UA Pranešimai

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.

Tai – Ukraina

Aleksejus Mervinskis, vertė Lightning Rod

1. Musulmonai siūlo krikščionims laikyti mišias jų mečetėse? Tai – Ukraina.
2. Žydai bičiuliaujasi su „dešiniaisiais radikalais? Tai – Ukraina.
3. Rusijos gamintojai masiškai keičia barkodus į nerusiškus? Tai – Ukraina.
4. Žydai, praeidami pro musulmonų kultūros centrą, šaukia „Alach Akbar“? Tai – Ukraina.
5. Rusų diaspora Ukrainoje už ukrainiečius ir už Ukrainą? Tai – Ukraina.
6. Jaunos moterys renka pinigus ir perka akumuliatorius BTR-ams? Tai – Ukraina.
7. Žydai – oligarchai savo sąskaita pildo degalais karinę techniką? Tai – Ukraina.
8. Taikūs gyventojai savanoriškai renka pinigus armijos atnaujinimui? Tai – Ukraina.
9. Tūkstančiai savanorių užuot sukęsi nuo armijos, užsirašo į ginkluotąsias pajėgas? Tai – Ukraina.
10. Lvivas gelbsti Krymo rusakalbius nuo „išvaduotojų“ rusų? Tai – Ukraina.
11. Neturtinga liaudis per savaitę surenka virš 50 milijonų grivinų kariuomenei paremti? Tai – Ukraina.
12. Kruvinų protestų metu stichiškai organizuojama biblioteka? Tai – Ukraina.
13. Galima per „Facebook“ parašytį ministrui ar premjerui ir gauti atsakymą? Tai – Ukraina.
14. Barikadose skaito knygas? Tai – Ukraina.
15. Visų futbolo klubų „ultros“ susivienija ginti piliečių laisvę ir saugumą? Tai – Ukraina.
16. Kai nežino, ką daryti, gieda Ukrainos himną? Tai – Ukraina.
17. Mitinguojantys savo sąskaita remontuoja šturmo metu nukentėjusius „Ukrainos namus“ ir „Įsimylėjėlių tiltelį“? Tai – Ukraina.
18. Piliečiai per 1-2 dienas įrengia šiuolaikinę karo lauko ligoninę? Tai – Ukraina.
19. Išgirdęs, kad „Berkutas“ šturmuoja Maidaną, meti pusnuogę mylimąją ir bėgi į barikadas? Tai – Ukraina.
20. Išgirdęs, kad maskoliai stovi prie valstybės sienos, meti pusnuogę mylimąją ir bėgi į karinį komisariatą? Tai – Ukraina.
21. Stačiatikiai, katalikai, budistai, musulmonai, judėjai kartu meldžiasi ir laiko pamaldas? Tai – Ukraina.
22. Mitinguojantys gelbėjasi sobore ir miega ant brangiausių kilimų? Tai – Ukraina.
23. Kavinėje atidaro operacinę? Tai – Ukraina.
24. Šventikai su šalmais ir skydais eina rikiuotės priekyje? Tai – Ukraina.
25. Vėjas visada neša degančių padangų dūmus reikiama kryptimi? Tai – Ukraina.
26. Rusų okupantai įkalbinėja Ukrainos kariškį pereiti jų pusėn ir iš jo išgirsta: „Rusai nepasiduoda!“ Tai – Ukraina..
27. Kariškiai tik su vėliavomis ir giedodami himną eina prieš ginkluotą priešininką? Tai – Ukraina.
28. Mažas tralas, užbarikaduotas specialiai paskandintais keturiais laivais, apsuptas išdavikų ir priešo laivų, kelias dienas juda ir prasiveržia? Tai – Ukraina.
29. Dar vakar tu buvai pacifistu, o šiandien turi drauguose keletą kariškių, įdėmiai skaitai karo analitiką ir „postini” siužetus apie karinę techniką? Tai – Ukraina.
30. Greičiau nei per savaitę, okupacijos ir diversijų sąlygomis, naujoji vadovybė surenka tokią diplomatų grupę, kuri palenkia į savo pusę visą pasaulį. Tai – Ukraina.
31. Kalbi apie kokį nors įvykį: „Tai buvo taip seniai!“ Ir staiga supranti, jog „seniai“ – tai tik prieš kelias dienas? Tai – Ukraina.
32. Kiekviena diena tiek prisotinta įvykių, kad pasimeti laike? Tai – Ukraina.
33. Per keletą mėnesių nueini kelią nuo mamos vaiko priežiūros atostogose iki geopolitikos žinovės? Tai – Ukraina.
34. Seki visus JTO Saugumo tarybos posėdžius? Tai – Ukraina.
35. Prieš mėnesį politiką draugiškai ir atvirai siuntė n*, o šiandien taip pat draugiškai giria? Tai – Ukraina.
36. Rusijos idėja fiks? Tai – Ukraina.
37. Eigoje mokaisi analizuoti žiniasklaidą ir atskirti tiesą nuo eilinės dezinformacijos? Tai – Ukraina.
38. Juokiesi, kad neverktum? Tai – Ukraina.
39. Čia juokiamasi iš visko net rimčiausiose situacijose? Tai – Ukraina.
40. Milijonai žmonių vienu ypu tampa patriotais? Tai – Ukraina.
41. Nustembi kiekvieną dieną? Tai – Ukraina.
42. Nuzulintas nacionalinis poetas-pranašas staiga atgyja ir tampa super aktualiu? Tai – Ukraina
43. Supranti, jog kinų prakeiksmas „ kad tu gyventum permainų laikais“ jau nebe prakeiksmas, o laimės linkėjimas? Tai – Ukraina.
44. Viena iš pirmųjų (o gal ir pirmoji) Konstitucija pasaulyje? Tai – Ukraina.
45. Šalis, apie kurią staiga sužinojo visas pasaulis? Tai – Ukraina.
46. Liaudis surenka, o ne oligarchas sumoka užstatą už kandidatą į prezidentus? Tai – Ukraina.
47. Tėvai, sekdami mokiniais vaikais, mokosi Ukrainos himną ir gieda jį viešose vietose? Tai – Ukraina.
48. Rusas, žydas, moldavas, vengras, lenkas… Į klausimą, kokios tu tautybės, atsako: „Aš – ukrainietis“? Tai – Ukraina.
49. Tau rašo užsieniečiai draugai, su kurias nebendravai dešimtis metų. Siūlo pagalbą. Sako, kad didžiuojasi tokia pažintimi. Tai – Ukraina.
50. Vaikai renka padangas, stato barikadas ir žaidžia Maidaną? Tai – Ukraina.
51. Beginkliai kariai eina į ginkluotą priešą, giedodami himną, vos žinodami jo žodžius ir melodiją – tam, kad išlaikytų savo Tėvynės garbę? Tai – Ukraina.
52. Kursantai tampa pavyzdžiu armijai, gal pirmą kartą gyvenime padarę savarankišką sprendimą ir sugiedoję himną prie kareivinių durų? Tai – Ukraina.
53. Pradžioje susimeta benzinui tam, kad padegtų BTR-ą, po to – kad pripiltų į jį degalų? Tai – Ukraina.
54. Belaisvis, iš kurio tyčiojasi ir laiko nuogą šaltyje, tampa garbingumo pavyzdžiu vyrams ir sekso simboliu moterims? Tai – Ukraina.
55. Tu imi didžiuotis ir netgi puikuotis tuo, jog esi ukrainietis? Tai – Ukraina.
56. Šeimininkės palieka namų židinį, studentės – mylimuosius, močiutės – pletkavojimą, ir visos lekia į Maidaną sukti knatų Molotovo kokteiliams ir papildyti bruko kovai? Tai – Ukraina.
57. Jaunuoliai su šalmais, lazdomis ir mediniais skydais stovi barikadų pirmoje eilėje, pridengdami „Dešinįjį sektorių“ su pilna amunicija, „afganus“ su karine patirtimi ir Savigyną, dingusią paskutinio mūšio dūmuose? Tai – Ukraina.
58. Vyrai, nesugebantys mėnesiais prisukti vonioje lentynos, per dvi valandas pastato barikadą? Tai – Ukraina.
59. Didžioji dauguma naujos/atnaujintos valdžios atstovų kalba angliškai? Tai – Ukraina.
60. Pietų pertrauka darbe virsta politinės informacijos pamoka? Tai – Ukraina.
61. Gydytojai – savanoriai eina į ugnies liniją gelbėti taikios ir nepriklausomos valstybės sužeistųjų? Tai – Ukraina.
62. Į mitingus prieš valdžią einama su nacionaline vėliava, giedant nacionalinį himną? Tai – Ukraina.
63. Senutė ateina į karinį komisariatą, tvirtindama, jog jinai – medicinos sesuo? Tai – Ukraina.
64. Svetimšaliai turistai sveikina pasieniečius: „Šlovė herojams“? Tai – Ukraina.
65. Rusai prieš mus siunčia kariuomenę, o mes juos ir toliau vadiname broliška tauta? Tai – Ukraina.
66. Kur vienintelis pasaulyje teisėtai IŠVYTAS prezidentas? Tai – Ukraina.
67. Kur žydai, rusai, totoriai ir kitos nacijos išdidžiai save vadina: mes – BANDERININKAI? Tai – Ukraina.
68. Cerkvė padeda apginkluoti armiją? Tai – Ukraina.
69. Kas galėjo sukurti JTO-šimtininkus? Tai – Ukraina.
70. Liaudis krizės metu finansuoja valstybinius zoologijos sodus? Tai – Ukraina.
71. 82 metų Ivano- Frankivsko gyventojas Vasilis Michailovičius kelias valandas prastovėjo eilėje tam, kad užsirašytų savanoriu į kariuomenę? Tai – Ukraina.

