Birželio 13 dienos suvestinė

Broliai ir sesės, birželio 13-osios apibendrinimas.

Blogybės:

1. Tapo aišku, kodėl tiek ilgai putinkanalai ir klaikraščiai suko dezinformaciją, kad ATO pajėgos neva nuolat naudoja reaktyvinės artilerijos sitemas BM-21 “Grad” operacijos zonoje, nors tokia įranga ATO zonoje Ukrainos jėgos struktūrų pusėje nebuvo pastebėta.

Šiandien teroristų grupė – samdiniai iš Kaukazo ir vietiniai smogikai – apšaudė Dobropolio daržovių bazę iš BM-21. Iš viso teroristai turi 3 tokius įtaisus. Be to, teroristai apsimetinėjo nacionaline gvardija. Nėra ribų ir Kremliaus cinizmui, planuojančiam ir vykdančiam tokias ciniškas operacijas, ir vietinių išgamų iš visokių “DNR” ir “LNR”, klusniai vykdančių Putino valią.

Juk, jeigu nesiimti skubių priemonių, rytoj vietoj daržovių bazės gali būti bet kas kita.

2. Šiandien Rusijos sraigtasparnis Mi-35 pažeidė Ukrainos sieną ir lydėjo koloną. Jis įskrido į mūsų teritoriją labai trumpam, bet glumina įvykio aplinkybės. Juk tai buvo mūsų karinė kolona. Mano supratimu, tai tiesiog įžūlumas. Bet jis galimas tik todėl, kad rusai netiki, jog mūsų jėgos struktūros galėtų efektyviai pasipriešinti. Deja, kaip matome, jų netikėjimas – pagrįstas.

3. Šiandien vienas mūsų politikos veikėjas pareiškė: “Armijai reikia vadų – didvyrių. Vakarykščiame mūšyje prie Sniežno didvyriškai pasirodė generolas Vitalijus Muženko. Jau ne pirmą kartą jis asmeniškai vedė į puolimą”.

Aš – už didvyrių populiarinimą. Bet visgi pripažinkime, kad jeigu generolas, dar ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (beje, iš tiesų jo vardas – Viktoras), asmeniškai veda kareivius į puolimą, tai mūsų armijai – galas.

Kareiviams vesti į puolimą yra skyrių – būrių – kuopų vadai. Jeigu generalinio štabo vado pavaduotojas ir vienas iš pagrindinių ATO “strategų” turi asmeniškai vesti karius į puolimą, tai reiškia: arba jo pavaldiniai absoliučiai netinkami, ir jis daro jų darbą, arba jam nėra ką veikti ATO štabe.

Ir vienu, ir kitu atveju, toks populiarinimas tampa abejotinu. Manau, kad konkrečiuose mūšiuose reikia parodyti didvyrius iš paprastų karių ir karininkų. O generolų tobulybes ir trūkumus reikia vertinti pagal ATO rezultatus.

Gerosios naujienos:

1. Aktyvioji ATO fazė Mariupolyje baigėsi sėkmingai. Mariupolis – vėl normalus miestas, o ne teroristų gyvatynas.

Mariupolis šiandien

Mariupolis šiandien

Jau antrojoje dienos dalyje, palaikomi personalo ir naudodami vietos bendrovių techniką, gyventojai ardė teroristų barikadas.

Norisi tikėti, kad jau greitai savo apibendrinimuose galėsiu pasveikinti visus su tuo, jog paskutinė teroristų barikada Donbase išardyta. Na o kol kas sveikinu su tuo, kuo mus pradžiugino jėgos struktūros Mariupolyje – tai labai svarbi ir įtikinama pergalė.

2. Rusijos sienos blokavimo operacija tęsiasi ir, nors problemų išvengti nepavyksta, ji vykdoma gan sėkmingai.

Jėgos struktūrų prašymu nepateikiame šių veiksmų smulkmenų – pranešame skurdžiai ir tik įvykus faktui. Prašome mus suprasti. Jeigu visa tai, ką sugalvojo jėgos struktūros bus įvykdyta – tai bus labai svarbus žingsnis tam, kad ATO baigtųsi sėkmingai.

