Tag: BM-21 Grad

Apie paliaubų pabaigą

Dmitry Tymchuk

Ukrainos Prezidentas turėjo du pasirinkimo variantus: pirmąjį – pratęsti ATO aktyviąją fazę, ir antrąjį – neteisingąjį. Ukrainos laimei, jis pasirinko pirmąjį.

PorosenkoPranesimasKiekviena paliaubų diena, kad ir kokią didelę politinę reikšmę jos turėjo, buvo išnaudojama teroristų karinėms pozicijoms stiprinti, ir tai buvo daroma – ne pačiu didžiausiu mastu, bet pakankamai pastebimai. Didindami savo kovinį potencialą pasinaudojant iš Rusijos siunčiamais samdiniais ir ginkluote (taip pat ir sunkiąja kovine technika), smogikai gavo unikalią galimybę ir praktiškai idealias sąlygas užsiimti savo grupių tarpusavio veiksmų suderinamumo gerinimu.

Rusijoje buvo vykdomas sunkiosios karinės technikos ekipažų ir artileristų grupių (įskaitant ir raketų paleidimo sistemą „GRAD“) formavimas. Tačiau netgi ir surinkus patyrusius samdinius, tose grupėse nebuvo vykdomi jokie veiksmai, galintys pagerinti jų veiksmų suderinamumą. Ir tai ženkliai mažino tokių grupių kovinio pasirengimo lygį.

„Paliaubų“ Donbase metu, kurių, beje, laikėsi tik ATO vykdančios jėgos struktūros, teroristai gavo puikią galimybę dirbti siekiant geresnio tarpusavio veiksmų suderinamumo – iš vienos pusės, karo sąlygomis, ir kitos pusės – esant minimaliai nuostolių rizikai.
Paliaubų tęsimas būtų leidęs teroristams ženkliai pakelti savo grupių karinio pasirengimo lygį, toliau vykdyti veiklą stiprinant pozicijas savo įsitvirtinimo taškuose, taip pat vykdyti visus kitus veiksmus, rengiantis tolesniam pasipriešinimui.

Tuo, kad jie net negalvojo apie jokį taikų dialogą, mes jau pilnai įsitikinome. Daugiau nei 100 teroristų išpuolių per 10 „paliaubų“ dienų, 27 žuvę mūsų vaikinai – štai „taika“ pagal Putino ir jo vasalų Donbase supratimą.

Šalia viso šito, Rusija sutelkė visas pastangas, kad užtikrinti idealias sąlygas rengiant jos kontroliuojamus teroristus tolesnei konflikto Donbase eskalacijai. Siekiant priversti Kijevą pratęsti paliaubas, Kremlius ėmė žadėti kažkokias priemones dėl Rusijos sienos su Ukraina apsaugos stiprinimo (Putinas paskelbė, kad įleis ESBO stebėtojus į pasienio punktus _iš Rusijos pusės_ – red. papild.)

Ir tai – po to, kai iš Rusijos į Ukrainą ilgą laiką nenutrūkstamu srautu keliavo samdiniai ir buvo tiekiami ginklai. Kas gi trukdė Putinui, jeigu jis iš tiesų būtų suinteresuotas taika, duoti tokius pažadus (ir, svarbiausia, pradėti veikti) ne birželio 30 – ąją, paliaubų pabaigos dieną, o prieš dešimt dienų, kuomet paliaubos tik buvo prasidėję? Tik tada galima būtų buvę kalbėti apie Rusijos siekimą užgesinti tą gaisrą, kurį ji taip sėkmingai kursto.

Todėl traukinys jau nuvažiavo. Rusija ir jos banditai Ukrainoje turėjo puikią galimybę sudėti ginklus ir eiti link taikaus dialogo su Kijevu. Jie tą galimybę kategoriškai atmetė.

Ukraina privalo gintis, tą ji ir daro. Tai jos šventa teisė. Niekas labiau neprovokuoja smurto, kaip nesugebėjimo jam pasipriešinti demonstravimas. Jeigu Ukraina nori išgyventi – ji turi veikti. Kitų variantų nėra.

Vertė: Milda Petrokaite

Birželio 20 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 20-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Paskelbta ATO pauzė savaitei. Apie tai pareiškė Prezidentas P. Porošenko.

