Tag: Luhanskas

Ekstremistai bando užgrobti Stachanovą

dmitry_tymchukOperatyviniais „Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, šiandien iš Luhansko išvyko ginkluotų ekstremistų grupė (apytikriai 30 žmonių 9-iais automobiliais), turėjusi tikslą įvykdyti regione provokacijas ir diversijas.

Atvykę į Stachanovą, ekstremistai mobilizavo vietines prorusiškas jėgas. Jie ne tik informavo vietinių separatistų lyderius mobiliuoju ryšiu, bet įsiveržė į vietos kalnų gelbėjimo dalinį (Valstybinės sukarintos kalnų gelbėjimo tarnybos dalinį – VSKGT) ir privertė įjungti garso sireną.

Vietiniai prorusiškai nusiteikę piliečiai tapo greitai mobilizuoti, ir jų jėgomis prie miesto tarybos pradėtas statyti blokpostas.

Pavojaus signalu sukeltos vietinės Ukrainos VRM struktūros.

Balandžio 24 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 24-osios įvykių suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Rusija pradėjo didelius karinius mokymus pasienyje su Ukraina. Kaip pareiškė RF gynybos ministras S. Šoigu – tai atsakymas į Ukrainos jėgos struktūrų antiteroristinę operaciją (ATO) Donbase.

Pirma, tvirtinimas, jog tai „Rusijos atsakymas“ – melas. Jei mokymai prasidėjo tik šiandien, tai ką pusantro mėnesio prie mūsų sienų veikė 50 tūkstančių Rusijos kariškių?

Iš tiesų Rusija karštligiškai ieško pateisinimų jos legionų buvimui prie mūsų sienos. ATO puikiai tam tinka. Juo labiau, kad ji gali tapti ir Rusijos visaverčio įsiveržimo pretekstu.

Antra, savo „susirūpinimu“ ATO ir pasirengimu ginti teroristus Ukrainoje Rusija iš esmės tiesiogiai patvirtina, kad ji – teroristinė valstybė. Beje, mes tai ir taip žinojome, čia tik dar vienas patvirtinimas.

Tačiau bet kuriuo atveju Putinas turi suprasti: Ukrainos rytinės sienos 2014 balandį – tai ne Krymo sienos 2014 vasarį. Čia Ukrainos kariuomenė varganai, tačiau sutiktuvėms pasirengusi.

2. Donecko srities taryba dirba visiškai sinchroniškai su Rusija.

Jos deputatai pareikalavo, kad Kijevas atsisakytų jėgos panaudojimo prieš teroristus ir sugrąžintų jėgos struktūras į nuolatinės dislokacijos vietas. Lyg pagal Kremliaus komandą jie kuria reikalingą pagrindą Putino tvirtinimui: prieš ATO veikia net ne Rusija, o atstovaujamieji vietos valdžios organai!

Tai – tiesioginė pagalba priešui.

3. Generalinė prokuratūra pranešė: Luhansko srityje demaskuota 1200 provokatorių. Rusijos kuratoriai organizavo diversijų, skirtų sužlugdyti prezidento rinkimų organizavimą, vykdymą.

O juk tai tik ledkalnio viršūnė. Kiek iš viso tokių Maskvos valdomų niekšų šlaistosi po Ukrainą – niekas nepasakys.

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija tęsiasi. Mūsų jėgos struktūros dirba nepaisydamos Kremliaus kauksmo ir jo šuniūkščių kiauksėjimo Ukrainoje.

Antiteroristinė operacija

Taip, jų veiksmus griežtai riboja valdžios nurodymai, jų rankos ir kojos sukaustytos, jie negali panaudoti net dešimtosios savo potencialo dalies. Bet tai vis tiek yra veiksmas, o ne ankstesnis romus suirutės stebėjimas ir visiškas bejėgiškumas.

Turčinovas aiškiai pareiškė: mes nepabūgsime terorizmo grėsmės. Po ankstesnės jo nuomonių kaitos toks pozicijos griežtumas net stebina. Laimė, kad nuostaba maloni.

Palanki yra ir ES pozicija (beje, netikėta), už kurią europiečiams dėkoju atskirai. Ashton atstovas spaudai Michael Mann pareiškė, kad antiteroristinė operacija nepažeidžia Ženevos susitarimų. Europos Sąjunga pripažįsta Ukrainos valdžios teisę naudoti jėgą ginant valstybės suverenitetą.

2. Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos vadovas M.Ochendovskis pareiškė: prezidento rinkimai gegužės 25-ąją vyks bet kokiu „politiniu oru“.

Išties, gegužės 25-oji – svarbiausias mūsų orientyras. Bus rinkimai, bus pasaulio pripažintas prezidentas – bus ir stabilumo viltis.

Rusija, žinoma, mūsų nepaliks ramybėje. Bet jei išsilaikysim iki gegužės 25-osios – priešintis taps lengviau. O ir jai taps sunkiau veikti prieš Ukrainą, mojuojant savo klounu Janukovyčiumi kaip „teisėtu Ukrainos lyderiu“.

3. Rusijos kanalas NTV pranešė, kad Ukrainoje dingo jų darbuotojas. Tiesiog prie Stalingrado prapuolė Gebelso propagandininkas. Lyg ir norisi varguolio pagailėt, bet neišeina.