Balandžio 4 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 4 d. apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis Ministro pirmininko pavaduotojas Vitalijus Jarema pareiškė, jog nuo vasario pabaigos Ukrainoje buvo įvykdyta apie 320 separatistinių akcijų, kuriose dalyvavo apie 242 tūkst. piliečių.

Tai nieko gera nežadantis skaičius. Jau lyg ir ne paslaptis, kad daugeliui separatizmas – galimybė užsidirbti. Pamosavai rusiška vėliava – še savąsias 100 grivinų.

Tačiau taip pat suprantama, kad Kremliui tik tokio vaizdelio iš Pietryčių Ukrainos ir tereikia: netvarka, blaškymasis ir aštrus Putino poreikis. Visa tai – galimos agresijos pateisinimui.

2. Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos Pietryčių gyventojų nepalaiko eurointegracijos, todėl bet kokias derybas šiuo klausimu derėtų vesti dalyvaujant Rusijai.

Broliai, gal susimeskim šio kazokėlio bilietui iki Rostovo prie Dono. Tegul dainuoja duetą su Janukovyčiumi. Petrosiano šou jie būtų populiarūs.

3. Ukrainos URM užfiksavo „tam tikrą [Rusijos] kariuomenės koncentracijos sumažėjimą“ netoli Ukrainos sienų. Deja, mes nepatvirtiname šio optimistinio pareiškimo. Mūsų duomenimis, visą pastarąją savaitę Rusijos kariuomenės skaičius kardinaliai nesikeitė.

Dar daugiau: RF Voronežo srityje, viso labo už 50 kilometrų nuo Ukrainai priklausančios Lugansko srities, prasidėjo tankų ir motorizuotų dalinių mokymai. Taip pat, vakar, Krasnodaro krašte prasidėjo dideli priešlėktuvinės gynybos ir oro desanto mokymai.

Kita vertus, norėtumėme tikėti mūsų URM. Duos Dievas, ryt-poryt jos žodžiai išsipildys.

Gerosios naujienos:

1. Po pritrenkiančiai aukštų Vokietijos ir Lenkijos valdininkų pareiškimų apie tai, kad NATO neturi plėtros planų, į mūšį įsijungė sunkioji artilerija.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow šiandien pranešė, kad aljansas privalo apsvarstyti savo tolesnės plėtros galimybę (užuomina Ukrainai). Tuo pačiu protestuojantys prieš šį procesą (užuomina Rusijai) gali patogiau įsitaisyti fotelyje ir susirasti nosinaitę gailioms ašaroms nusišluostyti.

Aišku, kad Briuselyje ne vienas Europos politikas diskusijoje dėl Ukrainos stojimo į NATO prarėks balsą, bet mes matome pakankamai aukštus mus palaikančius pareigūnus. Ir mus turi džiuginti tai, kad jie nebijo nei Rusijos, nei vidinių susidūrimų.

2. Iki šiandien pietrytiniuose regionuose jau areštuota 15 separatistų lyderių. Šis skaičius – remiantis to paties Jaremos žodžiais.

Tai daug ar mažai? 15 lyderių – 15 organizacijų, dirbančių tam, kad sugriautų Ukrainą. Kiek jų liko – UGT neprisipažįsta. Bet Vyriausybėje konstatuojama: separatistinės nuotaikos, nors ir su girgždesiu, bet važiuoja žemyn.

Įdomu, kad, Vyriausybės duomenimis, separatistus iš vogtų bei išvežtų milijonų finansuoja Janukovičius. Na nerealus durnius. Jau geriau susirinktų tuos milijardus iš savo globėjų, iš FST, pasidarytų Šanchajuje plastinę operaciją ir prekiautų sau ten padirbtais juvelyriniais dirbiniais. O jis Putino avantiūroms išlaidauja.

3. Europos Taryba įpareigojo Rusiją įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl karo veiksmų uždraudimo Ukrainoje. Savo ruožtu EŽTT sprendimas nurodo Rusijai ir Ukrainai susilaikyti nuo karinių veiksmų, kuriais gali būti pažeistos piliečių teisės.

Ukraina, kaip žinia, tikrai nesiveržia lieti nei savo, nei svetimų piliečių kraujo, ko nepasakysi apie Rusiją. Ir nors pastarajai visiškai nusispjauti į visas tarptautinės teisės normas, vis tiek yra pozityvu, kad Europos teisėtvarka mūsų pusėje.

