Girkinas (Strelkovas). Naujasis Donbaso „Ščorsas“. Kovas – gegužė.
„Kai kuriems atrodau pavojingas beprotis“ – I. Strelkovas, „Slovjansko savigynos vadas“
Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai
Tuo pačiu metu Krymo padangėje kilo naujos plačiai reklamuojamos žvaigždės – Aleksandras Borodai (Александр Юрьевич Бородай), būsimasis Donecko liaudies respublikos „ministras – pirmininkas“ ir vadinamojo „Donecko Ščorso“ Igorio Girkino (Strelkovo) bendrininkas, taip pat ir pats Igoris Girkinas (Strelkovas) (Игорь Гиркин (Стрелков)), kuris taip pat buvo ten, Kryme, „savanorių“ gretose. Strelkovas palaikė darbinius ryšius su Krymo premjeru Aksionovu, rinko žvalgybinę apie informaciją apie priemones, kurias planavo Maidano aktyvistai rengiantis referendumui. Pavyzdžiui, perdavinėjo informaciją apie automobilių iš Odesos, kuriuos jie ketino naudoti įvažiavimui į Krymą, numerius.
Panašu, kad tuometinių Strelkovo pastangų valdžia neįvertino. Viename iš kovo 31-osios laiškų (redakcija turi tekstą) jis tiesiai rašė:
Sveikas, Igori!
Problema yra tai, kad aš pats dabar beveik nieko negaliu nuveikti Kryme. Aš vykdau užduotis, susijusias su šiauriniais regionais, o mano vietiniai kolegos ir milicija mane įtarinėja velniai žino kuo ir žiūri į mane kaip į „pavojingą beprotį“. Ir jau patyliukais pradėjo imtis mano žmonių „išgaudymo“. Greitai ir manęs imsis.
Jokio oficialaus statuso (iš viso jokio!) man taip ir nesuteikė ir laikausi tik asmeninių ryšių su pačiu Aksionovu dėka.
Atleisk, bet nuo pagrindiniu užduočių vykdymo neatsitrauksiu (nors neišvengiamai teks, ir ne tiek jau ir mažai – kad ir tvarkant visą tą komplikuotą pasų reikalą). Suprask ir atleisk.
Pagarbiai
Pagal „Novaja Gazeta“ informaciją, iš Krymo Strelkovas migravo į Donbasą, vedamas „rusiškosios misijos“ idėjų pagal Aleksandro Prochanovo interpretacijas. Panašu kad tos užduotys šiauriniuose regionuose (lengvai nuspėjama, kad po jomis slypi Donbasas, kur reikalingas ukrainietiškas pasas) ir buvo Girkino pagrindinės. Kaip ir jo bendražygiui Borodai.
