Tag: Baltarusija

Gegužės 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys!
Atleiskite, šios dienos aktualijos šiek tiek ankščiau dėl organizacinių priežasčių. Tikiuosi daugiau nieko blogo iki dienos pabaigos nenutiks, na o gero – prašom. Taigi, gegužės 8-osios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Luhanske ir Donetske prorusiški klounai, garsiai save vadinantys “liaudies tarybomis” (nors labiau tiktų “alkoholinių interesų klubai” arba “Putino pinigų mylėtojų būreliai”) vis tik nutarė surengti savo šou, kuris vadinasi tų apskričių “referendumais dėl nepriklausomybės”.

Šiąnakt Donbaso spaustuvėse geri žmonės sudegino velniop virš milijono paruoštų blankų. Bet Maskvai pinigų netrūksta. Prispausdins dar.

Apskritai, po artėjančio gegužės 9-osios situacijos paaštrėjimo, reikėtų ruoštis įvykiams po 11-os, kurią numatytas tas pats “referendumas”. Scenarijus žinomas iš Krymo pavyzdžio: virš 100% tautos „balsuos” už „nepriklausomybę”, o tada jau dėdė Vova užsiims „tautos valios apsauga”.

Jei nenutrauksime šio separatistinio cirko dabar – vėliau tai padaryti bus žymiai sunkiau.

2. Iš Rusijos teritorijos per pasienio punktą prasiveržė šarvuotas visureigis „Tigr” – Žirinovskio „dovanėlė” separatistams. Vėliau jis važinėjosi po Luhanską.

Įvykis jaudinantis. Tačiau čia aš norėčiau pasidalinti bendrais neraminančiais mūsų pastebėjimais.

Taip, sienos su RF apsaugos kokybė Luhansko ir Donetsko apskrityse kelia daug klausimų. Visų pirma – korupcijos juk niekas neatšaukė, tačiau žymiai svarbiau, kad pasieniečiai neturi reikiamų galių ir priemonių, kad patys pasipriešintų didelėms ekstremistų grupuotėms arba, kaip šiuo atveju, šarvuotai technikai.

Ši užduotis kitoms jėgos struktūroms, turinčioms teikti pasieniečiams pastiprinimą. Jie to nebus – sienos klausimo mes neišspęsime.

3. Putinas šiandien sukvietė savo satelitinių valstybių prezidentus iš Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos – Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Nutarė parodyti jiems „Potiomkino” (dirbtines, parodomąsias) Rusijos pajėgų pratybas. Išsitraukė rimtą ginklą – sunkiąją liepsnosvaidinę sistemą TOS-1. Davė įsakymą atidengti ugnį.

Ir…. pššš. Nieko neįvyko.

Aš, rusų vietoje, susirūpinčiau tuo, kad jų stebuklingasis lyderis, kuriam tik žaidimai tankais galvoje, dar turi ir branduolinį mygtuką. Jeigu tas maniakas, pasirengęs kariauti su visu pasauliu, nutars jį panaudoti, tai Uralo tikrai nebeliks. Maskvos apskrities taip pat. Nes narsiųjų rusų karių rankos auga ne iš tos vietos, iš kurios jos auga pas visus normalius žmones.

Bėda, kad Putinas nesistengia padaryti pasauliui įspūdžio aukštomis technologijomis, efektyviu žemės ūkiu arba kultūringa Rusija. Šis dvasios ligonis nemoka nieko kito, kaip tik mojuoti ginklu. Tegul ir ne visuomet veikiančiu.

VeliavosTvirtinimas

Kad Ukrainos pajėgos vėliavos nenukabintų

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius A. Parubijus pareiškė, kad vakarykštis Putino pareiškimas apie Ukrainos separatistų „referendumo“ perkėlimą – politinė afera.

Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad Putino žodžiai – melas, po kuriuo nėra nieko daugiau, išskyrus šlykščius planus užslopinti Kijevo budrumą. O tai reiškia, kad antiteroristinė operacija tęsis tol, kol Ukrainos teroristai nenurims. Tardymo izoliatoriuose arba po daug iškentėjusia Donbaso žeme.