P.S. Draugai, jums leidus, darysiu pertrauką savo kasdieninėse suvestinėse savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Žinoma, jei nebus ypatingos svarbos naujienų. O bendrai pažadu leisti į eterį suvestines iki tol, kol jums visai nusibosiu))).

Belbeko šturmas. Kaip viskas buvo. Žvilgsnis iš vidaus.

Вадим ЛиСиЦин, vertė Dobilas Šamanas Jankauskas

Viskas prasidėjo kovo 21-osios vakare. Paskambino savigyna, perdavė žinią, kad kovo 22-ą, 6-ą valandą ryte padalinys bus šturmuojamas. Šturmuoti buvo ruošiamasi jų savigynos būrių ir kazokų pagalba.

Jokių papildomų nurodymų iš vadovybės mes neturėjome, tad visa dalinio įgula ėmė ruoštis gynybai. Kas galėjo – ilsėjosi. Visi suprato, kad ryt kažkas nutiks. Tačiau nė vienas kariškis savo posto nepaliko. Visi buvom šios situacijos, nuolatinės įtampos ir šturmo laukimo išvarginti. Tai vienur, tai kitur, galėjai išgirst frazę „jau greičiau tas šturmas, kaip bus – taip“. Nuo Rusijos Federacijos karinės okupacijos pradžios buvo praėjęs jau mėnuo.

Likimo pokštas, bet kovo 22 dieną buvo suplanuotos vieno karininko vestuvės. Jaunieji norėjo, kad jos įvyktų tyliai, tačiau per visą tą laiką dalinys tapo viena didele šeima, tad ką nors nuslėpti buvo problematiška. Pasitarę su vadu Mamčiuru nusprendėm visi drauge pasveikinti jaunuosius. Žinoma, jei ryte nebus šturmo.

Taigi, laikrodis išmušė šešias, tačiau visur tebetvyrojo ramuma. Berods šturmas atsideda. Eilinį kartą. Po rytinės rikiuotės aikštė imta ruošti šventei. Iš klasės atnešti stalai, ant jų atsirado vaisiai, saldainiai ir šampanas. Iš ant žemės pastatytų garsiakalbių suskambo linksma muzika. Jaunuosius ėmė sveikinti ir įgula, ir svečiai. Daugybė reporterių mielai prisijungė prie sveikinimų.

„Šios vestuvės įsimins visam gyvenimui“ – buvo kalbama. Continue reading →

Balandžio 3 dienos įvykiai

 

Broliai ir sesės, balandžio 3 dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

Rus_Ukr_takas1. Rusiška NTV televizija pranešė apie 25 RF teritorijoje sulaikytus Ukrainos piliečius, kurie esą ruošė teroristinius aktus Rostovo, Volgogrado, Tverės, Orlovo, Belgorodo srityse ir Kalmukijos bei Tatarstano respublikose.

Tarp sulaikytųjų atseit yra „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistų, kurie „patvirtino gavę Ukrainos saugumo tarnybos atstovų instrukcijas“.

Galim, kaip įpratę, pasijuokti ir pamiršti – maža ką paisto PutinTV. Bet iš tikro juokai menki: po Ukrainos „banderizacijos“ mus bando apkaltinti tiesioginiu teroro aktų organizavimu, vadovaujant Ukrainos saugumo tarnybai.

Ir taip elgiasi Rusija, kurios kariai Kryme veikė kaip banditai be skiriamųjų ženklų ir priklausomybės valstybei nurodymo, t.y. kaip neteisėti kombatantai, grobė žmones ir kaip piratai grobė laivus. Teroristinė Rusija bando mus apkaltinti terorizmu!

Tai – labai pavojingas žaidimas. Tai, kad šias liguistas fantazijas patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, liudija jų užmojį. Tuo pačiu tai liudijimas, kad turime reikalų ne su eiliniu žiniasklaidos prasimanymu, o su Kremliaus operacija.

Negalime atmesti, kad Putinui gali šauti į galvą susprogdinti keletą daugiaaukščių Rusijos miestuose ir priskirti tai „Dešiniajam sektoriui“ bei Ukrainos saugumui. Pasaulio parama Ukrainai nuo to nepadidės – sunku bus po to įrodyti, kaip ten iš tikro.

2. Netikėtai gavome prastų žinių iš Baltarusijos. Nors atrodė, kad Lukašenka jau užtikrino jo šalį nebūsiant placdarmu Rusijai puolant Ukrainą.
Mūsų šaltiniai liudija, kad Baltarusijoje aktyviai skleidžiami gandai apie Ukrainos „banderizaciją“. Pasirodę socialiniuose tinkluose (aišku, kokios šalies provokatoriai tuos gandus paleido) pranešimai apie dažnai užpuldinėjamus baltarusių turistus paplito masiškai.

Tai anaiptol ne nekaltas dalykas. Pasak kai kurių šaltinių, keturios iš penkių stambiausių Baltarusijos turizmo agentūrų žymiai sumažino kelionių į Ukrainą skaičių. Gyventojai taip pat keičia požiūrį į ukrainiečius. Taigi, iš esmės Kremliaus augintiniai ruošia mums bombą Baltarusijoje.

Gerosios naujienos:

1. Kol Gynybos ministerija nosį krapštinėja, valstybinės svarbos uždavinius sprendžia savanoriai. Mūsų kariai ir jų šeimos vis tik evakuojamos iš Krymo.

Taigi, rytoj rytą Sevastopolio kursantai vis dėlto galės išvykti – jau paskirtas jų kelionės į žemyną laikas. Novoozerne savanorių pastangomis ši problema taip pat išspręsta.

O karinė žinyba tuo metu rimtai užsiėmusi pasaulinio masto problema – organizuoja įžymybių koncertus kariniuose daliniuose. Aš nesu prieš meną, prireikus ir pats galiu sudainuot bei pašokt, nors niekam nelinkiu to matyti. Tačiau šį kartą man sunku suprasti Gynybos ministerijos logiką.

2. Regionų partijoje – maištas. Dalis partijos skyrių reikalauja sušaukti neeilinį suvažiavimą ir atsižvelgti į visų regionų, ne tik trijų sričių, nuomones. Esą iš Dobkino toks pat kandidatas į prezidentus, kaip iš Janukovyčiaus oratorius ir pokštininkas.

Pagrindinius Dobkino pažadus mes girdėjome. Tai – iš esmės Rusijos reikalavimų vykdymas – visų pirma vadinamoji federalizacija. Labai gerai, jeigu eiliniai regionalai supranta, kad Ukrainai šiandien to reikia mažiausiai.

Nors, jei sąžiningai, Dobkinas ir be federalizacijos nepakartojamas.

3. „GfK Ukraine“ sociologinės apklausos duomenimis, pusė (48%) ukrainiečių palaiko Ukrainoje vasario mėnesį įvykusį valdžios pasikeitimą, 34% respondentų vertina jį neigiamai.