Foto: obozrevatel.ua

Ekstremizmo lygis Ukrainoje, infografikas

Norime jums parodyti ekstremizmo grėsmės infografiką, atitinkantį 2014 metų balandžio 22 dienos situaciją. Žemėlapyje matomi ekstremizmo grėsmės lygiai skirtinguose regionuose.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Žemėlapyje matomi ekstremizmo lygiai skirtinguose regionuose. Paspauskite, jei norite pamatyti didesnį paveiksliuką.

Kaip matote, grėsmės lygiai skirtinguose Ukrainos regionuose gerokai skiriasi:

  • Doneckas – 8, labai aukšta grėsmė. Daug ginkluotų teroristų ir Rusijos specnazo kovotojų. Stebimi smurtiniai incidentai, žmonių grobimai, žmogžudystės. Dalis regiono yra kontroliuojama ekstremistinių grupių.
  • Luhanskas – 6, aukšta grėsmė. Daug agresyvių separatistų, smurtinių įvykių, ginkluotų incidentų pavojus, tačiau ekstremistai nekontroliuoja teritorijos.
  • Charkovas, Odesa – 5, aukšta grėsmė. Į šiuos regionus labai taikosi separatistai, tačiau jų veiksmai visgi yra kontroliuojami.
  • Mikolajevas, Chersonas, Zaporožė – 3, valdoma grėsmė. Situacija yra valdoma, separatistų grupės yra smulkios ir neveiksmingos.
  • Dnepropetrovskas – 1, žema grėsmė. Situacija pilnai kontroliuojama, incidentų grėsmė yra žema.

Balandžio 22 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 22-osios dienos suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Velykų šventė nesuteikė jokios vilties, kad Rusija ir ekstremistai kreips nors mažiausią dėmesį į Ženevos susitarimus. Ekstremistiniai veiksmai tęsiasi.

Iš jėgos struktūrų mes kol kas, deja, nesilaukiam efektyvumo bent jau blokuojant užkrato židinius. Šią problemą reikia spręsti, ir skubiai. Šiuo metu terorizmo liepsna jau apėmė Slovjanską ir Kramatorską. Jei nebus imasi ekstra priemonių, tai ryt-poryt tokiais “slovjanskais” bus nusėtas visas regionas.

Juo labiau, kad informacija apie ruošiamas diversijas ir provokacijas plaukia. Beje, man šiandien vienas žurnalistas išsakė kaltinimus ir “Informacinio pasipriešinimo” grupei – neva tai mes esame provokatoriai, nes “išprognozavome” diversiją Kramatorske dvi valandos prieš ją įvykdant. Atseit mūsų pranešimai sėja liaudyje paniką.

Man tai šyvos kumelės sapnas. Paniką skleidžia ne pranešimai, o įvykiai. Juo labiau, kad, pasinaudojus gaunama informacija, šių įvykių galima būtų išvengti. bet šie klausimai jau, deja, ne mums.

2. Krymo gyventojams atsisakymo nuo RF pilietybės terminas, pasibaigęs dar balandžio 18, nebus pratęstas. Apie tai pranešė Rusijos federalinės migracijos tarnybos vadovo pavaduotojas S. Kaliužnas.

Anksčiau apsišaukėliai Krymo kunigaikštukai (jie patys ir Putino “šestiorkės”) iš „Krymo vyriausybės” dievagojosi, kad šis temrinas bus pratęstas. Na ką gi, kunigaikštukai visai kaip jų šeimininkas – iki ausų apsimelavę.

Blogai tai, kad už šio melo yra šimtų ir tūkstančių Krymo gyventojų, tapusių situacijos įkaitais, likimai. O Ukraina kažkodėl neišsakė nė žodelio susirūpinimo dėl jų ateities. Nekalbant jau apie bandymus ne žodžiais, o darbais spręsti šių žmonių problemas. Ponai aukšti valdininkai, praradę Krymą, nepraraskime bent jau sąžinės.

3. Slovjansko merė Nelė Štepa toliau vaidina kažkokį komedijinį-siurrealistinį personažą. Tai ji už separatistus, tai prisiekinėja, kad juos palaikė ne iš tikrųjų.

Ji man primena bevardį girtą majorą iš Ivlino Vo „Šlykštaus kūno”. Veiksmo eigoje jis vis atsiranda iš niekur, sukliedi kažką ir dingsta. Kam – neaišku.

Šiandien interviu kanalui lifenews.ru ji vėl ėmėsi laižyti Putiną (“labai dėkinga Puinui už tai, kad jis įėjo į Krymą”) ir smogikus (“jie stiprūs dvasia, jie nugalės ir “Dešinįjį sektorių”, ir armiją – jie visus čia nugalės”).

Aš jei ir turiu ką pasakyti apie šia poniutę, tai tik kai ką labai nepadoraus. Būdamas džentelmenu nepasakysiu nieko. Bet blogai yra tai, kad tokie keisti sutvėrimai duoda PutinTV taip reikalingą Maskvai vaizdelį.

Gerosios naujienos:

1. Ministrų kabinetas užregistravo Radoje teisės projektą, skirtą ekstremistų amnestijai. Turima omeny – atleisti nuo atsakomybės tuos, kurie ne per daugiausiai prisidirbo ir patys nusprendė pasiduoti.