3. Teroristinės organizacijos „DNR“ vadeiva D. Pušilinas Rusijos televizijos kanalo eteryje šiandien papasakojo, kad gyvena it svirplys už krosnies Maskvoje ir iš ten neketina lįsti, nepaisant jokių viliotinių.

Jei pabėgusi svarbiausia žiurkė neketina grįžti į laivą – tai patikimas požymis, kad laivas savo jau atplaukiojo. Būtų gerai, kad tai suprastų ir likusios žiurkės.

Tas pat pasakų didvyris Pušilinas apkaltino Ukrainos žvalgybą, esą, ji pasikėsino į jo gyvybę. Neva tai, vakar prie Donecko apskrities vyriausiojo administracijos pastato sprogęs „Газель“ mikroautobusas – specialiųjų tarnybų darbas. Apie tai, kad apie Pušilino pabėgimą į Rusiją anksčiau nepranešė tik pačios tingiausios žiniasklaidos priemonės – jis nesusimąstė. Arba, matomai, pasikuklino prisipažinti, kad dėl prigimtinio bukumo jo sėbrai iš „DNR“ sprogdina patys save.

4. Pradžiugino ir Dnepropetrovsko gubernatoriaus I. Kolomojskio mintis pastatyti bene 1900 kilometrų ilgio sieną per visą ribą su Rusija. Sienos statybą p. Kolomojskis pasiryžęs apmokėti iš savo lėšų.

Tokių pasiūlymų psichologinis efektas tiesiog stebuklingas. Na o praktinė jų reikšmė – diskusijų objektas. Taip, suprantama, sieną su Rusiją reikia užrakinti. Bet be inžinerinių statinių – svarbūs ir sienos apsaugos būdai bei formos. Nes juk, jei bus tik siena, kurią bet kurioje vietoje galima pralaužti ir laisvai prasmukti į Ukrainą – niekas nesureaguos.

O tai reiškia, kad svarbiausiu tampa klausimas apie esminę sienos apsaugos tarnybos reformą. Neišvengiamai teks stiprinti pasienio apsaugos padalinius, iš naujo kurti motorizuotas manevringas grupes, skirti pasieniečiams ne tik žvalgybos bet ir kovinę aviaciją, užtikrinti glaudžius ryšius su kariuomenės struktūromis dislokuotomis pasienio zonoje.

O taip pat, negailestingai kovoti su korupcija valstybės sienos apsaugos tarnyboje – tai užkratas, nuo kurio neišgelbės jokios sienos.

Ukrainos Nacionalinės gvardijos kreipimasis

Skubus Nacionalinės gvardijos kreipimasis!

Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadovybė kategoriškai neigia žiniasklaidoje platinamą šmeižtą apie „kariškių dalyvavimą gegužės 9-ąją Mariupolyje šaudant taikius gyventojus“. Tokios ydingos ir ciniškos informacijos platinimo tikslas – karių diskreditacija, taip pat jų vaidmens kriminogeninės situacijos Mariupolyje stabilizavimo procesuose sumenkinimas, sąmoningas įtampos tarp miesto gyventojų kurstymas. Primename, kad Nacionalinės gvardijos kariai, rizikuodami savo gyvybėmis, antiteroristinės operacijos šalies rytuose metu daro viską, kad užkirstų kelią smurtui ir užtikrintų taiką miestų gatvėse. Pakartotinai prašome visuomenės supratingai atsižvelgti į kariškių veiksmus ir platinti tik oficialių šaltinių informaciją, neleidžiančią klaidingai vertinti įvykius.

video_fragmentas_pistoletas_molotovo_kokteilis

Filmuota video medžiaga rodo, kad kariškių užpuolikai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir Molotovo kokteiliais.