Ką gi, kažkada mes – tiksliau, mūsų lyderiai – apgailėtinai prapylė taikios Oranžinės revoliucijos laimėjimus. Neturime teisės taip pasielgti ir su antra revoliucija, kuri pareikalavo daugelio mūsų brolių gyvybių.

Nes, ko gero, trečios galimybės iš kolūkio tapti europietiška valstybe mes jau neturėsime.

Balandžio 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 2 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as teigia, kad situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje yra labai grėsminga. „Mes manome, kad Rusijos kariuomenė yra kovinėje parengtyje ir per 3-5 dienas gali pasiekti numatytą tikslą“, tvirtina Breedlove’as.
NATO numato tokį Putino kariuomenės scenarijų: bus formuojamas sausumos koridorius į Krymą ir priešpriešiais atakuojama iš Krymo užgrobiant Odesą, o gal ir teritoriją iki Padniestrės.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, labai abejojame, kad Krymas taps įsiveržimo placdarmu, bet tai ir nesvarbu. Svarbu, kad Briuselis patvirtina mūsų būgštavimus – Rusijos įsiveržimo grėsmė vis dar išlieka.

2. Šiandien per Rusijos ir per kai kurias Ukrainos masinio informavimo priemones praskriejo žinia, esą Ukrainos laivyno flagmanas „Etmonas Sahaidačnas“ netikėtai išplaukė iš Odesos uosto į jūrą. Ten jis pakėlęs Rusijos vėliavą, ir, neatsakinėdamas į radijo šaukinius, pasukęs Krymo link.

Kliedesys, aišku, kaip reta, bet tokio pobūdžio dezinformacija vis dar sklinda mūsų medijose. Mane ėmė klausinėti visai rimti leidiniai, gerai bent, kad jie nepuolė platinti tokių niekų. Teko skambinti mūsų vaikinams, kad patvirtintų: viskas tvarkoje, laive tarnyba vyksta, kaip priklauso.

Tarsi ir nieko tokio, bet nemalonus jausmas lieka.

3. Prieš penkias dienas Fiolento zenitinių raketų diviziono (karinė dalis A-3009) teritorijoje Rusijos kariai žvėriškai sumušė mūsų eilinį, tarnaujantį pagal kontraktą. Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien mes sužinojome istorijos tęsinį.

Rusijos kareiviai tikrai mušė visa gauja, kaip kokie žvėrys, džiūgaudami, kad sučiupo „banderininką“. Vaikinas buvo dusinamas smaugvirve, stipriai sutrenkta galva. Dabar jis Sevastopolyje, gaivelėjasi, yra grėsmė netekti regėjimo viena akimi. Jį slaugo vokiečių bendruomenės nariai.

Mat koks reikalas – „banderininkas“ pasirodė besąs vokietis. Nors Putino valia kiekvienas, neįtikęs Rusijai, automatiškai pripažįstamas „banderininku“. Regis, būtent taip Trečiasis Reichas „atpažindavo“ žydus ir komunistus.

Gerosios naujienos

1. Jau tradiciniu tampantis Janukovyčiaus šou „Bukas ir bukesnis“ rimtai pralinksmino.
Klausantis dejonių, kaip vargšelį „fašistai“ vaikė spardydami užpakalį po visą Rytų Ukrainą, o po to išspyrė į Rusiją, ima juokas.

Janukovyčiaus, kaip Putino planų širmos, grėsmė aiškiai nyksta. Jis greičiau jau etatinis Kremliaus klounas. Ir, man atrodo, net labiausiai suzombėję Rusijos gyventojai negali šito nesuprasti. Nors Rusijos zombiai – labai sunkus atvejis medicinos požiūriu.

2. Europos Taryboje pripažino: rusų kalba Ukrainoje apsaugota pakankamai, kad Rusiją su jos ultimatumais šiuo klausimu būtų galima siųsti visiems gerai žinomu adresu.
Apskritai kalbant, mes tą ir taip žinome. Tačiau tai – šalto vandens puskubilis ant užvirusių Kremliaus smegenų – tiksliau, ant to, kas Putinui jas pakeičia.

3. Šiandien į žemyninę Ukrainos dalį atvyko daugiau kaip tūkstantis Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Žemai lenkiuosi visiems, kas padeda mūsų vyrukams ištrūkti iš okupuoto pusiasalio. Jei ne jūs – Ukrainą kaip valstybę ištiktų dar viena nešlovė.

Aš skiriuosi su tavimi, Rusija. Visam.

Ilma Baliukaitė: išverčiau, ką sausio 8 d. rašė Borysas Filatovas, dabartinis Dnepropetrovsko apskrities administracijos pirmininko pavaduotojas vidaus reikalams:

„Kažkada seniai, kirsdamas JAV motociklu nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno per visą kontinentą, susimąsčiau ties paprastu klausimu, į kurį pabandžiau atsakyti savo telefilme: „Kodėl mūsų bendrapiliečiai taip smarkiai nemėgsta amerikiečių? Tų iš esmės netgi labai simpatiškų žmonių.“ Na, suprantama, kai apie savo neapykantą viskam, kas amerikietiška, prisipažįsta arabai arba, pavyzdžiui, Venesuelos gyventojai. Bet kokios racionalios priežastys verčia mūsų tėvynainius nekęsti JAV?

Mūsų nemeilė viskam, kas amerikietiška, kažkokia nepaaiškinama, tiesiog zoologinė. Ir visi argumentai yra maždaug tokie: „Ach, tie amerikiečiai! Tokie jau jie! Visur kiša savo nosį! Juk jie visi buki! O be to, ir nutukę! O jau tie jų telešou! Vien tik McDonalds‘as ko vertas!“

Kritiški pasisakymai apie JAV gali ne tik apsiriboti pateiktomis tezėmis, bet ir pasipildyti priklausomai nuo oratoriaus „išsilavinimo“ lygio. O oratorium gali būti bet kas – nuo miesto marginalo iki Regionų partijos deputato (beje, labai dažnai skirtumas tarp šių dviejų subjektų visai nežymus).

Įdomiausia, kad iš kiekvieno konkretaus ir atskiro amerikiečių nekentėjo JAV piliečiai nieko nėra atėmę, niekuo nėra jo nuskriaudę, netgi apie jo egzistavimą nieko nenutuokia. O jei ir nutuokia, tai spjaut jiems ant jo.

Didžioji dauguma tų, kurie rašinėja nesąmones internete arba balsuoja už Viktorą Fiodorovičių Janukovyčių, ne tik nė karto nesilankė JAV, bet net ir nematė nė vieno gyvo amerikiečio, o juolab su juo nebendravo, nes angliškai nemoka nė žodžio. Ką jau ir kalbėti, amerikietiško gyvenimo būdo kritikai dažniausiai neturi dvasinių jėgų nuvažiuoti net į savo pačių sostinę. Ir išvis, kurių galų mums ta Amerika, mes ir taip apie ją viską žinom: „Išgamos! Jie ten visi buki išgamos! Mums Balabanovas su velioniu Bodrovu teisingai apie Ameriką viską parodė.“

Kitas dalykas, kad išnaudojo jie savo negudriame filme visus niekingiausius ir šleikščiausius kompleksus – nuo neapykantos viskam, kas ukrainietiška, iki paniekos juodaodžiams.