Putino mele, suprantama, nėra nieko gero. Tačiau tai, kad Ukrainos valdžia juo netiki ir yra pasiryžusi tęsti Ukrainos gelbėjimą – neabejotinas pliusas.

2. Šiandien iki pietų baigėme regionų pasirengimo galimoms provokacijoms rytoj, gegužės 9-ąją, monitoringą. Bendras vaizdas jei ne nuramina, tai, mažų mažiausia, teikia vilties.

Taip, daug silpnų vietų. Tačiau bendrai, jėgos struktūros ir vietos valdžia imasi priemonių tam, kad tragedijos, panašios į gegužės 2-ąją vykusios Odesoje, nepasikartotų.

Aišku, nusiraminti nevalia. Mes ir nelaukiame, kad Pergalės Diena praeis lengvai. Reikia būti viskam pasiruošus, o ypač Donbase.

3. Pergalės Dienos išvakarėse Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Kremliaus Aleksandro sode iš visų stelų, skirtų miestams-didvyriams Maskvos centre, vienintelė liko nepapuošta gėlėmis – tai Kijevo stela.

Jau po poros valandų po tokio pranešimo miesto-didvyrio Kijevo stela buvo užversta gėlėmis.

Vis dėlto yra adekvačių žmonių Maskvoje. Ačiū jiems. Pagaliau, Pergalės Diena – mūsų bendra šventė. Ir mes, „IP“ grupė, sveikiname visus jus, broliai ir seserys!

Ir – ateičiai. Nugalėjome Hitlerio nacizmą, nugalėsime ir Putino nacizmą.

Foto: https://twitter.com/euromaidan/media

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Mano priesaika Ukrainai

valerija_novodvorskajaValerija Novodvorskaja, žurnalistė, Rusijos opozicijos politikė

Ponai.

Gerbiamoji jauna, talentinga, į Europą besiorientuojanti ukrainiečių vyriausybe!

Aš suprantu, kad jūs nesiruošėte karui.

Aš suprantu, kad jus spaudžia Vakarai. Jiems taip paprasčiau.

Bet Vakarams nepadaugėjo raukšlių, kai Ukraina, Latvija, Lietuva, Estija, Moldova, Baltarusija… buvo Sovietų Sąjungos kolonijos.

Pilietinį karą galima laimėti, bet kapituliacijos – niekada.

Mes turime istorinių pavyzdžių. Rusija pralaimėjo savo pilietinį karą, kai galėjusi kautis rusų armija išplaukė ir suvisam paliko Krymą.

O štai Carinės Rusijos generolas Mannerheimas savo pilietinį karą laimėjo. Ir jam Helsinkyje šiandien stovi paminklas.

Aš žinau, kad absoliuti Ukrainos piliečių dauguma – prieš prisijungimą prie Rusijos. Bet dauguma sėdi namie. O kolorado vabalai pramaišiui su tipais iš GRU bėgioja po gatves.

Taip, normaliomis aplinkybėmis mes galėtume laimėti referendumą. Bet toks referendumas, kurio balsai būtų skaičiuojami Kijeve, Putino nedomina. Jam reikalingi Krymo tipo referendumai, kurie vyktų prieš automatų vamzdžius.

Mes turime patirties. 1993 metais savo pilietiniame kare mes pasipriešinome Ruckojui ir Chasbulatovui netgi be ginklų.

Taip, tada žuvo 160 žmonių, bet tai neleido žūti tūkstančiui ar net dešimtims tūkstančių.

Jeigu jums trūksta savanorių, aš pasirengus pasisiūlyti ir priimti karinę priesaiką Ukrainai.

Dėl mano ištikimybės Rusijai, tai ji per 4,5 dešimtmečio, mano manymu, buvo įrodyta pakankamai ir nereikalauja kokių nors papildomų priesaikų. O štai dėl karinės priesaikos Ukrainai, tai aš ją šiandien priimu.

Aš, Novodvorskaja Valerija Iljinična, stoju karinėn tarnybon ir iškilmingai prisiekiu ukrainiečių tautai būti jai ištikima, ginti Ukrainą, jos suverenumą, teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, sąžiningai ir garbingai vykdyti karines pareigas, vadovybės įsakymus, griežtai laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų, saugoti valstybės paslaptis.