Priėmus įstatymą yra trys dienos apmąstymams. Aš pats nelabai sveikinu tokius žaidimus su teroristais. Tačiau, dabartinėmis aplinkybėmis tai – vis tik geras ėjimas, leidžiantis tiems, kas netyčia įsipainiojo į separatizmą, su tyliu liūdesiu nusiplauti iš to gyvatyno. Pažiūrėsim rezultatus.

2. JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas pareiškė, jog JAV visiškai palaiko Ukrainą.
.
Be to, esamoje situacijoje – ne tik moraliai. Strateginėje perspektyvoje, pavyzdžiui, pasiruošę padėti mums sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų.

Akcentuojame, kad JAV viceprezidento atvykimas į Kijevą – jau yra galinga politinė deklaracija.

Tiesa, Džozefas Baidenas – nepataisomas optimistas. Jis sako, jog ukrainiečių politikams dabar atsirado „istorinė galimybė“ sukurti iš tiesų vieningą šalį. Deja, tai iliuzija. Jei Ukraina ir taps iš tikro vieninga, tai tik pačių ukrainiečių pastangų dėka. Panašu, jog, kuo mažiau į tai kišis mūsų politikai, tuo sėkmė turės didesnius šansus.

3. „Liaudies savanoriai“ kartu su milicija Luhanske sėkmingai sulaiko negerus žmones.

Miesto „Liaudies savanorių“ štabas šiandien paskelbė, kad kelių dienų bėgyje blokpostuose aplink Nikolaevą aptikta ir konfiskuota apie dešimt vienetų karinių ir trauminių ginklų, keletas žmonių sulaikyta.

Tai – ryškus pavyzdys, kaip žmonės, nelaukdami, kol susimylės jėgos struktūros, griebia jautį už ragų. Tai ypač svarbu Pietų Ukrainai. Nes, kol visuotinas dėmesys prikaustytas prie Rytų įvykių, priešas nesnaudžia.

4. Ministrų kabinetas iš valstybės biudžeto rezervų skyrė 5,034 mlrd grivinų gynybos stiprinimui. Iš jų Gynybos ministerijai skiriama 3,1 mlrd grivinų, MVD Vidaus kariuomenei – 1,8 mlrd grivinų, Valstybinei pasienio tarnybai – 0,109 mlrd grivinų.
.
Gal suma ir nedidelė. Klausimas tik, kaip ji bus panaudota, juk, kaip bebūtų gaila, korupcijos dar niekas neatšaukė. O vagis valdininko krėsle – ne mažiau pavojingas už ginkluotą separatistą pasaloje. Tikiuosi, susidorosime su abiem.

Pietryčiai: grėsmės ir perspektyvos

Nuo balandžio 18 iki 22 dienos sekcija „Alfa“ („Informacinio Pasipriešinimo“ grupės koordinatoriai) surengė situacijos monitoringą pietrytinėse Ukrainos srityse.

Donecko srityje buvo tiriamas antiteroristinės operacijos (ATO) vykdymas. Charkovo, Luhansko, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse – ekstremistinio (separatistinio) judėjimo potencialas ir perspektyvos.

Pateikiame trumpą ataskaitą.

Pastabos:

a) Ataskaita neatspindi daugelio aspektų, susijusių su „jėgos struktūrų“ veiksmais.
b) Ekstremizmo grėsmė regionuose įvertinta 10 balų skalėje (0 balų – grėsmės nėra, 10 balų – regioną kontroliuoja ekstremistai).

1. Dėl situacijos Donecko, Luhansko, Charkovo, Dnepropetrovsko ir Zaporožės srityse

Donecko srityje faktinio ATO „performatavimo“ fone su jos vykdymo trūkumais (žr. 3-čią punktą) ekstremistai pasiekė daug rimtų tikslų, turinčių labai neigiamą įtaką situacijos regione stabilizavimui.

Slovjanske ekstremistų įvykdytos diversijos, lydimos žmonių žūties, o taip pat akcija Kramatorske turėjo pasitarnauti pretekstu Rusijai eilinį kartą pareikšti, kad Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“. Atsakydama į tai Ukrainos valdžia, deja, nesugebėjo pateikti įtikinamų įrodymų, jog diversijas įvykdė prorusiškos ekstremistinės jėgos.

Efektyvių veiksmų ATO (SO) rėmuose nebuvimas – o konkrečiai, negebėjimas užblokuoti ekstremizmo židinius – leido ekstremistams laisvai judėti po regioną, destabilizuoti situaciją įvairiose vietovėse.

Vietos gyventojai, dauguma kurių iš pradžių nejautę ypatingos antipatijos separatistų atžvilgiu, stipriai keičia savo nuomonę. Slovjanske ir Kramatorske ekstremistų „valdžia“ faktiškai pavertė šiuos miestus chaoso teritorija. Neturėdami elementarių garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, vietos gyventojai vis labiau linksta vieningos Ukrainos, teisėtumo ir viešosios tvarkos link.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ekstremistai, pasiekę tam tikrų laimėjimų Donecko srityje, stengiasi destabilizuoti padėtį Luhansko ir Charkovo srityse. Jų uždavinys – paskelbti „liaudies valdžią“, paskelbti apie „referendumų“ dėl išėjimo iš Ukrainos sudėties surengimą, ir kreiptis į Rusiją su prašymu įvesti jos kariuomenę bei užtikrinti tokių „referendumų“ vykdymą pagal Krymo variantą.