Pats asmeniškai pasakysiu, kad daug dalykų, kuriuos pasakoja apie amerikiečius – labai dažnai teisybė… Ir nuoširdumas jų būna išties suvaidintas, ir tikrai pamišę jie dėl savo idiotiškų taisyklių, kurias patys ir sugalvojo. Štai, pavyzdžiui, nutarė amerikiečiai pardavinėti alkoholį tik pilnamečiams ir tik turintiems dokumentus. Ir būk tu nors 84-erių senolis su barzda, bet be vairuotojo pažymėjimo ar kitokio ID net alaus butelio negausi. Negalima – ir viskas.

Paprasti JAV gyventojai iš aukšto vadinami redneck‘ais, t. y. raudonsprandžiais. Jei kas Amerikoje mano, kad Ukraina yra Sibire, neskaito knygų, o atostogaudamas viešose vietose elgiasi kaip gyvulys, tai būtent ir yra tas redneck‘as.

Bet mes jų nemėgstam todėl, kad patys esame tokie, kaip jie. Įtarūs, kompleksuoti ir „užsisiuvę“ savo asmeninėse problemose. Užsigeriantys tariamą dvasingumą alučiu „Černigovskoje“.

Tačiau tikroji Valstijų jėga – tai jų stebėtina įvairovė, kurios per vandenyną mes taip ir neįstengiam įmatyti. Kuo geros Valstijos, tai tuo, kad čia tu gali būti bet koks: baltas ar juodas, liberalas ar konservatorius, hipis ar japis. Nori – gyvenk demonstratyviai religingame Tenesyje, o nori – pažangiojoj Kalifornijoj, pasakiškoj valstijoj, turinčioj šeštą pagal apimtį ekonomiką pasauly. Gali leisti savo dienas neaprėpiamose Teksaso rančose arba Vermonto miškuose, o gali deginti gyvenimą beprotiškajame Los Andžele.

…O dar per vieną iš savo ankstesnių apsilankymų Nacionaliniame kosmonautikos muziejuje Vašingtone aš pastebėjau, kad amerikiečiai labai gyvai domisi sovietine kosmoso įsisavinimo istorija. Tąsyk man vėl teko įsitikinti tuo, kad šie „buki, riboti ir visur savo nosis kaišiojantys“ žmonės Johno Kennedy kosmoso centre parengė ištisą ekspoziciją, skirtą SSRS pirmavimui užkariaujant kosmosą.

Nežinau, gal tai smulkmena… Tik kad va Rusijos muziejuose aš nemačiau Shepardo ir Armstrongo fotografijų…
…Gal aš tiesiog blogai ieškojau…“
O čia jis priduria šiom dienom:

„Gyvenimas parodė, kad problema buvo ne mano prasti ieškojimai.
…Remiantis paskutiniais sociologiniais tyrimais, 74 proc. Rusijos piliečių palaiko galimą karinį įsiveržimą į Ukrainą…
Draugą nelaimėje pažinsi. Ar ne taip, mano „broliai“ rusai?

Aš skiriuosi su tavimi, Rusija. Visam.

„Redneck‘as“ ir nežabotas amerikiečių imperialistas Borysas Filatovas. Tas, kuris mano, kad pasauly liko tik viena šalis, kuri iš tikrųjų neša pasauliui demokratiją ir laisvę…“

https://www.facebook.com/borys.filatov/posts/621584807923420

Balandžio 1 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 1 dienos įvykių suvestinė.

Blogos naujienos.

1. Rusija Kryme užgrobtą techniką „grąžina“ gana keistai.

Šiandien, pavyzdžiui, Bachčisarajuje krovė „grąžinamą“ mūsų motorizuoto bataliono techniką. Iš pradžių Rusija sutiko atiduoti 74 vienetus (sau pasilikdama 27 benzinvežius ir 3 mobiliąsias autodirbtuves).

Technikai beišvažiuojant į žemyną, atskuodė šaunus Rusijos pulkininkas ir įsakė iškrauti dar 7 benzinvežius. Atseit, patiems pravers.

Rusijos kareiviai jam paaiškino, kad prieš kraudami ant geležinkelio platformų, nuo automobilių jie nusukinėjo viską, kas atsisuko, o kas neatsisuko, jie sugadinę. Kam mums, esą, tas metalo laužas dabar bereikalingas? Išgirdęs pulkininkas ilgai trypė kojelėmis ir šaukė ant savo kareivių, kurie turėję iš pradžių išsiaiškinti, o jau po to laužyti ir ukrainiečiams atidavinėti.

Tai, galvoju, jūs supratote, kokia tos „grąžinamos“ technikos, pabuvusios godžių ir niekšingų „Rusijos brolių“ rankose, būklė.

2. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmajeris nemato Ukrainos stojimo į NATO perspektyvos.

Jis, tiesa, paskubėjo pranešti, kad „Vokietijos vyriausybė dar nepriėmė oficialios pozicijos šiuo klausimu“. Bet faktas, kad vien nuo minties apie galimą Kijevo prisijungimą prie NATO narystės veiksmų plano europiečiai triedžia britvomis, optimizmo nekelia.

Kita vertus, tai gali būti žinutė, skirta išvengti Rusijos isterikos. Bet kuriuo atveju Šteinmajerio kalbos – dar ne viskas.

Geros naujienos.

1. NATO vadovybė pareiškė, kad pristabdo praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija ir žada suteikti pagalbą Ukrainai.

Tuo pat metu Aukščiausioji Rada leido kitų šalių kariškiams atvykti į Ukrainos teritoriją ir vesti mokymus 2014 metais. Praktiškai visi mokymai, pradedant gegužės mėnesiu – su mūsų Europos ir NATO partneriais.

Pagalba neapima tiesioginės karinės paramos. Tačiau ir karinė-techninė pagalba – jau šis tas (Kijevas jau paprašė radiolokacinių stočių ir valstybės sienos įrengimo priemonių).

Tačiau visų svarbiausia: NATO atsako į Rusijos iššūkį. Jei Aljansas pasirengęs naujam „šaltajam karui“ – mus tenkina ir tokia parama. Kad tik Ukrainai netektų patirti tikro karo.

O dėl mokymų viskas dar paprasčiau: jie buvo suplanuoti gerokai iki įsiveržimo. Tačiau dabar jų surengimas įgyja visai kitokią karinę-politinę prasmę.

Ypač dėmesį traukia Ukrainos-JAV mokymai „Sea Breeze 2014“ (iki 1800 kariškių su ginkluote ir technika, iki 12 lėktuvų ir sraigtasparnių), kurie truks 25 paras.

Kaip vyks mokymai – neaišku, juk anksčiau jų rengimo vieta buvo Krymas. Jei amerikiečiai sutiks, kad mokymai vyktų prie Odesos – RF Juodosios jūros laivyno kariškiai Kryme nuo susijaudinimo susidraskys kaip suslikai (starai).