Mes žinome, kad tai – labai rimtas politinis žingsnis. Mes suprantame, kad norima pasinaudoti galimybe sureguliuoti konfliktą Donbase su mažiausiu aukų skaičiumi. Mes žinome, kad sprendimas buvo tvirtinamas rimtai išanalizavus situaciją, įvertinus žvalgybos duomenis. Ir kad per praėjusią parą Ukrainos jėgos struktūros įvykdė labai sudėtingus (ir svarbiausia – gana sėkmingus) veiksmus uždarant sieną.

Porošenko Donbase

P. Porošenko Donbase

Tačiau siena vis dar ne „po spyna“. Ir galime tik nuspėti, kad tokiomis sąlygomis ugnies nutraukimą diktuoja aplinkybės, apie kurias informacijos mes neturime. Labai norisi tikėti, kad Ukrainos Prezidentas žino, ką daro.

2. Per praėjusią parą į Ukrainą iš Rusijos teritorijos įsibrovė nauji tankai, šarvuotieji transporteriai ir reaktyvinės salvinės kovos mašinos „Grad“.

Komentarai nereikalingi. Kiekvienas toks kovinis vienetas – tai naujos provokacijos ir nauji mūšiai. Šiandien smogikai turi ne mažiau kaip 6 „Grad“ įrenginius – pakankamai, kad galėtų surengti lokalų armagedoną.

Tuo pačiu metu teroristų lyderiai pažadėjo paversti Donbasą Stalingradu.

Mes neabejojame, kad Putinas ir jo šuneliai prakiš Donbaso Stalingradą lygiai taip pat, kaip jų dvasinis vadovas Hitleris prakišo 1943-aisiais. Bet tai – naujos mūsų brolių kraujo upės.

3. Ukrainos Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Ukrainos Antimonopolinį komitetą dėl neteisėto kariuomenei skirtų neperšaunamų liemenių pirkimo pristabdymo.

Užnugaryje kur nebakstelėsi – visur keistenybės, ženkliai atsiduodančios išdavyste ir sabotažu. Galbūt laikas kaltuosius pakabinti už vienos vietos miestų maidanuose? Nehumaniška, bet, žiūrėk, norinčių trukdyti ATO iš karto stipriai sumažėtų.

Gerosios naujienos:

1. Jei nepaisysim sienos problemų (nors vien tik tai suniveliuoja daugelį pliusų, ką jau čia slėpti), ATO pajėgos lokalizavo užkrato židinį.

Iš esmės, teroristai blokuoti atskiroje teritorijoje – kai kuriuose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose.

2. Slovjansko gyventojų delegacija kreipėsi į teroristų vadeivą reikalaudami išsinešdinti iš miesto. Girkinas kategoriškai atsisakė.

Tai, kad taikiems Donbaso gyventojams teroristai – galvos skausmas ir ašaka gerklėje, yra visiems žinoma. Bet apie tai vakar žmonės kalbėjo pašnibždomis. Šiandien apie tai jau kalba garsiai. Nors puikiai supranta, kad smogikai už tokius dalykus gali ir sušaudyti.

Beje, Luhanske platinami lankstinukai, kuriuose miesto gyventojai irgi prašo teroristų ir diversantų pasišalinti iš miesto ir nesislėpti už taikių gyventojų nugarų.

Tegul šis balsas skamba garsiau. Ir Ukrainos vadovybė, ir Ukrainos visuomenė, įskaitant Donbaso gyventojus, svajoja tik apie taiką. Kraujo trokšta tik teroristai ir jų šeimininkai Kremliuje. Pasaulis turi apie tai žinoti.

3. „Dolžanskio“ rajone jėgos struktūros, atgaudamos sienos kontrolę, vykdė ten šeimininkavusių teroristų atkirtimą nuo patikros punkto. Tarp smogikėlių, pasirodo, buvo ir Rusijos samdiniai, ėmę šaudyti iš minosvaidžių. Sumaištyje buvo sužeistas Rusijos muitininkas.

Maskva iš karto sukruto. Kaip mat į „Dolžanską“ atvyko ponai iš RF Tardymo komiteto, – „apžiūrėti ir fiksuoti Rusijos teritorijos apšaudymo įrodymus“. Jaučiu, smarvės ir snargliavimosi bus nemažai.

