Gėbelsynė*

Arkadij Babčenko

Pagrindinė karinė parama, kurią Rusija teikia Doneckui ir Luganskui** – tai gėbelsynė***. Jeigu Rusija į Ukrainą nebūtų importavusi tokių srautų melo ir neapykantos, jokio karo Rytuose nebūtų buvę iš viso. Smogikai ir ginklai, tai, žinoma, labai svarbi importo dalis, bet visgi – antrinė.

O pagrindinė – gebelsynė. Strelkovas su Biesu galėjo atsirasti ir užgrobinėti administracijos pastatus tik dėl to, kad televizija pripumpavo apie „Dešinįjį sektorių“, kuris dabar, po Maidano, jau tikrai ateis ir išskers visus rusus. Jokie žalieji žmogeliukai nebūtų buvę įmanomi be šito.

Jeigu ne tas srautas – ar būtų doneckiečiai patys tai darę? Būtų patys pradėję kurti diversines grupes, su automatais rankose grobti administracijos pastatus, niokoti milicijos ir kariuomenės skyrius, nešti iš ten ginklus ir eiti su jais rankose šturmuoti pasienio užkardų ir oro uostų?

Man regis, atsakymas akivaizdus – ne. Oro uostai ir pasienio užkardos netgi netelpa į tą logiką – logiką gynybos nuo „dešiniojo sektoriaus“. Visa tai – iškrypę. Tai visiškai aišku.

Taip, nepasitenkinimas ir baimė dėl Vakarų Rytuose tikrai buvo. Ir gana stiprūs. Bet rėkti su vėliavomis „Rusija, Rusija“ – tai viena. O imti į rankas granatsvaidį ir eiti deginti BTRų, ir žūti pačiam – tai jau kas kita.

Šis karas sukeltas tik rusiškos gėbelsynės. Daugiau niekieno. Ir jeigu atsirastų galimybė ją nutraukti, karas išsektų pats savaime.
Beje, ten, kur gėbelsynės eksportą pavyko sustabdyti, karas ir neprasidėjo. Dniepropetrovskas – labiausiai rusakalbis miestas Ukrainoje. Ukrainiečių šnekta ten beveik niekas neūturiuoja. Per dieną išgirsti porą kartų – jau šis tas. Tai visiškai rusiškas regionas. Ir kaip ten staugė apie prakeiktus banderovcus. Kaip ten mušė aktyvistus. Kaip ten vaikė maidaniečius.

O dabar?

O dabar jūs nesurasite Ukrainoje labiau patriotiško regiono nei Dniepropetrovskas. Ukrainos vėliava ten ant kas antros mašinos. Kodėl? Todėl, kad rusiškos propagandos eksporto ir diversinių grupių ten neįleido.

Balandžio pabaigoje atvažiuoti į Iziumą buvo baisu. Jis buvo eilėje. Ten visi buvo už Rusiją ir Strelkovą. Pabuvau dvi valandas ir supratau, kad reikia nešdintis. O gegužės gale, vos po mėnesio – visiškai kitas miestas. Visiškai! Naktį vaikščiojau visiškai ramiai. Ir tai – tik 40 km nuo Slovjansko. Barbenkove – tas pats. Ir tai – tik 20 km nuo Slovjansko. Krestišče – irgi. O tai jau prie pat Slovjasnko.
Ir taip visur.

Kur Rusija nepriėjo – ten viskas tvarkoje.

O mėšlakrytis prasidėjo ir palaikomas – PALAIKOMAS DIRBTINAI – tik ten, kur Rusija atėjo.

Štai ir viskas.

* – pavadinimas priskirtas vertėjo savavališkai.
** – J. Goebbelsas (J. Gėbelsas) – nacistinės Vokietijos propagandos ministras. Jo pavardės vediniai tapę sinonimu pačiai melagingiausiai, nežmoniškiausiai ir, deja, efektyviausiai propagandai.
*** – ukrainietiškai šis miestas vadinamas „Luhansku“, bet kadangi čia kalba eina apie teroristinį darinį „Lugansko liaudies respubliką“, naudoju rusišką rašybos variantą.

Skustuvo ašmenimis

Šiandien Donbase sprendžiasi Ukrainos likimo klausimas. Nesugebėjęs įsiūbuoti situacijos visame Pietryčių Ukrainos regione iš karto, Kremlius nusprendė veikti palaipsniui, atimdamas iš Kijevo kontrolės vieną regioną po kito.

Reikia suprasti, kad Donecko sritis šiandien – tai antrojo (po Krymo) putiniškosios avantiūros etapo „pilotinis projektas“, skirtas Ukrainos sunaikinimui. Jeigu čia Maskvai viskas pavyks, panašus scenarijus tuoj pat laukia Lugansko ir Charkovo srityse. Ir taip toliau.

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Hromadske.tv interviu su užblokuotais Ukrainos kariais

Tarp kitko, įvykiai Pietuose gali būti inicijuojami lygiagrečiai. Placdarmas aktyviems rusų veiksmams jau egzistuoja – tai Padniestrė. Neatsitiktinai dar kovo mėnesį į ją buvo permesta apie 2000 Rusijos kariškių, iš kurių pusė – specialiųjų pajėgų nariai. Jau parengti „žalieji žmogeliukai“ – profesionaliai parengtos grupės diversijoms vykdyti.

Kol Ukrainos dėmesys nukreiptas į Donbasą, yra tinkamas laikas pasistengti įgyvendinti algoritmą Odesoje. Praradusi Odesą, Ukraina praras visus Pietus.

Tačiau Pietryčiai – dar ne scenarijaus pabaiga. Kol Putinas mojuoja Viktoro Janukovyčiaus vardo velnio trišakiu, mes negalime būti ramūs, kad jis nesitaiko į Kijevą. Savaime suprantama, su pretekstu „sugrąžinti teisėtą valdžią Ukrainoje“

Šį scenarijų gali šiek tiek pagadinti efektyvus teisėsaugos institucijų darbas keturių baudžiamųjų bylų prieš Janukovičų rėmuose. Jeigu jos akivaizdžiai įrodytų visam pasauliui, kad „teisėtas prezidentas“ – vagis ir žudikas, Putinui būtų kur kas sunkiau išnaudoti jį savo lėlių teatre.

Nors tai, savaime suprantama, tik nedidelis fragmentas. Svarbiausia – jėgos panaudojimo veiksmai.

Apie pastaruosius. Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje paplitęs pacifistinis vaizdinys: gėlės žiedas šautuvo vamzdyje. Mūsų valdžia, garsiai pareiškusi apie antiteroristinės operacijos vykdymą, pati įdėjo šias gėles į savo jėgos struktūrų ginklus, smarkiai apribodama jų veiksmus.

Taip, tariamai „taikių gyventojų“ aukos niekam nereikalingos. Tačiau kas trukdo įvesti šiame ugnimi pulsuojančiame regione nepaprastąją padėtį? Ir paaiškinti žmonėms, kad kiekvienas, trukdantis jėgos struktūroms vykdyti savo pareigą, iš karto atsiduria už įstatymo ribų.

Štai kad ir vakar, karinio dalinio Mariupolyje šturmo metu kariai sužeidė kelis šturme dalyvavusius ekstremistus. Tie iš karto pareiškė, kad tiesiog taikiai vaikštinėjo šalia karinės dalies apie 12 val. nakties ir tapo atsitiktinėmis aukomis. Išvada: kariai – kraujo ištroškę maniakai.

Nors jau pats faktas, kad antiteroristinės operacijos zonoje (!) kad ir kas tokie būtų, puola karius, atiminėja iš jų ginklus, šturmuoja karinius dalinius – visiška nesąmonė. Savaime suprantama.

Gal galu gale reiktų suprasti, kad negalima bandyti suvystyti karių “taikos laikų sąlygomis” ir tuo pačiu tikėtis stebuklingų rezultatų. Neįmanoma panaudoti peilio neištraukus jo iš makšties.

Esu kategoriškai nusistatęs prieš mėsmalę. Tačiau iškyla momentai, kai viena ar kita pusė yra pastatoma prieš pasirinkimą: arba gintis, arba nustoti egzistavus. Jei mes nusprendėme tapti pačia taikiausia nacija Didžiosios Rusijos sudėtyje, tai tada taip reikia ir sakyti. Nereikia čia kuklintis, nes tai visus tiesiog klaidina.

Tačiau jei mes nenorime būti Rusijos dalimi, reikia gintis. Galbūt kai kam tai ir sudėtingas pasirinkimas. Bet jį reikėjo padaryta dar vakar.