Prisiekiu tarnauti piliečių interesams.

Prisiekiu niekada neišduoti Ukrainos žmonių!

Я, Новодворская Валерия Ильинична, вступаю на військову службу і урочисто присягаю Українському народові завжди бути йому вірним і відданим, обороняти Україну, захищати її суверенітет, територіальну цілісність і недоторканність, сумлінно і чесно виконувати військовий обов’язок, накази командирів, неухильно дотримуватися Конституції України та законів України, зберігати державну таємницю.

Присягаю виконувати свої обов’язки в інтересах співвітчизників.

Присягаю ніколи не зрадити Українському народові!

http://www.youtube.com/watch?v=1K2XYAmzc3A

Į lietuvių kalbą vertė Ilma Baliukaitė.

Balandžio 3 dienos įvykiai

 

Broliai ir sesės, balandžio 3 dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

Rus_Ukr_takas1. Rusiška NTV televizija pranešė apie 25 RF teritorijoje sulaikytus Ukrainos piliečius, kurie esą ruošė teroristinius aktus Rostovo, Volgogrado, Tverės, Orlovo, Belgorodo srityse ir Kalmukijos bei Tatarstano respublikose.

Tarp sulaikytųjų atseit yra „Dešiniojo sektoriaus“ aktyvistų, kurie „patvirtino gavę Ukrainos saugumo tarnybos atstovų instrukcijas“.

Galim, kaip įpratę, pasijuokti ir pamiršti – maža ką paisto PutinTV. Bet iš tikro juokai menki: po Ukrainos „banderizacijos“ mus bando apkaltinti tiesioginiu teroro aktų organizavimu, vadovaujant Ukrainos saugumo tarnybai.

Ir taip elgiasi Rusija, kurios kariai Kryme veikė kaip banditai be skiriamųjų ženklų ir priklausomybės valstybei nurodymo, t.y. kaip neteisėti kombatantai, grobė žmones ir kaip piratai grobė laivus. Teroristinė Rusija bando mus apkaltinti terorizmu!

Tai – labai pavojingas žaidimas. Tai, kad šias liguistas fantazijas patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, liudija jų užmojį. Tuo pačiu tai liudijimas, kad turime reikalų ne su eiliniu žiniasklaidos prasimanymu, o su Kremliaus operacija.

Negalime atmesti, kad Putinui gali šauti į galvą susprogdinti keletą daugiaaukščių Rusijos miestuose ir priskirti tai „Dešiniajam sektoriui“ bei Ukrainos saugumui. Pasaulio parama Ukrainai nuo to nepadidės – sunku bus po to įrodyti, kaip ten iš tikro.

2. Netikėtai gavome prastų žinių iš Baltarusijos. Nors atrodė, kad Lukašenka jau užtikrino jo šalį nebūsiant placdarmu Rusijai puolant Ukrainą.
Mūsų šaltiniai liudija, kad Baltarusijoje aktyviai skleidžiami gandai apie Ukrainos „banderizaciją“. Pasirodę socialiniuose tinkluose (aišku, kokios šalies provokatoriai tuos gandus paleido) pranešimai apie dažnai užpuldinėjamus baltarusių turistus paplito masiškai.

Tai anaiptol ne nekaltas dalykas. Pasak kai kurių šaltinių, keturios iš penkių stambiausių Baltarusijos turizmo agentūrų žymiai sumažino kelionių į Ukrainą skaičių. Gyventojai taip pat keičia požiūrį į ukrainiečius. Taigi, iš esmės Kremliaus augintiniai ruošia mums bombą Baltarusijoje.

Gerosios naujienos:

1. Kol Gynybos ministerija nosį krapštinėja, valstybinės svarbos uždavinius sprendžia savanoriai. Mūsų kariai ir jų šeimos vis tik evakuojamos iš Krymo.

Taigi, rytoj rytą Sevastopolio kursantai vis dėlto galės išvykti – jau paskirtas jų kelionės į žemyną laikas. Novoozerne savanorių pastangomis ši problema taip pat išspręsta.

