Tag: Doneckas

Penkios neišvengiamo karo priežastys, arba ką praėjusį vakarą veikė Porošenko

 

porošenko
Praėjusį vakarą (06.30 – red. past.) buvo sprendžiamas vienas sunkiausių klausimų Ukrainos prezidento gyvenime – tęsti paliaubas ar atnaujinti ATO. Porošenko pasirinko, atsisakė niekur nevedančių diplomatinių žaidimų, kuriems sugaištas laikas galėjo nutraukti jo legislatūrą. Karo anksčiau ar vėliau neišvengti: esama Ukrainos pietryčių krizė negalėjo baigtis taikiai.

Visą praėjusį vakarą iš Kijevo sklido prieštaringa informacija. Iš pradžių Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko susitikime su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais pareiškė pradėsiąs vykdyti planą B. Jis esą konstatavo, kad paliaubos ir derybos buvusios bevaisės, todėl Ukrainos valdžia, siekdama įvesti tvarką rytuose, Donecko ir Luhansko srityse skelbsianti karinę padėtį ir pradėsianti aktyvius atiteroristinius veiksmus. Šitą informaciją savo FB paskyroje patvirtino Olehas Liaško: „Išėjau iš Porošenkos. Jis pasakė viską, ko norėjau. Prezidento sprendimas dėl ATO bus toks, kokio laukia visa Ukraina. Mes susitarėme, kad jis pats apie tai praneš šiandien, pasibaigus UNSG posėdžiui „.

Po to vyko ilgas keturšalis Porošenkos, Putino, Merkel ir Hollande pokalbis telefonu. Tikėtina, kad būtent jo metu Rusija kartu su Vokietija pabandė Porošenko įtikinti pratęsti paliaubas.Tuo momentu informacija apie Ukrainos lyderio susitikimą su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais ir „karštus planus“ pasiekė aukščiausią politinį lygmenį. Iš visko sprendžiant, Merkel ir Putinas pasiekė savo, tačiau tik trumpam, tą liudija Prancūzijos ir Rusijos prezidentų spaudos atstovų pranešimai. Pagal Paryžiaus versiją, dialogas baigėsi sprendimu paruošti susitarimą dėl ugnies nutraukimo tarp Kijevo ir separatistų, Ukrainos – Rusijos sienos kontrolės Ukrainos ir ESBO pajėgomis nustatymo, įkaitų išlaisvinimo ir dalykinių derybų pradžios (tikėtina, omenyje turėtas rytinių regionų statusas). Kremliaus pranešimas nebuvo toks detalus, tačiau pasižymėjo tuo pačiu taikiu tonu. Tik Kijevas viską traktavo savaip. Porošenkos spaudos atstovai nutylėjo apie paliaubų pratęsimą ir tepasakė, kad „pokalbio dalyviai sutarė dėl būtinybės artimiausiu metu organizuoti kontaktinės grupės, kurioje dalyvauja Leonidas Kučma, Rusijos pasiuntinys Michailas Zurabovas ir specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini, konsultacijas“ Hollande pranešime išvardytiems susitarimams pasiekti.

Kitais žodžiais tariant, Porošenko nedavė Putinui, Merkel ir Hollande jokių pažadų pratęsti paliaubas. Tačiau negalima atmesti minties, kad Putinui, pavyzdžiui, galėjo kilti tokia iliuzija. Kitaip būtų sunku paaiškinti faktą, kodėl Rusija ėmė aktyviai veikti būtent pagal Hollande spaudos atstovų pranešime aprašytą planą. Pirmasis DLR vicepremjeras Andrejus Purginas pareiškė, kad separatistai jau liepos 1-ąją pasiruošę pradėti derybas. O Vladimiras Putinas Ukrainos prezidentui Piotrui Porošenko pasiūlė pasienio punktų „Dolžanskoje“, „Izvarino“ ir „Krasnopartizansk“ Rusijos pusėje įkurdinti ESBO ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos stebėtojus (beje, tai daugelis „Novorosijos“ šalininkų priėmė kaip išdavystę). O ir pats Prancūzijos lyderis vargu ar būtų skelbęs taikaus plano detales, jei būtų žinojęs, kad Porošenko ketina tęsti ATO.

Pirmoji priežastis: Putinas apsiskaičiavo patikėjęs, kad jam su Vokietijos pagalba pavyks įtraukti Kijevą į ilgą, iš anksto pralaimėjimui (Ukrainos – red. past.) pasmerktą klampų „dialogą“, nežadantį jam pačiam jokių neigiamų pasekmių. Nepastebimai nusiplauti – štai toks buvo „gudrusis Kremliaus planas“. Putinas manė taip apsaugosiąs šalį nuo sankcijų ir išsaugosiąs „rytų projektą“, kuris iš „Novorossijos“ būtų virtęs „Antikijevo Rusia“ Ukrainos sudėtyje. Tačiau Putinas neįvertino Merkel faktoriaus, kuri keturšaliuose Porošenko-Vašingtonas-Merkel-Putinas santykiuose prisiėmė aiškią atsakomybę už Rusijos lyderio veiklą deeskaluojant situaciją rytuose. Iš Rusijos buvo laukiama jos „savanorių“ išvedimo, aiškaus ir neatšaukiamo „Novorossijos“ projekto atsisakymo. Ar Putinas galėjo sau tai leisti? Žinoma, ne. Todėl, pasibaigus paliaubų terminui ir Putinui neįvykdžius savo įsipareigojimų, Merkel pasitraukė iš žaidimo. Kaip vakar vakare pareiškė Psaki, prorusiškieji separatistai nesiliauja atakavę Ukrainos vyriausybės pajėgas, o Rusija galutinai nepatraukė savo kariuomenės nuo sienos. Dmitrijaus Peskovo raginimais neperdėti Rusijos įtakos savanoriams Vakaruose niekas netiki, kaip ir Putino patikinimais, kad Rusija nesanti konflikto dalyve. Kaip savo interviu pareiškė Glebas Pavlovskis, kažkas turi sumokėti už karo pabaigą. Buvo manoma, kad mokės Putinas, bet jis atsisakė.

Iš to kyla antra priežastis: žlugo tarptautinis Vokietijos tarpininkavimas. Vokietija ir JAV Ukrainos krizėje turi skirtingus interesus ir vaidina skirtingus vaidmenis. Patinka tai JAV vyriausybei ar ne, JAV, kaip ir Rusija, yra konflikto dalyvė ir aktyviai remia Kijevą. Vokietija bandė būti tarpininke ir jos misija žlugo. Šioje situacijoje Merkel praranda iniciatyvą ir į pirmą planą išeina JAV, visiškai aiškiai nusiteikusi iki galo užbaigti ATO. Sisteminė Ukrainos krizės problema – joje nėra numatyta efektyvaus tarptautinio ir iš viso jokio arbitražo. Stambiausios pasaulio valstybės – Rusija ir JAV – be kompromisų yra suinteresuotos geopolitine pergale ir daug už ją stato.

Trečioji problema: Maidanas. Viktorą Janukovyčių nuvertinėjo ne Arsenijus Jaceniukas su Aleksandru Turčinovu ir juolab ne Piotras Porošenko su Vitalijumi Kličko. Ir visa ši kompanija neišgelbės naujosios Ukrainos valdžios nuo eilinės revoliucijos, jei bus prasilenkta su Maidano prioritetais. Porošenko patiria galingą gatvės ir radikalių lyderių, po 2014 vasario dalijantis postus nustumtų į šalį ir stuburu jaučiančių, kad jų laikas dar ateis, spaudimą. Maidanas reikalauja įvesti karinę padėtį. Prie protestuojančiųjų Kijevo centre prisijungė ir kariškiai: savanorių bataliono „Donbasas“, „Dniepras“ ir „Aidaras“ atstovai. Maidanas lieka svarbiausiu Ukrainos vidaus politikos faktoriumi, kol kas nepaklūstančiu jokiai kontrolei. O dabar įsivaizduokite: iš vienos pusės po langais revoliucinės pajėgos, neseniai nušlavusios Janukovyčių ir diktuojančios, kaip kariauti bei ATO palaikyti pasiruošusios JAV, o iš kitos – aiškiai savo pozicijų neišlaikantis Putinas, kurį į kampą įvijo jo paties atmesta galimybė tiesiogiai įvesti kariuomenę.

Ketvirtoji problema: šalių negebėjimas susitarti. Kijevas privalo susigrąžinti pietryčių kontrolę, separatistai – išsaugoti ją sau. Nėra scenarijaus, galinčio šias dvi šalis atvesti prie susitarimo ir sukuriančio rytiniuose regionuose valdymo modelį, garantuosiantį taiką. Tai didesne ar mažesne dalimi reikštų separatistų veiksmų legitimaciją, o pusė Ukrainos juos laiko teroristais. Ir pats separatizmas Ukrainoje jau gyvena savo gyvenimą, kaip maištauti pasiruošęs paauglys.Todėl teisus ir Putinas, kai sako Rusiją negalint nurodinėti separatistams: daugiausiai, ką gali padaryti Kremlius, – liautis tiekęs bet kokią pagalbą, o tai neišvengiamai reikštų separatistų karą su Putinu, be kita ko, asmeninį. Tai jau nebe „Novorossijos“ atsisakymas. Tai būtų visos Ukrainos atsisakymas ir pats didžiausias Rusijos pralaimėjimas po SSRS iširimo.

Penktoji problema: šalių negebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Paliaubos vyko, o taikos nebuvo. Ir iš Ukrainos, ir iš separatistų pusės buvo susišaudymų (čia žurnalistė akivaizdžiai ignoruoja faktus: separatistai paliaubų metu ne tik vykdė susišaudymus, bet ir toliau puolė ir užgrobė Ukrainos dalinius – red. past.). Separatistų ir Kijevo dialogas turi tik vieną tikslą – laimėti laiko. Porošenko, sprendžiant iš visko, daugiau laukti nebegali: arba jis atsuks vamzdį į rytų pusę, arba kitas vamzdis atsisuks į jį.

