Category: Dmitry Tymchuk

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.

Balandžio 4 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 4 d. apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis Ministro pirmininko pavaduotojas Vitalijus Jarema pareiškė, jog nuo vasario pabaigos Ukrainoje buvo įvykdyta apie 320 separatistinių akcijų, kuriose dalyvavo apie 242 tūkst. piliečių.

Tai nieko gera nežadantis skaičius. Jau lyg ir ne paslaptis, kad daugeliui separatizmas – galimybė užsidirbti. Pamosavai rusiška vėliava – še savąsias 100 grivinų.

Tačiau taip pat suprantama, kad Kremliui tik tokio vaizdelio iš Pietryčių Ukrainos ir tereikia: netvarka, blaškymasis ir aštrus Putino poreikis. Visa tai – galimos agresijos pateisinimui.

2. Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos Pietryčių gyventojų nepalaiko eurointegracijos, todėl bet kokias derybas šiuo klausimu derėtų vesti dalyvaujant Rusijai.

Broliai, gal susimeskim šio kazokėlio bilietui iki Rostovo prie Dono. Tegul dainuoja duetą su Janukovyčiumi. Petrosiano šou jie būtų populiarūs.

3. Ukrainos URM užfiksavo „tam tikrą [Rusijos] kariuomenės koncentracijos sumažėjimą“ netoli Ukrainos sienų. Deja, mes nepatvirtiname šio optimistinio pareiškimo. Mūsų duomenimis, visą pastarąją savaitę Rusijos kariuomenės skaičius kardinaliai nesikeitė.

Dar daugiau: RF Voronežo srityje, viso labo už 50 kilometrų nuo Ukrainai priklausančios Lugansko srities, prasidėjo tankų ir motorizuotų dalinių mokymai. Taip pat, vakar, Krasnodaro krašte prasidėjo dideli priešlėktuvinės gynybos ir oro desanto mokymai.

Kita vertus, norėtumėme tikėti mūsų URM. Duos Dievas, ryt-poryt jos žodžiai išsipildys.

Gerosios naujienos:

1. Po pritrenkiančiai aukštų Vokietijos ir Lenkijos valdininkų pareiškimų apie tai, kad NATO neturi plėtros planų, į mūšį įsijungė sunkioji artilerija.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow šiandien pranešė, kad aljansas privalo apsvarstyti savo tolesnės plėtros galimybę (užuomina Ukrainai). Tuo pačiu protestuojantys prieš šį procesą (užuomina Rusijai) gali patogiau įsitaisyti fotelyje ir susirasti nosinaitę gailioms ašaroms nusišluostyti.

Aišku, kad Briuselyje ne vienas Europos politikas diskusijoje dėl Ukrainos stojimo į NATO prarėks balsą, bet mes matome pakankamai aukštus mus palaikančius pareigūnus. Ir mus turi džiuginti tai, kad jie nebijo nei Rusijos, nei vidinių susidūrimų.

2. Iki šiandien pietrytiniuose regionuose jau areštuota 15 separatistų lyderių. Šis skaičius – remiantis to paties Jaremos žodžiais.

Tai daug ar mažai? 15 lyderių – 15 organizacijų, dirbančių tam, kad sugriautų Ukrainą. Kiek jų liko – UGT neprisipažįsta. Bet Vyriausybėje konstatuojama: separatistinės nuotaikos, nors ir su girgždesiu, bet važiuoja žemyn.

Įdomu, kad, Vyriausybės duomenimis, separatistus iš vogtų bei išvežtų milijonų finansuoja Janukovičius. Na nerealus durnius. Jau geriau susirinktų tuos milijardus iš savo globėjų, iš FST, pasidarytų Šanchajuje plastinę operaciją ir prekiautų sau ten padirbtais juvelyriniais dirbiniais. O jis Putino avantiūroms išlaidauja.

3. Europos Taryba įpareigojo Rusiją įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl karo veiksmų uždraudimo Ukrainoje. Savo ruožtu EŽTT sprendimas nurodo Rusijai ir Ukrainai susilaikyti nuo karinių veiksmų, kuriais gali būti pažeistos piliečių teisės.

Ukraina, kaip žinia, tikrai nesiveržia lieti nei savo, nei svetimų piliečių kraujo, ko nepasakysi apie Rusiją. Ir nors pastarajai visiškai nusispjauti į visas tarptautinės teisės normas, vis tiek yra pozityvu, kad Europos teisėtvarka mūsų pusėje.

P.S. Draugai, jums leidus, darysiu pertrauką savo kasdieninėse suvestinėse savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Žinoma, jei nebus ypatingos svarbos naujienų. O bendrai pažadu leisti į eterį suvestines iki tol, kol jums visai nusibosiu))).

