Tag: Aleksandras Turčinovas

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

Gegužės 12 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, gegužės 12 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Teroristų būrelio, pasivadinusio „Donecko liaudies respublika“ publikėlė pranešė apie savo „nepriklausomybę“ ir pasiprašė į Rusiją.

Suprantama: kur dar jiems prašytis, kai viskas buvo atlikta pagal Kremliaus užsakymą ir už jo pinigus? O be Rusijos, kitų teroristinių valstybių regione ir nėra.

Putinui užteko proto kol kas tiesiai nepripažinti pseudoreferendumo, kurį vakar tarpuvartėse vykdė linksmieji „DLR“ alkoholikai. Tačiau Maskva pareiškė „gerbianti“ jo rezultatus. Nors šito pasityčiojimo iš sveiko proto neįmanoma gerbti, jei nesi pamišęs.

Putinas vėl žaidžia dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės jis neina į tiesioginį konfliktą su Vakarais, kurie „referendumo“ kategoriškai nepripažįsta. Tačiau iš kitos pusės Maskva vis tik bet kurią minutę gali pripažinti „DLR“ ir į Ukrainą įvesti kariuomenę. Vietos manevrui yra palikta.

2. Tuoj po „referendumo“ vienas iš Rusijos samdinių pasiskelbė Vyriausiuoju vadu ir paskelbė Ukrainai karą. Tiesa, jo sugėrovai, pardon, bendraminčiai nedelsdami nuo karo paskelbimo atsižegnojo.

Man štai kas įdomu. Visa ta šutvė Ukrainos valdžią ir Ukrainos patriotus laiko „Vašingtono ir Vakarų statytiniais“. Tai iš karto ir skelbtų karą NATO. Būtų juokingiau.

Blogai tai, kad „Vyriausiasis DLR vadas“, kuris iš tikrųjų turėtų komanduoti palatos kaimynams, sėdi ne psichiatrijos ligoninėje, sanitarų priežiūroje, o laisvai šliaužioja po Ukrainą.

Įdomu ir tai, kad bėglys Janukovyčius taip pat ėmėsi vapėti, kad Kijevas privalantis išvesti Ukrainos kariuomenę iš Ukrainos sričių ir iš esmės pripažino „DLR“. Tas stuobrys net nebandė mąstyti: jei jis save laiko „legitimiu prezidentu“, tai jis yra ir Vyriausiasis vadas. O „DLR“ šią vietą jau užėmė Kremliaus samdinukas. Susimovei, Vitia.

Gerosios naujienos:

1. Dniepropetrovsko regiono Donecko ir Luhansko miestai gali tikėtis tolesnio vystymosi vieningos Ukrainos sudėtyje.

Aš – apie alternatyvųjį referendumą už Luhansko ir Donecko regionų prisijungimą prie Dniepropetrovsko krašto. Sprendžiant pagal išankstinius oficialius šio referendumo duomenis (apie 70% – už prisijungimą prie Dniepropetrovsko regiono), Donecko ir Luhansko kraštų gyventojai aktyviai stengiasi užmiršti „DLR“ tarsi blogą sapną.

Panašūs rezultatai gauti Donbaso referendume – apklausoje už vieningąją Ukrainą.

Mes neturime pagrindo nepasitikėti šių dviejų referendumų organizatoriais. Galų gale, jie turi normalius biuletenius ir komisijos protokolus su antspaudais, balsavimo procesas buvo organizuotas tinkamu būdu. O ne kaip „DLR“ – tualetinio popieriaus lapeliai, garsiai pavadinti „biuleteniais“, kuriuos garažuose suskaičiavo driskių gaujos.

2. Europa jau visiškai aiškiai supranta, kas yra kas Ukrainos krizėje.

Šiandien Švedijos URM vadovas Karlas Bildtas pareiškė: „Prezidentas Putinas pasakė du dalykus: pirma, kad taip vadinamas referendumas būtų atidėtas. Tai neįvyko… Antra – kad jis atitrauks Rusijos armiją nuo sienos. Tai neįvyko… Mes turime vertinti Maskvą ne pagal žodžius, o pagal darbus“.

Aukso žodžiai. Kiekvienam Europos valdininkui ir politikui – įsirašyti į bloknotėlį.