Tuo pačiu, net jei separatistai sudarytų sąlygas Rusijos įsiveržimui, mes vertiname Rusijos įsiveržimo į rytinius regionus perspektyvą kaip pakankamai nedidelę (iki 30%). Kreipimaisi į Rusiją dėl kariuomenės įvedimo – tai šantažas, nukreiptas į Ukrainos valdžią siekiant priversti ją suteikti galimybę surengti „referendumus“.

Kartu, toks situacijos „įsiūbavimas“ suteikia galimybę Rusijai daryti diplomatinį spaudimą Ukrainai, siekiant sudaryti separatistams sąlygas surengti minėtus „referendumus“.

Zaporožės srityje situacija įtempta, tačiau prognozuojame, kad vietos prorusiškosios jėgos be Donbaso separatistų įsikišimo ir betarpiško dalyvavimo, o taip pat be rusiškųjų diversantų „įsiubuoti“ padėties nesugebės.

Dnepropetrovsko srityje, nepaisant visų ekstremistų mėginimų destabilizuoti situaciją, vietos valdžia sąveikaudama su teisėsauga ir vietos gyventojais pakankamai užtikrintai ją kontroliuoja.

Išvados:

ATO (SO) apimtyje būtina užtikrinti Donecko srities blokavimą. Pačioje Donecko srityje būtina blokuoti „įtampos centrą“ – Slovjansko miestą, o taip pat užgrobtus administracinius pastatus kitose vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti kelių kontrolę ir srities rajonų patruliavimą – tai turi daryti tiek jėgos struktūros, tiek vietos patriotinių judėjimų atstovai.

Pagrindinės jėgos – Ukrainos Ginkluotosios pajėgos ir Vidaus kariuomenė/Nacionalinė gvardija. Specialieji VRM ir Ukrainos Saugumo Tarnybos padaliniai turi būti kovinėje parengtyje operacijų vykdymui, neutralizuojant ekstremistų grupes blokuojamuose rajonuose (dabartiniu metu tokios operacijos labai apribotos dėl Ženevoje Ukrainos pasirašytų susitarimų).

Luhanske, Charkove ir Zaporožėje reikia imtis priemonių, kad nebūtų rengiami nesankcionuoti mitingai ir valdžios struktūrų užgrobimai. Reikia paremti vietos gyventojų iniciatyvas kurti vietos gyventojų kontroliuojamus savigynos būrius, teikti pagalbą įrengiant blokpostus įvažiavimuose į miestus ir organizuojant patruliavimą kartu su teisėsaugos organais.

Specialiosioms tarnyboms būtina organizuoti griežtą vietos teisėsaugos darbuotojų veiklos kontrolę, o visų pirma, nustatyti valdžios lojalumą bei struktūrinių padalinių vadovybės (viršininkų) patriotiškumą.

Ekstremizmo grėsmės įvertinimas:

  • Donecko sritis – 8 balai
  • Luhansko sritis – 6 balai
  • Charkovo sritis – 5 balai
  • Zaporožės sritis – 3 balai
  • Dnepropetrovsko sritis – 1 balas

2. Dėl situacijos Odesos, Nikolajevo ir Chersono srityse

Ukrainos pietuose nestabilumo centras yra Odesa. Pačiame mieste, mūsų vertinimu, prorusiškosios ekstremistinės jėgos neturi potencialo, reikalingo rimtam padėties „įsiūbavimui“ ir veiksmams, būtiniems Odesos srities atskyrimui iš Ukrainos sudėties.

Tačiau yra matoma reikšminga gyventojų dalis, kuri gali dalyvauti prorusiškuose veiksmuose, organizuojamose ir skatinamose iš išorės. Tokiais veiksmais gali būti RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos diversantų grupių iš Padniestrės įsiskverbimas į sritį, ekstremistų grupių iš Donbaso ir Krymo atvykimas, staigus Odesos prorusiškųjų jėgų finansavimo padidinimas ir RF Federalinės Saugumo Tarnybos tinklo aktyvavimas verbuojant vietos gyventojus dalyvauti separatistiniuose veiksmuose.

Nikolajeve ir Chersone situacija yra stabilesnė. Čia surengti Rusijos inicijuotą „pietryčių scenarijų“ yra būtinas kur kas rimtesnis įsikišimas iš šalies.

Taigi, vietos prorusiškosios jėgos destabilizavimo procesą Pietuose galėtų pradėti tik turėdamos galingą paramą iš išorės.

Išvados:

Vietos valdžia, vietos gyventojai ir teisėsauga imasi priemonių regiono kontrolės stiprinimui. Centrinei valdžiai būtina šias iniciatyvas remti resursais ir veiksmų koordinavimo užtikrinimu. Pietūs yra pakankamai inertiški. Prorusiškojo ekstremizmo atveju tai palanki Ukrainai aplinkybė. Tačiau proukrainietiškiems aktyvistams būtinas įvairiapusis jų veiksmų palaikymas, kad jų pastangos priešintis ekstremizmui būtų efektyvios.

