Girkinas (Strelkovas). Naujasis Donbaso „Ščorsas“. Kovas – gegužė.
„Kai kuriems atrodau pavojingas beprotis“ – I. Strelkovas, „Slovjansko savigynos vadas“
Tęsinys. Pradžia: Informacinio karo vaiduokliai
Tuo pačiu metu Krymo padangėje kilo naujos plačiai reklamuojamos žvaigždės – Aleksandras Borodai (Александр Юрьевич Бородай), būsimasis Donecko liaudies respublikos „ministras – pirmininkas“ ir vadinamojo „Donecko Ščorso“ Igorio Girkino (Strelkovo) bendrininkas, taip pat ir pats Igoris Girkinas (Strelkovas) (Игорь Гиркин (Стрелков)), kuris taip pat buvo ten, Kryme, „savanorių“ gretose. Strelkovas palaikė darbinius ryšius su Krymo premjeru Aksionovu, rinko žvalgybinę apie informaciją apie priemones, kurias planavo Maidano aktyvistai rengiantis referendumui. Pavyzdžiui, perdavinėjo informaciją apie automobilių iš Odesos, kuriuos jie ketino naudoti įvažiavimui į Krymą, numerius.
Panašu, kad tuometinių Strelkovo pastangų valdžia neįvertino. Viename iš kovo 31-osios laiškų (redakcija turi tekstą) jis tiesiai rašė:
Sveikas, Igori!
Problema yra tai, kad aš pats dabar beveik nieko negaliu nuveikti Kryme. Aš vykdau užduotis, susijusias su šiauriniais regionais, o mano vietiniai kolegos ir milicija mane įtarinėja velniai žino kuo ir žiūri į mane kaip į „pavojingą beprotį“. Ir jau patyliukais pradėjo imtis mano žmonių „išgaudymo“. Greitai ir manęs imsis.
Jokio oficialaus statuso (iš viso jokio!) man taip ir nesuteikė ir laikausi tik asmeninių ryšių su pačiu Aksionovu dėka.
Atleisk, bet nuo pagrindiniu užduočių vykdymo neatsitrauksiu (nors neišvengiamai teks, ir ne tiek jau ir mažai – kad ir tvarkant visą tą komplikuotą pasų reikalą). Suprask ir atleisk.
Pagarbiai
Pagal „Novaja Gazeta“ informaciją, iš Krymo Strelkovas migravo į Donbasą, vedamas „rusiškosios misijos“ idėjų pagal Aleksandro Prochanovo interpretacijas. Panašu kad tos užduotys šiauriniuose regionuose (lengvai nuspėjama, kad po jomis slypi Donbasas, kur reikalingas ukrainietiškas pasas) ir buvo Girkino pagrindinės. Kaip ir jo bendražygiui Borodai.
Borodai tampa Donecko liaudies respublikos „premjeru“, o Girkinas – jam lojaliu kariniu lyderiu. Kovojančios pusės Slovjanske ir Kramatorske jau apšaudo vieni kitus iš patrankų ir minosvaidžių. Rytų Ukrainoje vykstantis karas yra lydimas piaro kampanijų, pagal visus požymius panašių į tas, kurios vykdomos Rusijoje užgrobiant įmones ar jėga susidorojant su stambiomis kompanijomis. Tai įvairūs mažareikšmiai pareiškimai, nuolat išsakomi tušti grasinimai iš apsišaukėlių ir pagrindinių politikų pusės, oficiali propaganda, žurnalistų ir blogerių iš abiejų pusių tiražuojamas melas, neadekvati netekčių statistika ir tuo pačiu metu kapų tyla iš žmonių, realiai sprendžiančių valstybės likimo klausimus, pusės. Visą šį paveikslą papildo po kraštą besibastančios gaujos, susimaišiusios su persirengusių savanorių – Maidano aktyvistų „žvalgybinėmis grupėmis“, pagal dešinės rankos taisyklę“ manevruojanti ukrainiečių sunkioji karinė technika – ir virš viso to plyti didžiulė Rusijos žiniasklaidos priemonių skleidžiama valstybinės propagandos jūra.
O pagrindiniai Donecko liaudies respublikos herojai dvasingai apibūdinami laikraštyje „Zavtra“. Pats Girkinas (Strelkovas) apie save taip rašo:
„Esu Igoris Vselodovičius Girkinas, gimiau 1970 m. gruodžio 17 d. Maksvoje, ten ir gyvenu. Slapyvardis (iš pradžių naudotas kariniais tikslais įvairiuose „priedangos“ dokumentuose, o dabar – ir literatūrinis pseudonimas) – Igoris Strelkovas. Baigiau Maskvos Istorijos – archyvistikos institutą, įgijau istoriko – archyvaro specialybę, tačiau nė dienos nedirbau pagal profesiją, nes pasinėriau į tradicinę savo šeimai karinę sritį. Savanoriškai dalyvavau koviniuose veiksmuose Padniestrėje (1992), Bosnijoje (1992 – 1993) ir Čečėnijoje (pagal kontraktą, 1995). Nuo 1996 m. dirbau Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB). Nuo 1999 iki 2005 beveik nepertraukiamai tarnavau Čečėnijoje. Buvau sužeistas ir kontūzytas, esu apdovanotas. Dėl etatų mažinimo išleistas į atsargą, suteikiant pulkininko laipsnį. Tvarkausi dokumentus, reikalingus pensijai gauti. Dirbu saugumo tarnybos viršininku įmonėje „Maršall – Kapital“, vadovaujamoje Konstantino Malofejevo (apie Malofejevą dar priminsime – red.pastaba).“
Tačiau 2005 metų rugpjūtį registruodamasis į vieną skrydį, Igoris Girkinas pateikė galiojantį Rusijos Federalinės saugumo tarnybos tarnautojo pažymėjimą Nr. 097…… Taigi, klausimą, kuo buvo Girkinas savo karinės tarnybos metu, galima laikyti išspręstu – jis tarnavo FSB. Kokias konkrečiai pareigas užėmė – nežinome, bet GRU karininku jis nebuvo.