Šaltinis: http://vv.gov.ua/news.php?nid=4760&lang=ua

Dmitry Tymchuk: keletas žodžių Pergalės Dienai

dmitry_tymchukDmitry Tymchuk

Keletas žodžių Pergalės Dienai

Mano senelis, irgi Dmitrijus Tymčukas, kariavo artileristu. 1942 metais pateko į nelaisvę. 1944 metais po trečio bandymo pabėgo – jau iš „mirtininkų stovyklos“ netoli Drezdeno, į kurią pateko po antro bandymo pabėgti. Vengrijoje į Rytus besibraunantis mano senelis susitiko su atakuojančia II-jo Ukrainos fronto armija. Vėliau, kartu su I-jo Ukrainos fronto armija 1945-ais pasiekė Elbę. „Su ginklu rankose grįžau ten, iš kur pabėgau“,- juokaudavo senelis.

Tiesa tokia, kad Vengrijoje mano senelis pamatė visiškai kitokią Raudonąją armiją. Ne paniškai bėgančią nuo priešo, bet mokančią kovoti. Ne siaubo paralyžiuotą, o smogiančią triuškinančius smūgius. Pergalės armiją.

Skirtingai nei SSRS 41-ais, Ukraina 14-ųjų pradžioje neturėjo galingos armijos, daugelio tūkstančių tankų ir lėktuvų, kolosalaus parengto mobilizacinio rezervo ir neišsemiamų resursų.

Mes stojome į nepaskelbtą karą su Rusija, turėdami „parketinę“ armijos parodiją ir parsidavėlišką miliciją, kiaurai korumpuotą generalitetą ir atsakomybės nepripažįstančius vadus.

Bet šiandien apkasuose palei mūsų rytines sienas gimsta naujoji Ukrainos armija. Mūsų kareiviai ima pasitikėti savo ginklu ir jau moka juo naudotis. Jie pasiruošę sutikti agresorių.

Donbaso mūšiuose gimsta naujoji specialiosios paskirties milicija ir Nacionalinė gvardija.

Vadavietėse ir štabuose generolų-parazitų vietas pamažu užima žmonės, sugebantys daryti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Žmonės, turintys valios jėgą ir mylintys Ukrainą.

Pas mus, deja, dar ne 1944-ji. Bet jau ir ne 1941-ji. Per du mėnesius mes nuėjome kelią nuo 41-jų birželio 22 iki karščiausio Stalingrado mūšio 1943-jų žiemą, kai prasidėjo tos pačios – Pergalės Armijos gimimas.

Toliau neišvengiamai bus mūsų 1945-ji, ir mūsų gegužės 9.

Mūsų seneliai tikėjo, jog kovoja už savo liaudies ir savo šalies laisvę, ir jie nugalėjo. Mes žinome, jog kovojame už savo laisvę. Todėl mes taip pat nugalėsime. Kitų variantų nėra.

Su Švente Jus, mano broliai ir seserys! Su Pergalės diena!

Balandžio 30 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 30 įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Tęsiasi parodomasis administracinių pastatų grobimas Ukrainos rytuose.

Ukrainos VRM ataskaita: Donecko srityje separatistai iki šiandien užgrobė 15 administracinių pastatų. Tai vietos valdžios įstaigos, milicijos skyriai ir Ukrainos saugumo tarnybos padaliniai įvairiuose miestuose.

Taip pat Donecko srityje teroristai įrengia patikros postus ten, kur tik jiems šauna į galvą. Milicija stengiasi netrukdyti piliečių kuriamajam darbui. Ir tik prie Slovjansko jėgos struktūros reguliariai išardo tokius patikros postus, tačiau iš karto atsitraukia suteikdami separatistams galimybę sugrįžti į tarnybos atlikimo vietas.

Akivaizdu, kad šis įtraukiantis žaidimas teikia malonumą abejoms pusėms. Tačiau pašaliniam stebėtojui jis atrodo mažų mažiausia keistas.

Luhansko srityje tokio pobūdžio cirkas, panašu, tik pradeda įsisukti. Po vakarykščių įvykių Luhanske, šiandien srityje įsidėmėtinas administracijos pastatų užgrobimas Alčevske.

3. Valdžia tęsia kaltųjų dėl antiteroristinės operacijos žlugimo paieškas.

Po vakarykščio „Polišinelio paslapties“ paviešinimo – žiū, rytuose dauguma vietos jėgos struktūrų yra sabotuotojai ir išdavikai, šiandien valdžia jau ėmė kaltinti Ukrainos saugumo tarnybos specialiosios paskirties būrį, t.y. „Alfą“. Atseit, toji atsisakė vykdyti įsakymą, todėl „Alfos“ vadovybė jau nušalinta nuo tarnybinių pareigų vykdymo.