Siūlome Odesoje įsteigti koordinuojančią struktūrą, skirtą kovai su separatizmu, kurioje būtų atstovaujama vietos valdžia, bei visų trijų sričių teisėsauga ir aktyvistai. Idealu būtų turėti tokį koordinuojantį padalinį, veikiantį visoje Pietryčių Ukrainoje. Centrinei valdžiai būtina organizuoti tiesioginį ryšį su šia struktūra būtinų resursų tiekimui ir užtikrinti tiesioginę sąveiką su jėgos struktūrų vadovybe.

Ypatingo dėmesio reikalauja vietos teisėsaugos lojalumo klausimas – jos dauguma priklauso „rizikos grupei“. Būtina skubiai ištirti situaciją kiekviename konkrečiame struktūriniame padalinyje ir, esant būtinumui, perkelti teisėsaugininkus iš kitų regionų.

Ekstremizmo pavojaus įverčiai:

  • Odesos sritis – 5 balai
  • Nikolajevo sritis – 3 balai
  • Chersono sritis – 3 balai

3. Dėl ATO

Antiteroristinė operacija taip ir neįgavo svaraus ATO formato ir, prognozuojama, jo jau neįgaus.

Pirminiame operacijos etape Ukrainos valdžia jėgos struktūrų darbuotojams įvedė apribojimus (garantuoti, kad nebus aukų tarp „civilių gyventojų“, kurie visgi yra ginkluoti ir imasi veiksmų, patenkančių į terorizmo apibrėžimą), kurie iš pat pradžių trukdė vykdyti ATO. Ukrainai pasirašius Ženevos susitarimus, šie apribojimai įgijo griežtos sąlygos statusą.

Pagrindinė problema, kad jėgos struktūrų darbuotojams uždrausta naudoti ginklus naikinimui. Mariupolio atvejis, kai Nacionalinės gvardijos padalinys atrėmė ekstremistų vykdytą ginkluotą karinio dalinio užpuolimą – viena iš nedaugelio išimčių. Iš tikro kariai gali naudoti ginklą tik tais atvejais, kurie vienareikšmiškai numatyti 2014 m. kovo 13 d. Ukrainos įstatymu N 877-VII (877-18) pakeistame Įgulų ir sargybos statute. Ir netgi tais atvejais jiems yra nurodyta naudoti ginklą nenaikinant.

Mes užfiksavome atvejų, kai vadai rinko karių parašus, kad šie nenaudos ginklo naikinimui. Iš dalies tai labai neigiamai paveikė įvykių eigą ir bendrai Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmingumą.

Be to, atiteroristinė operacija iš esmės (ypač po to, kai buvo pasirašyti Ženevos susitarimai) tapo stabilizavimo operacija (SO) pagal Vakarų terminologiją. Pagrindinės užduotys, kaip ir pridera SO atveju: gyvenviečių bei rajonų, kuriuose yra susitelkę ekstremistai, blokavimas, tarnybos blokavimo postuose organizavimas, patruliavimas vietovėse ir t.t. Pagrindinės pajėgos – Ukrainos kariuomenės padaliniai.

Dėl priežasčių, kurių mums nepavyko išsiaiškinti, karinė vadovybė nesiėmė SO vykdymui būtinų priemonių. Tuo pat metu, operacijoje dalyvaujančių karinių dalių bei padalinių vadai ir kariai rodo savo pasirengimą imtis tokių veiksmų.

Išvados:

Kad būtų vykdoma ATO (SO), karinei vadovybei nėra reikalo išradinėti dviračio – Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai dalyvavimo panašiose operacijose patirties. Tai, pavyzdžiui, ilgametė veikla KFOR pajėgose Kosove ir ypač internacionalinių pajėgų sudėtyje Irake. Pagal kiekvieno kontingento veiksmų rezultatus, būtina tvarka, buvo sudaromos atskaitos su rekomendacijomis dėl veiklos įvairiomis kryptimis organizavimo metodikos. Karinei vadovybei tereikia išnagrinėti šias atskaitas ir sukurti bendras rekomendacijas Ukrainos kariuomenės padalinių veiksmams Donbase.

Bet svarbiausia – aiškiai suformuluoti įsakymą apie kariuomenės panaudojimą, nustatyti pajėgas ir priemones, nurodyti vykdomos operacijos tikslus ir užduotis, Ukrainos kariuomenės padalinių tarpusavio sąveikos bei veikos kartu su kitomis ginkluotomis grupuotėmis ir specialiosiomis tarnybomis tvarką.

4. Dėl situacijos prie valstybės sienų

Sienos su Rusija ir Padniestrės Moldovos Respublika (PMR). Pasienyje su RF sugriežtinta valstybės sienos kontrolė, armijos padaliniai pasienyje įrengė gynybos liniją, dengiamą priešlėktuvinės gynybos. Tuo būdu, užkirstas kelias iš RF teritorijos įsiskverbti į Ukrainą ekstremistų grupėms, kurios naudojasi geležinkelių ir automobilių transportu, taip pat imtasi priemonių galimos tiesioginėsę Rusijos karinės agresijos atrėmimui.

Vis dėlto, kai kurios sienos atkarpos realiai išlieka atviros Rusijos diversijų ir žvalgybos grupių (DŽG) įsiskverbimui į Ukrainos teritoriją. Dėl to, imamasi tokių atsakomųjų priemonių kaip, be kita ko, Ukrainos Valstybės sienos tarnybos, specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos pajėgų vykdomas pasienio rajonų inžinerinis aprūpinimas ir kontrolė.

