandintų kraujyje, kitaip aš suprasti šių sociologinių duomenų negaliu.
Prieš mus – priešas. Kas man ką beįrodinėtų, bet tai – priešas. Galite mane įtikinėti, kad Putino gražios akys, o Rusijoje – nuostabūs berželiai, bet aš matau naująjį Hitlerį ir naująjį Reichą. Bet kokias diskusijas šiuo klausimu laikau nevykusiomis.
Mes turime gintis, ir savo krūtine uždengti bestuburę Europą, kol ji paskaičiuos galimus nuostolius dėl nesutarimų su RF. Panašu, kad tai ir yra mūsų tragiškoji misija.
Ukrainos gynybos ministerija oficialiai leido kariams Kryme naudoti ginklą. Tai – labai sunkus sprendimas, nes rezultatai – nenuspėjami. Bet kalbame apie armiją – žmones, kuriems valstybė davė į rankas ginklą, ir kurie turi sugebėti apginti ir save, ir tautą. Vadinasi, šis sprendimas teisingas. Klausimas tik vienas – kuo mes galėsime ir padėsime mūsų vaikinams, stovintiems savo forpostuose neapykantos okeane.
2. Ukrainos karys buvo nužudytas tuoj pat po to, kai kruvinas maniakas Putinas papasakojo apie savo svajonę nugalėti pasaulį, pradėjus nuo Ukrainos. „Mes tikrai susidursime su išoriniu pasipriešinimu, bet mes privalome patys sau nuspręsti, ar mes pasiruošę ginti savo interesus, ar amžinai juos atiduosime, atsitraukdami nežinia kur“, – pabrėžė Putinas.
Tai – iššūkis ne tik Ukrainai. Tai – karo paskelbimas visam civilizuotam pasauliui. Likimo valia, mes – pirmieji, kuriuos įsuka į savo dantračius Putino karo mašina. Kuo greičiau likę supras, kad sustabdyti šiuos paranojikus iš Rytų – tai bendras, šventas reikalas, tuo geriau planetai. Ir Ukrainai.
3. RF vicepremjeras Rogozinas sugalvojo dar vieną kliauzą karui su Ukraina. Tie padugnės prikišo savo specialiųjų pajėgų ir FSB agentūros į Padniestrę, iš kur tie landžioja į Ukrainą. Mūsų pasieniečiai ir specialiosios tarnybos juos užtvėrė. Dabar Rogozinas isterikuoja: neva, Ukraina „užblokavo Padnestrę“.
Kovo 20 d. – RF vyriausybės pasitarimas šiuo klausimu. Išvados aiškios iš anksto: Ukraina dar ir šiuo klausimu apšauks nusikaltėle. Nėra ribų Rusijos niekšiškumui ir niekingumui.
Tarp gerų žinių:
Po aukščiau išsakytų dalykų kažkaip visai nekyla optimizmas. Tačiau pabandysiu.
1. Europos Sąjunga nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, apie tai informuojama bendrame Europos Sąjungos prezidento Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos prezidento José Manuelio Barroso pareiškime.
Nors čia Europa pademonstravo poziciją. Nors čia nesmeigė peilio į nugarą. Pats „aneksijos“ terminas iš europiečių lūpų Rusijos adresu, kaip jiems – rimtas žingsnis. Ačiū jiems nors už tai.
2. Jei Maskva Kryme palaikys Ukrainos turto „nacionalizaciją“, Kijevas sieks žalos atlyginimo, tiek Ukrainoje, tiek ir Europoje. Apie tai pranešė Ukrainos teisingumo ministras Pavlas Petrenko.
Tuo pačiu geras, tačiau gudrus žmogus ukrainietiška Petrenko pavarde netyčia prasitarė, jog rusiškas „Gazpromas“ Europos teritorijoje turi labai daug objektų. Be komentarų.
3. Krymo biudžeto deficitas, taip pat ir dėl socialinių išmokų – milžiniškas. Apie tai pranešė Ukrainos finansų ministro pareigas anksčiau ėjęs Igoris Umanskis. „Atotrūkis tarp pinigų srautų į Krymą ir iš Krymo yra maždaug 12-13 mln grivinų (apie 1,4 mln dolerių)“, – pažymėjo jis.
Tai, kad Krymo separatistai išaiškėjo esantys Ukrainos penimi parazitai ir Putinas dabar mėgina užkrauti juos ant sprando Rusijos mokesčių mokėtojams – menka paguoda. Mes patys ir anksčiau tai žinojome. Tačiau dėl to nesiliovėme mylėję Krymo, mūsų Ukrainos dalies.
Po šiandieniniu įvykių turiu tik vieną palinkėjimą ateinančiai dienai. Tačiau nors tai ir nuoširdus, vis tik ne itin dievobaimingas palinkėjimas, liečiantis kai kurių padugnių iš „broliškos tautos“ gyvybę ir sveikatą, tad iš pagarbos krikščioniškai moralei aš jo neištarsiu. Pasakysiu paprastai: lai viskas baigiasi gerai.
