Čia šiaip linksmas rašinėlis (vertė Saugi Aplinka)
Valerija Jurjevna Prichodkina /Валерия Юрьевна Приходкина / (iš komentarų) : „Geriau būti ežiuku Vokietijoje nei žmogumi Rusijoje”
Vienos merginos iš Vokietijos laiškutis draugei į Rusiją. Tiksliau ištrauka. Toliau teksto punktuacija, arfografija ir kiti neįmantrūs autorės siužeto vingiai išsaugoti be pakitimų. Tolimesnis tekstas – autorės.
…. Vadinasi, einu aš šopintis, ogi žiūriu: šalikelėje guli ežiukas. Ne kamuoliuku, o padrikas – letenėlėm į viršų. Ir snukutis kraujyje: mašina greičiausiai partrenkė. Čia pas mus, priemiesčiuose, tiek vargšų gyvių pridaužo: ir ežių, ir lapių net stirnų pasitaiko. Man kažkaip taip gaila jo pasidarė: susukau į laikraštį ir parsinešiau namo.
09062011-5 Skambinu Gelmutui, klausiu, ką man dabar daryti? Jis man: nešk į ligoninę, ten turi būti veterinarijos skyrius. Gerai, nešu.
Užeinu į kabinetą. Pasitinka kažkoks ryškiai persisportavęs daktaras Aiskauda (Aiskauda – Korniejaus Čiukovskio pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinis herojus, gerasis daktaras) : virš dviejų metrų ūgio iš chalato dvi paklodes būtų galima nesunkiai pasisiūti. “Vas is los” (Was ist los) ?! Klausia. Jo… tu tikras briedis, pagalvoju apie Aiskaudą (Los /лось rus. BRIEDIS – žodžių žaismas). Ir tu tik pagalvok, visai iš galvos iškrito, kaip vokiškai bus “ežiukas”. Jau vėliau žodynę pažiūrėjau. Žodžiu, kišu jam vargšelį: tipo va toks vat šaize (Scheiße – vok. šūdas) atsitiko, kranken (Krank – vok. susirgo) gyvūnėlis, imk gydyk greičiau. Jei jau pasivadinai briedžių – būk malonus gyvūnėlius mylėti
Tas iš tiesų, kaip iš akies luptas, Aiskauda pasirodė: veidas tik persikreipė, lūpa pradėjo drebėti vos ne kukčioja. Tamponais snukutį nuvalė, vaistų suleido. Velnias, galvoju, lyg tais ežiukui savų adatų maža Ir nusinešė į operacinę. Palaukit sako, kokią valandėlę.
Na pabėgti kaip ir negražu – laukiu. Po pusantros valandos atsliūkina tas briedis. Fizionomija persikreipusi, vaizdas toks, lyg mano artimas giminaitis būtų bebaigiąs kojas užversti.
Nu ir pasakoja jis man: kaip gerai, kad jūs laiku kreipėtės ir pristatėte vargšą sutvėrimą mums. Trauma labai sunki, bet gyvens, nors ir liks invalidu. Šiuo metu, libe froilen, jo atiduoti negalime ir jo net lankyti po kol kas negalima – gyvūnėliui lomkės po narkozės. Aš nuo tokio rūpinimosi baigiu apšalti. Ir čia prasideda visiškas am endas.
Aiskauda net ne mirktelėjąs tęsia: pacientui (čia suprask ežiukui !) porą dienų teks pagulėti reanimacijoje (ežiukams? kas čia per velnias ?!!!!!) ir tik po to galėsite jį pasiimti namo. Man ant veido matyt jau buvo su nuostaba parašyta: o kurių galų man namuose ežiukas ir dar invalidas ?!… Aiskauda greitai susigaudė situacijoje: bet, jei jums tai sukeltų kažkokių nepatogumų dėl ko galite jaustis atsakinga (Nu tu devynios…!!!) tai mes galėtume įforminti gyvūnėlį į prieglaudą (ach tu rupūže šventoji!!!!!) Tačiau, jei jūs vis dėl to nuspręstumėte gyvūnėlį priglausti, jums reikės atlikti kelis biurokratinius reikaliukus.
Aš visiškai rimtai suprantu, kad dabar žviegti iš juoko niekaip negalima, nes vokietis vis dar nuliūdęs, kaip per fiurerio laidotuves.
Tvardau iš visų jėgų šypseną ir klausiu: – Jūs turite omenyje globą (ežiukui, ne nu tu pagalvok ? jis atsako: taip, reikės tikr charakteristikos iš magistrato. Aš jau vos valdausi, kad nesijuokti, o tas daktariūkštis tęsia: reikalinga jūsų šeimos charakteristika froilen. Kurioje būtų duomenys ar kas nors iš jūsų aplinkos, kada nors nebuvo pastebėti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (čia jau iš visų jėgų bandau vyti šalin mintis apie Gelmutą neleistinai išnaudojantį ežiuką Be to, tęsia jis, magistratas turi patvirtinti, kad jūs turite finansines galimybes ir vietos tam, kad galėtumėte globoti gyvūną (suprask, ar mes ne per prasti ežiukui Aš, sukaupusi jėgas, dar pravenblenau, kad pasitarsiu su artimaisiais, ar mes galime prisiimti tokią naštą Ir klausiu: tai kiek gi aš skolinga už šiuos vargus ir operaciją? Atsakymas mane nokautavo galutinai.
“Oi nieko, – sako, – jūs tikrai nieko neskolinga. Pas mus federalinė gyvūnų gelbėjimo nuo žmonių veiklos programa” Ir dabar laikykis: “priešingai, jums bus išmokėta 100 eurų premija, kad laiku kreipėtės į mus. Pinigus jums persiųs paštu, nurodytu adresu (aštuoni, devyni… aš aute).
Mes dėkojame jums už pasiaukojimą. Danke šion froijlen, aufiderzen! Žodžiu namo ėjau kaip kuolu trenkta, juoktis jau nebeturėjau jokių jėgų.
Ir tada pasidarė kažkaip graudu: prisiminiau mūsų ligoninę, kurioje po infarkto gulėjo mano teta. Kaip aš jai maistą tris kartus per dieną tempdavau, patalynę, indus, kaip meldžiau personalo, kad nors kas nors pažiūrėtų ar nors jodu pateptų….
Pabaigai galvoje gimė tokia mintis: “Geriau būti ežiuku Vokietijoje nei žmogumi Rusijoje” .
Ale ot vertėjai, derėtų žinoti kad vokiškas vardas yra Helmutas, o H rusai rašo kaip G, nes H rusų kalboje nėra. Aišku tekste gali bųti ir Gerardas, tad nežinant patartina googlint.
Ponuli, nestradalinkite dėl to, kad kažkas per mažai verčia, nes tai ir taip sunkus darbas, o parašykite geriau man per FB į privatą ir padarysiu jums čionai redaktoriaus teises, kad imtumėtės redaguoti. Redaktorių mums labai trūksta, o tamstos už liežuvio niekas netempė.