Administracinė siena su Krymo Autonomine Respublika (ARK). Čia Ukrainos Valstybės sienos tarnyba ėmėsi priemonių pasienio kontrolės organizavimui, o kariuomenė, savo pajėgomis ir ištekliais – (Krymo) sąsmaukos blokavimui.

Ukrainos Valstybės sienos tarnyba, dėl Krymo aneksijos neturėdama galimybės vykdyti pasienio kontrolę Krymo teritorijoje, tai atlieka prie administracinės Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities sienos („antrosios linijos“ kontrolė). Kol kitaip nenutars Ukrainos Vyriausybė, stacionarūs valstybės sienos kontrolės punktai nerengiami. Tačiau veikiančiuose pasienio postuose turima kompiuterinė technika yra sujungta su Valstybės sienos tarnybos duomenų bazėmis, vykdoma griežta iš Krymo išvykstančių piliečių pasų kontrolė, o asmenys, neturintys Ukrainos pilietybės, į žemyninę valstybės dalį neįleidžiami (jiems siūloma pereiti sieną kitose vietose).

Taip pat, Krymas išlieka galimu diversijų grupių ir ekstremistų grupių permetimo į žemyninę valstybės dalį tramplynu.

Išvados:

Pasienio rajonuose būtina sustiprinti darbą, kad būtų užkirstas kelias priešo diversijų ir žvalgybos grupių įsiskverbimui iš RF ir PMR teritorijos. Matyt, kad būtų tikslinga prie dabartinių jėgų prijungti VRM vidaus kariuomenės/Nacionalinės gvardijos padalinius, skirtus diversijų ir žvalgybos grupių bei banditų gaujų paįeškai, blokavimui ir neutralizavimui.

Lieka neatsakytas klausimas dėl gebėjimo užkirsti diversijų ir žvalgybos bei ekstremistų grupių įsiskverbimą į žemyninę valstybės dalį iš Krymo, jiems išsilaipinant Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse Chersono srityje.

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ padalinys „Alfa“

https://www.facebook.com/dmitry.tymchuk/posts/486969048098422

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Balandžio 8 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 8 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. Mes jau pranešėme anksčiau: mūsų duomenimis, separatistai gavo nurodymą iš savo kuratorių Rusijoje užtikrinti „koridorių“ pasienyje Rusijos dalinių įvedimui. „Koridorius“, pagal 21:00 valandos informaciją turi būti organizuojamas Luhansko srityje.

Jei šitas scenarijus pasiseks – tai „Krymo variantas“. Su vienu gana svarbiu skirtumu: mūsų teisėsaugos darbuotojai, pasieniečiai, specialiosios tarnybos ir kariuomenė dabar, tegul ir ne be problemų, tačiau yra pasirengę duoti atkirtį.
Duok Dieve jiems jėgų. Tiesa mūsų pusėje.

2. Separatistai nutrūko nuo grandinės

Luhanske užgrobtas Ukrainos saugumo tarnybos pastatas užminuotas, paimta 60 įkaitų. Charkive buvo atakuotas autobusas su teisėsaugininkais.

Tai – jau grynas terorizmas. Normaliose šalyse teroristai šaudomi kaip pasiutę šunys. Tačiau už mūsų teroristų nugarų stovi, žvangindama ginklais, teroristinė Rusijos valstybė balbatuojanti, jog tai – „taikūs gyventojai“.

Variantų neturime. Arba tie „taikūs gyventojai“ padės Putinui praryti Ukrainą, arba Ukraina užtikrins jiems nerūpestingą laiko praleidimą vietose, kur mylimas darbas.

3. Transparency International konstatuoja: naujoji Ukrainos vyriausybė nenori kovoti su korupcija.

Su tuo ginčytis, deja, sunku. Mes matome vis tuos pačius snukius valdininkų kėdėse, atpažįstame vis tas pačias korupcines schemas.

Korupcija – tai lygiai toks pat Ukrainos hemorojus, kaip ir separatizmas. Gydyti reikia abu. Ir skubiai. Kitaip Naujoji Ukraina nebus verta nė grašio.

Gerosios žinios:

1. Rytoj iš Krymo į žemyną pasitraukia kariai (su šeimomis) iš karinio dalinio A1100 – jūrų aviacijos brigada, dislokuota Novofedorivkoj.

Tai – mūsų didvyriai. Praktiškai be išdavikų. Praktiškai nepatyrę technikos ir ginkluotės nuostolių – brigados vadovybė dar kovo 3 d., prisiimdama asmeninę atsakomybę, permetė aviatechniką į žemyną. Taip pat pergabenta ir dalinio vėliava, asmeninės bylos bei kiti dalinio dokumentai.

Iš tiesų tai – dalinys, pasirengęs iškart pradėti tarnybą naujoje dislokacijos vietoje. Išankstinis jų paskyrimo punktas – Mikolajivas. Mes jų laukiame.

2. Šiandien Ukrainos žiniasklaidą apskriejo nuotrauka su plakatu iš Donecko. Separatistas, pasirinkęs rodytis inkognito, nutepliojo užrašą „Dombasas nepriklausomas“.