Balandžio 3 dienos įvykiai

 

Broliai ir sesės, balandžio 3 dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

Rus_Ukr_takas1. Rusiška NTV televizija pranešė apie 25 RF teritorijoje sulaikytus Ukrainos piliečius, kurie esą ruošė teroristinius aktus Rostovo, Volgogrado, Tverės, Orlovo, Belgorodo srityse ir Kalmukijos bei Tatarstano respublikose.

Tarp sulaikytųjų atseit yra „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistų, kurie „patvirtino gavę Ukrainos saugumo tarnybos atstovų instrukcijas“.

Galim, kaip įpratę, pasijuokti ir pamiršti – maža ką paisto PutinTV. Bet iš tikro juokai menki: po Ukrainos „banderizacijos“ mus bando apkaltinti tiesioginiu teroro aktų organizavimu, vadovaujant Ukrainos saugumo tarnybai.

Ir taip elgiasi Rusija, kurios kariai Kryme veikė kaip banditai be skiriamųjų ženklų ir priklausomybės valstybei nurodymo, t.y. kaip neteisėti kombatantai, grobė žmones ir kaip piratai grobė laivus. Teroristinė Rusija bando mus apkaltinti terorizmu!

Tai – labai pavojingas žaidimas. Tai, kad šias liguistas fantazijas patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, liudija jų užmojį. Tuo pačiu tai liudijimas, kad turime reikalų ne su eiliniu žiniasklaidos prasimanymu, o su Kremliaus operacija.

Negalime atmesti, kad Putinui gali šauti į galvą susprogdinti keletą daugiaaukščių Rusijos miestuose ir priskirti tai „Dešiniajam sektoriui“ bei Ukrainos saugumui. Pasaulio parama Ukrainai nuo to nepadidės – sunku bus po to įrodyti, kaip ten iš tikro.

2. Netikėtai gavome prastų žinių iš Baltarusijos. Nors atrodė, kad Lukašenka jau užtikrino jo šalį nebūsiant placdarmu Rusijai puolant Ukrainą.
Mūsų šaltiniai liudija, kad Baltarusijoje aktyviai skleidžiami gandai apie Ukrainos „banderizaciją“. Pasirodę socialiniuose tinkluose (aišku, kokios šalies provokatoriai tuos gandus paleido) pranešimai apie dažnai užpuldinėjamus baltarusių turistus paplito masiškai.

Tai anaiptol ne nekaltas dalykas. Pasak kai kurių šaltinių, keturios iš penkių stambiausių Baltarusijos turizmo agentūrų žymiai sumažino kelionių į Ukrainą skaičių. Gyventojai taip pat keičia požiūrį į ukrainiečius. Taigi, iš esmės Kremliaus augintiniai ruošia mums bombą Baltarusijoje.

Gerosios naujienos:

1. Kol Gynybos ministerija nosį krapštinėja, valstybinės svarbos uždavinius sprendžia savanoriai. Mūsų kariai ir jų šeimos vis tik evakuojamos iš Krymo.

Taigi, rytoj rytą Sevastopolio kursantai vis dėlto galės išvykti – jau paskirtas jų kelionės į žemyną laikas. Novoozerne savanorių pastangomis ši problema taip pat išspręsta.

O karinė žinyba tuo metu rimtai užsiėmusi pasaulinio masto problema – organizuoja įžymybių koncertus kariniuose daliniuose. Aš nesu prieš meną, prireikus ir pats galiu sudainuot bei pašokt, nors niekam nelinkiu to matyti. Tačiau šį kartą man sunku suprasti Gynybos ministerijos logiką.

2. Regionų partijoje – maištas. Dalis partijos skyrių reikalauja sušaukti neeilinį suvažiavimą ir atsižvelgti į visų regionų, ne tik trijų sričių, nuomones. Esą iš Dobkino toks pat kandidatas į prezidentus, kaip iš Janukovyčiaus oratorius ir pokštininkas.

Pagrindinius Dobkino pažadus mes girdėjome. Tai – iš esmės Rusijos reikalavimų vykdymas – visų pirma vadinamoji federalizacija. Labai gerai, jeigu eiliniai regionalai supranta, kad Ukrainai šiandien to reikia mažiausiai.

Nors, jei sąžiningai, Dobkinas ir be federalizacijos nepakartojamas.

3. „GfK Ukraine“ sociologinės apklausos duomenimis, pusė (48%) ukrainiečių palaiko Ukrainoje vasario mėnesį įvykusį valdžios pasikeitimą, 34% respondentų vertina jį neigiamai.