Visa tai reiškia, kad karas bus. Ir Rusija, ir Putinas atsidūrė, švelniai sakant, labai nepatogioje padėtyje. Per daug buvo investuota į taikos procesą (net pareigos padalintos), ir net ik jėgų. Ant dialogo altoriaus buvo padėtas „Novorossijos“ projektas. Kremlius moraliai ruošėsi gyventi naujoje sustiprėjusios dešiniosios imperiškai mąstančios ir kovinės patirties įgijusios opozicijos tikrovėje. Putinas buvo pasirengęs išduoti dalį Rusijos visuomenės. Ir visa tai tik dėl vieno: minimalios galimybės įšaldyti situaciją, į ilgalaikės krizės padėtį įvesti status-quo, išsaugantį Rusijai separatistinį kabliuką, ant kurio Putinas taip norėjo pakabinti Ukrainą. O ji nutrūko. Dabar Rusijos prezidentas turi dar mažiau galimybių. Situacija grįžo prie padėties gegužės pradžioje, kai Rusija, pagrasinus jai sankcijų plėtra, sutiko laikytis veiksmų sureguliavimo plano ir jau tada atsisakė daugelio idėjų – prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo ir federalizacijos. Bet kur traukti toliau? „Duginai ir Glazjevai“ gavo revanšo už susirėmime su „šešta kolona“ patirtą pralaimėjimą galimybę ir jie būtinai pasinaudos stipriausiu per paskutinį dešimtmetį Putino nusivylimu, ragindami priimti skubius sprendimus. Bet ir tie, kurie paskutinėmis savaitėmis aktyviai derėjosi su Porošenko (žiniasklaida mini Viačeslavą Surkovą), nepasiruošę pasiduoti: o juk jie turi ir argumentų – Porošenko ATO sėkmės atveju iš dalies atleidžia Putiną nuo atsakomybės, priimant moraliai ir politiškai sunkų sprendimą atsisakyti „Novorossijos“ su visais potencialiais jos Kvačkovais. Visada lengviau tai padaryti priešo rankomis.

Autorius Tatjana Stanovaja

Vertė G. Dambrauskienė

šaltinis: http://slon.ru/russia/pyat_prichin_neizbezhnosti_voyny_ili_chto_poroshenko_delal_proshlym_vecherom-1121407.xhtml

Dmitry Tymchuk, liepos 2 suvestinė

Broliai ir seserys, liepos 2-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo ir gynybos taryba šiandien pranešė: nuo antiteroristinės operacijos pradžios Ukrainoje 200 kariškių žuvo, 619 sužeista. Gynybos ministerijos duomenimis, 29 Ukrainos kariškius teroristai laiko paėmę įkaitais.

Žūsta ir taikūs gyventojai. Donecko apskrities administracija pranešė: per teroristų veiklos laiką vien tik Donecko srityje žuvo ne mažiau nei 160 taikių gyventojų.

Mūsų brolių kraujas tebesilieja ant mūsų žemės. Kruvinas skerdynes kurstančiai Rusijai, kuri, kaip įprasta, nesijaudina dėl savo piliečių žūties, tas skaičius gal ir nedaro įspūdžio. Tačiau Ukrainai kiekvieno kariškio ir taikaus piliečio gyvybė, kurią atėmė šis konfliktas – baisi tragedija.

2. Šiandien netoli nuo sienos perėjimo punkto „Izvarino“ nuo fugasinės bombos sprogo kariškių šarvuotis. Vėliau teroristai šį perėjimo punktą apšaudė iš artilerijos.

Tos situacijos kaip pavyzdžiai. Smogikai nesileis lengvai atkertami nuo sienos su Rusija. Jie puikiai supranta: nutraukus Rusijos samdinių ir ginklų tiekimo kanalus – ateis galas terorizmui Donbase.

Mūsų duomenimis, net kai pasieniečiai ir kariuomenė atnaujina sienos kontrolę teritorijose, kuriose aktyviai veikia smogikai, pastarieji tuoj imasi minuoti mūsų jėgos struktūrų pozicijas. Ir jas apšaudyti. Taigi mūšiai dėl sienos kontrolės dar tik prasideda.

3.Vakar „LLR“ teroristai paėmė į nelaisvę žurnalistę Anastasiją Stanko ir Hromadske TV operatorių Ilją Bezkorovainą.

Tai karo dėl protų epizodas. Prorusiškųjų smogikų (ir jų šeimininkų Kremliuje) nuomone, neteisėtai į Ukrainą patenkantys Rusijos žiniasklaidos propagandininkai gali koja kojon su teroristais lakstyti po Donbasą. O štai visuomeninės neangažuotos žiniasklaidos atstovai čia dirbti neturi teisės. Nei vieno tiesos žodžio iš Donbaso – svarbiausias Kremliaus ir jo pakalikų lozungas.

Šiandien USGT pranešė, kad Stanko ir Bezkorovainyj gyvi, vyksta derybos dėl jų paleidimo. Duok dieve, jie greitai bus išlaisvinti. Ir – žemai lenkiuosi jiems už sąžiningą, pavojingą bei labai svarbų darbą.

Gerosios naujienos:

1. Antiteroristinė operacija vykdoma aktyviai ir matomi jos rezultatai. Dabar jėgos struktūros demonstruoja tai, ko taip ilgai iš jų laukėme. Pagaliau. Vien per vakarykštę dieną buvo atakuota 120 teroristų objektų – išžvalgius ir įsitikinus, kad ten nėra taikių gyventojų.

Sunku komentuoti iš valdžios kabinetų sklindančius svarstymus, kad įmanomas paliaubų pakartojimas. Žinau, kad tarp jūsų, mano draugai, yra ir tokių, kurie tiki taikaus dialogo galimybe. Kaip ir tokių, kurie įsitikinę: teroristus reikia be jokių kompromisų nukenksminti ir naikinti, o taikus dialogas mums ne į naudą.

Pasakysiu tiesiai: širdimi aš už antrąjį variantą. Bet protas man sako, kad ir paliaubos gali būti naudingos. Tačiau ne kaip pirmąjį kartą, kai jėgos struktūros nevykdė aktyvių veiksmų, o teroristai tuo metu Donbasą pavertė kruvina skerdykla ir ruošėsi tolesnei konfrontacijai.

Paliaubos turi vykti tik tam, kad teroristai sudėtų ginklus. Kitą variantą sunku pateisinti.

2. Karą laimėti galima tik nugalint visuose frontuose. Tam tarpe ir informaciniame, kuriame Ukraina nuo pirmosios Rusijos agresijos dienos visiškai aiškiai pralaimėdavo.

Situacija vis dar problemiška, bet taisosi. USGT spykerio pakeitimas „tikru pulkininku“ Andrejumi Lysenko – vienas iš žingsnių ta linkme. Ima veikti efektyvi visuomenės informavimo schema. Mes nuolat sakome: kadangi Ukraina – agresijos auka, tai geriausia kontrpropaganda šiuo atveju – operatyvus objektyvios informacijos tiekimas. Tik taip įmanoma smogti per galingą Kremliaus propagandos mašiną.

Beje, aš A. Lysenko pasirodymą scenoje vertinu kaip itin sėkmingą ėjimą. Šitą karininką pažįstu labai seniai, jis ilgus metus puikiai tarnavo Gynybos ministerijos spaudos tarnyboje, ėjo tarnybą taikdarių daliniuose. Apibūdinti galima vienu žodžiu: profesionalas. Ir tai, kad šalies ginkluotųjų pajėgų veiksmus nušviečia bei komentuoja žmogus su antpečiais – taip pat teisinga.

Mes, „IP“ grupė, taip pat keičiame darbo formatą. Dabar deriname naują bendradarbiavimo su valstybės struktūromis algoritmą. Kaip nuolat tvirtiname, mes nekonkuruojame su valstybės mechanizmais, bet esame visuomeninė iniciatyva, siekianti sunkią akimirką padėti savo šaliai. Vėliau nedubliuosime valstybinių struktūrų, bet dirbsime tik ten, kur reikės pagalbos.

3. Informacinis analitinis USGT centras šiandien pranešė: antiukrainietiška retorika per Rusijos federalinius telekanalus ir valstybinėse informacinėse agentūrose po Ukrainos prezidento rinkimų žymiai sušvelnėjo.

Gal ir taip. Nors apie tai, kad RF nutraukia galingiausią informacinį karą prieš Ukrainą, nėra nė kalbos. Tačiau bet kuriuo atveju tai teigiamas dalykas.

Kas nutiko Donbaso verslui? Rusiškos Bezlerio gaujos istorija.

Jurijus Butusovas, 2014 06 29. Vertė Gitana Dambrauskienė.

Dniepropetrovske sutikau bičiulį – jis verslininkas iš Konstantinovkos, turi parduotuvių tinklą, tiekia atsargines automobilių dalis. Prieš dvi savaites pabėgo iš gimtojo miesto. Papasakojo apie priežastis. Žemiau – jo pasakojimas pirmuoju asmeniu.

Kas nutiko Donbaso verslui? Rusiškos Berzlerio reketo gaujos istorija.

Aš bėgau po to, kai po dešimties dienų nelaisvės buvau už 300.000 dolerių išpirktas iš Rusijos specialiųjų tarnybų, įsikūrusių Gorlovkoje, Ukrainos saugumo tarnybos pastate.