Aišku, jog net ir didžiausias Donbaso beraštis vargu ar nežinos, kaip rašomas šis vietiniams šventas žodis. Akivaizdu, rašė atsivilkęs frajeris, dar gi ne iš Ukrainos. Tai ir juokinga, ir ne itin.

3. TVF konstatuoja: dėl agresijos prieš Ukrainą Rusijos ekonomika toliau smunka. Numatomas BVP augimas 2014 m. sumažintas nuo 1.9 % iki 1.3 %. Prognozuojamas nedarbo augimas.

Kada Putinas susiprotės, jog šokinėjimas aplink Ukrainą neneša Maskvai naudos – sunku pasakyti. Nes, kaip matyti, dėdė Vova adekvatumu nedvelkia. Bet juk ir pačiais beviltiškiausiais atvejais būna praregėjimų.

Balandžio 7 dienos įvykiai

Broliai ir sesės, balandžio 7-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Separatizmas. Ši hidra vėl pakėlė galvą šalies rytuose. Kremliaus augintinių džiaugsmui.

Labai gaila, bet mūsų jėgos struktūros per praėjusią parą nepajėgė realizuoti scenarijaus, kuris visgi buvo įmanomas: svyruojančius – įkalbinėti, nepakaltinamus – neutralizuoti. Dabar gi susitvarkyti su Donecko, Charkovo ir Lugansko separatistais bus gerokai sudėtingiau.

…Tarp kitko – Donecke separatistai, užėmę regioninės administracijos būstinę, labai greitai išalko ir nupėdino į artimiausią turgelį pasižėbravoti ką Dievas duos – grasindami prekeiviams ginklais. Tuo tarpu, mūsų žiniomis, jiems „nuleista“ aiški instrukcija: užimtų pastatų šturmo atveju tais pačiais ginklais nedelsiant atsikratyti.

Tačiau pavėlavo: Ukrainos nacionalinio saugumo taryba separatistų veiksmuose jau įžvelgė „terorizmo požymių“. O tai jau visai kita muzika.

2. Kryme rusų okupantas nušovė mūsiškį majorą. Rusai sukėlė šaršalą: neva Ukrainos kariškis buvo girtas ir pats ėmė kabinėtis prie nekaltučių rusų kareivėlių šalia dalinio budėjimo posto. O jie, suprantama, tik gynėsi.

Tai absoliutus ir ciniškas melas. Nes išeitų, kad beginklis majoras užsipuolė iki dantų ginkluotus rusų kareivius prie dalinio budėjimo posto, tada anie „besigindami“, kažkodėl jį vijosi, kad nužudytų jo paties bendrabučio kambarėlyje…

Absoliučiai melagingi kraugeriai išgamos. Kaip ir jų karvedys Putinas.

3. Šiandien masinėse informacijos priemonėse nuskambėjo žinia, kad separatistams vadovauja ir juos finansuoja oligarcho Rinato Achmetovo ir Regionų partijos frakcijos lyderio Aleksandro Jefremovo žmonės.

Džiugu ne tai, kad išaiškėjo, iš kur ausys dygsta, (tarsi kažkam tai buvo paslaptis). Džiugina, kad apie tai prabilta atvirai. Juk kol didelės žuvies už žiaunų neužkabinsi, mailius nenurims.

Tarp kitko – Jefremovas šiandien ištrenkė išminties perlą apie valdžios struktūrų būstinių užgrobimą: „Būtų klaida laikyti tai kurios nors pusės provokacija. Tai daugelio žmonių nuomonė ir jie nori tą nuomonę apginti“.

Man regis, šiuos žodžius verta įrašyti į protokolą. Ypač mielai jie šiandien skamba Ukrainos saugumo tarnybų pajėgų įvykdyto rusų žvalgybininko, kuris koordinavo Lugansko separatistų veiksmus, sulaikymo fone.

Tiesiai sakau – mano asmeninis pasitikėjimas visais mūsų politikais ne ką didesnis, nei buliaus – kokiu mėsos kombinato direktoriumi. Bet Regionų partija – tai išvis ypatingas atvejis. Jeigu kas nors matėte kažką panašaus į bent menkiausią užuominą apie rūpestį Ukrainos interesais, būkit malonūs – informuokite. Beprotiškai smalsu tai pamatyti.

4. Šiandien vakare Sevastopolio įlankoje „Informacinio pasipriešinimo“ tinklo grupė identifikavo 8 paruoštus priimti krovinį rusų laivus (dauguma – desantiniai).

Kariškiai kol kas nelaipinami, ginkluotė nekraunama. Bet mes turėtume atidžiau įvertinti rusų desanto išlaipinimo nuo jūros pusės Chersono ir Odesos srityse galimybę.
Variantas mažai tikėtinas. Bet turėkim minty, kad separatistams niekaip nepavyksta išbalansuoti pietinės Ukrainos dalies. Taigi neaišku, kaip Rusija veiks šiuose regionuose, jeigu Donbaso avantiūra, neduokdie, jiems visgi pasiseks.

Gerosios naujienos:

1. Nors teisėsaugininkai ir leido valdžios organų užgrobimą rytinėse srityse, girgždėdama situacija ima taisytis. Vienur valymu, kitur lankstumu – bent jau ima matytis išėjimo iš situacijos prošvaistės.