3. Šiandien spaudos konferencijos metu žurnalistai suglumino Regionų partijos frakcijos vadovą A. Jefremovą (tarp kitko, jis pareiškė separatistų „referendumo“ nelaikąs farsu). Jo ilgai ir įtikinamai prašė papasakoti apie tai, kaip kartu su Achmetovu finansuoja prorusiškuosius teroristus.

Jefremovas labai drovėjosi ir atsikalbinėjo.

Dar įdomiau atsitiko su Achmetovu. Taip vadinamas „liaudies gubernatorius“, separatistų lyderis P.Gubariovas Rusijos žiniasklaidai papasakojo, kad Achmetovas Donecke finansavo separatistus. Regionų partija kaip mat piestu stojo ginti Achmetovą ir apšaukė Gubariovą bepročiu, perėjūnu bei aferistu.

Apie Achmetovą atskira šneka. Įdomu tai, kad regionalų lyderis Jefremovas, gindamas separatistus, iš esmės gina perėjūnus ir aferistus, kaip juos ir vadina pati Regionų partija. Na, argi šie žmonės turi smegenų?

Taip pat šiandien l.e.p. A.Turčinovas pareiškė, jog Ukrainos Komunistų partija gali būti uždrausta teismo keliu, – todėl, kad palaiko separatistus ir vykdo pseudoreferendumus.
Aš – abiem rankom „už“. Seniai reikėjo atsikratyti tų antiukrainietiškų puvėsių.

Balandžio 29 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk

Broliai ir seserys, balandžio 29 suvestinė

Pirmiausiai, atleiskite, kad „iškritau“ iš informacinės erdvės – šiuo metu visą laiką kelionėse. Mes toliau aktyviai tiriame situaciją regionuose, rytoj padarysim „IP“ grupės pareiškimą. Situacija tiesiog „ach!“.

Blogosios naujienos:

1. Luhanskas ir Pervomajskas – po prorusiškų ekstremistų vėliavomis. Luhansko regionas grasina visiškai pakartoti Donecko likimą. Charkivas – laukia eilėje.

Jei Ukrainos valdžia iš anksto pasiruošė atiduoti Rytus, tai reikia suimti valią į kumštį ir Maskvos adresu ištarti tik vieną žodį – „pasiimkite“! Filmo „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ herojaus stiliumi.

Jei yra nors noro užuomina kovoti už rytus, tai reikia neslėpti šito troškimo. Parodykite jį kokiu nors veiksmu. Nereikia drovėtis.

Verta suprasti, jog, jei vampyrai po rusiška vėliava padarys savo „referendumus“ (kuriuos Putinas, aišku, kaip mat pripažins – kitaip, ko gi jam reikėjo šią makalynę pradėti?), tai kautis už rytus bus šimtą kartų sunkiau. Todėl, kad tai bus kova ne su Rusijos pakalikais, o su pačia Rusija.

2. A.Turčinovas separatistų maišatyje surado kraštinius. Jis staiga aptiko (pamanykit, koks operatyvus praregėjimas!) „neveiklumą, bejėgiškumą, o kai kur ir nusikalstamą Donecko ir Luhansko sričių teisėsaugos struktūrų darbuotojų išdavystę. Jo žodžiais, „tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl Ukrainos jėgos struktūrų veiksmai kovoje su terorizmu yra žemo efektyvumo ir mažo rezultatyvumo“.

Aš negaliu suprasti – ar čia Turčinovas taip subtiliai, man nesuprantamai ironizuoja, ar jis „durniaus tumblerį“ įjungė? Vietinių jėgos struktūrų sabotažas prieš du mėnesius buvo aiškus dėdei Vasiai-santechnikui ir tetai Duniai-valytojai. O l.e. Prezidentas šį reiškinį išryškino tik dabar.

Prieš Turčinovą apie tą patį pragydo NSGT. Jie aiškiai susimokė.

Taigi, vietoj to, kad kovo pradžioje, na, nors viduryje būtų ėmę spresti šią problemą, NSGT ir Prezidentas tik balandžio gale teikėsi ją suvokti. Kaip išvis jie pradėjo ir vykdo antiteroristinę operaciją, visiškai neturėdami informacijos apie situaciją regione? Tai kažin koks idiotizmas.

3. Mūsų, grupės „Informacinis pasipriešinimas“, duomenimis, šiandieninis Luhansko separatistų scenarijus ryt-poryt bus vykdomas Mariupolyje ir Berdianske. Net nereiškiu vilties, kad Ukrainos valdžia sureaguotų į šį pavojų.