Pradžiai tiems dėdėms vertėtų pasiaiškinti, kokį velnią ten iš viso veikė rusų muitininkas, jei Ukrainos patikros punktas uždarytas, o Rusija jį turėjo uždaryti savo pusėje?

Bet jei tie vyručiai nusprendė pažaisti glaudų bendradarbiavimą su teroristais, tegul srebia. Jei Rusijos muitininkai-pasieniečiai-kariškiai žus nuo ginklų, kuriuos Putinas tonomis permetinėja smogikams – nematau tame tragedijos. Už ką kovojom…(ant to ir pasimovėm).

Birželio 19 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 19-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Rusija jau neslepia, kad permeta kariuomenę prie Ukrainos sienos.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad kariuomenė į Rostovo ir Belgorodo sritis permetama „dėl pratybų“, kurios rengiamos neva tai dėl ATO suaktyvėjimo.

Kremliui maža skandinti kraujyje Donbasą savo samdinių rankomis. Jam reikia dar spausti mums smegenis savo įsiveržimo grėsme.

2. Per „Dolžanskij“ pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau juda samdinių ir ginklų srautas. Šiandien įvažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuotos ne mažiau kaip trys salvinės ugnies reaktyvinės sistemos „Grad“.

Ir tai vyksta nepaisant to, kai dar šiandien RF Valstybės dūmoje Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, paklaustas „Ar Rusijos Gynybos ministerija teiks pagalbą Donecko ir Luhansko respublikoms?“, atsakė: „Ne“.

Meluojanti išpera. Kaip ir jo šeimininkas Putinas.

Beje, pati Rusijos Valstybės dūma – taip pat nepataisomų niekšų gauja. Šiandien Valstybės dūmos deputatas V. Vodolackis pareiškė, kad niekas nelaiko smogikais Rusijos kazokų, pasiųstų ir Rusijos į Ukrainą. Atseit, Donecko ir Luhansko sritys buvo „neteisėtai aneksuotos“ SSRS laikais Ukrainos naudai, ir atėjo laikas jas susigrąžinti.

3. Tebesitęsia neaiškios istorijos apie savanorių dalinius – šį kartą apie Kijevo 12-jį teritorinės gynybos batalioną. Problemos tos pačios – nėra amunicijos, įrangos, neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Visi šie klausimai turi būti užduodami Gynybos ministerijos vadovybei. Ir turi būti operatyviai sprendžiami.

Bet prisiminkime, kad nutarimas dėl teritorinių batalionų numato ir tam tikrą vietos valdžios dalyvavimą jų kūrime ir aprūpinime (todėl tie batalionai ir vadinami „teritoriniais“). Tuo tarpu sričių, kuriose vietos valdžia iš viso dalyvauja procese – vos keletas.

Mane domina klausimas: kodėl niekas neužduoda klausimų? Kodėl nereiškia pretenzijų? Tai nesuprantama. Gali būti, kad jeigu vietos valdžios atstovai bent jau dėl padorumo užsiimtu šiuo darbu, tai ir problemų būtų mažiau?

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos daliniai išlaisvino nuo teroristų Jampolį ir Kirovską prie Donecko srities miesto Krasnyj Liman. Perimta tilto per Šiaurės Doneco upę kontrolė.

Tokiu būdu pagaliau (po kelių savaičių!) visiškai blokuotas Slovjanskas.

Iš mažų pergalių gimsta viena didelė.

2. Aukščiausioji Rada nutarė atiduoti Ginkluotosioms pajėgoms pinigus, kurie buvo sutaupyti Prezidento rinkimų metu (kadangi užteko vieno rinkimų turo, liko 600 mln. hrivinų).

Tai labai šaunu.

Bet yra vienas „bet“. Kaip tik šiandien liaudies deputatai išklausė už uždarų durų mūsų tiekimo atstovus – šie bandė paaiškinti, kodėl taip nusikalstamai lėtai įsisavinamos papildomos armijai skiriamos lėšos (o taip pat piliečių suaukotosios).

Situacija piktinanti. Gynybos ministerijos sąskaitose pinigų yra, ATO poreikiams specialiais įstatymais supaprastinta pirkimų procedūra, o tiekimo tarnybos laukia neaišku ko.