O karinė žinyba tuo metu rimtai užsiėmusi pasaulinio masto problema – organizuoja įžymybių koncertus kariniuose daliniuose. Aš nesu prieš meną, prireikus ir pats galiu sudainuot bei pašokt, nors niekam nelinkiu to matyti. Tačiau šį kartą man sunku suprasti Gynybos ministerijos logiką.

2. Regionų partijoje – maištas. Dalis partijos skyrių reikalauja sušaukti neeilinį suvažiavimą ir atsižvelgti į visų regionų, ne tik trijų sričių, nuomones. Esą iš Dobkino toks pat kandidatas į prezidentus, kaip iš Janukovyčiaus oratorius ir pokštininkas.

Pagrindinius Dobkino pažadus mes girdėjome. Tai – iš esmės Rusijos reikalavimų vykdymas – visų pirma vadinamoji federalizacija. Labai gerai, jeigu eiliniai regionalai supranta, kad Ukrainai šiandien to reikia mažiausiai.

Nors, jei sąžiningai, Dobkinas ir be federalizacijos nepakartojamas.

3. „GfK Ukraine“ sociologinės apklausos duomenimis, pusė (48%) ukrainiečių palaiko Ukrainoje vasario mėnesį įvykusį valdžios pasikeitimą, 34% respondentų vertina jį neigiamai.

Ką gi, kažkada mes – tiksliau, mūsų lyderiai – apgailėtinai prapylė taikios Oranžinės revoliucijos laimėjimus. Neturime teisės taip pasielgti ir su antra revoliucija, kuri pareikalavo daugelio mūsų brolių gyvybių.

Nes, ko gero, trečios galimybės iš kolūkio tapti europietiška valstybe mes jau neturėsime.

Kovo 29 dienos įvykiai

cropped-ukrainos_veliava_kvieciai.jpgDmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, kovo 29 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogybės:

1. Maskva bando išdurti dėl mūsų ginkluotės ir karinės technikos Kryme.

Kaip jau žinoma, anksčiau Putinas triukšmingai pareiškė, kad Ukrainai bus grąžinta tų dalinių ginkluotė, kurie liko ištikimi Kijevui. Šiandien mes bandėme išsiaiškinti Ukrainos gynybos ministerijoje, kokius variantus iš tikrųjų siūlo Kremlius.

Mes juk puikiai žinome, kad negalima tikėti nė vienu Putino žodžiu. Taip ir atsitiko. Formaliai Kryme nėra nei vieno mūsų dalinio, kurio visi kariai būtų perėję į priešo pusę. Kaip nėra ir tokio, kuriame visi būtų likę ištikimi Ukrainos priesaikai. T. y., jei tikėtume Putino žodžiais, Ukrainai galima atiduoti visą ginkluotę. O galima ir nieko neatiduoti.

Neoficialiuose pokalbiuose rusų karinė vadovybė siūlo mūsiškiams nesiekti neįmanomo. Atseit, atiduosim nereikalingą metalo laužą, o sau pasiliksime daugmaž veikiančią ir vertingą ginkluotę. Na, o po to Maskva giedos giesmelę, kad viską atliko sąžiningai. Grynas maskvietiškas „lochotronas“.

2. Vengrai Užkarpatėje reikalauja „kultūrinės autonomijos“. 39 vengrų organizacijos Ukrainos valdžiai iškėlė „lygiateisiškumo visuose lygmenyse“ reikalavimą (tiesa, nepateikė faktų, kas ir kur juos engia). O svarbiausia – reikalauja „pripažinti dvigubos pilietybės institutą“. Kreipimąsi šiandien vakare paskelbė Užkarpatės žiniasklaida.

Tai panašu į peilio smūgį į nugarą. Šalyje, kurioje separatizmas šiandien – mirtina liga, reikalauti dvigubos pilietybės gali tiktai provokatorius. Aš tuo esu giliai įsitikinęs.