Gerosios naujienos:

Jų beprotiškai mažai.

1. JAV ambasadorius Ukrainoje Jeffrey Payette pareiškė, kad Jungtinės Valstijos akimirksniu sureaguos Rusijos kariuomenei kirtus Ukrainos sieną, ir pasekmės bus dramatiškos.
Šis pranešimas pirmiausia skirtas palaikyti mūsų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vaikinus, dabar stovinčius prie sienos su Rusija. Priešais juos – Putino armados, už jų nugarų – Putino pakalikai. Vilčių teikiantys Vakarų pažadai tikrai nepamaišys.

2. Vakarai visgi, nors ir nelabai skubėdami, spraudžia Putiną į kampą. „Gazprom“ pripažino, kad sankcijos gali sukelti „tarptautinių investuotojų pasitikėjimo Rusijos ekonomika praradimą“.
Dar vakar jie šaipėsi iš tų sankcijų. Šiandien prasideda pagirios. Gaila tik, kad mūsų ekstremistai nuo visa ko leistinumo apgirsta greičiau, negu Putinas blaivėja.

Balandžio 24 dienos l.e.p. Ukrainos Prezidento Aleksandro Turčinovo viešas kreipimasis

Ketvirtadienis, 2014.04.24 18:17
L.e.p. Ukrainos Prezidentas, Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininkas Aleksandras Turčinovas kreipėsi į ukrainiečius. Kreipimosi tekstas paskelbtas l.e.p. Prezidento svetainėje. Pateikiame jį visą.

Gerbiami tėvynainiai!

Teroristai, paėmę įkaitais faktiškai visą Donecko rajoną, jau seniai peržengė žmogiškumo ribas. Ginkluoti nusikaltėliai grobia administracinius pastatus, ima įkaitais piliečius, tarp jų – Ukrainos ir užsienio žurnalistus, kankina ir žudo Ukrainos patriotus.

Atsižvelgdami į realų pavojų ir būtinybę apginti žmones, mes atnaujinome antiteroristinę operaciją, kurios sistemiškai ir nuosekliai realizuojamas tikslas – lokalizuoti terorizmo pavojų ir apginti taikius mūsų šalies gyventojus.

l.e.p. Ukrainos Prezidentas Aleksandras Turčinovas

Tuo metu, Rusijos Federacija koordinuoja ir atvirai remia žmogžudžius teroristus, kurie su ginklu rankoje veikia mūsų šalies Rytuose. Rusijos vadovybė, be jokio pagrindo, leidžia sau įžūliai kištis į Ukrainos vidaus reikalus.

Rusija valstybiniu lygiu remia terorizmą mūsų šalyje kaip tik tuo metu, kai Rusijos piliečiai savo teritorijoje nuolat kenčia nuo teroristinių atakų. Karai, teroristiniai aktai, regioninis separatizmas – tai Rusijoje žinomos problemos, kurias dabar dirbtinai bandoma perkelti į Ukrainą.

Be to, po sėkmingų Ukrainos jėgos struktūrų žingsnių kovoje su terorizmu, Rusijos Federacija nuo viešų grasinimų perėjo prie demonstratyvaus Karinių pajėgų koncentravimo greta mūsų valstybės rytinės sienos. Vyksta dalinių, kurie jau ilgą laiką kelia pavojų mūsų šalies saugumui, dislokavimas ir koncentracijos didinimas.

Noriu pareikšti, jog mes neatsitrauksime nuo terorizmo pavojaus ir ateityje tęsime priemones mūsų piliečių gyvybei apginti.

Mes reikalaujame, kad Rusijos Federacija nustotų kištis į Ukrainos vidaus reikalus, baigtų nuolatinius grasinimus ir atitrauktų savo kariuomenę nuo mūsų šalies rytinės sienos.

Išlaikydami ramybę ir pasitikėjimą, visi kartu mes apginsime savo šalį, jos suverenitetą ir vientisumą.

Su mumis – Dievas, su mumis – tiesa, su mumis – Ukraina.

Vertė Lightning Rod

Šaltinis: argumentua.com

Ukrainos Prezidento kreipimasis

turchinovUkrainos prezidento spaudos tarnyba, 2014 04 13, 19:25

L.e.p. Ukrainos Prezidento, Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininko Oleksandro Turčinovo kreipimasis į Ukrainos liaudį

Brangūs tautiečiai!