Ką gi, kažkada mes – tiksliau, mūsų lyderiai – apgailėtinai prapylė taikios Oranžinės revoliucijos laimėjimus. Neturime teisės taip pasielgti ir su antra revoliucija, kuri pareikalavo daugelio mūsų brolių gyvybių.

Nes, ko gero, trečios galimybės iš kolūkio tapti europietiška valstybe mes jau neturėsime.

Balandžio 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 2 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as teigia, kad situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje yra labai grėsminga. „Mes manome, kad Rusijos kariuomenė yra kovinėje parengtyje ir per 3-5 dienas gali pasiekti numatytą tikslą“, tvirtina Breedlove’as.
NATO numato tokį Putino kariuomenės scenarijų: bus formuojamas sausumos koridorius į Krymą ir priešpriešiais atakuojama iš Krymo užgrobiant Odesą, o gal ir teritoriją iki Padniestrės.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, labai abejojame, kad Krymas taps įsiveržimo placdarmu, bet tai ir nesvarbu. Svarbu, kad Briuselis patvirtina mūsų būgštavimus – Rusijos įsiveržimo grėsmė vis dar išlieka.

2. Šiandien per Rusijos ir per kai kurias Ukrainos masinio informavimo priemones praskriejo žinia, esą Ukrainos laivyno flagmanas „Etmonas Sahaidačnas“ netikėtai išplaukė iš Odesos uosto į jūrą. Ten jis pakėlęs Rusijos vėliavą, ir, neatsakinėdamas į radijo šaukinius, pasukęs Krymo link.

Kliedesys, aišku, kaip reta, bet tokio pobūdžio dezinformacija vis dar sklinda mūsų medijose. Mane ėmė klausinėti visai rimti leidiniai, gerai bent, kad jie nepuolė platinti tokių niekų. Teko skambinti mūsų vaikinams, kad patvirtintų: viskas tvarkoje, laive tarnyba vyksta, kaip priklauso.

Tarsi ir nieko tokio, bet nemalonus jausmas lieka.

3. Prieš penkias dienas Fiolento zenitinių raketų diviziono (karinė dalis A-3009) teritorijoje Rusijos kariai žvėriškai sumušė mūsų eilinį, tarnaujantį pagal kontraktą. Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien mes sužinojome istorijos tęsinį.

Rusijos kareiviai tikrai mušė visa gauja, kaip kokie žvėrys, džiūgaudami, kad sučiupo „banderininką“. Vaikinas buvo dusinamas smaugvirve, stipriai sutrenkta galva. Dabar jis Sevastopolyje, gaivelėjasi, yra grėsmė netekti regėjimo viena akimi. Jį slaugo vokiečių bendruomenės nariai.

Mat koks reikalas – „banderininkas“ pasirodė besąs vokietis. Nors Putino valia kiekvienas, neįtikęs Rusijai, automatiškai pripažįstamas „banderininku“. Regis, būtent taip Trečiasis Reichas „atpažindavo“ žydus ir komunistus.

Gerosios naujienos

1. Jau tradiciniu tampantis Janukovyčiaus šou „Bukas ir bukesnis“ rimtai pralinksmino.
Klausantis dejonių, kaip vargšelį „fašistai“ vaikė spardydami užpakalį po visą Rytų Ukrainą, o po to išspyrė į Rusiją, ima juokas.

Janukovyčiaus, kaip Putino planų širmos, grėsmė aiškiai nyksta. Jis greičiau jau etatinis Kremliaus klounas. Ir, man atrodo, net labiausiai suzombėję Rusijos gyventojai negali šito nesuprasti. Nors Rusijos zombiai – labai sunkus atvejis medicinos požiūriu.

2. Europos Taryboje pripažino: rusų kalba Ukrainoje apsaugota pakankamai, kad Rusiją su jos ultimatumais šiuo klausimu būtų galima siųsti visiems gerai žinomu adresu.
Apskritai kalbant, mes tą ir taip žinome. Tačiau tai – šalto vandens puskubilis ant užvirusių Kremliaus smegenų – tiksliau, ant to, kas Putinui jas pakeičia.

3. Šiandien į žemyninę Ukrainos dalį atvyko daugiau kaip tūkstantis Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Žemai lenkiuosi visiems, kas padeda mūsų vyrukams ištrūkti iš okupuoto pusiasalio. Jei ne jūs – Ukrainą kaip valstybę ištiktų dar viena nešlovė.

Balandžio 1 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 1 dienos įvykių suvestinė.

Blogos naujienos.

