Kovo 27 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 27 dienos apžvalga.

Iš blogų žinių:

1. Ukrainos Prezidento Administracija nemato Rusijos grėsmės, nors užmušk.
Prezidento Administracijos viršininko pareigas einantis Sergejus Pašinskis šiandien prapliupo kažkokia painia prakalba, iš kurios aišku, jog pranešimai apie galimą Ukrainos teritorijos puolimą artimiausiu metu – Kremliaus “informacinė ataka”.
Anot p. Pašinskio, visi, kas kalba apie galimą įsiveržimą – Maskvos “įtakos agentai”. Ir aš su savo bendražygiais ir Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, ir Gynybos ministerija, ir net amerikiečių žvalgyba. Ar man taip tik atrodo, ar šis reikalas kvepia kažkieno šizofrenija.
Nors neaišku, kam Maskvai reikia skleisti tokius gandus: juk ji kaip tik iš paskutiniųjų neigia visą pasiruošimą agresijai. Visai kaip p. Pašinskis.
Jei Prezidento administracija nori užkirsti kelią panikai, tuomet reikėtų suprasti, kad būtent jų užmušanti, jau daugelį dienų nuo pat įsiveržimo į Krymą trunkanti tyla labiausiai demoralizavo visuomenę. O taip pat ir Ukrainos armiją ir laivyną.
Dabar armija ir tauta pasiruošę atremti išpuolį – bent jau moraliai. Tad pateikite jiems teisingą vaizdą, pasakykite tiesą, mobilizuokite visuomenę pasipriešinimui. Kam meluoti ir dainuoti dainas iš serijos “viskas puiku, nuostabioji markize”? Visiškai nesuvokiu. Žinau tik, kad tai ne valstybės naudai.

2. JTO Generalinė Asamblėja balsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos. Bendrai paėmus – neabejotinas pozityvas (apie tai toliau), bet esama ir pavojaus.
Tai, kad prieš Rusijos veiksmus ir Krymo „referendumą“ smerkiančią rezoliuciją balsavo 11 valstybių (gerai žinoma miela Putino kompanija – Šiaurės Korėja, Zimbabvė, Sirija, Baltarusija ir kitos) – tik pusė bėdos. Blogiau tai, kad 58 valstybės, t.y. geras trečdalis pasaulio bendruomenės, kukliai susilaikė.
Kas įdomiausia, pirmose „tylenių“ gretose atsidūrė Kinija. Ji lyg ir neprieštarautų panašiems „referendumams už nepriklausomybę“. Tampa nebeaišku, kodėl patys kinai pasiruošę paskandinti Tibetą kraujyje, kad tik neleistų šiai šaliai surengti panašaus referendumo?
Kita vertus, 2008 metais Rusijai užpuolus Gruziją, „tylenių“ JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo gerokai daugiau – 78. O ir Rusijos draugų buvo net 19. Regis, pasaulis pamažu mokosi iš savo klaidų. Kad tik jie visi praregėtų ne per vėlai.

Iš gerų naujienų:
1. Vis ta pati Jungtinių tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija. Mus visiškai palaikė 100 valstybių. Visas civilizuotas pasaulis – už teritorinį Ukrainos vientisumą. „Referendumai“ prieš šautuvo vamzdį ir svetimų teritorijų aneksija reikalinga tik Putinui ir saujelei kitų, visam likusiam pasauliui seniai įtartinų personažų.
Dabar belieka suprasti, ką mums su ta rezoliucija daryti – ji yra tik konsultacinio pobūdžio. Tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerija jau paskelbė, kad remiantis šiuo dokumentu bus galima atlikti kitus, daug konkretesnius žingsnius, kurie neprieštaraus tarptautiniams mechanizmams. Kokie bus šie žingsniai – greitai pamatysime.
Bet kokiu atveju – pagarba mūsų diplomatams. Jie šaunuoliai.

2. Charkovo meras Genadijus Kernesas paskelbė, kad mieste nebus rengiama jokių vietinių referendumų (bent jau kol parlamentas nepriims atitinkamo įstatymo). Anksčiau panašų pareiškimą paskelbė Donecko apygardos gubernatorius Sergejus Taruta.
Neidealizuosiu dabartinės Pietryčių Ukrainos vietinės valdžios. Ten yra tokių vaikinų, kuriuos vien pamačius – vimdo.
Galų gale, nepriklausomos valstybės piliečiai turi teisę išsirinkti patinkančius lyderius. Gal kam ir nesimpatiškas, tačiau sąžiningai išrinktas valdininkas tikrai daug geresnis, nei iš Maskvos atsiųstas partinis funkcionierius.

3. Ukrainos desantininkai perėmė Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausiusios navigacinės stoties „Mars-75“ Heničeske (Chersono sritis) kontrolę.
Tiesa, Rusijos kareiviai čia nesirodė jau du mėnesius. Bet sprendimas vis tiek teisingas. Reikia kontroliuoti visus objektus, kur lankosi ar gali pasirodyti rusų kareiviai. Ir ginti šituos nelabuosius atgal, į Krymo teritoriją.
O visa tai tam, kad vėliau galėtume juos iššluoti ir iš Krymo iki pat Kaukazo. Duos Dievas, taip ir bus.