Birželio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 17-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos – tai globali provokacija. Ukrainiečių karinę uniformą vilkintys Rusijos diversantai, kurie dabar tūno pasienyje – tokios provokacijos instrumentai.

Nenustebsiu, jei rytoj pasienyje prasidės nesuprantami ir labai rezonansiniai persirengėlių „Ukrainos karių“ veiksmai, kurie bus pretekstas Putinui imtis pačių neadekvačiausių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Reikia atminti, kad provokatorius Hitleris, sviedęs pusę pasaulio į karo ugnį – kūdikis palyginti su provokatoriumi Putinu. Pastarasis neparodė net dešimtosios dalies to niekšiškumo ir klastos, kurią galėtų parodyti.

Jį sustabdyti gali tik tarptautinė bendrija, kuri labiau linkusi daryti gražius pareiškimus iš ciklo „ir jūsiškiams, ir mūsiškiams“, negu veikti.

2. Kaip ir reikėjo laukti, Sniežno tampa tvirtove – čia didinamas sunkiosios ginkluotės, kuri permetama iš Rusijos, kiekis. Užfiksuotas staigus smogikų skaičiaus augimas Donecko srities Jampolio gyvenvietėje.

Luhanske ir Donecko srities Krasnoarmeiskojes rajone pasirodė sistemos „Grad“. Tai idealus instrumentas kruvinoms provokacijoms iš smogikų pusės. Jiems taikių gyventojų žudymas ir kaltės už aukas vertimas ATO pajėgoms – jau kasdienybė. Deja.

3. Su teroristais viskas aišku. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėja kaltinimų ATO pajėgų adresu dėl veiksmų, dėl kurių yra aukų taikių gyventojų tarpe.

Mes pripratome, kad Rusija melu ir manipuliacijomis gimdo „priežastis“ tokiems kaltinimams paketais. Tačiau yra atgarsį sukėlusių atvejų, dėl kurių tikrai jėgos struktūros turėtų nedelsiant reaguoti ir imtis paaiškinimų.

Pavyzdžiui, kartu su Slovjansku apšaudomi gyvenamieji kvartalai Kramatorske. ATO štabas tvirtina, kad tai daro teroristai (kaip tai, beje, ir buvo minėtame Slovjanske).

Taikių gyventojų aukos – tai savaime neleistina. Tačiau dvigubai neleistina, kad vietos gyventojai tikėtu tuo vaizdeliu, kurį jiems pateikia teroristai.

Gerosios naujienos 

1. Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad tebėra aktualus visuomenės poreikis turėti visiškai kitokią valdžią.

Ir dar koks! Bet po žodžių laukiam ir darbų. Pavargome tikėti žodžiais.

Dar Porošenka susitikime su parlamentinių frakcijų vadovais palaikė parlamento perrinkimą, apsvarstė Konstitucijos keitimo iniciatyvos įstatymo projektus.

Perrinkimas – žingsnis link ukrainiečių, o ne ukrainietiškai rusiškos Aukščiausiosios Rados. Konstitucinė reforma – svarbi dialogo su Donbasu dedamoji. Tai reikalingos ir šiuolaikiškos iniciatyvos. Ir vėlgi, laukiam konkrečių veiksmų.

2. Iš Rusijos atbėgęs smogikų vadukas Girkinas-Strelkovas perspėja Putiną „nenurašyti Naujarusijos“. Tai, Girkino manymu, Rusijos prezidentą nuvestų buvusiojo Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus keliu.

Šitie žodžiai – teroristo sielos šauksmas. Jei Putino pasiuntinukas imasi šantažuoti šeimininką, reiškia, jis tikrai užspeistas kampan.

Nors iš kitos pusės tai gali būti ir Rusijos specialiųjų pajėgų plano dalimi (žr. pirmą „Blogųjų naujienų“ punktą). Tikėsimės pirmojo varianto.

…O Miloševičiaus likimas labai tinka Putinui. Jis net pats neįtaria, kaip jam derės antrankiai ir kalėjimo konvojus.

3. Mes turime Ukrainos Prezidento įgaliotinį taikiam konflikto Donecko ir Luhansko srityse sureguliavimui. Šį postą užėmė I. Geraščenko.

Teroristai deryboms jau kelia savo ultimatumus, stengiasi diktuoti sąlygas. Tikimės, kad Irina Vladimirovna ras gerų ir įtikinančių žodžių, kurie smogikų vadeivas privers suvokti, kad moteriškumas toli gražu ne visada reiškia nuolaidumą.

…Bet kuriuo atveju Ukrainos valdžia jau pačios pareigybės įsteigimu pademonstravo gerą valią ir pasirengimą taikiam dialogui.

P.S. Bičiuliai, mes pastarosiomis dienomis menkai teinformuojame apie ATO. Toks santūrumas – dėl jėgos struktūrų interesų. Visą apie operacijas pateikiamą informaciją deriname. Prašome supratimo.

Birželio 13 dienos suvestinė

Broliai ir sesės, birželio 13-osios apibendrinimas.

Blogybės:

1. Tapo aišku, kodėl tiek ilgai putinkanalai ir klaikraščiai suko dezinformaciją, kad ATO pajėgos neva nuolat naudoja reaktyvinės artilerijos sitemas BM-21 “Grad” operacijos zonoje, nors tokia įranga ATO zonoje Ukrainos jėgos struktūrų pusėje nebuvo pastebėta.

Šiandien teroristų grupė – samdiniai iš Kaukazo ir vietiniai smogikai – apšaudė Dobropolio daržovių bazę iš BM-21. Iš viso teroristai turi 3 tokius įtaisus. Be to, teroristai apsimetinėjo nacionaline gvardija. Nėra ribų ir Kremliaus cinizmui, planuojančiam ir vykdančiam tokias ciniškas operacijas, ir vietinių išgamų iš visokių “DNR” ir “LNR”, klusniai vykdančių Putino valią.