1. Rusija Kryme užgrobtą techniką „grąžina“ gana keistai.

Šiandien, pavyzdžiui, Bachčisarajuje krovė „grąžinamą“ mūsų motorizuoto bataliono techniką. Iš pradžių Rusija sutiko atiduoti 74 vienetus (sau pasilikdama 27 benzinvežius ir 3 mobiliąsias autodirbtuves).

Technikai beišvažiuojant į žemyną, atskuodė šaunus Rusijos pulkininkas ir įsakė iškrauti dar 7 benzinvežius. Atseit, patiems pravers.

Rusijos kareiviai jam paaiškino, kad prieš kraudami ant geležinkelio platformų, nuo automobilių jie nusukinėjo viską, kas atsisuko, o kas neatsisuko, jie sugadinę. Kam mums, esą, tas metalo laužas dabar bereikalingas? Išgirdęs pulkininkas ilgai trypė kojelėmis ir šaukė ant savo kareivių, kurie turėję iš pradžių išsiaiškinti, o jau po to laužyti ir ukrainiečiams atidavinėti.

Tai, galvoju, jūs supratote, kokia tos „grąžinamos“ technikos, pabuvusios godžių ir niekšingų „Rusijos brolių“ rankose, būklė.

2. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmajeris nemato Ukrainos stojimo į NATO perspektyvos.

Jis, tiesa, paskubėjo pranešti, kad „Vokietijos vyriausybė dar nepriėmė oficialios pozicijos šiuo klausimu“. Bet faktas, kad vien nuo minties apie galimą Kijevo prisijungimą prie NATO narystės veiksmų plano europiečiai triedžia britvomis, optimizmo nekelia.

Kita vertus, tai gali būti žinutė, skirta išvengti Rusijos isterikos. Bet kuriuo atveju Šteinmajerio kalbos – dar ne viskas.

Geros naujienos.

1. NATO vadovybė pareiškė, kad pristabdo praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija ir žada suteikti pagalbą Ukrainai.

Tuo pat metu Aukščiausioji Rada leido kitų šalių kariškiams atvykti į Ukrainos teritoriją ir vesti mokymus 2014 metais. Praktiškai visi mokymai, pradedant gegužės mėnesiu – su mūsų Europos ir NATO partneriais.

Pagalba neapima tiesioginės karinės paramos. Tačiau ir karinė-techninė pagalba – jau šis tas (Kijevas jau paprašė radiolokacinių stočių ir valstybės sienos įrengimo priemonių).

Tačiau visų svarbiausia: NATO atsako į Rusijos iššūkį. Jei Aljansas pasirengęs naujam „šaltajam karui“ – mus tenkina ir tokia parama. Kad tik Ukrainai netektų patirti tikro karo.

O dėl mokymų viskas dar paprasčiau: jie buvo suplanuoti gerokai iki įsiveržimo. Tačiau dabar jų surengimas įgyja visai kitokią karinę-politinę prasmę.

Ypač dėmesį traukia Ukrainos-JAV mokymai „Sea Breeze 2014“ (iki 1800 kariškių su ginkluote ir technika, iki 12 lėktuvų ir sraigtasparnių), kurie truks 25 paras.

Kaip vyks mokymai – neaišku, juk anksčiau jų rengimo vieta buvo Krymas. Jei amerikiečiai sutiks, kad mokymai vyktų prie Odesos – RF Juodosios jūros laivyno kariškiai Kryme nuo susijaudinimo susidraskys kaip suslikai (starai).

2. Regionų partijos deputatas Nestoras Šufričius pareiškė, kad Rusija dėl savo „nedraugiškų veiksmų“ atėmė iš prorusiškai nusiteikusių politikų Ukrainos gyventojų paramą.

Na, jeigu mūsų regionalai po truputį pradeda suvokti, kas yra Ukrainos priešas, tai neabejotina sėkmė. Nors kuprotus tik karstas ištiesins: jie smerkia Rusiją ne už įsiveržimą į Ukrainą, o už tai, kad dėl to nukrito jų reitingai. ***** patriotai, atleisk Viešpatie.

3. Aukščiausioji Rada įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją ir Ukrainos saugumo tarnybą nuginkluoti neteisėtus ginkluotus darinius.

Aš nežinau, kiek efektyviai tai bus padaryta. Tačiau nėra abejonių, kad tai labai reikalingas ir laiku priimtas sprendimas. Nes dar kiek – ir šalies viduje suliepsnos įvykiai, kurie pagal savo pavojingumą gali prilygti Rusijos įsiveržimui.