Igoris Bezleris, GRU veikėjas, pagarsėjo dar Donbaso įvykių pradžioje - kai iš kažkur atsiradęs, perėmė korumpuotos milicijos valdymą Gorlovkoje

Igoris Bezleris (nuotraukos viduryje, žalias), GRU pulkininkas, pagarsėjo dar Donbaso įvykių pradžioje – kai iš kažkur atsiradęs, perėmė korumpuotos milicijos valdymą Gorlovkoje

Balandžio mėnesį dauguma žmonių mūsų mieste Donecko liaudies respubliką (DLR) vertino teigiamai. Priežastis – daug Donecko srities gamyklų dirba tik pagal Rusijos užsakymus ir tik Rusijos rinkai. Aš verčiuosi žemės ūkiu ir mes taip pat daug parduodame Rusijai. Tačiau aš suprantu, kad Donbasas yra integruotas į Ukrainos ekonomiką ir infrastruktūrą, o Rusija tiesiog neturi pakankamai lėšų Krymui ir Donbasui išlaikyti – tai maždaug 9 milijonai žmonių krizės periodu, tas sritis vienu metu atskėlus nuo Ukrainos. Aiškinau tai žmonėms, bet jie negirdėjo. Jie norėjo į Rusiją, tikėdamiesi išsaugoti darbo vietą, gauti didesnę pensiją, naiviai vildamiesi, kad likusi įprasta gyvenimo sankloda nepasikeis. Niekas negalvojo, kad į Donbasą iš Rusijos ateis ne „mandagūs žmonės“, o tikri banditai („mandagūs žmonės“ – Rusijos propagandos klišė, kuria ten vadinti Rusijos specialūs padaliniai, užgrobę Krymą – red. pastaba).

Continue reading →

Kaip pasipriešinti Kremliaus informacinei operacijai „Humanitarinė katastrofa“?

Informacinė Rusijos ekspansija paskutinėmis savaitėmis susidūrė su reikšmingu Ukrainos informacinių resursų pasipriešinimu. Televizijos kanalai, radijas, spauda, visuomenė suformavo vieningą ukrainietišką poziciją apie tai, kokie turi būti Ukrainos rytai.

GranataKlaviaturaNepaisant paaštrėjusios karinės politinės situacijos šiame regione, įvykių nušvietimas vyksta per Ukrainos informacinį vektorių.

Rusijos informacinė kampanija juntamai susilpnėjo. Veikiau sakant, informacinės žinutės su „banderininkais“ ir „fašistais“ tapo silpnesnės.

Tačiau paskutinę savaitę iškilo naujas informacinis simbolis – „humanitarinė katastrofa Ukrainos rytuose“. Tuo pačiu metu keletas autoritetingų leidinių, «dni.ru», «ITAR-ТАSS», «RT» ir kt., ėmėsi nušviesti humanitarines bėdas Donecko ir Luhansko srityse.

Tai sutapo su dar vienu reikšmingu įvykiu – RF prezidento Vladimiro Putino sprendimu atšaukti Rusijos karinių pajėgų panaudojimą Ukrainos teritorijoje leidžiantį nutarimą. Kartu su tuo buvo ir kitų, ne mažiau įdomių įvykių. Pirma, dėmesį patraukė Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų su separatistais pradžia. Antra, LLR ir DLR lyderių sprendimas dėl taip vadinamosios Liaudies respublikų sąjungos.

Toliau, šio „įvykių parado“ analizė sumodeliuos struktūrą, kaip galėtų vystytis informacinė operacija rytų Ukrainoje. Prognozės, kaip yra žinoma – nedėkingas darbas: jei būsi teisus – niekas nepastebės, o jei suklysi – tapsi priešu.

Taigi, pabandykime palyginti įvykius tarpusavyje ir pažvelgti į juos per esamų aplinkybių prizmę.

Šiomis dienomis pasirodžiusią tezę apie Donecko ir Luhansko srityse kylančią humanitarinę katastrofą masinės informacijos priemonės ėmė skleisti su pastebimu dažniu ir intensyvumu. Autoriai nesikuklina vartodami epitetus ir literatūrinius palyginimus. Nevengia ir siaubą keliančių smulkmenų. Interneto šaltinių analizė tai tik patvirtino.

Štai keletas jų (pateikiame atskiras tezes):

Besivaržančios pusės visiškai nepaiso taikių piliečių interesų (nėra medicininio aptarnavimo, sustabdytas mokymas, užšaldyta socialinė sfera, nuolatiniai vandens ir elektros tiekimo pertrūkiai, blokuojamas humanitarinių krovinių pristatymas).

Painiava dėl žuvusiųjų skaičiaus (niekas nežino: kiek tiksliai yra žuvusiųjų, spėjama, kad jie jau skaičiuojami tūkstančiais). Abi pusės sąmoningai mažina savo žuvusiųjų ir didina žuvusių „priešų“ skaičių, kad juos įbaugintų.

Didžiulis kiekis pabėgėlių (gelbėdamiesi žmonės bėga į kitus Ukrainos regionus, Krymą, Rostovo ir kitas sritis). Pasak Rusijos masinės informacijos priemonių pranešimų, pabėgėlių skaičius auga, bet charakteringa tai, kad tikslaus jų skaičiaus neįmanoma niekur rasti. Vieni šaltinai praneša apie 27 tūkst., kiti apie 75 tūkst., o treti – iki 400 tūkst. žmonių. Jei laikysime, kad regione gyveno beveik 10 mln. žmonių ir Ukrainos masinės informacijos priemonės silpnai nušvietė pabėgėlių persikėlimą, teks patikėti Rusijos propaganda.

Žuvusiųjų kūnų išniekinimas (išsamiai apie cinišką elgesį su žuvusiaisiais). Pateikiamas pavyzdys, kad IL-76 skridusiųjų 49 kariškių žūtis buvo suplanuota turint tikslą pakurstyti karinę isteriją ir DLR bei LLR teritorijose tęsti kruviną ATO. Be to, LLR vadovas V.Boltovas pranešė, kad IL-76 žūties vietoje nėra desantininkų kūnų fragmentų, tuo užsimindamas apie tuščią lėktuvą.

Ir, žinoma, visus sukrėtė informacija (šaltinis neįvardijamas) apie tai, kad Slovjansko smogikai prie Karačuno gyvenvietės rado 180 žuvusių Ukrainos kariškių kūnų perrėžtais pilvais, o šiek tiek toliau – dar apie 300 kūnų be vidaus organų. Visiškas cinizmas!

Organizacija „Zubr“ (liet. stumbras) paskleidė informaciją, kad jei pradžioje radikalų kūnus šaldymo įrenginiuose išveždavo į Charkivą, kur juos sudegindavo krematoriume, tai dabar, po masinių netekčių pastarosiomis dienomis, į Slovjanską atvarė keletą ekskavatorių, kuriais kasami broliški kapai, į juos padrika krūva verčiami kūnai, o paskui paprasčiausiai užverčiami ir sulyginami su žeme.

Toje pačioje žinutėje pasakyta, kad Donbase, be PKK (privati karinė kompanija) samdinių atsirado ir užsienio šalių gydytojų su specialia įranga. Jie išima žuvusiųjų ir netgi sunkiai sužeistų karių organus („Zubr“ svetainė). Taip pat regione pasirodė pastebimas kiekis greitosios pagalbos automobilių su Kijevo registraciniais numeriais. Ligoninėse atsirado naujų specialistų – chirurgų, kurių dauguma yra užsieniečiai. Bet pagrindinė keistenybė ta, kad jie užsiima tik sunkiai sužeistaisiais. Telefoniniuose tarpusavio pokalbiuose jie užsimena apie to ar kito nukentėjusiojo vidaus organus. Tiesiog detektyvinės baisaus scenarijaus detalės.

Turtų krovimasis iš karo (vagys su antpečiais ir civiliais kostiumais uždirba iš tiekimų karinei veiklai). Pirma, neišmokamas ATO kovotojams žadėtas atlyginimas. Antra, ištisų padalinių dalyvavimas karo veiksmuose nėra patvirtinamas dokumentais. Trečia, realūs karo nuostoliai nurašomi kaip buitiniai įvykiai arba įtraukiama į dingusiųjų be žinios sąrašus, kad nereikėtų mokėti žuvusiųjų šeimoms. Ketvirta, siekiant sutaupyti, netektys nurašomos, kovotojus užregistruojant kaip „dezertyrus“. Penkta, bankai nesuteikia „atostogų“ pasiimtų kreditų grąžinimui ir trikdo šeimas. Šešta, nėra karinio aprūpinimo ir ATO kovotojai savo sąskaita perka aprangą (batus, uniformas, neperšaunamas liemenes).

Valdžia trokšta abipusių nuostolių – pagal Kijevo strategų užmačias turi žūti tiek separatistai, tiek ir tie patys kovotojai, gavę „euromaidano“ patirties ir jame užgrūdinti, kad būtų atsikratyta konkurentų kovoje už šiltas vieteles Kijeve.

Informacinės isterijos dėl artėjančios humanitarinės katastrofos kurstymui pradėti naudoti ukrainietiškų domenų internetiniai forumai, taip informaciniams pranešimams pridedant patikimumo. Tai Rusijos propagandos mašinos naujovė.

Taigi, Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo naują karo fazę – informacinę operaciją „Humanitarinė katastrofa“. Pagrindinis jos tikslas – Ukrainos rytams gręsiančio nežmoniško kataklizmo informacinio pavidalo kūrimas.

Lygiagrečiai Rusijos prezidentas, anksčiau inicijavęs mandato kariuomenės įvedimui į Ukrainos teritoriją gavimą, staiga atliko atgalinį ėjimą. Ėjimą Trojos žirgu. Jis kreipėsi į Federacijos tarybą su pasiūlymu atšaukti mandatą dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją ir tuoj pat gavo sutikimą. Rusijos spauda tai traktuoja kaip taikos ženklą. Europa taip pat sveikina tokį Putino žingsnį.