Taip, šiandien, mes visi vaikštome skustuvo ašmenimis. Iš vienos pusės pavojus “išprovokuoti” Rusiją atviram įsiveržimui, žmonių aukos ir šalies praradimas. Iš kitos pusės tylus šalies praradimas be aukų.

Aš gerbiu krikščioniškąją moralę. Tačiau nepamenu pavyzdžių pasaulinėje istorijoje, kad nors viena neryžtinga tauta būtu pripažinta didžia ir gerbiama.

Tačiau valdžios sprendimai – ne vienintelė problema. Kyla daug klausimų pasirinktai taktikai. Pavyzdžiui – atskirų Ukrainos Ginkluotojų Pajėgų dalinių vadovybės veiksmams.

Vakar visa šalis stebėjosi desantininkų „koviniais veiksmais”. Tačiau šios fantasmagorijos priežastys ne suplyšę karių auliniai, o vyresnių karininkų antpečiai. Štai šiuos veiksnius reikia nedelsiant analizuoti ir imtis visų priemonių juos pašalinti.

Rytoj visa tai daryti bus jau vėlu.

Nacionalinės gynybos štabas siūlo piniginį atlygį

Borysas Filatovas parašė savo FB paskyroje 2014.04.17, po vidurnakčio:

Pirmieji specialiojo bataliono „Dnepras“ padaliniai yra suformuoti ir pasiruošę vykdyti kovines užduotis. Įrengti blokpostai.
Aš daug mąsčiau apie įvykius Donecke ir Luganske. Priėjau vienos išvados – tai varguomenės revoliucija. Maištauja pavargę, nusivylę ir valdžios neišklausyti žmonės.

Viktoro Janukovyčiaus klika, panardinusi mūsų bendrapiliečius į nevilties akivarą, šiandien juos provokuoja separatizmui, dalindama iš žmonių pavogtus pinigus ir žadėdama ateitį nedraugiškos kaimyninės šalies sudėtyje.

Mūsų rusakalbiai broliai iš Donbaso. Susipainioję. Praradę kelrodžius. Susigundę saldžiais niekšų pažadais.

Mes turime jums pasiūlymą.

Už kiekvieną grąžintą šautuvą išmokėsime – už automatą 1000 USD, už kulkosvaidį 1500 USD, granatsvaidį 2000 USD.

Už kiekvieną perduotą „žalią žmogeliuką“, kitaip samdinį, žengusį ant mūsų bendros žemės ir bandantį mus sukiršinti brolžudiškam karui – 10 000 USD apdovanojimą.
Už kiekvieną išlaisvintą pastatą, perduotą vietinei valdžiai ir „Dnepro“ bataliono specialiosios kuopos „Donbasas“ apsaugai – 200 000 USD apdovanojimą (be to, vietinės bendruomenės turi teisę bet kuriuo metu laisvai patekti į pastatus).

Visa informacija, pinigų perdavimo vietos, kontaktiniai telefonai bus pranešti rytoj specialiame Nacionalinės gynybos štabo pranešime.

šaltinis: https://www.facebook.com/borys.filatov/posts/630094147072486

Balandžio 14 dienos įvykiai Ukrainoje

ukrainos_veliava_1Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys,
Balandžio 14 – osios suvestinė

Blogosios žinios

1.Rytų Ukrainoje tęsiasi ekstremistų savivalė. Valdžia kelia ultimatumus, tačiau į juos niekas nekreipia dėmesio. Netgi priešingai, ekstremistai ėmė kelti savuosius ultimatumus, taip atsitiko šiandien Luganske – čia jie reikalauja, kad srities valdžia nepaklustų Kijevui.

Aš jau minėjau ir dar pasikartosiu: niekas taip neprovokuoja smurto, kaip nenoras priešintis. Kuo dažniau valdžia kelia ultimatumus ir po to nieko nedaro, tuo daugiau tokie grasinimai sukelia skepticizmo. O šiandieninis Turčinovo „pasiūlymas“ įvykdyti bendrą antiteroristinę operaciją kartu su JTO taikdariais – tai apskritai akivaizdus Ukrainos valdžios bejėgiškumo deklaravimas.

Jei vėliau nebūtų paaiškėję, kad Turčinovas pagaliau visgi pasirašė įsaką dėl antiteroristinės operacijos pradžios, aš pasakyčiau: vyručiai, Ukrainą nori „iškišti“. Tačiau kol kas dar ne viskas prarasta. Bent jau norisi tuo tikėti, nors viskas vyksta tiesiog žiauriai pavėluotai ir nusikalstamai lėtai.