4. Privatbankas pareiškė, kad visi Krymo klientai, kurių lėšos mokėjimo kortelėse buvo užblokuotos, gali atblokuoti jas bet kuriame skyriuje žemyne.

Mūsų kariškiams, kurie išvažiuoja į žemyną, tai labai svarbu – mūsų šito dažnai klausia vaikinai iš Krymo (po okupacijos Kryme išduotos Privatbanko kortelės buvo užblokuotos).

Klausimas tik apie tai, kaip jiems dabar prasibrauti į žemyną. Kita vertus, ši problema girgždėdama sprendžiasi. Tikėsimės, kad viskas bus gerai, ir padėsime mūsų vaikinams, kuo kas galėsime. Brolių nelaimėje palikti negalima.

Kovo 31 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_saulejeDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 31 d. apibendrinimas

Iš blogų žinių:

1. Rusija pasirengusi iš viso pasiutimo smaugt Ukrainą.

Kalba ne tik apie Kremliaus planus. Putinas taip glotniai apdorojo savo liaudį, kad 74% Rusijos piliečių yra pasirengę palaikyti RF vadovybės veiksmus karinio konflikto su Ukraina atveju. Be to, 77% yra įsitikinę, kad dėl Kijevo ir Maskvos santykių pablogėjimo kalti, žinoma, ukrainiečiai. Tai liudija rusų Levada centro atlikta apklausa- šis centras laikomas gana stipria ir pakankamai objektyvia įstaiga.

Apibendrinant, jei Putinas ant Ukrainos numestų kad ir atominę bombą – mūsų broliai rusai tik paplos. Ar taip elgiasi broliai – retorinis klausimas. Taigi, net jei Maskva atitrauktų savo kariuomenę nuo sienos, konfliktas vis tiek nesibaigtų. Štai ir atsakymas į klausimą, „ar rusai nori karo“.

2. Donecko srities taryba ir jos galva Andrejus Šišackis kreipėsi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą su prašymu imtis priemonių „padėties šalyje stabilizavimui“.

„Doneckietiška“ stabilizacija – tai referendumo įstatymo priėmimas (aišku kaip dieną, skirtas federalizacijai) ir valstybinis rusų kalbos statusas. Raskite nors vieną skirtumą nuo Putino ultimatumo.

Bendrai paėmus, Donecko srities taryba kartu su Regionų partija draugiškai transliuoja Maskvos žinutes. Panašu, kad Šišackis nesitveria gaut atlyginimą rubliais.

3. Regionų partijos kandidatas į prezidentus Michailas Dobkinas pergalės atveju žada Ukrainą be muilo įgrūsti į Muitų sąjungą.

Iš vienos pusės, RP mantros apie stebuklingą išgijimą, prisilietus prie Muitų sąjungos, gerokai pabodo. Iš kitos pusės, tos mantros garantuoja, kad Dobkino perspektyva tapti prezidentu yra ne didesnė, nei manoji būti kanonizuotam Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių cerkvėje. Taip, Ukrainoje dar liko Muitų sąjungos adeptų, bet jų ne tiek daug.

Iš gerų žinių:

1. Po ilgų apmąstymų Ukrainos gynybos ministerija patvirtino mūsų “Informacinio pasipriešinimo” grupės išplatintą informaciją, jog pastarosiomis dienomis šalia Ukrainos sienos sumažėjo Rusijos karių .

Tuo pat metu Putinas pažadėjo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel “dalinai atitraukti“ rusų karius nuo Ukrainos sienos.

Aš jau sakiau, ir pasakysiu dar kartą: dar per anksti atsipalaiduoti. Įsiveržimo pavojus niekur nedingo. Bet džiugina pats įtampos sumažėjimas. Vis dėlto, skirtingai nuo rusų, ukrainiečiai nesiveržia pralieti savo kaimynų kraujo.

2. Turčinovas pakankamai netikėtai pareiškė, jog Ukraina peržiūri ankstesnį savo neprisijungimo prie blokų statusą. Tai yra tokio sprendimo dar lyg ir nėra, bet jis neatmetamas.

Mano manymu, tai visiškai adekvatus pareiškimas. Putinas maktelėjo mus nosimi į mūsų neutralumą blokams, nusispjaudamas į visokias sutartėles, tokias, kaip Budapešto memorandumas. Ir mes būtume visiški idiotai, jei mūsų tai nepaskatintų giliai susimąstyti.

Suprantama, jog neprisijungimo prie jokių blokų klausimą Ukraina turėtų peržiūrėti jau išsirinkusi naują Prezidentą. Bet šiuo metu niekas nemaišo tam ruošti dirvą.