Aiškaus atsakymo kariniai valdininkai taip ir nepateikė. Pasiteisinimai „per mažai darbo jėgos“ ir „gamintojai nesusidoroja su užsakymais“ man nepanašūs į įtikinamus argumentus.

Rodosi, šie piliečiai, kas kad iš karinės žinybos, menkai susigaudo, kad kiekviena nupirkta neperšaunama liemenė gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Čia be asmeninės atsakomybės (ir nedelsiant!) neišsiversime.

Mes prašome, kad liaudies deputatų darbo grupė, kuri kuruoja šį klausimą, bendradarbiautų su „Informacinio pasipriešinimo“ grupe – mes pasirengę konsultacijoms skirti mūsų Karinių-politinių tyrimų centro karinius ekspertus. Pirmieji pokalbiai ta tema įvyko šiandien, su mumis bendradarbiaujama. Tikiuosi, kartu mes išsiaiškinsime situaciją ir priversime aprūpinimo darbuotojus pasijudinti.

3. Užkarpatės srityje Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė bylą Facebook vartotojui už kvietimą nuversti valstybės valdžią.

Socialinius tinklus laikas valyti. Tuo labiau, kad niekas nepanaikino 109 Baudžiamojo kodekso straipsnio (už veiksmus, siekiant užgrobti valstybės valdžią). Jei mėgėjai agituoti už priešą ir kiti kenkėjai perkels savo veiklą į švarią ir jaukią įkalinimo įstaigą (kaip mažą mylimos „laisvos“ Rusijos modeliuką), – jiems čia bus komfortiškiau, o visuomenėje – švariau.

Plius Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už terorizmo finansavimą. Bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų su turto konfiskavimu.

Čia viskas aišku. Bedantė valstybė nenugalės niekada. Ir jei Ukraina po truputį pradeda augintis dantis – tai neabejotina priežastis optimizmui.

Birželio 13 dienos suvestinė

Broliai ir sesės, birželio 13-osios apibendrinimas.

Blogybės:

1. Tapo aišku, kodėl tiek ilgai putinkanalai ir klaikraščiai suko dezinformaciją, kad ATO pajėgos neva nuolat naudoja reaktyvinės artilerijos sitemas BM-21 “Grad” operacijos zonoje, nors tokia įranga ATO zonoje Ukrainos jėgos struktūrų pusėje nebuvo pastebėta.

Šiandien teroristų grupė – samdiniai iš Kaukazo ir vietiniai smogikai – apšaudė Dobropolio daržovių bazę iš BM-21. Iš viso teroristai turi 3 tokius įtaisus. Be to, teroristai apsimetinėjo nacionaline gvardija. Nėra ribų ir Kremliaus cinizmui, planuojančiam ir vykdančiam tokias ciniškas operacijas, ir vietinių išgamų iš visokių “DNR” ir “LNR”, klusniai vykdančių Putino valią.

Juk, jeigu nesiimti skubių priemonių, rytoj vietoj daržovių bazės gali būti bet kas kita.

2. Šiandien Rusijos sraigtasparnis Mi-35 pažeidė Ukrainos sieną ir lydėjo koloną. Jis įskrido į mūsų teritoriją labai trumpam, bet glumina įvykio aplinkybės. Juk tai buvo mūsų karinė kolona. Mano supratimu, tai tiesiog įžūlumas. Bet jis galimas tik todėl, kad rusai netiki, jog mūsų jėgos struktūros galėtų efektyviai pasipriešinti. Deja, kaip matome, jų netikėjimas – pagrįstas.

3. Šiandien vienas mūsų politikos veikėjas pareiškė: “Armijai reikia vadų – didvyrių. Vakarykščiame mūšyje prie Sniežno didvyriškai pasirodė generolas Vitalijus Muženko. Jau ne pirmą kartą jis asmeniškai vedė į puolimą”.

Aš – už didvyrių populiarinimą. Bet visgi pripažinkime, kad jeigu generolas, dar ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (beje, iš tiesų jo vardas – Viktoras), asmeniškai veda kareivius į puolimą, tai mūsų armijai – galas.