2. Regionų partijos deputatas Nestoras Šufričius pareiškė, kad Rusija dėl savo „nedraugiškų veiksmų“ atėmė iš prorusiškai nusiteikusių politikų Ukrainos gyventojų paramą.

Na, jeigu mūsų regionalai po truputį pradeda suvokti, kas yra Ukrainos priešas, tai neabejotina sėkmė. Nors kuprotus tik karstas ištiesins: jie smerkia Rusiją ne už įsiveržimą į Ukrainą, o už tai, kad dėl to nukrito jų reitingai. ***** patriotai, atleisk Viešpatie.

3. Aukščiausioji Rada įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją ir Ukrainos saugumo tarnybą nuginkluoti neteisėtus ginkluotus darinius.

Aš nežinau, kiek efektyviai tai bus padaryta. Tačiau nėra abejonių, kad tai labai reikalingas ir laiku priimtas sprendimas. Nes dar kiek – ir šalies viduje suliepsnos įvykiai, kurie pagal savo pavojingumą gali prilygti Rusijos įsiveržimui.

4. Privatbankas pareiškė, kad visi Krymo klientai, kurių lėšos mokėjimo kortelėse buvo užblokuotos, gali atblokuoti jas bet kuriame skyriuje žemyne.

Mūsų kariškiams, kurie išvažiuoja į žemyną, tai labai svarbu – mūsų šito dažnai klausia vaikinai iš Krymo (po okupacijos Kryme išduotos Privatbanko kortelės buvo užblokuotos).

Klausimas tik apie tai, kaip jiems dabar prasibrauti į žemyną. Kita vertus, ši problema girgždėdama sprendžiasi. Tikėsimės, kad viskas bus gerai, ir padėsime mūsų vaikinams, kuo kas galėsime. Brolių nelaimėje palikti negalima.

Finita la Comedia

Dmitrijus Oreškinas
Politologas, Rusijos Mokslų akademijos Geografijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis

Aštrioji Ukrainos krizės fazė praėjo. Svarbiausias klausimas – ar Putinas ryšis įvesti kariuomenę į Rytų Ukrainą – išspręstas. Nesiryš. Nors karinė, ekonominė ir geostrateginė logika tiesiog to reikalavo. Drėkinimo kanalas, elektra, žaliava pramonei ir pagamintos produkcijos išvežimas – visa tai diktuoja būtinybę perimti aplinkinių sričių kontrolę. O dabar Krymas – apgultas eksklavas. Neišvystyti uosto terminalai aiškiai neparuošti išaugusiam prekių srautui priimti, todėl paistalai apie tiekimą jūra, kaip ir šnekos apie tilto per Kerčės sąsiaurį statybą (mažiausiai 3-4 metai) – lengvai nuspėjama propaganda. Negana to, esama ir Padniestrės faktoriaus – ji atsidūrė nedraugiškos Moldavijos ir dar nedraugiškesnės (dabar) Ukrainos gniaužtuose. Taigi Lugansko-Odesos sausumos koridorius iki Padniestrės – taktiniu požiūriu būtinas reikalas.

Bet karo logika susiduria su politine logika. Kremlius nesitikėjo tokio Vakarų sutelktumo. Buvo manoma, kad jie patriukšmaus ir užsičiaups – kaip ir nutiko su Gruzija. Tačiau trečiojo laipsnio sankcijų perspektyva pasirodė esanti labai reali – blaiviai mąstant, režimas šių sankcijų gali ir neišlaikyti. Antra, su kiekviena praleista diena Ukrainos armijos (kokia ji yra – tokia) galia vis auga. Susišaudymų tikrai būtų neišvengta, o kolektyvinis Putinas visai netrokšta cinkuotų karstų ir brolžudiško karo svetimoje teritorijoje pradininko šlovės. Trečia, strategai nepakankamai įvertino visuomenės palaikymą. Kijevo valdžios ir vakariečių Rytuose nemėgsta – tik to maža, kad Rytai imtų džiaugsmingai sveikinti atpažinimo ženklų neturinčius žaliuosius žmogeliukus. Ypač jei tie ims šaudyti. O šaudyti (žr. aukščiau) teks. Ukrainos Rytai, be jokios abejonės, norėtų didesnio savarankiškumo ir nepriklausomybės. Būtent todėl jie nenori iš Kijevo valdžios beatodairiškai patekti po Maskvos pėda. Priešingai, suvokiant dabartinės Kijevo valdžios silpnumą, Rytams dėl savo statuso sutvirtinimo geriau derėtis su ja, o ne su jokių alternatyvų nesiūlančiu Kremliumi.

Tai, kad Kremliaus Korporacija nepasiruošusi eskaluoti konflikto, patvirtina ir vienas faktas – Igoris Sečinas už 1 milijardą rublių įsigijo po Krymo anšliuso atpigusių „Rosneft“ akcijų. Sečinas puikiai informuotas ir jeigu jis būtų tikėjęsis krizės paaštrėjimo, būtų dar savaitėlę kitą luktelėjęs, kol kursas smuktų dar žemiau – po įsiveržimo taip neišvengiamai būtų nutikę. Reiškia, nesitikėjo. Klausimą iš kur jo kišenėje reikiamu laiku atsirado milijardas gal atidėkime į šalį.

Naktinis Putino skambutis Obamai ir vėlesnis J. Kerry lėktuvo sugrąžinimas tam, kad šis Paryžiuje susitiktų su Lavrovu, buvo aiškus signalas – norima aptarti atsitraukimo sąlygas mainais reikalaujant „federalizuoti“ Ukrainą ir nutraukti Padniestrės blokadą. Amerikiečiai, priešingai, nei nuoširdžiai tiki patriotiška visuomenė, nėra kvailiai. Jie signalą suprato taip, kaip jį ir reikėjo suprasti: pulti Kremlius bijo.

Ministrą Lavrovą galima tik užjausti. Jam teko ginti pozicijas, kurių iš principo neįmanoma išlaikyti. Jis padarė viską, ką gali, iš tos nevilties net paskleisdamas krūvą pasakėlių apie Padniestrę, „Dešinįjį sektorių“ ir snaiperius. Tai, žinoma, buvo skirta ne Kerry – šis šienas buvo patriotiškai visuomenei pašerti. Kad turėtų ką atrajoti, kai nėra apie ką kalbėti. Bet politika turi savas taisykles – jei partneriui iš anksto aišku, kad pasvėrei visus įsiveržimo už ir prieš ir supratai, kad skaudžiai gausi per subinę, kvaila reikalauti, kad už rūpestį nuosava subine dovanai dar ir meduolių duotų. Todėl ponas Kerry buvo prognozuojamai nesukalbamas: niekas, gerbiamieji, jūsų į Krymo pelėkautus varu nevarė. Štai ir valgykite savo nemokamą sūrį, įtikinėdami šalininkus, kad privertos uodegos visai neskauda. JAV griežtai reikalauja į derybas įtraukti ir Kijevo valdžią, tą, apie kurios nelegitimumą taip garsiai kalbama Kremliuje. Ir, regis, teks sutikti – nes Rytų Ukrainos destabilizacijos ir atskyrimo viltys nepasiteisina.