2. Kremlius paskelbė, kad „Putinas gauna labai daug asmeninių kreipimųsį iš Rytų Ukrainos regionų su prašymais padėti“. Kuo kvepia tokia rusiška „pagalba“ visi puikiai supranta. Kam tokie kreipimaisi reikalingi- taip pat.

Krymo atveju Putinas atgaline data iš piršto laužė „socialinių apklausų rezultatus“, kurie neva akivaizdžiai atskleidė krymiečių siekius tapti Rusijos dalimi. Tarsi tik dėl to ir pradėjo agresiją.

Dabar gi prielaidas, pateisinančias įsiveržimą į rytinius šalies regionus, Maskva mėgina sukurti iš anksto.

3. Dėl mūsiškės 25-osios atskiros oro desanto brigados. Šiandien Rusijos masinės informacijos priemonės pranešė, kad ji perėjo į Slaviansko ekstremistų pusę.

Tai netiesa. Brigada į niekieno pusę neperėjo.

Tiesa yra ta, kad tikrai iškilo tam tikrų kliūčių dėl brigados panaudojimo antiteroristinėje operacijoje. Apgailestaujame, tačiau kol kas negalime atskleisti visų detalių. Bet su išdavyste tai neturi nieko bendro.

4. Regionų Partija kreipėsi į kariškius su prašymu nevykdyti „neteisėtų esamos valdžios įsakymų“.

Sunku rasti tinkamų žodžių, be keiksmų, apibūdinant tokį kreipimąsį. Tai per šiuos prakeiktus veidmainius , su jų pritarimu, vos prieš porą mėnesių Maidane „teisėsaugininkai“ šaudė į savo šalies piliečius, kurie beginkliai su Ukrainos vėliavomis stojo už demokratiją (o į Kijevą tuo metu strimgalviais, dalyvauti žudynėse, lėkė kariškiai – laiku Maidanas laimėjo).

O dabar, kuomet kalba eina apie rusiškuosius agresorius ir ginkluotus teroristus, vykdančius ekstremistinius išpuolius po Rusijos vėliava, jie tauzija apie „ nusikalstamus įsakymus“.

Mano galva, kol mes neišmėšim viso šio mėšlo iš valdžios kabinetų ir parlamento krėslų, kalbėti apie laisvą Ukrainą yra anksti.

Gerosios naujienos

1. Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos posėdis parodė, kad Rusija jau niekas netiki. Tuo pačiu metu ES vadovai pareiškė esą pasiruošę kitą savaitę paskelbti naujas sankcijas Rusijai. JAV savo ruožtu pareiškė pasirengusios padaryti tai dar anksčiau – jau nuo rytdienos.

Akivaizdus faktas: Rusija tapo pasaulio atstumtąja. Naujojo Reicho veidą įžvelgė visi. Klausimas tik, kiek pasaulis yra pasirengęs radikaliam problemos vardu „Putinas“ sprendimui.

2. Labai lėtas ir labai liūdnas procesas, bet į rytus visgi permetami mūsų jėgos struktūrų padaliniai.

Toks įspūdis, jog Kijeve ne visai supranta, kad svarbi kiekviena valanda. Bet nepaisant to, procesas vyksta. Ir šiuo metu čia suburtos gan įspūdingos pajėgos. Klausimas tik, kas ir kaip jomis disponuos.

3. Tarp kitko, atsakymas į šį klausimą yra: pagaliau pasirašytas įsakas apie antiteroristinės operacijos pradžią. Lygiagrečiai Ukrainos Saugumo tarnybos vadovo pirmuoju pavaduotoju ir antiteroristinio centro prie Ukrainos Saugumo tarnybos vadovu paskirtas Vasilijus Krutovas. Spaudoje jį jau pavadino „specialiojo padalinio „Alfa“ legenda“. Taip pat gerai, kad su Krutovu grįžta senoji gvardija.

Specialiosiose tarnybose vyrauja įsitikinimas, kad šis generolas ir jo vyrukai sugebės suplanuoti ir organizuoti pakankamai efektyvų operacijos įgyvendinimą. Labai tikėsimės – nes tai, panašu, paskutinė viltis išsaugoti Rytus Ukrainos sudėtyje.