Inga Lavrinenko
Vertė Milda Petrokaitė
Jeigu rusas nors akimirkai atsiribos nuo išgalvotų vaizdinių ir įsisąmonins, kad jokių fašistų Kijeve nėra, jis bus priverstas pripažinti, kad neapykantos jausmas, kuris jame liejasi per kraštus – tai jo paties asmeninis jausmas. Psichologas Olegas Chomiakas pasakoja, kaip Rusijoje vykdoma masinis sąmonės apdorojimas ir siūlo rekomendacijas, kaip bendrauti su giminėmis, draugais ir kolegomis – rusų tautybės žmonėmis, kurių smegenis „išsinuomojo“ Kremlius.
Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, susiduriame su daugeliui netikėta problema bendraujant su giminaičiais, kolegomis, draugais, bendradarbiais iš Rusijos. Kodėl lyg ir normalūs, adekvačiai vertinantys situaciją žmonės elgiasi taip, lyg būtų netekę proto? Kaip į tai reaguoti? Anksčiau, bendraudami su rusų tautybės žmonėmis, mes galėjome aptarinėti įvykius, ginčytis, įrodinėti, tartis. Vyko normali komunikacija. Dabar gi mes susiduriame su tuo, kad mūsų paprasčiausiai negirdi. Bet kokioms mūsų prielaidoms priešpastatomas „tekstas“, susidedantis iš tam tikrų stereotipų rinkinio, o mes suprantame, kad tokia siunčiama žinia – tai akivaizdus melas. Mes aptariame situaciją ne Rusijoje, o Ukrainoje, o šiame procese rusų tautybės žmonės užima tokią poziciją, lyg geriau už mus pačius žinotų, kas pas mus vyksta.