Pasverkim, kas lieka. Ambicinga istorija prasidėjo pažadais sugrąžinti Ukrainą (visą!) į Maskvos įtakos sferą, integruoti ją į Muitų sąjungą ir Eurazijos vertybių sistemą. Tokia buvo maksimali programa. Akivaizdu, kad ji žlugo. Atėjo minimalios programos eilė – priglobti po savo sparneliu nors Ukrainos Rytus ir Krymą. Korporacijos kalba tai vadinama kodiniu žodžiu „federalizacija“. Pirmas šią nuostabią idėją dar 2004 metų „oranžinės revoliucijos“ laikais išsakė NVS šalių instituto direktorius K. F. Zatulinas. Tada jis kalbėjo daug drąsiau ir „federalizaciją“ interpretavo kaip siūlymą Ukrainos Vakarams dingti į savo Europą, o Rytams – grįžti į Rusijos įtakos zoną. Tuometinė Korporacija turėjo su „federalizacija“ susijusių iliuzijų, kad Rytai, pagal nutylėjimą, apima ir Kijevą. Dabar ambicijos apmalšo: girdime aistringas kalbas apie „mūsų“ Charkovą ir Donbasą, daug rečiau apie „mūsų“ Odesą. Kijevas per dešimtį metų pamažu nuklydo į Vakarus – tai natūralus europietiškų vertybių pranašumo, palyginus su patriotinėmis Korporacijos pasakomis, rezultatas.

Naudinga žinoti, kad Angelos Merkel ir kitų Europos politikų lūpose „federalizacijos“ terminas reiškia visai ką kita – vienos suverenios vyriausybės rėmuose esančius vidinius statutinius santykius tarp žemių ir federalinės vyriausybės. Panašiai, kaip federacinėje Vokietijoje ar federacinėse JAV. Teritorinių statusų perskirstymo Ukraina, greičiausiai, neišvengs – bet ji iš paskutiniųjų stengsis apsieiti be broliškos Kremliaus pagalbos.

Kovo 30 dieną tapo aišku, kad programa-minimum irgi žlugo. Kolektyvinis Putinas priverstas tenkintis simboline pergale Kryme, sukėlusia trumpalaikį populiarumo pliūpsnį ir ilgalaikius finansinius ir ekonominius dotacijomis paremto eksklavo išlaikymo probleminėje apsuptyje sunkumus. Pridėkime augančią tarptautinę izoliaciją. Pridėkime galimą Padniestrės blokadą – o ko jūs tikėjotės? Pridėkime tikėtinus Vakarų veiksmus dėl naftos ir dujų. Pergalės fanfaros nuaidės, o problemos liks.

Nepavyksta sužlugdyti naujojo Ukrainos prezidento rinkimų. Nors bandymai, be abejonės, bus tęsiami. Respublikos elitai (kol kas?) rodo sugebėjimą siekti kompromisų ir formuoja adekvačius rinkiminius aljansus. Tuo pat metu kandidatams iš Rytų bus a priori sunkiau: Janukovičius gracingai pašalino iš Regionų partijos elektorato milijonus nusivylusių rinkėjų. Putinas ne mažiau gracingai atėmė dar pusantro milijono krymiečių balsų. Tad naujasis prezidentas bus greičiau Kijevo, negu Donecko. Maskvai bet kuriuo atveju su juo teks tvarkyti reikalus – ir kur kas nepalankesnėmis sąlygomis nei prieš pusmetį, kai Kremlius tik užvirė Ukrainos apžavėjimo košę.

Tolesnę įvykių eigą nesunku numatyti. Kompensuodama nesėkmes Ukrainos ir tarptautiniuose frontuose, Korporacija bus priversta užsiimti vidaus politikos varžtų užveržimu. Bus priversta užtildytipaskutinę nepriklausomą žiniasklaidą, per kurią prasisunkia objektyvus vadovybės veiksmų vertinimas, kovoti su internetu, klykti apie „penktąją koloną“ ir skųstis imperialistų apsuptimi. O kokios dar reakcijos iš artimiausių kaimynų (Baltijos šalių, Suomijos, Gruzijos, Moldavijos…) jūs leidžiate sau tikėtis, nei iš šio nei iš to įvesdami kariuomenę į nepriklausomos valstybės teritoriją? Kas, jei ne NATO, gali garantuoti šių šalių, kuriose irgi gyvena rusai, kuriuos Kremlius staiga gali nuspręsti apginti, saugumą ir nepriklausomybę?

Ukrainos krizei perėjus į ilgalaikę „šaltąją“ fazę, kai lemiamą reikšmę įgyja „minkštoji galia“, europietiškoji sistema toliau po truputį augins savo socialinius ir ekonominius privalumus, į kuriuos Kremlius neturi ką atsakyti. Jei, žinoma, atsakymu nelaikysime žaliųjų žmogeliukų ir Russia Today žviegimo, į kurį jau seniai niekas nekreipia dėmesio, kaip nekreipdavo dėmesio į TASS, kuris visada būdavo įgaliotas pareikšti ką nors egzotiško.

Vakarams nėra kur skubėti. Jie neblogai jaučiasi, nešami naujų technologinių sprendimų bangos po truputį kyla iš ekonominės krizės. Kyla ir energetikos srityje. O štai apie Putino vamzdžių imperiją to nepasakysi. Tie, kas lygina Putino veiksmus Kryme su Hitlerio veiksmais Sudetuose ir Austrijoje, neatkreipia dėmesio į labai svarbią aplinkybę. Hitleris savo ekspansijos programą grindė galingu ekonominiu pakilimu, susijusiu su išėjimu iš globalios 30-ųjų depresijos ir naujo didžiojo Kondratjevo ciklo pradžia. Ekonomikos vėjas pūtė į to niekšo bures.

Akivaizdžios mūsų ūkio recesijos fone Putinas iš nevilties griebėsi Krymo – tikėjosi pridengti savo skausmingą nesėkmę su Muitų sąjunga. Jei pašalintume TV šamanų būgnus, pamatytume, jog džiaugtis visiškai nėra kuo. Įtikinti save, kad 2 milijonai Krymo piliečių yra daugiau ir geriau negu 43 įsiutusioje Ukrainoje likę milijonai – užduotis ne vidutiniam protui. Bijau, kad net neprilygstamasis D. Kiseliovas nesugebės su reikiamu tvirtumu pūsti (ar ką jis ten daro) prieš akivaizdumo vėją.
Orų prognozė aiški: pelėkautai užsidarė. Nemokamas televizijos sūris baigsis po pusmečio, jei ne anksčiau. Vamzdžių Korporacijai telieka tik rodyti pro grotas išskėstus pirštus ramiai ją lenkiančioms išsivysčiusioms šalims. Korporacijos negaila – jai pačiai vieta zoologijos sode. Gaila tų, kuriuos ji, prieš numirdama nuo neprivalgymo pagal visiems žinomą pavyzdį, suris arba sutraiškys savo narve. Gaila Rusijos, kuri vėl skęsta audringuose, į ovacijas pereinančiuose plojimuose.

http://echo.msk.ru/blog/oreshkin/1291114-echo/?fb_action_ids=10152314834703766&fb_action_types=og.recommends

Vertė: Marius Burokas ir Sigita Milašienė. Redagavo: Marius Burokas.