3. Jau tradiciniu tapęs linksmasis Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos trolingas:

Mūsų diplomatai pareiškė, jog yra pasiryžę pagelbėti Kremliui – pristatydami konfederalizacijos ir 5–10 –ies valstybinių kalbų paskelbimo Rusijoje planą . Deramas atsakas į įsakmų Maskvos toną, nurodinėjantį Kijevui, kaip tvarkytis Ukrainoje.

Garbės žodis, nepagailėčiau savo mėnesinės karinės pensijos, kad pamatyčiau “Kremliaus dogo (šuns)” Lavrovo veidą tuo momentu, kai jis skaitys Ukrainos URM žinutę. Vis dėlto mūsų diplomatai gali pakelti nuotaiką. Ačiū jiems už tai!

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Pateikta: Dmitry Tymchuk, į lietuvių k. vertė Giedrė Bulgakovienė

Putinas ir Krymas: teisinio absurdo teatras

Krymo prijungimas prie Rusijos - teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Krymo prijungimas prie Rusijos – teisinis absurdas, paremtas tik prievarta ir putinistiniais kliedesiais

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“
analizė

PUTINAS IR KRYMAS: TEISINIO ABSURDO TEATRAS

Šiai dienai dauguma Vakarų analitikų laikosi nuomonės, kad Krymas Ukrainai beviltiškai prarastas. Galbūt… Jeigu užimti pasyvią poziciją ir laukti Europos ir JAV pagalbos.

Na, jie mums , be abejo, padės, bet tik tuo atveju, jeigu Ukrainos vadovybė gins valstybinius interesus ir kovos iš paskutiniųjų už savo teises tarptautiniuose teismuose. O į tarptautinius teismus kreiptis verta, nes tik juose Ukraina gali apginti savo teisę į Krymą, į jame likusias valstybės įmones, užgrobtus laivus ir karinius dalinius.

Papildomas argumentas – palanki mums Europos Tarybos Venecijos komisijos pozicija dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos įstatymo projekto (№ 462741-6) apie supaprastintą naujų federacijos subjektų priėmimo tvarką atitikimo tarptautinės teisės normoms.

1. Goblinas* – už įstatymo ribų.

Ir be ginkluotų „marsiečių ateivių“, visuotinai pripažintų normų pažeidimų rengiant ir įgyvendinant Krymo referendumą, jo pasmerkimo tarptautinės bendrijos mastu ( tai patvirtinanti kovo 27 d. Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucija), yra ir daugiau įdomių teisinių momentų .

Continue reading →

Kovo 30 dienos įvykiai

ukrainos_veliava_1Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 30 d. apibendrinimas

Blogybės:

1. Pasirodė informacija, kad šimtai ukrainiečių kariškių, šiuo metu esančių Kryme, negali išvykti iš pusiasalio – jie paprasčiausiai neturi tam pinigų.

Mes išsiaiškinome, kad situacija iš tiesų sudėtinga, tačiau, atsakydama į mūsų pretenzijas, Gynybos ministerija pranešė, kad visi šie klausimai yra sprendžiami. Atseit jau nustatyta traukinių bilietų rezervavimo tvarka. Tačiau padėti tiems kariškiams, kurie išvyksta “sava eiga”, t.y. nuosavais automobiliais, iš tiesų nelengva.

Bendrai, kariškai, nesitikėdami pagalbos iš Gynybos ministerijos dėl suprantamų priežasčių, keliasi į žemyną kas kaip gali. O Gynybos ministerija atkreipia dėmesį, kad kaip tik šis stichiškumas neleidžia tvarkingiau suorganizuoti evakuacijos proceso.

Šioje situacijoje kyla tik klausimas apie Gynybos ministerijos surinktas 60 milijonų grivinų, suaukotų būtent kariškiams Kryme. Atrodytų, duokit šiuos pinigus žmonėms už benziną sumokėti, ir tai bus parama – tam gi pinigus ir rinko! O mums atsako: nėra lėšų paskirstymo mechanizmo. Pasekmė – visa viltis tik į savanorių pagalbą.

Apibendrindamas, žemai lenkiuosi mūsų žmonėms. Jie visada pasiūlys petį neadekvačioje būsenoje esančiai valstybei atsiremti. O adekvačios jos dar kol kas niekas nematė.

2. Toli gražu ne visi mūsų bendrapiliečiai supranta, kokioje situacijoje yra Ukraina.

Šiandien Ministrų kabinetas pranešė apie išlaidų gynybai ir saugumui padidinimą iki 52 milijardų grivinų. Reikia suprasti, kad tai ne tik Gynybos ministerijos, bet ir visų kitų jėgos struktūrų biudžetas. Faktiškai armija gaus ne ką daugiau, negu praėjusiais metais. Bus ir infliacija, ir (svarbiausia!) – neaiškus “specfondas” (t.y., lėšos, kurias armija turi uždirbti sau pati).

