Broliai ir seserys, balandžio 9 suvestinė.
Blogosios naujienos:
1. Nuo rytdienos prasideda naujoji separatistinių judėjimų aktyvumo banga. Bendras tikslas – separatistinio šabašo apoteozė gegužės 9-ąją.
Toks yra jų scenarijus. Tačiau tai, kaip pastarosiomis dienomis veikė Ukrainos teisėtvarkos organai ir specialiosios tarnybos, leidžia abejoti, ar Maskvos padlaižių svajos išsipildys.
Nuolaidos, kurias daro administracinius pastatus, pavyzdžiui, Luhanske, užgrobę asmenys (turiu galvoje įkaitų išlaisvinimą), rodo juos suprantant, kad kamuolys dabar Ukrainos jėgos struktūrų aikštės pusėje. Tikimės, kad varžovams jis nebeatiteks.
2. Savo tikrąjį veidą po Regionų partijos atskleidė ir Ukrainos komunistų partija.
Taigi, Ukrainos komunistų partijos lyderis Piotras Simonenko pareiškė, kad rytuose nėra separatistų ir teroristų, o jo partija palaikanti maištininkų reikalavimus.
Mes tikrai pritariame Simonenko dėl separatistų. Donecke, Luhanske ir Charkove jų nėra. Kadangi šitie ponai siekia atsiskirti nuo Ukrainos ne dėl nepriklausomybės, o norėdami prisijungti prie Rusijos, tai nėra separatizmas. Tai gryniausias kolaboravimas. Tiksliau – žmonių ir Tėvynės išdavystė.
Vadinasi, Simonenko džiugiai skelbiasi esąs už kolaboraciją. Jis su savo partija visa širdim palaiko išdavystę.
Ką gi, nesužinojome nieko naujo apie Ukrainos komunistus. Smagu, kad jie patys sudėliojo taškelius ant „i“.
Gerosios naujienos:
1. Per praėjusią parą Ukrainos Saugumo Valdyba sukėlė ištisą prorusiškųjų teroristų ir Rusijos diversantų sulaikymų bangą Ukrainos Rytuose ir Pietuose.
Visa tai – baigiamoji ir lemiamoji Kremliaus scenarijaus, pagal kurį parengiama dirva Rusijos įsiveržimui ir kuris buvo vykdomas pastarąsias tris paras, sužlugdymo fazė.
Kiekvienas toks suėmimas – tai minus vienas durklas ukrainietiškame Kremliaus legione. O jei kalbėsime apie organizatorius (kaip antai atvejis, kai buvo sulaikytas Chersono srities gyventojas, kuris subūrė Kachovskajos hidroelektrinę turėjusią užgrobti grupę) – tai ir galingas smūgis visam Maskvos ardomajam tinklui Ukrainoje.
2. Buvęs Regionų partijos narys, kandidatas į prezidento postą Olegas Cariovas pabandė aplankyti separatistus, nukentėjusius per susidūrimus Nikolajeve.
Cariovas apsireiškė ligoninėje įsisegęs Georgijaus juostelę. Už tai buvo išvadintas „rusiškuoju fašistu“ ir gavo į dūdą. Ne taip, kad nuo dūšios, bet veidą kandidatui lengvai palygino.
Aš – humanistas. Aš kategoriškai prieš prievartą. Ir šią naujieną aš įdėjau prie gerųjų tik todėl, kad esu įsitikinęs: šis apmaudus atvejis su Cariovu privers mūsų kandidatus į prezidento postą atkreipti dėmesį į medicinos problemas Nikolajeve.
3. Dauguma Donecko gyventojų – 65,7% – nori gyventi vieningoje Ukrainoje. Prisisiurbti prie Rusijos ir tapti Putino valdiniais siekia viso labo 18,2%.
Apie tai liudija socialinės apklausos rezultatai, kurią Donecko visuomeninių organizacijų koalicijos iniciatyva atliko Socialinių tyrimų ir politinės analizės institutas.
Čia komentarai nereikalingi. Jei toks santykinai nedidelis „Putino mėgėjų“ skaičius yra separatistų lizde Donecke, ką tada kalbėti apie kitus Ukrainos miestus? Ir sekti pasakėčias apie tai, kad mūsų Rytai vieningai veržiasi tapti Rusijos Federacijos dalimi, gali tik arba labai bukas, arba labai niekšiškas ir veidmainiškas žmogus.