„Alfa“ pranešimą apie jos vadovybės nušalinimą jau paneigė.

Mes taip pat ištransliavome savo pranešimą apie šią situaciją. Mūsų duomenimis, įsakymo „Alfai“ niekas nedavė. Jei įsakymas vis dėlto buvo duotas – prašome nurodyti, kas ir kada jį davė. Tada bus galima kalbėti apie niekingą bailumą ir atsisakymą paklusti įsakymui. Kol kas visa tai panašu į „raganų medžioklę“.

Ir, manyčiau, vietoj visų tų kaltinimų, dėdės iš aukštųjų kabinetų galėtų pateikti daugiau duomenų apie tą įsakymą jėgos struktūroms, kuris iš tikrųjų buvo duotas. O būtent – jokiomis aplinkybėmis nenaudoti ginklo prieš žmones. Tačiau čia jokių komentarų mes, deja, negirdime. Ir kaip tokiomis sąlygomis reikėtų vesti „jėgos“ operacijas – niekas smulkiau nepaaiškina.

3. Rusijos kariuomenė tęsia didelio masto pratybas prie Ukrainos sienos.

Mes vis dar nepastebime kariuomenės skaičiaus augimo. Tačiau ir tų, kurie žaidžia slėpynių prie pat mūsų sienos, visai pakanka, kad rengiant kokį nors „referendumą“ kokiame nors Luhanske būtų „suteikta pagalba“.

Gerosios naujienos:

1. Gynybos ministerija paskelbė, kad imasi formuoti iš piliečių šalies gynybos batalionus, saugosiančius valstybinę sieną ir strateginės reikšmės objektus.

Tuo pačiu metu Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė telefoninę „karštąją liniją“, skirtą Ukrainos teritorinį vientisumą norintiems ginti ir karinį parengimą turintiems asmenims. Piliečiai, tarnavę teisėsaugos struktūrose arba kariuomenėje ir norintys įstoti į specialiuosius viešosios tvarkos palaikymo būrius, kviečiami skambinti telefonu (044) 235-55-18.

Tai labai teisinga iniciatyva. Aš jau sakiau ir pakartosiu: jei mes nenorime paskęsti pilietinio karo audroje, „savigynos būriai“ turi būti formuojami tik prie jėgos struktūrų.

Tik išlieka klausimas, kas ir kaip naudosis tais batalionais. Nes mobilizacija jau „vyko“, pavirsdama liūdnu cirku. Jei toks likimas tyko ir specialiųjų batalionų, tai geriau nė nepradėti. Nes nejuokinga.

2. L.e.p. Ukrainos Prezidento administracijos vadovas S. Pašinskis prognozuoja, kad padėtis Donecko apskrities Slovjanske bus lokalizuota ir stabilizuota artimiausiomis dienomis.

Atsiprašau pono Pašinskio, bet aš labai abejoju jo, kaip ekstrasenso, gebėjimais. Nežinau, kokiame krištolo rutulyje jis įžvelgė stabilumą Slovjanske. Tačiau tokie valdžios atstovų pažadai ir prognozės bent jau skamba raminančiai. Jei tuos žodžius parems darbais – šlovė ir garbė Ukrainos valdžiai.

3. Nepaisant viso negatyvo Luhanske, ten nutiko ir vienas labai šviesus dalykas.

Nacionalinės gvardijos kariai neleido užgrobti VRM Luhansko srities Vyriausios valdybos pastato. Vakar ginkluoti separatistai bandė šturmuoti srities miliciją. Gvardiečiams buvo pasiūlyta atiduoti ginklus ir išeiti iš pastato. Gvardiečiai ekstremistams trumpai ir suprantamai paaiškino, kur jiems dera keliauti.

Galiausiai iš pastato išėjo tik 27 šauktiniai. Kontraktiniai karininkai liko kovos poste. Šiandien norinčių juos šturmuoti neatsirado.

Foto: chuck holton