Ankstesniais metais būdavo, kad armijai pametėdavo “nuo pono stalo” milijardą – pusantro specfondo didinimo sąskaita. Bet armija tuo nesidžiaugdavo, nes tokių pinigų ji negalėjo uždirbti pagal apibrėžimą. Kokia situacija šiandien – neaišku. Aišku tik tai, kad iš paskirtų 52 milijardų jėgos struktūros pačios turi užsidirbti 5 milijardus.

Daug kam vyriausybėje, taip pat įvairaus plauko ekonomikos ekspertams reikia suprasti vieną paprastą tiesą: jei armija nebus pradėta tinkamai finansuoti 2014 metais, tai 2015 metų biudžetą gali priimti jau ne Ukraina, o Mažarusijos autonomija RF sudėtyje.

3. Charkove Ukrainos federalizacijos palaikymo mitinge buvo paskelbta apie naujo visuomeninio judėjimo “Pietryčiai”, jau dabar vienijančio apie 30 visuomeninių Charkovo organizacijų, įkūrimą. Tariamasi ir su Lugansku bei Donecku dėl “pastangų suvienijimo”.

Viena vertus, maža gero šiame separatistų tąsymesi. Kita vertus – tegul grupuojasi: lengviau bus po kalėjmo kameras išskirstyti.

Geros naujienos:

1. Pats svarbiausiais šių išeiginių pozityvas – tai, kad mes jau antrą dieną iš eilės stebime įtampos mažėjimą pasienyje. Rusijos karių kiekis pasienio rajonuose su Rusijos Federacija išlieka maždaug 10000 žmonių.

Tai nereiškia, kad galime imti milinę ir eiti namo. Tačiau įsiveržimo tikimybė vis dėlto aiškiai mažėja. Sakytume, taip: jeigu prieš savaitę Rusijos įsiveržimo tikimybę mes įvertinome 80 proc., tai dabar – kokiais 50 proc. Ir tai džiugina.

2. Vicepremjeras Vladimiras Groismanas pranešė, kad nei vienas iš mūsiškių Kryme nebus paliktas likimo valiai.

Jo žodžiais, „parengta 26 000 vietų kariškių šeimoms, kurios išdėstytos 18 Ukrainos regionų“. T. y., vyriausybė pasirengusi apgyvendinti visus kariškius ir jų šeimas. Ir toks konkretumas džiugina.

Be to Generaliniame štabe mums pažadėjo, kad taip pat nebus problemų suteikiant naujas tarnybos vietas kariškiams. Ką gi, tikėsimės.

3. Mūsų Užsienio reikalų ministerija linksmai ir šmaikščiai trolina Rusijos URM pezėtojus. Užteko Lavrovui eilinį kartą išmykti apie Ukrainos federalizacijos būtinumą, kaip nedelsiant sekė mūsų diplomatų atsakymas. Be kita ko, mūsų URM pasiūlė Rusijos pusei atkreipti dėmesį į „katastrofišką būklę ir visišką beteisiškumą jų pačių tautinių mažumų, taip pat ir ukrainiečių bendruomenės, prieš pradedant diktuoti ultimatyvias sąlygas suvereniai ir nepriklausomai šaliai“. Lakoniška ir garbinga. Jeigu mes taip pat efektyviai atsakinėsime priešui visuose kituose frontuose, o ne tiktai diplomatiniame, tai priešas greitai subliukš. Tai priklausys nuo mūsų.

Kovo 29 dienos įvykiai

cropped-ukrainos_veliava_kvieciai.jpgDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 29 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogybės:

1. Maskva bando išdurti dėl mūsų ginkluotės ir karinės technikos Kryme.

Kaip jau žinoma, anksčiau Putinas triukšmingai pareiškė, kad Ukrainai bus grąžinta tų dalinių ginkluotė, kurie liko ištikimi Kijevui. Šiandien mes bandėme išsiaiškinti Ukrainos gynybos ministerijoje, kokius variantus iš tikrųjų siūlo Kremlius.

Mes juk puikiai žinome, kad negalima tikėti nė vienu Putino žodžiu. Taip ir atsitiko. Formaliai Kryme nėra nei vieno mūsų dalinio, kurio visi kariai būtų perėję į priešo pusę. Kaip nėra ir tokio, kuriame visi būtų likę ištikimi Ukrainos priesaikai. T. y., jei tikėtume Putino žodžiais, Ukrainai galima atiduoti visą ginkluotę. O galima ir nieko neatiduoti.