Jėgos struktūrų veiklos koordinacijai valdžia nusiuntė vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą į Charkovą, pirmąjį vicepremjerą Vitalijų Jaremą į Donecką, o į Luganską buvo pasiųsti Nacionalinės Saugumo ir Gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus bei Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenko. Ką jie ten sukurs – pažiūrėsim, tačiau tokių valdininkų darbas įvykių vietose – jau didelis pliusas.

Be to, pasak Ukrainos prezidento Oleksandro Turčinovo, rytoj Ukrainos Aukščiausioji Rada vienu pirmųjų klausimų svarstys įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už separatizmą sugriežtinimą. Aš apie tai kalbu jau ne pirma savaitė – seniai laikas.

2. Džiugina, kad karščiausiame taške – Donecke, miesto valdžia pasiuntė separatistus su jų nevykusia „Donecko respublika“ velniop.

Donecko deputatai leido aiškiai suprasti, kad regiono gyventojai tokių žaidimų nežaidžia. Tai atsivilkusių į Ukrainą „Putino turistų“ ir saujelės norinčių užsidirbti vietinių debilų užsiėmimas.

3. Nikolajeve šiandien separatistai sukėlė juoką persimaišiusį su gailesčiu.

Apie 30 žmonių atėjo prie Nikolajevo srities administracijos. Kaip rašė vietiniai informaciniai kanalai „su tikslu patekti į pastato vidų“. Saujelė šitų, atleiskit man damos, mudilų su Georgijaus juostelėmis ganėtinai ambicingai skandavo „vienas už visus ir visi už vieną“.

Bet, greit supratę, kad nuo apsupusių pastatą teisėsaugininkų galima solidžiai „gauti į dūdą“, jie staigiai pakeitė retoriką. Ėmė rėkti „milicija su tauta“. Milicija suminkštėjo ir neskriaudė nenugalimų rusų karžygių.

Dėl įvykių Rytų Ukrainoje

Broliai ir seserys! Visi mes – paprasti ukrainiečiai, norintys gyventi normalioje, demokratinėje ir vieningoje šalyje – esame giliai sujaudinti ir sunervinti to separatistinio sambrūzdžio, kuris dabar siautėja rytinėse šalies dalyse.
Krūvelė padugnių (dalis – degeneratų iš mūsų pačių tarpo, parsidavusių už kapeikas, dalis – atsibasčiusių pas mus Rusijos piliečių) už Kremliaus pinigus ir po bailaus sutvėrimo, pavarde Janukovyčius, stogu bando įgyvendinti “Krymo scenarijų”. Kitaip tariant – toliau draskyti ir taip kenčiančios Ukrainos kūną.

Ukrainos_ZemelapisPirmas iškylantis klausimas: kur dingo mūsų teisėsaugos ir specialiosios pajėgos?

Mūsų grupės „Informacinis pasipriešinimas” duomenimis, šiai dienai Ukrainos jėgos struktūros turi pakankamai pajėgumų ir galimybių kontroliuoti padėtį rytiniuose regionuose. Netgi turint omenyje, kad masė buvusių Janukovyčiaus tarnų, iki šiol nenusivelkančių milicijos uniformų, iš esmės užsiima sabotažu (kodėl jie vis dar yra VRM tarnautojai – kitas klausimas, į kurį dar, tikiuosi, gausime atsakymą).

Tačiau pagrindinė iškylanti užduotis – kaip išvengti kraujo praliejimo. Juk lavonų atsiradimas ir yra pagrindinė provokatorių užduotis. Kad Rusija galėtų tuoj pat įsikišti, panaudojusi prie mūsų sienų trypčiojančią kariuomenę, ir “apginti savo tautiečius” beigi padėtų šiuose regionuose suorganizuoti Krymo tipo referendumus (su iš anksto aiškiais rezultatais).

Taip, aišku, kad šiandieną mes daugmaž pasiruošę karui su Putinu, taip, tarptautinė bendruomenė tikrai palaikys Ukrainą. Bet lygiai taip pat aišku, kad maniako Putino šizofreniškų ambicijų įgyvendinimo niekas nesustabdys. Jis paskandins Ukrainą kraujyje.
Asmeniškai aš, kaip ir Jūs, esu pasiruošęs su ginklu rankose sutikti besibraunančią į mūsų namus „rusišką taiką”. Tačiau šioje situacijoje negalime kaltinti Ukrainos valdžios skystablauzdiškumu – ant kortos pastatyta per daug, kad galima būtų suklysti.
Iš šiandienos konsultacijų su jėgos struktūromis galiu konstatuoti: ir specialiosios pajėgos, ir teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad kritiško situacijos kontrolės praradimo nėra. Visos taktinės separatistų pergalės yra jiems elementariai valdžios „atiduotos”, idant bet kokia kaina išvengtume jėgos panaudojimo.

Šiandieninių kovų pralaimėjimai toli gražu nėra pralaimėtas karas. Atsakomasis smūgis bus, ir bus netrukus. Siūlau tiesiog pasitikėti mūsų jėgos struktūromis. Nes variantus turime tik du: arba jais pasitikėti, arba įsitraukti į pilnavertį karą su agresoriumi. Tikiuosi antrojo varianto mums neprireiks.