Šiandien – didžioji Krikščionių šventė – mūsų Viešpaties įžengimo į Jeruzalę Diena. Kai Jis įžengė į šį miestą, Jam šaukė „Osana“, klojo po kojomis drabužius ir palmių šakas. O po kelių dienų tie patys žmonės Jį nukryžiavo.

Nepaprastai gaila, jog šiandien šią šventę užtemdė agresija ir kraujas. Išvakarėse koordinuoti Rusijos Federacijos teroristų būriai užgrobė kelių Donecko srities miestų vidaus reikalų skyrius ir kitus administracinius pastatus.

Ypač pavojingai tai vyko Sloviansko mieste, kuriame darbavosi rusų kamufliažu aprengti ir rusiškais automatais apginkluoti profesionaliai paruošti nusikaltėliai.

Šiandien ryte Slovianske jėgos struktūrų atstovų kolona, turėjusi užduotį šį šventinį sekmadienį apsaugoti piliečius, buvo apšaudyta iš automatinių ginklų. Nusikaltėliai, prisidengdami gyvuoju skydu iš rusiškos propagandas apgautų vietinių gyventojų, atidengė uraganinę ugnį.

Šios operacijos metu žuvo SBU specialiojo padalinio „Alfa“ kapitonas Genadijus Boličenko, sunkiai sužeisti „Alfos“ vadas pulkininkas Kuznecovas ir SBU pulkininkas Kuksa. Sunkius sužeidimus patyrė MVS specialusis darbuotojas Selichovas.

Ukrainos didvyrių kraujas pralietas už mūsų žemę, už vieningą, suverenią, nedalomą Ukrainą.

Kraujas pralietas kare, kurį prieš Ukrainą vykdo Rusijos Federacija. Agresorius nesustojo ir toliau organizuoja neramumus šalies rytuose.

Tai – ne karas tarp ukrainiečių. Tai – dirbtinai sukelta priešpriešos situacija, turinti tikslą nusilpninti ir sunaikinti pačią Ukrainą. Bet, galiausiai, tai nusilpnins mūsų priešus. Rusiją šiandien smerkia visas civilizuotas pasaulis.

Mes darėme viską, siekdami išvengti žmonių aukų. Bet mes pasiruošę duoti atkirtų visiems bandymams įsiveržti, destabilizuoti, taip pat teroristiniams veiksmams su ginklu rankoje.

Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba priėmė sprendimą pradėti plataus masto antiteroristinę operaciją, įtraukiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Mes neleisime Rusijai pakartoti Krymo scenarijaus šiauriniame Ukrainos regione.

Tiems, kurie nešaudė į mūsų jėgos atstovus, kurie sudės ginklus ir apleis užgrobtus administracinius pastatus iki pirmadienio ryto, aš, savo pasirašytame Įsake, suteikiau garantijas netaikyti jiems atitinkamos bausmės už atliktus veiksmus.

Mes pasiruošę svarstyti klausimą apie esminį regionų įgaliojimų išplėtimą ir plačią vietos savivaldos reformą, o taip pat vietinės valdžios atnaujinimą.

Tačiau kiekvienas, kuris remdamas agresorius ir okupantus, vykdo ginkluotą kovą prieš mūsų šalį, neišvengs bausmės ir atsakomybės.

Aš kreipiuosi į visus tėvynainius mūsų šalies rytuose – nebūkite instrumentais ciniškame ir svetimame kare prieš savo šalį. Nepalaikykite tų, kurie nori sugriauti taiką ir ramybę, ir stumia jūsų regioną į ekonominės katastrofos bedugnę, į pilietinės priešpriešos bedugnę.

Aš kreipiuosi į tuos, kurie nori apginti Ukrainą: dabar svarbiausia – išvengti situacijos destabilizavimo šalyje, nepadėti priešui ir jo agentūrai, kurių tikslas – sužlugdyti rinkimus, nuversti valdžią, sudaryti chaoso ir nevaldomą situaciją.

Aš kreipiuosi į kiekvieną ukrainietį: išorės agresijos akivaizdoje mes turime susivienyti.

Kiekvienas turi daryti ką gali tam, kad būtų sustabdyta panika ir sustabdytas visuomenės įtraukimas į pilietinę priešpriešą.

Tik kartu, jausdami vienas kito palaikymą, mes įveiksime visas šios dienos problemas. Tikiu, kad taip ir bus.

Telaimina Dievas Ukrainą ir kiekvieną iš jūsų.