Okupacijos grimasos 2: Kryme auga visuotinis nusivylimas

Rusiška, proputiniškai nusiteikusių krymiečių svajonė sudužo į kasdienybės rūpesčius. Jau šią savaitę du trečdaliai Krymo teritorijos liko be elektros. Kas kaltas – iki šiol neaišku, bet elektros tiekimas iš žemyninės dalies smarkiai sumažintas. Valdininkai perspėja, kad naujas sąskaitas už elektrą separatistai gaus didesnes.
Pasakomis pasirodė ir pažadai senjorams – pensininkams. Dvigubai didesnių pensijų nebus – jos tiesiog buvo perskaičiuotos į rublius, praneša TCH.

Krymas_vezimelisKainose taip pat chaosas. Tušti bankai ir bankomatai. Eilės surašomos kelioms dienoms į priekį. Tai -tik pirmieji “pagerinimai” krymietiškai. Civilizacijos malonumų, kurie ankščiau atrodė akivaizdūs, nebėra. Elektra dingsta bet kuriuo laiku. Pase įrašytas neegzistuojantis registracijos adresas. Kredito kortelė, į kurią pervedamas atlyginimas – bevertis plastiko gabalėlis. Atlyginimo grynais reikia stovėti eilėje, kaip sovietiniuose filmuose. Krymo gyventojams dabar realybė ir tapo it senas filmas.

Eupatorija – Olgos Kuninos gimtasis miestas, nors jau 10 metų mergina gyvena Kijeve. Ji primigtinai prašė filmavimo metu kalbėti ukrainietiškai.

“Aš noriu pasilikti ukrainietišką pasą, aš noriu didžiuotis, kad esu ukrainietė, o ne priverstinai natūralizuota ruse, dėl aplinkybių, kurių negaliu paveikti” – sako mergina.

Olgos tautiečiai – etniniai rusai, svajojo pralobti iš karto, vos įvyks taip vadinamas referendumas. Jie norėjo parduoti pilietybę dėl didesnių pensijų. Bet padidėjo tik nusivylimas.

“Mes gavome pensijas tokio pat dydžio, tik konvertuotas į rublius”, – pasakoja senjorai. Ir dar monetomis, kurias Rusijoje jau išima iš apyvartos. Turguose dėl kainų rubliais visiškais chaosas.

“Mes po kol kas neperrašome kainininkų, produktų kainas taip rašome grivinomis per brūkšnelį rubliais” – sako pardavėja.

Dabar Kryme atlyginimą galima atsiimti tik grynais pašto skyriuje, atstovėjus eilę, o ne bet kada bankomatuose. Atlyginimą atsiima tik tie, kam pasiseka. Tatjana Fiodorovna savo rublius atsikovojo. Bet ir čia laukė bėda. Tam, kad sumokėtų komunalinius mokesčius už butą rublius reikia konvertuoti į grivinas. O tai – pensijos nuostoliai, atsirandantys dėl keitimo mokesčio.

Nemalonios staigmenos užgriuvo ne tik senjorus. Smūgį per biudžetą pajus ir pusiasalio mamos. Ukrainos vyriausybė, net per krizę, išlaikė vienkartinę paramą mamoms, kuri siekdavo iki 40’000 grivinų (8’800 LT). Tuo tarpu besilaukianti su rusišku pasu gaus mažiau nei 1’500 grivnų (330 LT). Ir tai tik tuo atveju, jei besilaukiančioji buvo pradirbus bent 6 mėnesius iki motinystės atostogų. Bedarbiams lauktis vaikų Rusijoje labai rizikinga: valdžia tokiems tėvams nesumokės nei rublio.
Turinčioms daugiau nei pusės metų darbo stažą, vienkartinė išmoka už naujagimį priklauso nuo atlyginimo. Darbo vieta Ukrainoje gimdyvėms išlaikoma iki trejų metų, Rusijoje gi – iki 3 mėnesių.

Rusijoje vaiko priežiūros atostogos būna dvejopos: trumpos – 84 dienos, ir labai trumpos – 70 dienų. Šios naujienos taip pat sulaukė dėmesio žiniasklaidoje.

Tuo metu socialiniuose tinkluose nerimsta žemyninės dalies rusai. Naujus piliečius – krymiečius jie atvirai vadina dykaduoniais išlaikytiniais.

“Jūs krymiečiai elgiatės kaip prostitutės!!!! Pas mus Rusijoje taip pat daug senjorų ir neįgaliųjų, mums ir savų problemų užtenka. Ką jūs padarėte dėl Rusijos? Ar jūs tiesiog vėliavėlėmis pamojavote, degtinės renginiuose pagėrėte, o mes jums prikimšime kišenes šlamančių? “

Krymo interneto forumuose gvildenamas kitas galvosūkis: kaip gauti Šengeno vizą. ES perspėjo: Krymo pusiasalis – tai Ukraina ir vizas išduos tik Ukrainos pasų turėtojams.

Kita vertus, vietinių pusiasalyje jau net neklausia, nori jie būti rusais ar ne, pasakoja Olga. Ji oficialiai registruota Kryme. Bet dabar, anot jos, jaučiasi visiškai beteise ir be namų.

“Aš jau girdėjau, visiškai nesuprantamą Rusijos pranešimą apie krymiečius, registruotus Kryme, kurie turi atvykti ir parašyti atitinkamą pareiškimą, kad jie atsisako tapti Rusijos piliečiais. Kitu atveju pilietybės pasikeitimas įsigalios automatiškai. O ką daryti tokiems, kaip aš, kurie nenori tapti Rusijos piliečiais arba turėti dvi pilietybes?

Teisininkai pataria piliečiams neatiduoti ukrainietiškų pasų ir neatsisakyti pilietybės.

“Šiandien vienintelis dokumentas, kuris įrodo jūsų tapatybę, kad jūs esate jūs – tai Ukrainos piliečio pasas. Kur vardas, pavardė ir tėvavardis įrašytas rusų ir ukrainiečių kalbomis. Šio dokumento atsisakymo atveju jūs prarasite ir šį nematomą ryšį.

Teisininkai konstatuoja: šiuo metu pusiasalyje – teisinė suirutė, kuri nesibaigs, kol Krymo statuso klausimas nebus išspręstas tarptautiniame lygyje. O tai gali tęstis metus. Tačiau de facto atsiskirti nuo Rusijos taip paprastai nepavyks. Dabar vietiniai referendumai uždrausti. Ir mitingai prieš valdžią uždrausti. Ir netgi kitaip galvoti draudžiama.

http://obozrevatel.com/politics/20587-v-kryimu-narastaet-vseobschee-razocharovanie.htm, vertė Saugi Aplinka. Redaguota ULLL.