Kovo 20 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk kovo 20 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, kovo 20 dienos suvestinė:

Iš blogų žinių:

1.Pats didžiausias nemalonumas tai, kad mūsų dabartinėse pastangose atsispirti Rusijai kovo 21 diena gali tapti atskaitos tašku ne patiems maloniausiems įvykiams. Pastarąją savaitę mus pasiekė daugybė signalų apie tai, kad rusų daliniai Kryme suaktyvinti: tą dieną prasidės kažkokie rimti veiksmai. Tokie signalai buvo ir iš rusų kariuomenės grupuočių mūsų pasienyje, ir iš Maskvos.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, prieš jums pateikdami visą informaciją, stengiamės ją patikrinti triskart. Šių signalų aš dabar negaliu niekaip patvirtinti ir sukonkretinti. Tikėsimės, kad visi šie negeri krebždesiai – tik paskalos.

Kita vertus, pastarųjų savaičių įvykiai turi išsispręsti. Putinas negali amžinai laikyti tūkstančių savo kareivių prie Ukrainos sienos. Armija, gyvenanti suplyšusiose palapinėse, miške, vėsų kovą, ir ryjanti sausąjį davinį, labai greit neteks kovinės dvasios. Todėl ją reikia arba mesti pirmyn, arba atitraukti atgal. Norėtųsi tikėti, kad bus pasirinktas pastarasis variantas.

2. Mūsų daliniai Kryme masiškai nutraukia pasipriešinimą. Virš dalinių ir laivų keliamos rusiškos vėliavos. Mes dar prieš daugelį dienų apie tai ne kartą buvome perspėję. Deja, vadovybė Kijeve ir toliau guodėsi maloniomis svajonėmis, kad „išnyks mūsų priešai, kaip rasa saulės atokaitoj“ (згинуть наші вороженьки як роса на сонці – citata iš Ukrainos himno; red. past.) ir taip išspręs problemą. Neišnyko.
Man liežuvis neapsiverčia smerkti tuos mūsų kareivius ir karininkus, kurie sulaužė Priesaiką. Aš smerkiu kitus. Tuos, kurie kario Priesaikos nepriiminėjo, bet nuo jų sprendimų priklausė šių žmonių likimai.

3. JAV kategoriškai pareiškė, kad nedalyvaus kariniuose veiksmuose dėl Ukrainos. NATO apie tai pranešė kiek anksčiau.

Aš, kaip žmogus, kiek suprantantis karo politiką, puikiai suvokiu, kad tai šventa tiesa, nereikalaujanti svarstymo. Nei JAV, nei NATO neturi absoliučiai jokio pagrindo kariniams veiksmams. Dar daugiau: jų įsikišimas – tai betarpiškas trečiojo pasaulinio karo scenarijus.

Bet mane, velniai griebtų, domina klausimas: kam reikėjo apie tai garsiai skelbti ir visaip pabrėžti būtent tada, kai Putinas, užgrobęs Krymą, pasirengė antram šuoliui prieš Ukrainą ir laukia tinkamo momento? Kas traukė už liežuvio ir Vašingtoną, ir Briuselį?

Nenorite ar negalite įsikišti – sėdėkite ir tylėkite kamputyje. Kam provokuoti ir šiaip neadekvatų, į viso pasaulio nuomonę nusispjovusį agresorių?
Kam siundyti jį: girdi, prieš tave bejėgė Ukraina, niekas jos neapgins, draskyk ją! Tokių iškilių motyvų nesuprantu.

Iš gerų žinių:

1. „Tautiečių gynimo Kryme įkvėpti“ Kremliaus paranojikai nukreipė žvilgsnį į Estiją. JTO žmogaus teisių tarybos Rusijos atstovas staiga lyg pergėręs ėmė skelbti, kad „yra susirūpinęs požiūriu į rusus Estijoje“ ir prie to dar pridėjo situaciją Ukrainoje.

Estai šiame marazme, suprantama, nieko gero nemato (Estija nors ir NATO narė, bet oligofrenų su branduoline kuoka grasinimai jai ne itin malonūs). Bet mes matom. Tai paliudijimas visam pasauliui, jog Putino Rusija – tas pats naujasis Reichas, apie kurį aš nuolat kalbu. Ir naujųjų Sudetų (t.y. Krymo) Kremliaus nacistams nepakaks. Kuo anksčiau tai supras Vakarai, tuo geriau bus visiems.

2. Rusija grasina, jog imsis atsakomųjų priemonių, jei Ukraina kėsinsis į jos nuosavybę (Ukrainos teisingumo ministras yra išsakęs grasinimą kompensuoti ukrainiečių nuosavybės nacionalizacijos Kryme nuostolius iš „Gazpromo“ nuosavybės).

Tokie grasinimai šiuo atveju – tai signalas, kad Kijevas užmynė ant nuospaudos tariamai nepažeidžiamiems Kremliaus rembo. Pasirodo, rembo dreba dėl savo bandelių Ukrainoje. Jei klausimas bus išspręstas protingai, šių veidmainių gali laukti daug nemalonių pojūčių. O iš to – nauda Ukrainai ir jos tautai, be abejo.

4. Šiandien ukrainiečių žiniasklaida pranešė: Ukrainos karinių jūrų laivyno flagmanas fregata „Getman Sagaidačnyj“ išvijo rusų laivus iš Ukrainos teritorinių vandenų. Tiesiog išplaukė ir be jokio šūvio išvijo. Keturi priešo laivai spruko taip, kad retkarčiais pasiekdavo šviesos greitį. Rusų jūreivėliai biro už borto, kaip riešutai iš kiauro maišo.

Žinau, kad tai feikas, bet kad juos kur jo autorius – labai linksmas feikas!

Tegul nauja diena atneša mums viltingų naujienų, kurios nepasirodys apgavyste.

Leave a Reply