Broliai ir seserys, gegužės 7 įvykių suvestinė.
Blogosios naujienos:
1. Kuo arčiau gegužės 9-oji, tuo neramesni pranešimai apie ruošiamą prorusiškųjų ekstremistų sujudimą. Nors juos ir dabar sunku pavadinti ramiais.
Blogai, kad tokiam fone Putinas ėmėsi dar vieno žaidimo. „Patarimai“ separatistams neskubėti rengti referendumo, vos ne pasirengimas pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus – it vaikiną kas sukeitęs būtų.
Tačiau Kremliaus vadovo melas apie tariamą Rusijos karių atitraukimą nuo Ukrainos sienos neleidžia apsigauti. Kariuomenės niekas neatitraukia. Tai reiškia, kad raminantys ir vos ne taikūs Putino pareiškimai – greičiausiai šou patiems patikliausiems.
Šito žaidimo prasmės mes nesuprantame. Bet aišku, kad atsipalaiduoti nėra ko. Kaip tik atvirkščiai.
2. Ekstremizmo pavojaus geografija plečiasi.
Šiandien į „raudonąją“ zoną (ekstremizmo pavojus – 5 balai ir daugiau pagal 10-balę skalę) mes įtraukėme Zaporožės sritį, kurioje pavojus anksčiau siekė 4 balus.
Tiesa, Charkivo srityje pavojus sumažėjo – iš „raudonos“ zonos ji nusileido į „geltoną“. Taigi, „tas ant to“. Rytoj parengsime infografiką.
3. Šiandien spaudos konferencijoje Antiteroristinio centro prie Ukrainos saugumo tarnybos vadovas V. Krutovas pareiškė, kad per ATO žuvo 14 Ukrainos karių, 66 buvo sužeisti.
Mes turime kiek kitokius duomenis, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad kiekviena konflikto diena kainuoja žmonių gyvybes.
Žuvę vaikinai, jėgos struktūrų atstovai – Didvyriai. Visada juos prisiminsime.
Gerosios naujienos:
1. Šiandien mes atlikome nedidelį monitoringą, kaip regionai rengiasi galimoms provokacijoms Pergalės dieną.
Situacija geresnė, negu galima buvo laukti. Ne pats optimistiškiausias vaizdas tik Donecko ir Luhansko srityse.
Ypač pozityvus yra Charkivas ir pietinės sritys (pirmiausia Odesos ir Mikolajivo, kiek mažiau – Chersono). Čia tiek jėgos struktūros, tiek vietos valdžia labai galingai dirba priešinantis grėsmei. (Dniepropetrovsko srities aš neminiu – čia vietos valdžia nuo pat pradžių pasirodė labai gerai).
Pavyzdžiui, šiandien į Odesą atvyko specialus milicijos batalionas „Kijevas-1“, suformuotas iš savanorių. Gynybos ministerija imasi priemonių savo linija – manau, rytoj galėsime apie jas pranešti.
2. Antiteroristinė operacija. Šiandieną mes pagaliau gavome išsamią informaciją tam, kad sudėliotume dėlionę. Mes gavome visišką mūsų būgštavimų apie nepakankamo ATO efektyvumo priežastis patvirtinimą.
Mūsų ankstesnės pretenzijos ATO vadovybei ir jėgos struktūrų sąveikai pasirodė visiškai pagrįstos. Pozityvu gi tai, kad mes pamatėme ir rimtą darbą šalinant problemas, atliekamą ir pačių „viršūnių“.
Pagrindinė problema – kadrai. Mūsų generolai pratę prie „parketo“, nesugeba priimti sprendimų ir paniškai bijo atsakomybės. Džiugu tai, kas jų tarpe vis dėlto yra ir adekvačių. Juos nors ir su vėlavimu, tačiau paskiria į esminius postus.
Aš manau, šiandieną šioje niūrioje ir neteikiančioje džiaugsmo Ukrainai atmosferoje gimsta nauja Ukrainos jėgos struktūrų darbuotojų karta. Vadai ir viršininkai, pasirengę prisiimti atsakomybę. Ir kariai, pasiryžę ne žodžiais, o veiksmais ginti savo šalį ir jos tautą.
Deja, šis gimimas apmokamas krauju.
3. Po separatistų įvykdyto autobuso su milicijos bataliono „Azov“ kariais užpuolimo sučiuptas taip vadinamosios Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ I. Kakidzianovas.
Ar tik man taip atrodo, ar Donbaso separatistai tikrai tokie idiotai? Kaip gi padūkusiai reikėjo „atakuoti“, kad čia pat prarastum savo vyriausiąjį „vadą“. Ir jei jau jų „gynybos ministras“ toksai unikalus, tai ko laukti iš „eilinių“ karių? Kažkokia kvaila ta jų „armija“, tiesą pasakius.
4. Ukrainos Saugumo tarnyba atsiskaitė: Odesoje atskleistas pinigų konvertavimo centras, finansavęs gegužės 2-osios neramumus. Už šio finansavimo, kaip ir reikėjo tikėtis, kyšo Janukovyčiaus „šeimos“ ausys.
Iš tikro – jokios paslapties, kad kuo daugiau ekstremistų finansavimo kanalų užblokuojama, tuo daugiau sėkmės šansų kovoje su jais. Be pinigų nebus teroro po RF vėliava.
Ir visas savo „rusų pasaulio“ idėjas ponas Putinas ir panašūs į jį gali tvirtai susukti ir įsikišti ten, kur jie prieš tai įkišo tarptautinės teisės normas.