Kareiviams vesti į puolimą yra skyrių – būrių – kuopų vadai. Jeigu generalinio štabo vado pavaduotojas ir vienas iš pagrindinių ATO “strategų” turi asmeniškai vesti karius į puolimą, tai reiškia: arba jo pavaldiniai absoliučiai netinkami, ir jis daro jų darbą, arba jam nėra ką veikti ATO štabe.

Ir vienu, ir kitu atveju, toks populiarinimas tampa abejotinu. Manau, kad konkrečiuose mūšiuose reikia parodyti didvyrius iš paprastų karių ir karininkų. O generolų tobulybes ir trūkumus reikia vertinti pagal ATO rezultatus.

Gerosios naujienos:

1. Aktyvioji ATO fazė Mariupolyje baigėsi sėkmingai. Mariupolis – vėl normalus miestas, o ne teroristų gyvatynas.

Mariupolis šiandien

Mariupolis šiandien

Jau antrojoje dienos dalyje, palaikomi personalo ir naudodami vietos bendrovių techniką, gyventojai ardė teroristų barikadas.

Norisi tikėti, kad jau greitai savo apibendrinimuose galėsiu pasveikinti visus su tuo, jog paskutinė teroristų barikada Donbase išardyta. Na o kol kas sveikinu su tuo, kuo mus pradžiugino jėgos struktūros Mariupolyje – tai labai svarbi ir įtikinama pergalė.

2. Rusijos sienos blokavimo operacija tęsiasi ir, nors problemų išvengti nepavyksta, ji vykdoma gan sėkmingai.

Jėgos struktūrų prašymu nepateikiame šių veiksmų smulkmenų – pranešame skurdžiai ir tik įvykus faktui. Prašome mus suprasti. Jeigu visa tai, ką sugalvojo jėgos struktūros bus įvykdyta – tai bus labai svarbus žingsnis tam, kad ATO baigtųsi sėkmingai.

3. Teroristinės organizacijos „DNR“ vadeiva D. Pušilinas Rusijos televizijos kanalo eteryje šiandien papasakojo, kad gyvena it svirplys už krosnies Maskvoje ir iš ten neketina lįsti, nepaisant jokių viliotinių.

Jei pabėgusi svarbiausia žiurkė neketina grįžti į laivą – tai patikimas požymis, kad laivas savo jau atplaukiojo. Būtų gerai, kad tai suprastų ir likusios žiurkės.

Tas pat pasakų didvyris Pušilinas apkaltino Ukrainos žvalgybą, esą, ji pasikėsino į jo gyvybę. Neva tai, vakar prie Donecko apskrities vyriausiojo administracijos pastato sprogęs „Газель“ mikroautobusas – specialiųjų tarnybų darbas. Apie tai, kad apie Pušilino pabėgimą į Rusiją anksčiau nepranešė tik pačios tingiausios žiniasklaidos priemonės – jis nesusimąstė. Arba, matomai, pasikuklino prisipažinti, kad dėl prigimtinio bukumo jo sėbrai iš „DNR“ sprogdina patys save.

4. Pradžiugino ir Dnepropetrovsko gubernatoriaus I. Kolomojskio mintis pastatyti bene 1900 kilometrų ilgio sieną per visą ribą su Rusija. Sienos statybą p. Kolomojskis pasiryžęs apmokėti iš savo lėšų.

Tokių pasiūlymų psichologinis efektas tiesiog stebuklingas. Na o praktinė jų reikšmė – diskusijų objektas. Taip, suprantama, sieną su Rusiją reikia užrakinti. Bet be inžinerinių statinių – svarbūs ir sienos apsaugos būdai bei formos. Nes juk, jei bus tik siena, kurią bet kurioje vietoje galima pralaužti ir laisvai prasmukti į Ukrainą – niekas nesureaguos.

O tai reiškia, kad svarbiausiu tampa klausimas apie esminę sienos apsaugos tarnybos reformą. Neišvengiamai teks stiprinti pasienio apsaugos padalinius, iš naujo kurti motorizuotas manevringas grupes, skirti pasieniečiams ne tik žvalgybos bet ir kovinę aviaciją, užtikrinti glaudžius ryšius su kariuomenės struktūromis dislokuotomis pasienio zonoje.

O taip pat, negailestingai kovoti su korupcija valstybės sienos apsaugos tarnyboje – tai užkratas, nuo kurio neišgelbės jokios sienos.