Tuo pačiu metu pradėtas ir derybų su Ukrainos rytinių regionų smogikais procesas, kuris tuoj pat virto nesibaigiančiomis konsultacijomis.

Ir dar kuriama Liaudies respublikų sąjunga – Luhansko ir Donecko respublikų.

O dabar surinksime dėlionę. Tarkim, ATO rudeniop nesibaigs..

Rusijai paskelbus nesikišimą, Liaudies respublikų sąjungos teritorijoje vangiai vykstant deryboms tęsiasi kovos veiksmai.

Ukrainoje prasideda eilinės priešrinkiminės varžybos ir rinkimų organizavimas atitraukia masių dėmesį nuo tikrų Ukrainos rytų problemų.

Lyja, purvina, namuose šalta, trūksta produktų, langai išdaužyti. Štai koks niūrus „liaudies respublikų“ peizažas…

Ukraina po eilinio rudeninio priešrinkiminio maratono. Ką tik baigėsi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. „Senieji“ deputatai dirba puse kojos, o naujieji dar nepradėjo darbo. Gera dirva humanitarinei katastrofai!

Būtent tuo metu įvyks propagandinių kampanijų suaktyvėjimas.

Spalio ir lapkričio mėnesiais informacinė „Humanitarinės katastrofos“ operacija kartu su besitęsiančiais koviniais veiksmais Ukrainos rytuose vis tik pasieks savo tikslą. Net jei tik iš dalies.

Visuomenė įsitikins, kad regione prasta moralinė ir psichologinė aplinka. Žlugusi socialinė rūpyba. Dvi į vieną sąjungą apsijungusios respublikos reikalingos skubios humanitarinės pagalbos. Tų rytinių regionų gyventojams bus įdiegta, kad pagalėti gali tik Rusija – tai ir yra vienas aptariamos informacinės operacijos tikslų.

LLR-DLR (Sąjungos) vadovybė kreipsis į Rusiją prašydama humanitarinės misijos, kurios ta tik ir lauks. Dėl įtikinamumo gali net suorganizuoti referendumą, patirties jau esama. Ir praktiškai po dienos humanitarinė misija imsis veikti.

Ukrainos ATO kariai neturės teisės priešintis humanitarinei misijai, jie suteiks koridorių.

Smogikai tuo metu dings: pasiduos arba tiesiog pabėgs Rusijon.

Gyventojai džiaugsis naujų ligoninių, mokyklų, vaikų darželių statybomis.

Greta tų įvykių Ukraina imsis ruošti savo humanitarinę misiją, bet darys tai biurokratiškai lėtai.

Ukrainos kariuomenė iš tos teritorijos pasitrauks po eilės provokacijų, dėl kurių pati ir bus kaltinama.

Po kurio laiko LLR-DLR teritorijos taps Rusijos ir Ukrainos ginčo objektu. Pagal Padniestrės, esančios Moldovos ribose, bet savo teritorijoje turinčios Rusijos kariuomenės kontingentą (800-1200 karių), pavyzdį.

Derybos su LLR ir DLR peraugs į nuolatinės vangios diplomatijos stadiją.

Тradicinis klausimas tokiose situacijose: kaip užkirsti kelią ir „ką daryti?“

Pirmiausiai reikia imtis Ukrainos specialiųjų informacinių (propagandinių) operacijų valdymo organų kūrimo ir jau šiandien pradėti informacines priemones prieš Kremliaus užmačias;

Antra, informacinėms priemonėms pasitelkti visus turimus informacinius, diplomatinius, visuomeninius, humanitarinius Ukrainos ir kitų šalių resursus;

Trečia, į karinius ATO veiksmus įtraukti pagalbą civiliams gyventojams pagal vakarietiškų „civil-military cooperation“ (arba profesionalų slengu „cimic“) pavyzdį – karinė pagalba nukentėjusiems asmenims, kaip taiki misija Irake. Ir imtis tos pagalbos reikia anksčiau už Rusiją.

Ketvirta, pradėti stiprų informacinį psichologinį darbą su taikiais Donecko ir Luhansko sričių gyventojais, juolab Ukrainos gynybos ministerija turi specialias pajėgas ir priemones.

Penkta, Rusija, tikėtina, koreguos informacines operacijos taktiką ir planus, sužinojusi apie Ukrainos informuotumą bei rengiamas kontrpriemones. tam reikia būti pasirengus.

Taigi, šiandien vyksta naujo Rusijos informacinės kampanijos etapo sąlyginiu pavadinimu „Humanitarinė katastrofa“ aktyvavimas.

Jo esmė yra stipraus neigiamo informacinio srauto, skleidžiamo visais įmanomais kanalais – žiniasklaida, internetas, visuomeninės nevalstybinės organizacijos, viešoji diplomatija, gandai ir kt. kūrimas. Šios kampanijos tikslas yra gyventojų nuomonės apie humanitarinę katastrofą, iš kurios išvaduos tik Rusija, formavimas.

Viačeslavas Husarovas, Karinių ir politinių tyrimų centro ekspertas informacinio saugumo klausimais, „IP“ grupei.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Laima Žilaitytė-Mayer

Gėbelsynė*

Arkadij Babčenko

Pagrindinė karinė parama, kurią Rusija teikia Doneckui ir Luganskui** – tai gėbelsynė***. Jeigu Rusija į Ukrainą nebūtų importavusi tokių srautų melo ir neapykantos, jokio karo Rytuose nebūtų buvę iš viso. Smogikai ir ginklai, tai, žinoma, labai svarbi importo dalis, bet visgi – antrinė.

O pagrindinė – gebelsynė. Strelkovas su Biesu galėjo atsirasti ir užgrobinėti administracijos pastatus tik dėl to, kad televizija pripumpavo apie „Dešinįjį sektorių“, kuris dabar, po Maidano, jau tikrai ateis ir išskers visus rusus. Jokie žalieji žmogeliukai nebūtų buvę įmanomi be šito.

Jeigu ne tas srautas – ar būtų doneckiečiai patys tai darę? Būtų patys pradėję kurti diversines grupes, su automatais rankose grobti administracijos pastatus, niokoti milicijos ir kariuomenės skyrius, nešti iš ten ginklus ir eiti su jais rankose šturmuoti pasienio užkardų ir oro uostų?

Man regis, atsakymas akivaizdus – ne. Oro uostai ir pasienio užkardos netgi netelpa į tą logiką – logiką gynybos nuo „dešiniojo sektoriaus“. Visa tai – iškrypę. Tai visiškai aišku.

Taip, nepasitenkinimas ir baimė dėl Vakarų Rytuose tikrai buvo. Ir gana stiprūs. Bet rėkti su vėliavomis „Rusija, Rusija“ – tai viena. O imti į rankas granatsvaidį ir eiti deginti BTRų, ir žūti pačiam – tai jau kas kita.

Šis karas sukeltas tik rusiškos gėbelsynės. Daugiau niekieno. Ir jeigu atsirastų galimybė ją nutraukti, karas išsektų pats savaime.
Beje, ten, kur gėbelsynės eksportą pavyko sustabdyti, karas ir neprasidėjo. Dniepropetrovskas – labiausiai rusakalbis miestas Ukrainoje. Ukrainiečių šnekta ten beveik niekas neūturiuoja. Per dieną išgirsti porą kartų – jau šis tas. Tai visiškai rusiškas regionas. Ir kaip ten staugė apie prakeiktus banderovcus. Kaip ten mušė aktyvistus. Kaip ten vaikė maidaniečius.

O dabar?

O dabar jūs nesurasite Ukrainoje labiau patriotiško regiono nei Dniepropetrovskas. Ukrainos vėliava ten ant kas antros mašinos. Kodėl? Todėl, kad rusiškos propagandos eksporto ir diversinių grupių ten neįleido.

Balandžio pabaigoje atvažiuoti į Iziumą buvo baisu. Jis buvo eilėje. Ten visi buvo už Rusiją ir Strelkovą. Pabuvau dvi valandas ir supratau, kad reikia nešdintis. O gegužės gale, vos po mėnesio – visiškai kitas miestas. Visiškai! Naktį vaikščiojau visiškai ramiai. Ir tai – tik 40 km nuo Slovjansko. Barbenkove – tas pats. Ir tai – tik 20 km nuo Slovjansko. Krestišče – irgi. O tai jau prie pat Slovjasnko.
Ir taip visur.

Kur Rusija nepriėjo – ten viskas tvarkoje.

O mėšlakrytis prasidėjo ir palaikomas – PALAIKOMAS DIRBTINAI – tik ten, kur Rusija atėjo.

Štai ir viskas.

* – pavadinimas priskirtas vertėjo savavališkai.
** – J. Goebbelsas (J. Gėbelsas) – nacistinės Vokietijos propagandos ministras. Jo pavardės vediniai tapę sinonimu pačiai melagingiausiai, nežmoniškiausiai ir, deja, efektyviausiai propagandai.
*** – ukrainietiškai šis miestas vadinamas „Luhansku“, bet kadangi čia kalba eina apie teroristinį darinį „Lugansko liaudies respubliką“, naudoju rusišką rašybos variantą.

Birželio 19 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 19-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Rusija jau neslepia, kad permeta kariuomenę prie Ukrainos sienos.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad kariuomenė į Rostovo ir Belgorodo sritis permetama „dėl pratybų“, kurios rengiamos neva tai dėl ATO suaktyvėjimo.

Kremliui maža skandinti kraujyje Donbasą savo samdinių rankomis. Jam reikia dar spausti mums smegenis savo įsiveržimo grėsme.