Geros naujienos:

1. Pirmą kartą nuo invazijos pradžios mes truputį ramiau atsikvėpėm. Maskva ne tik karštai įtikinėja, kad nesiruošia veržtis toliau į Ukrainą, bet ir atitraukė kai kuriuos dalinius nuo sienų.
Ar tai buvo pagarsėjusio Putino ir Obamos pokalbio rezultatas? Nežinau.

Bet šį rytą konstatavome, kad prie mūsų sienos liko 10 000 rusų karių. Tai visiškai ne priežastis atsipalaiduoti: nemažos priešo jėgos iš RF gilumos gali patekti į Ukrainos teritoriją vos per kelias valandas.

Tuo labiau, kad „dalinių atitraukimą“ reikia priimti kaip nuoseklius manevrus. Kariniai vienetai gali judėti ir palei siena, ir prie jos priartėdami ar nutoldami. Tai reiškia – jei šiandien vakare prie pat sienų rusų karių ne taip jau ir daug, tai rytoj ryte jų gali būti daugiau, nei pastarąjį mėnesį.

Bet vis vien, šiandien mes užfiksavome pačią mažiausią pajėgų koncentraciją. Tai jau šis tas.

2. Baltarusija nebus įsiveržimo į Ukrainą placdarmu.
Šiandien ryte, pateikdami priešo įsiveržimo pajėgų apžvalgą, mes sąmoningai nepaminėjome tų priešo pajėgų grupių, kurios yra Baltarusijoje. Tai buvo padaryta po mūsų konsultacijų su Ukrainos valstybės struktūromis.

Vėliau Turčinovas po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Lukašenko visiškai oficialiai patvirtino šį teiginį. Baltarusija tvirtina, kad iš jos teritorijos įsiveržimo nebus.

Mes neprieštaraujame, bet situacijos sekti nenustojame. Sunku tikėti Lukašenko, kuris prieš tai pripažino Krymo aneksiją.

3. Jaceniukas įtikinėja, kad Ukraina 2014 gaus 13,5 milijardų JAV dolerių kredito lėšų. Taip pat planuojamas gynybos pramonės komplekso modernizavimas.

Šie skaičiai netgi labai optimistiški. Tiesa, čia kyla du klausimai. Pirma, dar neaišku, kiek šių lėšų išvogs. Klausimas nėra nepagrįstas, nes prie valdžios svertų vis daugiau tų žmonių, kurie anksčiau sąžiningumu ir nesavanaudiškumu nepasižymėjo.
Antra, mes kol kas nematome iš tikrųjų įspūdingo Ukrainos valdžios plano kaip modernizuoti ūkį. Tuo tarpu kreditų suvalgymas užuot investavus į ateitį – tai kelias į prarają. Mes ir taip šiuo keliu ėjome neįsivaizduojamai ilgai.

Jei kalbėsime apie gynybos pramonę, tai šiandien paaiškėjo, kad Ukrainos valstybinis koncernas “Ukroboronprom” nutraukė ginklų tiekimą Rusijos Federacijai.

Pagaliau. Nes susidarė įspūdis, kad mes ir toliau padėsime Maskvai mus užkariauti, ją ginkluodami. Bet, nors ir po truputį, Kijevo absurdo teatras apie Putino įsiveržimą visgi panašėja į adekvačią reakciją. Duok Dieve!

