Kam dirba Viktoras Janukovyčius ir ko jis siekia – abejonių niekam nekyla.

Dmitry Tymchuk
03 28, 16:38

Apie Janukovyčiaus „kreipimąsi“.

Akivaizdu – per Ukrainos istoriją dar nei vienas „politinis lavonas“ taip aktyviai nedergė savo valstybės ir jos tautos, kaip Janukovyčius. Visi mes suprantame, kas šią iškamšą tampo už virvučių. Bet dabar jau gerokai erzina vien jo pavardė.

Kitaip tariant, nėra abejonių, kad netgi jei pastarasis likimo valia taptų biologiniu lavonu, VFJ dar ilgai siųstų „message‘us“ iš ano pasaulio, kviesdamas ukrainiečius kovoti „prieš neteisėtą valdžią“. Rusijos agitpropas užtikrintų kokybišką ryšį su anapusybe.

Tačiau arčiau kūno. Iki šiandien mes matėme, kad Rusija rengia „teisinį pagrindą“ savo įsiveržimui keliomis kryptimis.

Pirmoji – tai išvadinimas Janukovyčiaus „teisėtu prezidentu“. Tai – pasiteisinimas dėl bet kokio masto įsiveržimo į Ukrainą. Akivaizdus tikslas – „teisėtos valdžios sugražinimas“ Ukrainoje.

Antroji kryptis – Rytų-Pietų situacijos destabilizacija pasitelkiant separatistus. Aiškus tikslas – vietines valdžios institucijas užgrobusių separatistų „lūpomis“ prašyti „pagalbos“ iš Rusijos „tėvynainių gynimui“.

Toliau scenarijus aiškus: tuoj pat atsiranda Rusijos kariuomenė, kuri tiesiog negali neatsiliepti į prašymą, ir, dėl visiško atsitiktinumo, yra susibėgusi pačiame pasienyje. Toliau – referendumai automatų taikikliuose, ir – sudie, Pietryčiai.

Bet Putinas praranda iniciatyvą. Separatistų siautėjimas aiškiai mažėja, jų lyderiai vis dažniau vietoj miestų tarybų tribūnų įsitaiso ant patogios taburetės priešais įdėmų Ukrainos saugumo tarnybos tardytoją.

Ir Putinas daro ėjimą žirgu – jis suvienija Janukovyčių su „separatistų korta“. Po šiandienos „kreipimosi“ VFJ tampa vos ne Ukrainos separatistų ir kontrrevoliucijos lyderiu.

Čia yra du momentai: blogas ir iš dalies geras.

Iš dalies geras tas, kad tokioje situacijoje tampa aišku: Putinas nesiekia visos Ukrainos. Jo šiandienos tikslas – Pietryčiai, kurių sienos šiandien riboja Ukrainos separatistus. Atrodo, tuo jis ruošiasi apsiriboti.

Tai nėra labai malonu, bet Kreščatike „žalių žmogeliukų“ kol kas nelaukiame.

Blogybė tai, kad Putinas visgi neatsisako nuo įsiveržimo planų. Ir kuo daugiau apie tokių planų nebuvimą vapa Rusijos užsienio reikalų ministerija, tuo įsitikinimas jų egzistavimu didėja.

Todėl atsipalaiduoti dar tikrai anksti.