Kai kurie faktai pateiktoje „autobiografijoje“ kelia prieštaringus klausimus. Galima daryti prielaidą, kad kadrų skyrius pasielgė neprofesionaliai, priimdamas į darbą aistruolį, patyrusį tris karštuosius taškus (viso pasaulio specialiosios tarnybos tokių „erelių“ vengia), tačiau 1990-aisiais nebuvo iš ko rinktis. Bet kaip įmanoma per 6 metus, net jeigu jie ir praleisti „karo lauke“, „užsitarnauti“ pulkininko laipsnį? Ar čia gerokai perdėtas reikalas?
2003 –aisiais metais Girkinas buvo Nacionalinio karinio fondo darbuotojų sąraše. Fondo internetiniame puslapyje tvirtinama, kad jis įkurtas 1999 m. asmenine Putino iniciatyva ir yra „visuomeninis susivienijimas, vykdantis labdaringą veiklą, finansuojamą iš savanoriškų juridinių ir fizinių asmenų aukų“. 2007 m. visuotiniame susirinkime buvo pakeistas pavadinimas iš „Visos Rusijos visuomeninis fondas“ į „Nacionalinį paramos fondą“. „Fondas dirba globojamas valstybės vadovo, bendradarbiaudamas su Rusijos prezidento administracija, jo įgaliotais atstovais federalinėse apskrityse, Rusijos federacijos subjektų vadovais, jėgos struktūrų ministerijomis ir žinybomis“. Į globos tarybą įeina: patriarchas Kirilas, Vagitas Alekperovas (LUKOIL), Viktoras Vekselbergas („Renova“), Olegas Deripaska („Bazovy element“), Michailas Fridmanas (Alfa-Bank) ir Aleksandras Šochinas.
Vertimą žr. žemiau
Laba diena!
Konstantinai Aleksandrovičiau, čia Evgenijus.
Kreipiuosi į Jus Igorio Ivanovičiaus vardu, iš Slovjansko. Kaip Jūs pamenate, mes trise buvome susitikime antrame Ministrų Tarybos pastato aukšte. Visą šį laiką mes su Igoriu labai glaudžiai ir produktyviai bendradarbiaujame. Vakar aš gavau iš jo pavedimą kreiptis į Jus dėl susitikimo su Sergejumi Valerjevičiumi.
Susitikimo temos:
1. Mano kontakto su Aksionovu užmezgimas ir tiesioginio Sergejaus Valerjevičiaus kontakto su Igoriu nustatymas.
2. Pranešimas apie situaciją regione iš administracinių reikalų pusės bei dėl darbo organizavimo ir koordinavimo.
3. Pasipriešinimo pajėgų dalinio aprūpinimo klausimai.
4. Pajėgų stiprinimo ir specialiųjų priemonių perdavimo klausimai.
5. Kontaktų užmezgimas ir parama informacinių reikalų srityje.
6. Bendradarbiavimas filmuojant reklaminę medžiagą (reklaminius vaizdo klipus), kurie bus naudojami kaip stimulas visuomenei. Filmavimo grupė mūsų, scenarijus sutartas ir aš ketinu tą grupę atsivežti į Krymą.
7. Dėl nurodymų tolesnei veiklai ir tolesnio visapusiško bendradarbiavimo.
Taip pat ir kiti klausimai.
Pasiruošęs atvykti bet kuriuo metu.
Tai labai svarbu.
Laukiu atsakymo.
Evgenij
Fondo vadovybė:
Vladimiras Aleksejevičius Nosovas (Нocoв Владимир Алексеевич)– direktorius, buvęs FSB karinės kontržvalgybos departamento pirmasis pavaduotojas, FSB Visuomeninės tarybos narys.
Aleksejus Aleksejevičius Moliakovas (Моляков Алексей Алексеевич)– direktoriaus pavaduotojas, buvęs FSB kontržvalgybos viršininkas, FSB Visuomeninės tarybos narys.
* * *
Tokio pobūdžio fondai gali būti naudojami ir veikiančių darbuotojų priedangai, ir kaip tam tikras verslas, arba tiesiog būti statuso simboliu Valstybinei automobilių inspekcijai.
Tęsinys: Informacinio karo vaiduokliai. 4 dalis
Šaltinis: http://www.novayagazeta.ru
Vertė: Milda Petrokaite