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Dmitry Tymchuk

2014 m. kovo 25 d., 09:38 ·

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“ analizė

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Taigi, rusų specialios Krymo aneksijos operacijos pirma dalis baigėsi. Visos pasakos apie tai, kad sprendimas ginti „tėvynainius“ Putinui kilo spontaniškai, sukelia tik ironišką pašaipą. 2008 metais, kaip žinia, Gruzija taip pat „užklupo Rusiją netikėtai“, kaip ir:
– rusų kariniai daliniai, tik dėl visiško atsitiktinumo likę prie Gruzijos sienų po „Kaukazas 2008“ mokymų;
– Juodosios jūros laivyno laivai, iš anksto išplaukę iš Sevastopolio link Gruzijos krantų;
– Generalinio štabo Vyriausioji operatyvinė valdyba ir Vyriausioji Organizacinė- mobilizacinė valdyba, kurios aktyviai bandė sukurti beprasmio persikėlimo į naują vietą regimybę;
– „daugelis karininkų, kurie tik iš rytinių žinių laidų sužinojo apie tai, kad Gruzija pradėjo karinę operaciją prieš Pietų Osetiją“.
Tokias pasakas mums 2008 metais pasakojo Maskolijos žmonės, kuriems NIEKADA ESANT BЕТ КOKIOMS APLINKYBĖMS TIKĖTI NEGALIMA.
Taip ir 2014 metais rusų daliniai visiškai pateisinamai buvo permesti į Soči ( iš kur Krymas ranka pasiekiamas) Olimpinių žaidynių saugumui užtikrinti . O po to prasidėjo rusakalbių gyventojų Kryme saugumo užtikrinimas. Po to Ukrainos karinių dalinių saugumo užtikrinimas. Pastarosios keletas dienų baigėsi „aistringu“ kelių karinių dalinių vadų saugumo užtikrinimu.

Jėgų išdėstymas

Krymas
Dabar Krymo teritorijoje yra virš 30 tūkst. rusų okupantų (virš 22 tūkst. kariškių plius kazokai), plius Juodosios jūros laivyno ir per paskutį mėnesį iš kontinentinės Rusijos permesta ginkluotė ir karinė technika.
Be to, okupantų pusėje – Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos, o nuo neseniai ir dalis kariškių iš Ukrainos karinių jūrų pajėgų.
Perbėgėliai ( pirmoje eilėje Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos atstovai), turintys ukrainietiškus pasus, gali būti panaudoti „savo meilės Rusijai išpirkimui“ krauju – t. y., gali būti panaudoti provokacijų pietrytinėse srityse organizavimui ir vykdymui.„Informacinio pasipriešinimo“ grupė yra skelbusi informaciją ( ją jau patvirtino Ukrainos jėgos struktūros), kad tokie „kazokėliai“ jau permetami nedidelėmis grupėmis kartu su profesionaliais diversantais užnugarį, panašiai, kaip tai praktikavo vokiečių nacistai.
Be to, Krymo pasų staluose yra pakankamai tuščių ukrainietiškų dokumentų, kurie gali būti išrašyti rusų specnazo kariškiams, permetamiems į žemyninę Ukrainos teritoriją, t.t., per jūrą.

Rytinės sienos
Prie Ukrainos rytinių sienų sutelkta apie 70 tūkst. potencialių okupantų, o taip pat,kaip skelbėme vakar:
šarvuota technika (tankai ir BTR) – apie 700 vnt.;
atakos malūnsparnių ir karinių lėktuvų – apie 240 vnt.;
įvairių kalibrų artilerinių sistemų- apie 150 vnt.
reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – iki 100 vnt.

Padniestrės Moldavijos Respublika
Padniestrės teritorijoje Rusija toliau didina karių grupuotę savo kariškių ( pastaruoju metu permesta iki 700 specialiosios paskirties kariškių) ir PMR gyventojų sąskaita.
Be to, čia dislokuota rusų kariuomenės Padniestrėje operatyvinė grupė.
Šiuo metu nepripažintos respublikos teritorijoje vyksta vietinės valdžios organizuoti kariniai mokymai.

Baltarusija
Putinas tęsia spaudimą Lukašenkai, versdamas jį dalyvauti karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Batka kol kas visaip spyriojasi, tačiau karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pratybos jau vyksta.

Išvada
Hitleris žadėjo, kad nepuls Prancūzijos ir SSSR. Putinas žadėjo, kad nepuls Ukrainos. Rusų generolai ir admirolai žadėjo karinių dalinių Kryme vadams, kad viskas spręsis taikiu būdu.
Rezultate mes turime rusų FSB užgrobtus įkaitais Ukrainos jūrų pajėgų vado pavaduotoją kranto gynybai – kranto gynybos dalinių valdybos viršininką generolą-majorą I. Vorončenką, Belbeko garnizono vadą pulkininką J. Mamčiurą ir karinio dalinio A4398 vadą antro rango kapitoną V. Demjanenką.
Ukrainos aukščiausioji vadovybė toliau snarglėjasi. Tikriausiai draugas Teniuchas net nesusiprotėjo susisiekti su kuo nors iš NATO šalių karinių vadovų, kad jie paspaustų Rusiją ir padėtų ištraukti iš FSB letenų dalinių vadus.
Tikėsimės, kad Ukrainos diplomatai JTO Generalinėje asamblėjoje kovo 27 dieną iškels klausimą apie rusų neonacistų grobiamus ir kankinamus Ukrainos karinių pajėgų kariškius.