Juk, jeigu nesiimti skubių priemonių, rytoj vietoj daržovių bazės gali būti bet kas kita.

2. Šiandien Rusijos sraigtasparnis Mi-35 pažeidė Ukrainos sieną ir lydėjo koloną. Jis įskrido į mūsų teritoriją labai trumpam, bet glumina įvykio aplinkybės. Juk tai buvo mūsų karinė kolona. Mano supratimu, tai tiesiog įžūlumas. Bet jis galimas tik todėl, kad rusai netiki, jog mūsų jėgos struktūros galėtų efektyviai pasipriešinti. Deja, kaip matome, jų netikėjimas – pagrįstas.

3. Šiandien vienas mūsų politikos veikėjas pareiškė: “Armijai reikia vadų – didvyrių. Vakarykščiame mūšyje prie Sniežno didvyriškai pasirodė generolas Vitalijus Muženko. Jau ne pirmą kartą jis asmeniškai vedė į puolimą”.

Aš – už didvyrių populiarinimą. Bet visgi pripažinkime, kad jeigu generolas, dar ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (beje, iš tiesų jo vardas – Viktoras), asmeniškai veda kareivius į puolimą, tai mūsų armijai – galas.

Kareiviams vesti į puolimą yra skyrių – būrių – kuopų vadai. Jeigu generalinio štabo vado pavaduotojas ir vienas iš pagrindinių ATO “strategų” turi asmeniškai vesti karius į puolimą, tai reiškia: arba jo pavaldiniai absoliučiai netinkami, ir jis daro jų darbą, arba jam nėra ką veikti ATO štabe.

Ir vienu, ir kitu atveju, toks populiarinimas tampa abejotinu. Manau, kad konkrečiuose mūšiuose reikia parodyti didvyrius iš paprastų karių ir karininkų. O generolų tobulybes ir trūkumus reikia vertinti pagal ATO rezultatus.

Gerosios naujienos:

1. Aktyvioji ATO fazė Mariupolyje baigėsi sėkmingai. Mariupolis – vėl normalus miestas, o ne teroristų gyvatynas.

Mariupolis šiandien

Mariupolis šiandien

Jau antrojoje dienos dalyje, palaikomi personalo ir naudodami vietos bendrovių techniką, gyventojai ardė teroristų barikadas.

Norisi tikėti, kad jau greitai savo apibendrinimuose galėsiu pasveikinti visus su tuo, jog paskutinė teroristų barikada Donbase išardyta. Na o kol kas sveikinu su tuo, kuo mus pradžiugino jėgos struktūros Mariupolyje – tai labai svarbi ir įtikinama pergalė.

2. Rusijos sienos blokavimo operacija tęsiasi ir, nors problemų išvengti nepavyksta, ji vykdoma gan sėkmingai.

Jėgos struktūrų prašymu nepateikiame šių veiksmų smulkmenų – pranešame skurdžiai ir tik įvykus faktui. Prašome mus suprasti. Jeigu visa tai, ką sugalvojo jėgos struktūros bus įvykdyta – tai bus labai svarbus žingsnis tam, kad ATO baigtųsi sėkmingai.

3. Teroristinės organizacijos „DNR“ vadeiva D. Pušilinas Rusijos televizijos kanalo eteryje šiandien papasakojo, kad gyvena it svirplys už krosnies Maskvoje ir iš ten neketina lįsti, nepaisant jokių viliotinių.

Jei pabėgusi svarbiausia žiurkė neketina grįžti į laivą – tai patikimas požymis, kad laivas savo jau atplaukiojo. Būtų gerai, kad tai suprastų ir likusios žiurkės.

Tas pat pasakų didvyris Pušilinas apkaltino Ukrainos žvalgybą, esą, ji pasikėsino į jo gyvybę. Neva tai, vakar prie Donecko apskrities vyriausiojo administracijos pastato sprogęs „Газель“ mikroautobusas – specialiųjų tarnybų darbas. Apie tai, kad apie Pušilino pabėgimą į Rusiją anksčiau nepranešė tik pačios tingiausios žiniasklaidos priemonės – jis nesusimąstė. Arba, matomai, pasikuklino prisipažinti, kad dėl prigimtinio bukumo jo sėbrai iš „DNR“ sprogdina patys save.

4. Pradžiugino ir Dnepropetrovsko gubernatoriaus I. Kolomojskio mintis pastatyti bene 1900 kilometrų ilgio sieną per visą ribą su Rusija. Sienos statybą p. Kolomojskis pasiryžęs apmokėti iš savo lėšų.

Tokių pasiūlymų psichologinis efektas tiesiog stebuklingas. Na o praktinė jų reikšmė – diskusijų objektas. Taip, suprantama, sieną su Rusiją reikia užrakinti. Bet be inžinerinių statinių – svarbūs ir sienos apsaugos būdai bei formos. Nes juk, jei bus tik siena, kurią bet kurioje vietoje galima pralaužti ir laisvai prasmukti į Ukrainą – niekas nesureaguos.

O tai reiškia, kad svarbiausiu tampa klausimas apie esminę sienos apsaugos tarnybos reformą. Neišvengiamai teks stiprinti pasienio apsaugos padalinius, iš naujo kurti motorizuotas manevringas grupes, skirti pasieniečiams ne tik žvalgybos bet ir kovinę aviaciją, užtikrinti glaudžius ryšius su kariuomenės struktūromis dislokuotomis pasienio zonoje.

O taip pat, negailestingai kovoti su korupcija valstybės sienos apsaugos tarnyboje – tai užkratas, nuo kurio neišgelbės jokios sienos.