Neoficialiuose pokalbiuose rusų karinė vadovybė siūlo mūsiškiams nesiekti neįmanomo. Atseit, atiduosim nereikalingą metalo laužą, o sau pasiliksime daugmaž veikiančią ir vertingą ginkluotę. Na, o po to Maskva giedos giesmelę, kad viską atliko sąžiningai. Grynas maskvietiškas „lochotronas“.

2. Vengrai Užkarpatėje reikalauja „kultūrinės autonomijos“. 39 vengrų organizacijos Ukrainos valdžiai iškėlė „lygiateisiškumo visuose lygmenyse“ reikalavimą (tiesa, nepateikė faktų, kas ir kur juos engia). O svarbiausia – reikalauja „pripažinti dvigubos pilietybės institutą“. Kreipimąsi šiandien vakare paskelbė Užkarpatės žiniasklaida.

Tai panašu į peilio smūgį į nugarą. Šalyje, kurioje separatizmas šiandien – mirtina liga, reikalauti dvigubos pilietybės gali tiktai provokatorius. Aš tuo esu giliai įsitikinęs.

Geros naujienos:

1. Pirmą kartą nuo invazijos pradžios mes truputį ramiau atsikvėpėm. Maskva ne tik karštai įtikinėja, kad nesiruošia veržtis toliau į Ukrainą, bet ir atitraukė kai kuriuos dalinius nuo sienų.
Ar tai buvo pagarsėjusio Putino ir Obamos pokalbio rezultatas? Nežinau.

Bet šį rytą konstatavome, kad prie mūsų sienos liko 10 000 rusų karių. Tai visiškai ne priežastis atsipalaiduoti: nemažos priešo jėgos iš RF gilumos gali patekti į Ukrainos teritoriją vos per kelias valandas.

Tuo labiau, kad „dalinių atitraukimą“ reikia priimti kaip nuoseklius manevrus. Kariniai vienetai gali judėti ir palei siena, ir prie jos priartėdami ar nutoldami. Tai reiškia – jei šiandien vakare prie pat sienų rusų karių ne taip jau ir daug, tai rytoj ryte jų gali būti daugiau, nei pastarąjį mėnesį.

Bet vis vien, šiandien mes užfiksavome pačią mažiausią pajėgų koncentraciją. Tai jau šis tas.

2. Baltarusija nebus įsiveržimo į Ukrainą placdarmu.
Šiandien ryte, pateikdami priešo įsiveržimo pajėgų apžvalgą, mes sąmoningai nepaminėjome tų priešo pajėgų grupių, kurios yra Baltarusijoje. Tai buvo padaryta po mūsų konsultacijų su Ukrainos valstybės struktūromis.

Vėliau Turčinovas po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Lukašenko visiškai oficialiai patvirtino šį teiginį. Baltarusija tvirtina, kad iš jos teritorijos įsiveržimo nebus.

Mes neprieštaraujame, bet situacijos sekti nenustojame. Sunku tikėti Lukašenko, kuris prieš tai pripažino Krymo aneksiją.

3. Jaceniukas įtikinėja, kad Ukraina 2014 gaus 13,5 milijardų JAV dolerių kredito lėšų. Taip pat planuojamas gynybos pramonės komplekso modernizavimas.

Šie skaičiai netgi labai optimistiški. Tiesa, čia kyla du klausimai. Pirma, dar neaišku, kiek šių lėšų išvogs. Klausimas nėra nepagrįstas, nes prie valdžios svertų vis daugiau tų žmonių, kurie anksčiau sąžiningumu ir nesavanaudiškumu nepasižymėjo.
Antra, mes kol kas nematome iš tikrųjų įspūdingo Ukrainos valdžios plano kaip modernizuoti ūkį. Tuo tarpu kreditų suvalgymas užuot investavus į ateitį – tai kelias į prarają. Mes ir taip šiuo keliu ėjome neįsivaizduojamai ilgai.

Jei kalbėsime apie gynybos pramonę, tai šiandien paaiškėjo, kad Ukrainos valstybinis koncernas “Ukroboronprom” nutraukė ginklų tiekimą Rusijos Federacijai.

Pagaliau. Nes susidarė įspūdis, kad mes ir toliau padėsime Maskvai mus užkariauti, ją ginkluodami. Bet, nors ir po truputį, Kijevo absurdo teatras apie Putino įsiveržimą visgi panašėja į adekvačią reakciją. Duok Dieve!