2. Per „Dolžanskij“ pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau juda samdinių ir ginklų srautas. Šiandien įvažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuotos ne mažiau kaip trys salvinės ugnies reaktyvinės sistemos „Grad“.

Ir tai vyksta nepaisant to, kai dar šiandien RF Valstybės dūmoje Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, paklaustas „Ar Rusijos Gynybos ministerija teiks pagalbą Donecko ir Luhansko respublikoms?“, atsakė: „Ne“.

Meluojanti išpera. Kaip ir jo šeimininkas Putinas.

Beje, pati Rusijos Valstybės dūma – taip pat nepataisomų niekšų gauja. Šiandien Valstybės dūmos deputatas V. Vodolackis pareiškė, kad niekas nelaiko smogikais Rusijos kazokų, pasiųstų ir Rusijos į Ukrainą. Atseit, Donecko ir Luhansko sritys buvo „neteisėtai aneksuotos“ SSRS laikais Ukrainos naudai, ir atėjo laikas jas susigrąžinti.

3. Tebesitęsia neaiškios istorijos apie savanorių dalinius – šį kartą apie Kijevo 12-jį teritorinės gynybos batalioną. Problemos tos pačios – nėra amunicijos, įrangos, neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Visi šie klausimai turi būti užduodami Gynybos ministerijos vadovybei. Ir turi būti operatyviai sprendžiami.

Bet prisiminkime, kad nutarimas dėl teritorinių batalionų numato ir tam tikrą vietos valdžios dalyvavimą jų kūrime ir aprūpinime (todėl tie batalionai ir vadinami „teritoriniais“). Tuo tarpu sričių, kuriose vietos valdžia iš viso dalyvauja procese – vos keletas.

Mane domina klausimas: kodėl niekas neužduoda klausimų? Kodėl nereiškia pretenzijų? Tai nesuprantama. Gali būti, kad jeigu vietos valdžios atstovai bent jau dėl padorumo užsiimtu šiuo darbu, tai ir problemų būtų mažiau?

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos daliniai išlaisvino nuo teroristų Jampolį ir Kirovską prie Donecko srities miesto Krasnyj Liman. Perimta tilto per Šiaurės Doneco upę kontrolė.

Tokiu būdu pagaliau (po kelių savaičių!) visiškai blokuotas Slovjanskas.

Iš mažų pergalių gimsta viena didelė.

2. Aukščiausioji Rada nutarė atiduoti Ginkluotosioms pajėgoms pinigus, kurie buvo sutaupyti Prezidento rinkimų metu (kadangi užteko vieno rinkimų turo, liko 600 mln. hrivinų).

Tai labai šaunu.

Bet yra vienas „bet“. Kaip tik šiandien liaudies deputatai išklausė už uždarų durų mūsų tiekimo atstovus – šie bandė paaiškinti, kodėl taip nusikalstamai lėtai įsisavinamos papildomos armijai skiriamos lėšos (o taip pat piliečių suaukotosios).

Situacija piktinanti. Gynybos ministerijos sąskaitose pinigų yra, ATO poreikiams specialiais įstatymais supaprastinta pirkimų procedūra, o tiekimo tarnybos laukia neaišku ko.

Aiškaus atsakymo kariniai valdininkai taip ir nepateikė. Pasiteisinimai „per mažai darbo jėgos“ ir „gamintojai nesusidoroja su užsakymais“ man nepanašūs į įtikinamus argumentus.

Rodosi, šie piliečiai, kas kad iš karinės žinybos, menkai susigaudo, kad kiekviena nupirkta neperšaunama liemenė gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Čia be asmeninės atsakomybės (ir nedelsiant!) neišsiversime.

Mes prašome, kad liaudies deputatų darbo grupė, kuri kuruoja šį klausimą, bendradarbiautų su „Informacinio pasipriešinimo“ grupe – mes pasirengę konsultacijoms skirti mūsų Karinių-politinių tyrimų centro karinius ekspertus. Pirmieji pokalbiai ta tema įvyko šiandien, su mumis bendradarbiaujama. Tikiuosi, kartu mes išsiaiškinsime situaciją ir priversime aprūpinimo darbuotojus pasijudinti.

3. Užkarpatės srityje Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė bylą Facebook vartotojui už kvietimą nuversti valstybės valdžią.

Socialinius tinklus laikas valyti. Tuo labiau, kad niekas nepanaikino 109 Baudžiamojo kodekso straipsnio (už veiksmus, siekiant užgrobti valstybės valdžią). Jei mėgėjai agituoti už priešą ir kiti kenkėjai perkels savo veiklą į švarią ir jaukią įkalinimo įstaigą (kaip mažą mylimos „laisvos“ Rusijos modeliuką), – jiems čia bus komfortiškiau, o visuomenėje – švariau.

Plius Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už terorizmo finansavimą. Bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų su turto konfiskavimu.

Čia viskas aišku. Bedantė valstybė nenugalės niekada. Ir jei Ukraina po truputį pradeda augintis dantis – tai neabejotina priežastis optimizmui.

Birželio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 17-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos – tai globali provokacija. Ukrainiečių karinę uniformą vilkintys Rusijos diversantai, kurie dabar tūno pasienyje – tokios provokacijos instrumentai.

Nenustebsiu, jei rytoj pasienyje prasidės nesuprantami ir labai rezonansiniai persirengėlių „Ukrainos karių“ veiksmai, kurie bus pretekstas Putinui imtis pačių neadekvačiausių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Reikia atminti, kad provokatorius Hitleris, sviedęs pusę pasaulio į karo ugnį – kūdikis palyginti su provokatoriumi Putinu. Pastarasis neparodė net dešimtosios dalies to niekšiškumo ir klastos, kurią galėtų parodyti.

Jį sustabdyti gali tik tarptautinė bendrija, kuri labiau linkusi daryti gražius pareiškimus iš ciklo „ir jūsiškiams, ir mūsiškiams“, negu veikti.

2. Kaip ir reikėjo laukti, Sniežno tampa tvirtove – čia didinamas sunkiosios ginkluotės, kuri permetama iš Rusijos, kiekis. Užfiksuotas staigus smogikų skaičiaus augimas Donecko srities Jampolio gyvenvietėje.

Luhanske ir Donecko srities Krasnoarmeiskojes rajone pasirodė sistemos „Grad“. Tai idealus instrumentas kruvinoms provokacijoms iš smogikų pusės. Jiems taikių gyventojų žudymas ir kaltės už aukas vertimas ATO pajėgoms – jau kasdienybė. Deja.

3. Su teroristais viskas aišku. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėja kaltinimų ATO pajėgų adresu dėl veiksmų, dėl kurių yra aukų taikių gyventojų tarpe.

Mes pripratome, kad Rusija melu ir manipuliacijomis gimdo „priežastis“ tokiems kaltinimams paketais. Tačiau yra atgarsį sukėlusių atvejų, dėl kurių tikrai jėgos struktūros turėtų nedelsiant reaguoti ir imtis paaiškinimų.

Pavyzdžiui, kartu su Slovjansku apšaudomi gyvenamieji kvartalai Kramatorske. ATO štabas tvirtina, kad tai daro teroristai (kaip tai, beje, ir buvo minėtame Slovjanske).

Taikių gyventojų aukos – tai savaime neleistina. Tačiau dvigubai neleistina, kad vietos gyventojai tikėtu tuo vaizdeliu, kurį jiems pateikia teroristai.

Gerosios naujienos 

1. Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad tebėra aktualus visuomenės poreikis turėti visiškai kitokią valdžią.

Ir dar koks! Bet po žodžių laukiam ir darbų. Pavargome tikėti žodžiais.

Dar Porošenka susitikime su parlamentinių frakcijų vadovais palaikė parlamento perrinkimą, apsvarstė Konstitucijos keitimo iniciatyvos įstatymo projektus.

Perrinkimas – žingsnis link ukrainiečių, o ne ukrainietiškai rusiškos Aukščiausiosios Rados. Konstitucinė reforma – svarbi dialogo su Donbasu dedamoji. Tai reikalingos ir šiuolaikiškos iniciatyvos. Ir vėlgi, laukiam konkrečių veiksmų.

2. Iš Rusijos atbėgęs smogikų vadukas Girkinas-Strelkovas perspėja Putiną „nenurašyti Naujarusijos“. Tai, Girkino manymu, Rusijos prezidentą nuvestų buvusiojo Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus keliu.

Šitie žodžiai – teroristo sielos šauksmas. Jei Putino pasiuntinukas imasi šantažuoti šeimininką, reiškia, jis tikrai užspeistas kampan.

Nors iš kitos pusės tai gali būti ir Rusijos specialiųjų pajėgų plano dalimi (žr. pirmą „Blogųjų naujienų“ punktą). Tikėsimės pirmojo varianto.

…O Miloševičiaus likimas labai tinka Putinui. Jis net pats neįtaria, kaip jam derės antrankiai ir kalėjimo konvojus.

3. Mes turime Ukrainos Prezidento įgaliotinį taikiam konflikto Donecko ir Luhansko srityse sureguliavimui. Šį postą užėmė I. Geraščenko.

Teroristai deryboms jau kelia savo ultimatumus, stengiasi diktuoti sąlygas. Tikimės, kad Irina Vladimirovna ras gerų ir įtikinančių žodžių, kurie smogikų vadeivas privers suvokti, kad moteriškumas toli gražu ne visada reiškia nuolaidumą.

…Bet kuriuo atveju Ukrainos valdžia jau pačios pareigybės įsteigimu pademonstravo gerą valią ir pasirengimą taikiam dialogui.

P.S. Bičiuliai, mes pastarosiomis dienomis menkai teinformuojame apie ATO. Toks santūrumas – dėl jėgos struktūrų interesų. Visą apie operacijas pateikiamą informaciją deriname. Prašome supratimo.

Birželio 4 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 4-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Europos triukai pradeda kelti nerimą.

Vakar dienos apžvalgoje vos neparašiau apie ESBO misijos Ukrainoje pareiškimą apie tai, jog į Luhansko srities administracijos pastatą neva tai buvo iš lėktuvo paleista raketa (tiksliau – nevaldomi reaktyviniai užtaisai). Tačiau iš ESBO tinklalapio šį pareiškimą išėmė, todėl aš nutariau geru žodžiu neminėti mūsų draugų iš Europos.

Tačiau po to ESBO patikslino: atseit, jos misija Ukrainoje „turi pagrindą manyti, jog smūgis į Luhansko srities administracijos pastatą buco smogtas iš oro, galimai – iš lėktuvo“. Tuo tarpu kai ATO pajėgos visiškai atmetė tokią galimybę.

Šioje situacijoje aš nepalaikau nei ESBO, nei Ukrainos jėgos struktūrų pusės. Bet noriu, velniai griebtų, užduoti klausimą „draugams“ iš Europos: jūs ką, atlikote kokį nors tyrimą? Jūs turite kokių nors įrodymų?

Jei tokių įrodymų turite – kodėl juos slepiate? Jei nėra įrodymų – kodėl tikite teroristų žodžiais, tačiau netikite Ukrainos jėgos struktūroms? Kame jūsų problemos, brangūs Europos partneriai?
Visa tai nuo tolo atsiduoda Rusijos lobizmu. Beje, kaip ir Europos jau tris mėnesius kartojami pažadai tuoj tuoj įvesti trečiąjį sankcijų prieš Rusijos Federaciją etapą, o tikrovėje – klestinti Kremliaus propaganda Europos žiniasklaidoje (teisingumo dėlei patikslinsiu – ačiū Dievui, ne visoje).

2. Per praėjusią parą spaudžiami teroristų savo dislokacijos vietas paliko Luhansko pasieniečių būrio ir Luhansko Nacionalinės gvardijos dalinio kariškiai.

Kyla pagrįstas klausimas. Kam mums ATO pergalės Donecko srityje, jei Luhansko srityje tokie gėdingi pralaimėjimai? Ir jie tokie, kokių buvo galima išvengti, jei mūsų vyrams būtų atskubėjusi pagalba.

Beje, šiandien pasieniečiai paliko savo dalinį Luhansko srities Sverdlovsko mieste. Išvyko išsirikiavę kolona nežinoma kryptimi.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje mums pranešė, kai tai įvyko dėl VSAT padalinių perdislokavimo arčiau sienos su Rusija. Nors, sąžiningai pasakysime, mūsų informacija kita, ne tokia optimistiška. Tikslinsime.

3. Rusija pradėjo „tyrimą“ prieš A. Avakovą ir J. Kolomoijskį ir kitus Ukrainos vadovus, kaltindama juos „neteisėtais karo metodais“ – apie tai pranešė Rusijos Tyrimo komitetas. Tie netašyti šerlokai holmsai net pareiškia apie tai, kad Donbase atlieka kokius tai „tyrimo veiksmus“.

Matyt, Čiukčijos kolegos perdavė Maskvos tyrėjams šviežią skanių grybukų partiją. Nes be haliucinogenų ten tikrai neapsieita.

Jei jau prasidėjo tokios išgertuvės, siūlome Ukrainos Generalinei prokuratūrai ištirti Putino nusikaltimus Kaukaze. Kaip tik daugiau kaip prieš savaitę specialiosios operacijos metu Kabardos Balkarijoje Kremliaus chunta užmušė keturis taikius gyventojus – vietos savanorių būrio „Imarat Kavkaz“ narius. Tai – jau parengta baudžiamoji byla prieš Kremliaus gyventojus.

Gerosios naujienos

1. Kijevas visgi suprato, kad kol siena „neužrakinta“, apie sėkmingą kovą su teroristais galima kalbėti tik kaip apie spalvotas fantazijas.

Anksčiau Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad pereinama nuo sienos su Rusija apsaugos į jos gynimą. Šiandien l.e.p. Prezidentas A. Turčinovas ir suvis pareiškė apie tai, kad pradedama uždarinėti rytinę sieną – Luhansko srities centrinėje dalyje ir Donecko srities pietuose.

Nuo tokio miklumo net kvapą užima. Tepraėjo viso labo vos kokie trys mėnesiai nuo faktinės Rusijos invazijos, ir žiūrėk – jau ir siena uždaroma. Nuostabu.

O jeigu be sarkazmo – tai būtinas reikalas. Problema ta, kad per tuos pačius tris mėnesius į Donbasą prileido tiek įvairių iki dantų ginkluotų Rusijos padugnių, kad dabar tenka galvoti ne tik apie gynybą sienos su Rusija pusėje, bet ir apie pasieniečių užnugario dengimą.

2. Pradėta reaguoti ir į taip ilgai trukusius karinių dalinių regione užpuldinėjimus. O tai jau kas netingi čiumpa automatą ir bėga šturmuoti Ukrainos karių. Panašu, tai tapo teroristų įpročiu.
Bet pagaliau, mūsų žiniomis, jėgos struktūrų vadovybė ėmėsi taikyti prevencines priemones. Karinių dalinių apsauga Donbase bus rimtai sustiprinta, įrengiami ugnies taškai, bus taikoma ir sunkioji ginkluotė.

Kas trukdė tai padaryti anksčiau – kaip ir sienos gynybos atveju, nesuprantama. Bet daroma – ir tai jau gerai.

3. Kai kas linksmesnio. Donecko teroristai paprašė Rusijos suteikti jiems 1 mlrd. JAV dolerių kreditą. Atseit, būtinas „regiono ekonomikos perkrovimas rublio pagrindu. Tam būtina sukurti centrinį banką ir gauti ne mažiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių dydžio stabilizavimo kreditą iš Rusijos“.

Čia tai bent požiūris, kaip aš suprantu! Visai kaip Donecko žaidėjų antpirščiais dvasia. Na ką, dėde Vova, duok šen milijardą – berniokai irgi nori gražiai pagyventi. Kol jų neišgaudė.

Birželio 3 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 3-sios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Kai tik antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos atnaujino aktyvius veiksmus, pasirodė informacija apie Rusijos pasienio rajonuose formuojamus smogikų būrius su tikslu juos perkelti į Donbasą.

Šiandieną pastebėtas autokolonos su ginkluotais teroristais formavimas Rusijos Federacijos Rostovo apskrityje.

Tačiau tuo pačiu metu matome, kad ATO štabas organizuoja bendradarbiavimą su pasieniečiais – bent jau dėl palaikymo aviacijos pagalba. Belieka tikėtis, kad tos autokolonos pavirs smirdančių pelenų krūva iš karto bandant kirsti sieną su Ukraina.

2. Luhanske šiandien tęsėsi susirėmimai tarp pasienio būrio ir smogikų.

Mus vakar tikino, kad ATO pajėgos praves plataus masto operaciją Luhanske gana aukštame lygyje. Tačiau iš tiesų jėgos struktūros pagelbėjo tik iš oro – ir tai, aviacijos panaudojimas labai apribotas teroristų veikimo iš gyvenamųjų miesto rajonų.

Šiandien aiškinomės situaciją. Ponai su antpečiais tvirtino, kad pajėgų permetimas į Luhanską, pasieniečiams į pagalbą, labai apsunkintas to fakto, kad ATO pajėgos aktyviai veikia Donetske – atseit nėra laisvų rezervų.

Iš gynybos ministro Kovalio vakare atėjo kitokia informacija. Atseit, pasieniečių Luhanske niekas nešturmavo, o tik šiaip – šaudo į juos iš neturėjimo ką veikt. Taigi ir pagalbos iš aviacijos jiems visiškai pakaks.
Nemanau, kad mūsų vaikinams Luhanske lengviau nuo tokių „paaiškinimų“. Susidaro įspūdis, kad juos tiesiog paliko likimo valiai.

3. Šiandien aktyvistai iš Luhansko, po Aukščiausiosios Rados sienomis, reikalavo atimti parlamentaro neliečiamybę iš Regionų partijos lyderio A. Jefremovo. Akcijos dalyviai įsitikinę, kad Jefremovas finansuoją terorizmą Luhansko apskrityje.

Tai, kad ieškant terorizmo finansavimo šaltinių daugelis galų vedą pas Jefremovą ir kai kuriuos kitus Regionų partijos narius (taip pat ir Komunistų partijos) – jau visiems žinoma. Klausimas tik kodėl Luhansko srities aktyvistai tai žino, o teisėsauga – ne.

Tiesa vėliau Generalinė Prokuratūra vis dėl to pareiškė, kad tikrina Jefremovą dėl juodų darbelių susijusių su smogikais. Tačiau kiek dar tikrins – neaišku, o kraujas rytuose liejasi jau ne pirmą savaitę.

Dar apie finansavimą. Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, per gegužės mėnesį rimtai sumažėjo finansinės pagalbos dydis, kuri skiriama Donbaso smogikams per Krymą (dabar Putinas daugiausia padeda samdiniais ir ginklais). Pagrindinė priežastis – sėkmingas Ukrainos Saugumo Tarnybos darbas sustabdant tuos finansinius kanalus.

Šiomis sąlygomis „vidiniai“ finansavimo kanalai teroristų grupėms tampa žymiai svarbesni. Nes visi puikiai supranta, kad nebus pinigų – nebus ir terorizmo. Čia kad būtų aiškiau, kaip svarbu neutralizuoti „sponsorius“ iš Regionų ir Komunistų partijų.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Doneckas, Slavjanskas, Krasnyj Liman – puolimas vyksta daugeliu frontų.

Į Krasnyj Liman su mūšiais įžengė Nacionalinė gvardija. Slovjanske teroristams irgi nesiklosto. Netoli Semenovkos šiandien sunaikinta jų bazė. Ir ko tik jie neveblena, bandydami nors kiek atitolinti neišvengiamą atpildą – ir kad jėgos struktūros šaudo vaikus, ir kad ATO lėktuvai ir sraigtasparniai numušinėjami pundais, ir kad armijos artilerija šluoja nuo žemės gyvenamuosius namus ir ligonines.

Tai – panika. Visiškai dėsninga.

2. Atitinkamai, itin apgailėtinai atrodo smogikų vadukų bandymai nutaisyti gerą veidą tokiame lošime.

Šiandien rusų teroristas Girkinas ėmėsi talpinti į socialinius tinklus degančių tankų ir BTR-ų nuotraukas iš Rusijos-Gruzijos 2008 m. konflikto ir susidūrimų Kinijoje 1989 m. Tiananmenio aikštėje laikų.
Ir parašė: „Skubu jus pasveikinti, draugai! Donbase prasidėjo totalus kerštas chuntai…“ Žodžiu, skubėkite išvysti.

Tai, kad smogikai neturi realių pergalės faktų – džiugina.

Rekomenduojame Girkinui kitą sykį mestelėti į socialinius tinklus ateivių sutriuškinimo scenos iš Holivudo „Nepriklausomybės dienos“ ekranvaizdį, ant ateivių kosminių laivų „prifotošopinus“ trišakių. Ir parašyti: „Imperiniai „DLR“ lakūnai murkdo banderininkų NSO laivus prie Slovjansko“.

Bet esu tikras, kad atsiras idiotų Rusijoje, kurie patikės ir tuo. O bus tų idiotų labai nemažai.

3. Valstybinės pasienio tarnybos vadovas N. Litvinas šiandien pareiškė, jog pasieniečiai pereina iš valstybinės sienos apsaugos rėžimo į gynybos režimą: atstato VPT karinį potencialą, blokpostai sustiprinami BTR-ais ir sunkiąja ginkluote, kasamos prieštankinės tranšėjos.

Tai, kad šių priemonių imtasi – labai puiku. Tik klausimas, kodėl viso šito nebuvo padaryta kovo mėnesį? Kodėl nebuvo formuojamos moto-manevrinės, turinčios šarvuotą techniką, grupės, nebuvo kasami išilgai sienos ištisiniai prieštankiniai grioviai Luhansko regione (nors jie kaimyniniuose regionuose yra), pasieniečiai negavo sunkiosios ginkluotės?

Ko laukė tris mėnesius, kol Rusija kimšo į Donbasą savo smogikus ir ginklus, – nesuprantama.

Bet šiandien, kaip raportuoja VPS, pasieniečiai turi 7 moto-manevrines grupes (tarp kitko, neaišku, kodėl jie neateina į pagalbą saviškiams Luhanske), rytinėje sienoje įrengta apie 200 blokpostų ir 400 ugnies taškų. Vis gi, geriau vėliau, nei niekad.

Baimė ir neapykanta Donecke

Ši apybraiža neturi nieko bendro su Hunter’iu Thompson’u (romanas „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (2007)), tiesiog šie du jausmai dabar apėmę šio miesto gyventojus. Vėliau aš papasakosiu kas iš tiesų vyksta Donecke ir kaip praėjo rinkimai. Jokių prasimanymų iš TV ekranų, jokių verksmingų nuomonių, tik tai, kokį miestą mačiau aš.

“Doneckas – miestas nepaprastas” – toks šūkis puikavosi ant marškinėlių kuriuos aš dalinau 2004 metais užsienio žurnalistams atvykusiems stebėti trečiųjų prezidento rinkimų. 2004 metais dirbau politikos apžvalgininku Donecko srities laikraštyje “Gyvenimas” («Жизнь»). Mūsų redakcija buvo įsikūrusi aštuntame Donecko srities administracijos pastato aukšte. Dabar ten DLR (Donecko Liaudies Respublika; rus. ДНР) vadavietė ir visko gali būti, kad mano buvusiame kabinete kankino žurnalistą Sergėjų Šapolovą (Сергей Шаповал). Puikiai pamenu, kaip mūsų redakcijoje lankydavosi žurnalistai iš Lenkijos, Maskvos, JAV ir net kolegos iš Al-Džaziros. Pasakodavome jiems mūsų regiono istoriją, apie tai kas toks Achmetovas (Ахметов) ir Kolesnikovas (Колесников), kaip gimė projektas “Janukovičius”. Mes jiems aiškinome ką Donbase reiškia posakis: “Geriau jau valdžioje savas vagis, nei svetimas”.

Pirmus du 2004 metų prezidento rinkimų turus aš dirbau Kijeve, o štai trečiam turui grįžau į Donecką. Tuo metu žurnalisto profesija nebuvo pavojinga. Žinoma, galėjai gauti į marmūzę, bandydamas brautis į rinkiminę apylinkę kur buvo padirbinėjami rinkimų rezultatai, bet tai nebuvo pavojinga gyvybei. Tuomet žurnalistai nedingdavo iš miesto bijodami susidorojimo. Jų neimdavo įkaitais, vien už tai, kad dirba Ukrainos žiniasklaidoje, tada jų nežudydavo vien už tai, kad atlieką savo pareigą.

“Now I fear nothing, I’ve been to Donetsk” (Dabar aš jau nieko nebijau, aš pabuvojau Donecke) – su tokiu šūkiu ant marškinėlių mane pasitiko senas draugas ir aktyvus DLR šalininkas.

Dar prieš savaitę jis su draugeliais “bombino” mieste trafaretus su tekstu: “REFERENDUMAS”, o dabar šaiposi iš mano pasisakymo, kad atvykau į Donecką dėl prezidento rinkimų.

Jis kaip ir visi Donecko gyventojai pasipiktinęs ta netvarka kuri vyksta srity. Bet priežasčių jis ieško ne tame, kad banditai užėmė srities administracijos pastatus, kad milicija, dar paskirta Janukovičiaus – neįgali ir net ne tame, kad pats Janukovičius išdavikiškai pabėgo iš šalies. Jo nuomone, priežastis paprasta ir ji MAIDANE. Kai visa likusi Ukraina mano, kad atskaitos tašku tapo 2010 metų rinkimai, kada į sostą užsiropštė Janukovičius.

Čia pagrindiniai įvykių, šiandien skaldančių Ukrainą, vertinimo skirtumai.

Iš esmės, Janukovičiaus valdymo laikotarpiu Doneckas gyveno sąlyginai gerai ir net geriau už likusią Ukrainą. Dėl paprastos priežasties – stambus Donecke registruotas verslas gaudavo valstybines dotacijas, tuo būdu didino maržas, kas, savo ruožtu, mažino priklausomybę nuo pasaulinės konjuktūros bei didino atlyginimus. Kasmetinės valstybinės dotacijos, siekusios daugiau nei 1mlrd. $, konvertuodavosi į geriausius Ukrainoje kelius, švarias gatves, išklotas plytelėmis, įvairiaspalves iliuminacijas, naujus namų fasadus, nuolat veikiančius fontanus.

Anekdotas apie tai, kad paprastiems Donecko gyventojams pavojinga tamsiu paros metu išeiti į gatves, nes juos gaudo ir veža į Kijevą tam, kad jie ten užimtų valdančius postus yra pokštas tik iš dalies. Daugelis, taip vadinamų naujų Doneckinių, “uždarbį” iš Kijevo parveždavo tėviškėn. Čia statė verslo centrus, prabangias sodybas, pirko butus, automobilius, linksminosi restoranuose. Dalis iš Ukrainos pavogtų lėšų nusėdo Donbaso ekonomikoje. Vien dėl to paprasti Donecko gyventojai negalėjo suvokti kodėl atsirado MAIDANAS, juk jie turėjo stabilumą, kurį atėmė “bukagalviai ir zombuoti maidaunai”.

Be to, vietinė valdžia visus gudriai maustė, kad Donbasas perveda į šalies biudžetą daugiau nei gauna, taip kurstydama separatizmą. Pridėkite prie viso to vietinį patriotizmą ir gausite sprogstamą mišinį pavadinimu ANTIMAIDANAS.

Šachtioras – Čempionas!

Šimtuose Donecko reklaminių skydų – plakatai su užrašu „Šachtioras Čempionas“.

Doneckas turi savąjį, lokalų ir kažkuo unikalų patriotizmą. Suprasti vietinį patriotizmą nėra taip lengva, nes jis neturi stiprių atributų ir simbolių. Donecke didžiavosi futbolo komanda-čempionu, aukštu gyvenimo lygiu, gražiais pastatais ir švariomis gatvėmis, naujais restoranais ir gražiomis merginomis, gerais keliais, oligarchais, tuo, kad jų prezidentas valdo šalį, ir netgi tuo, kad jų pažįstami šiuo metu Kijeve sprendžia klausimus.

Juk po 90-ųjų čia gerbiami ne intelektas ir smegenys, o gudrumas ir jėga. Gerbiami tie, kurie palenkia kitus, tie, kurie apgauna sistemą, tie, kurie gali „spręsti klausimus“.

Tuo metu Maidanas atėmė iš Donecko praktiškai visus pasididžiavimo atributus. Taip, čia vis dar liko geri keliai, bet akivaizdu, jog, nesant buvusio dotacijų lygio, jau sekančiais metais jie taps tokiais, kokie yra ir likusioje Ukrainoje. Taip, komanda-čempionas vis dar čia, bet Achmetovas staiga pasirodė išdaviku ir oligarchu, kurį būtinai reikia išbuožinti. Taip, gražios merginos vis dar čia, bet dabar stinga pinigų, kad jas nusivestum į restoraną.

Akivaizdu, DLR ir Naujosios Rusios idėja užpildė šį patriotinį vakuumą, atsiradusį po to, kai Maidanas sunaikino buvusius Donbaso didvyrius.

Baimės miestas

Atrodo, kad čionykštis populiarus moto – „Donbaso niekas nepaklupdė“ – nebeveikia. Donbasas paklupdytas teroristų, nors, būdamas išdidus, kol kas to nenori pripažinti.

Šiandieninis Donbasas labai panašus į Kijevą aštrių priešpriešų Gruševskio gatvėje metu.

Panašus tuo, kad nepaisant įvykių, miestas toliau gyvena savo gyvenimą. Dieną žmonės eina į darbą, o vakare restoranuose visi staliukai užimti. Teoriškai, nesekant naujienų ir apvažiuojant centrinį miesto kvartalą, galima visai ir nejausti krizės, revoliucijos ir t.t. Pamenat, kokia baimė sklandė vasario 18-ąją Kijeve, kai uždarė metro, o žmones išleido iš darbo? Atsimenat, kaip baisu buvo vasario 19-ąją, dangiškosios šimtinės sušaudymo dieną? O pamenat, kaip vasario 22-osios baimė dingo kartu su Janukovičium?

Dauguma bankomatų tušti, nes bankai vengia rizikuoti inkasatorių gyvybėmis.

Dauguma bankomatų tušti, nes bankai vengia rizikuoti inkasatorių gyvybėmis.

O štai Donecke – baimė kitokia ir ji stipresnė. Įsiklausius, tai visi, absoliučiai visi, kalba apie įvykius mieste. O čionykščiai įvykiai – aštrūs, ir, kas blogiausia, jie tiesiogiai veikia tuos, kuriuos tu pažįsti. Pavyzdžiui, žinau mažiausiai tris pažįstamų pažįstamus, iš kurių pastarosiomis dienomis atėmė automobilius, o vienas iš jų guli reanimacijoje su šautine žaizda, nes nenorėjo sustoti banditams reikalaujant. Mano pažįstamos mamą apiplėšė maršrutiniame autobuse Donecko centre! Stotelėje įlipo du ginkluoti žmonės ir pasakė: „sudėkit visą auksą ir pinigus į šį paketą“. Kitoje stotelėje jie išlipo su visu grobiu. Iš visų autosalonų mieste išvežti automobiliai, nes, po pirmos automobilių konfiskacijos DLR naudai, norinčių rizikuoti autodilerių nebeliko. Daugelyje bankomatų nėra grynųjų, nes inkasatorių automobiliai stabdomi ir apiplėšiami pirmiausiai, tad bankai tiesiog nenori tokiu būdu rizikuoti. Gatvėse nėra milicijos, tik „keliukai“, kaip anksčiau, surinkinėja duoklę kur nors toliau nuo miesto centro. Mieste sklando gandai, kad čečėnų smogikai jau prisijungė prie savanorių ir stovi patikros postuose prie įvažiavimo į miestą. O dabar prie viso to pridėkite uždarytas parduotuves ir bendrą savivalę gatvėse. Pavyzdžiui, šiomis dienomis ant mūsų vos neužlėkė per raudoną važiuojanti teroristų mašina, buvusi, žinoma, be numerių. Tarp kitko, vietiniai gyventojai žino, jog nuo mašinų be numerių ir inkasatorių mašinų reikia laikytis kuo atokiau, nes jos – susišaudymo pranašai.

Policijos nematyti, tik "keliukai" saugo neaiškius kortežus ir pelnosi atokesniuose rajonuose.

Policijos nematyti, tik „keliukai“ saugo neaiškius kortežus ir pelnosi atokesniuose rajonuose.

Baimės jausmą sustiprina žmonių trūkumas gatvėse. Ne tai, kad žmonių jau visiškai nėra, bet vizualiai jų mažiau, nei pačią karščiausią pačių derlingiausių metų vasarą. Vietiniai turčiai, laukdami kol stabilizuosis situacija, seniai išvyko iš šalies, o mažiau pasiturintys išvažiavo pas gimines į kitus miestus. Į Kijevą išvažiavo ir regiono „šeimininkas“ Rinatas Achmetovas. Neturintieji galimybės išvažiuoti tiesiog sėdi namuose ir stengiasi neiti į gatvę.

Bet paradoksaliausia tai, kad Doneckas bijo… Ukrainos armijos. Čia kiekvieną dieną laukiama miesto valymo. Nežinia kodėl Donecko gyventojai mano, kad Ukrainos armija mėtys ant miesto bombas ir šaudys į gyvenamuosius namus tam, kad nugalėtų DLR grupuotes. Baimė ne tik sklando ore, ji visokiais būdais stengiasi atakuoti gyventojus. Dėl jos ketvirtadienį, po skerdynių Volnovahos patikros poste, 12.00 visus Donecko metalurgijos gamyklos darbuotojus išleido namo. Vadovybė pasakė, kad bus miesto valymas ir, atsieit, iš Mariupolio pusės jau atvyksta kariuomenė. Tūkstančiai paleistų darbuotojų kaip mat išplatino baimę tarp savo giminaičių ir pažįstamų. Tas pats sekančią dieną įvyko ir kažkuriame technikume.
Visa tai man primena, kaip Maidanas nuo pirmos savo egzistavimo dienos laukė valymo.

Donbasas „stumia dūrą“

Rinkimų diena Donbase buvo ypatinga, juk DLR paskelbė rinkimus už įstatymo ribų. Išvakarėse teroristai ėmė įkaitais rinkiminių komisijų atstovus, grobė rinkiminių komisijų pastatus, grasino gyventojams. Apie tai, jog Donecke rinkimų nebus man sakė kiekvienas Donecko gyventojas jau savaitę iki jų. Gi aš maniau, jog teroristų pernelyg mažai, jog galėtų sukliudyti balsavimui visose apylinkėse. Bet nugalėjo baimė. Žmonės ne tik neatvyko į darbą vietinėse balsavimo apylinkėse, dauguma neatėjo ir balsuoti. Deja, nebuvo pasipiktinusių minių prie apylinkių, kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, nes nebuvo ir pačių apylinkių.

Autoriui priskirta rinkimų apylinkė

Autoriui priskirta rinkimų apylinkė, kurios nėra

Pasivažinėjęs mieste pastebėjau, jog gatvėse žmonių dar mažiau, nei buvo vakar. Aš neradau nei vienos veikiančios apylinkės, nors savo pilietinę pareigą stengiausi įvykdyti net Oro uoste, kuriame valdžia žadėjo įrengti laikiną rinkiminę komisiją. Žmonių, pasiruošusių rizikuoti savo gyvybe Donbase organizuojant rinkimus neatsirado.

Taip fejeriškai baigėsi epocha, kai Donbasas apspręsdavo politinę šalies ateitį. Ir aš manau, kad šios teisės Donbasas jau niekada nebegaus. Laikas Donbasui pripažinti, kad jis ne tik išdidus ir stiprus, bet ir kvailas. Na gerai, gal ir ne kvailas, o pernelyg patiklus. Jį 90-aisiais apgavo kriminalas, 2000-aisiais – Kučma, o 2004-aisiais – Juščenka, dantimis išplėšęs pergalę. Jį apgavo Janukovičius, pabėgęs iš šalies, jį apgavo DLR, įtraukdama į žiaurią avantiūrą, po kurios Donbasas liks išsekęs, nuskurdęs, įžeistas ir piktas.

Viltis

Per artimiausias dvi savaites įvyks prezidento Porošenkos inauguracija ir Ukraina turės savo penktąjį prezidentą. Pergalė pirmajame ture – tai ne gyventojų pasitikėjimo kreditas, o troškimas kuo greičiau stabilizuoti šalies politinę ir ekonominę situaciją. Žmonės nebenori gyventi baimėje. Aš tikiuosi, kad Porošenka tesės savo pažadą ir savo pirmojo prezidentinio vizito atvyks į Donecką.

Aš tikiuosi, jog naujas prezidentas nebus tokiu šlapuku kaip Turčinovas, kuris leidžia banditams valdyti Donbasą. Savo pirmą buvimo Donbase dieną aš aplankiau „karinės šlovės“ vietas: UST (Ukrainos saugumo tarnybą), UGP (Ukrainos generalinę prokuratūrą), RVA (Regiono valstybinę administraciją), Mano didelei nuostabai, UST patikros poste nepamačiau nei vieno žmogaus, prie užgrobtos prokuratūros – nei vieno, ir tik prie RVA – apie dešimt karių. Esu visiškai įsitikinęs, kad tvarką Donecke galima įvesti per vieną dieną, o per savaitę – visuose regiono miestuose ir kaimuose. Suprantama, nepavyks išvengti taikių gyventojų aukų. Bet tai kaina, kurią teks sumokėti už likusiųjų gerbūvį. Galų gale, dešimt bepročių, pasiruošusių gultis po tankais, nebūtų sociumui atnešę naudos, taigi sociumas jų netektį išgyvens.

Žinoma, Doneckas prezidento Porošenkos nepripažįsta, taip pat, kaip nepripažino Juščenkos, surinkusio regione vos kelis procentus. Tačiau pakartosiu – Donbasas pripažįsta jėgos kalbą. Ir jei Porošenka nesielgs kaip mėmė Juščenka, jei pasirodys pakankamai kietas, kad įvestų regione tvarką, tai Donbaso balsas gerokai pritils. Juk nuolankumas – mano žemiečių skiriamasis bruožas. Jiems nuolankumas – išdidumo atmaina, tai jų silpnybė, bet tai – ir jėga.

Teksto ir foto šaltinis: Ярослав Корец

Vertė: Lightning Rod