Birželio 12 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 12-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Per sieną iš Rusijos teritorijos į Ukrainą veržiasi jau ne tik sunkvežimiai ir BTR‘ai, bet ir tankai. Naujausiais duomenimis kolona, kurioje ir tankai iš Rusijos, juda link Donecko.

RusijosTankasUkrainojeKremlius nusiima kaukę. Jei kas nors dar abejoja, kad tai jau nepridengtas Rusijos įsiveržimas, norėčiau pamatyti tą žmogų. Įdomu pažiūrėti, kaip atrodo naivumo įsikūnijimas.

2. Beje, štai ir jis. ESBO Generalinis sekretorius Lamberto Zannier atvyko į Rusiją, į Rostovo sritį, aplankyti pabėgėlių iš Ukrainos. Ir pradėjo kalbėti labai keistus dalykus. Atseit, reikia nutraukti ugnį Ukrainos Rytuose ir spręsti klausimus politinėmis priemonėmis, už derybų stalo tarp Ukrainos valdžios ir rytinių regionų. Taip pat Zannier pažadėjo aplankyti Slovjanską „taikaus sureguliavimo“ rėmuose.

Susidaro įspūdis, kad ESBO (nors jų misijos dirba visame Donbase) nenori matyti akivaizdžių dalykų. O būtent, kad „taikiam sureguliavimui“ važiuoti reikia ne į Slovjanską, o tiesiai į Maskvą. Ir pradžiai paklausti Putino – kaip ilgai jis dar siųs į Donbasą savo samdinių legionus, kalnus ginklų ir milijonus dolerių teroristams remti?

ESBO kartoja neseną JT žygdarbį. Ne anksčiau kaip šių metų kovą Jungtinės Tautos, vietoje Rusijos pasmerkimo, siuntė žinią Kijevui, kad jam derėtų susitelkti ties visų politinių jėgų „politiniu dialogu“.

Rezultate, kol JT klapsėjo snapu ir užsiiminėjo moralės mokymais, Ukraina prarado Krymą.

Dabar ESBO paisto tas pačias nesąmones, kol Rusija bando atplėšti Donbasą.

Mieli ponai Vakarų atstovai, atverkite gi pagaliau akis. Dabar vyksta plataus masto karinis įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos pusės. Jei jūs taip užsiliūliavę, kad šito nematote – geriau užsiimkite ekologiškai švarių pomidorų auginimu ES. Ir nelįskit į tarptautinę politiką. Nes pagalbos iš jūsų nė už grašį, tik dar blogiau.

3. Šiandien iš Snižno gydytis į Dniepropetrovsko sritį autobusu išvyko 25 vaikai, tarp jų našlaičiai ir šeimos vaikų namų auklėtiniai. Juos perėmė teroristai iš „DLR“ ir išsiuntė autobusą į Rusiją, kirsdami valstybinę sieną per smogikų užimtą pasienio patikros punktą.

Šis faktas – vaikų grobimas, tiesiog grynas kidnepingas. Beje, šiame nusikaltime tiesiogiai dalyvavo Rusijos pasieniečiai.

Netikėtas klausimas ponui Porošenkai: ar jūs su tais niekšais grobiančiais vaikus ir iš esmės imančiais juos įkaitais rengiatės tartis prie derybų stalo? O gal dar prijunkime grupę serijinių žudikų ir seksualinių maniakų? Taip sakant, kad vaizdas būtų pilnesnis. Diskusija žada būti įdomi ir vaisinga.

Gerosios naujienos:

1. Laimei, mūsų sąjungininkai Vakarų asmenyje – tai ne tik apžavėtasis ESBO generalinis sekretorius. Jungtinių valstijų Atlanto Tarybos Viceprezidentas D.Vilsonas jau pareiškė, jog jei pasitvirtins faktas, kad Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną, tai Vakarai turėtų įvesti trečią sankcijų prieš RF lygį ir pradėti teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Taip, Atlanto Taryba – ne pats aukščiausias pilotažas. Tačiau tokios struktūros formuoja ir visuomenės, ir politikų požiūrį. Laukiame atitinkamų pareiškimų iš aukštų Vakarų valdininkų ir politikų.

Tarp kitko, NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiandien pareiškė, kad Ispanija pasiūlė aviacinę techniką ir „įvairių jūrinių grupių laivų, reaguodama į Ukrainos krizę“.

Pasiūlymas labai laiku. Nes, panašu, kad karas su Rusija tik prasideda. Deja, šią apmaudžią išvadą įtakoja tie rusų veiksmai, kuriuos mes stebime šiandien ir visą pastarąjį metą.

2. Ukrainos Prezidento Spaudos tarnyba pranešė, kad „gerai parengtos operacijos metu Ukrainos kariškiai ir pasieniečiai atgavo daugiau nei 100 km ilgio valstybinės sienos dalies kontrolę“.

Mūsų duomenimis, rezultatas ne toks optimistinis. Plius, neaišku, ar užteks resursų tai kontrolei išlaikyti.

Tačiau tai, kad po ilgų savaičių (net jau – mėnesių) sienos klausimas pagaliau ėmė spręstis – didžiulis ir dar kartą didžiulis pliusas.

3. Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Ginkluotųjų pajėgų kariškiai, kurie dalyvauja antiteroristinėse operacijose, gaus 100-procentinę premiją.

Toliau sekė skaičiai, kurie verčia ašaroti. Pavyzdžiui, eilinis-sutartininkas gaus 5 400 grn („normalus“ atlyginimas – 2 700 grn), o desantinės dalies vadas – 8,2 tūkstančių grivinų (atitinkamai, 4,1 tūkstančių grivinų).

Premijos – tai puiku. Parama kariškiams iš esmės nepaskelbto karo metu – tai nuostabu. Bet, gerieji žmonės, negali žmogus ginti Tėvynės už 250 dolerių. Dabar mes galime kalbėti apie patriotizmą, nes kalbame apie šalies likimą. Tačiau jei taikos metu tokius pinigus mokėsime žmogui su antpečiais, neįmanoma tikėtis, kad jis taps profesionalu.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mes mintame karčiais taupymo armijos sąskaita vaisiais. Ir mums visiems tai didžiulė pamoka ateičiai. Tikėsime, kad ji nenueis niekais.

Balandžio 25 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар