Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар