Arkadijus Babčenko

Apie Odesą galiu pasakyti tik viena.

Ginkluoti žmonės, norėję skerdyklos ir lavonų, atėjo už milicijos nugarų?

– Ginkluoti žmonės gavo skerdyklą ir lavonus.

Jie manė, kad tai bus ne jų lavonai?

– Ne. Tai bus ir jų lavonai.

Visiems rusams „patriotams“, rėkiantiems dabar apie fašistus ir norinčius „užlyginti chochlus* asfaltu“ – jūs galvojate, nebus jūsų lavonų?

– Ne. Bus ir jūsų lavonai. Jeigu prasidės iš tikrųjų – be jūsų lavonų nepavyks. Niekaip. Patikėkite.

Jūs galvojote, kad bus kažkaip kitaip? Kad užtenka paspjaudyti isteriškomis seilėmis į monitorių, o žydobanderos patys įsilygins į asfaltą ir anihiliuosis? Kad juos galima grobti, žudyti, mušti, mesti granatą į blokpostą, o jie atsakydami tik šlapiai bučiuos?

– Ne. Jie priešinsis. Jeigu žmones žudo – jie taip pat žudo. Kas galėjo pagalvoti, ar ne?

„Niekas po vikšrais gėlių nemes. Čia bus visuotinis partizaninis karas“ – juk jus įspėjo? Juk jus įspėjo, tiesa? Ką pasėjai, tą ir pjausi.

Kitaip – nebūna.
Bus būtent taip.

* chochlai arba chocholai – paniekinamas ukrainiečių pravardžiavimas, panašiai kaip lietuviai – labusai, o azijiečiai – čiurkos.