Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Leave a Reply