Žiniai:
Ukrainos kariškių vertimo susigyventi su Rusija metu į mūsiškių klausimus apie tai, kur yra pagrobti dalinių vadai, „žali žmogeliukai“ seka pasakas, kad juos pagrobė Ukrainos karinės prokuratūros (!) atstovai ir, kaip Tėvynės išdavikus, išsiuntė į Kijevą.
Kremliuje įsitikinę: esant tokioms palankioms aplinkybėms klientą reiki imti dar „šiltą“ ( ypač įvertinant Kijevo realių priemonių grėsmės neutralizavimui ypatinga neefektyvumą). Kaip minimumą pusę (pagal Dnieprą), kartus su Padniestre ir Gagauzija. Būtent tokį veiksmų planą ir numato RF karinių pajėgų generalinio štabo planas „Omega“. Likusi Ukrainos dalis, likusi be priėjimo prie jūros ir pramonės pajėgumų pati atšliauš ant kelių į kibų vyresniojo brolio glėbį.
O Europa? Sprendžiant pagal paskutinius įžūlius rusų diplomatų pareiškimus, juos mažiausiai jaudina Europos, sėdinčios ant rusų naftos-dujų „adatos“ ir išgyvenančios ne per geriausius laikus, nuomonė. Nors tai gali taip pat būti žaidimas nervais.
Paskutinis Timošenkos pokalbio su Šufričium „apie kacapus, kuriuos reikia murdyti išvietėje“ nutekinimas gali liudyti apie perėjimą į konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos politinę fazę.

Tikslai
Iš tokių rusų dokumentų kaip RF Karo doktrina seka, kad NATO yra pagrindinė grėsmė Rusijos saugumui. Ukrainos bendradarbiavimo su ES intensyvėjimas putiniškoje vadovybėje suprantamas kaip nacionalinio saugumo grėsmė Neonacistinei Federacijai, t. y., Rusijai, nes kaip mūsų šalies eurointegracinės politikos pasekmė gali tapti jos narystė NATO.
Yra grėsmių Putinui ir šalies viduje.
„Didžioji Rusija“ greitu laiku dėl objektyvių priežasčių gali tapti musulmoniška šalimi. Gi tada „rusų pasaulio“ idėją teks atmesti ir pradėti vystyti „musulmoniško pasaulio“ idėją. Bet tai ne rusiška istorija.
Greta to, viena iš pagrindinių Rusijos problemų yra netolygus gyventojų pasiskirstymas. Štai Maskvoje gyvena apie 1/10 šalies gyventojų. Tuo tarpu į Tolimuosius Rytus seniai ir įdėmiai žvilgčioja Kinija. Ir kol Rusijoje džiaugiamasi tyliu chaniečių (kiniečių) susitaikymu su Krymo aneksija, Pekine jau dairomasi į rusų žemes Tolimuosiuose Rytuose.
Putinas suvokia šią problemą ir bando visaip privilioti į Sibirą savo tėvynainius, tačiau šie atkakliai nenori gyventi greta kiniečių, tigrų ir Usurijos fazanų.
Belieka Ukraina, kuri tiek caro, tiek ir SSSR laikais tiekė darbo jėgą į Sibirą ir Tolimuosius Rytus įsisavinti „didžiosios tėvynės“ platybes. Kremlius įsitikinęs, kad be agresijos prieš „banderišką“ Ukrainą ir „tautiečių išlaisvinimo“ neįmanoma sutelkti Rusijos visuomenės, kaip ir apskritai negalima konsoliduoti „rusų pasaulio“ . Plius galinga Ukrainos pramonės bazė. Ir Putinas eina čia.