Tag: ES

Birželio 27 dienos įvykiai

Pre-S: pirmiausia mes, ULLL, sveikiname Dmitrą su gimtadieniu! Tegul jį lydį sėkmė, o jo priešus – nesėkmės, šlovė Ukrainai!

Broliai ir seserys, birželio 27 suvestinė:

Blogosios naujienos:

1. Paliaubų nekonkretumas, arba, jei tiksliau, nesuprantamumas.

Artimiausiomis valandomis Ukrainos prezidentas priims sprendimą – ar pratęsinėti iš esmės visiškai vienpusę konflikto pertrauką, ar ATO pajėgoms suteikti adekvačių veiksmų galimybę.

Per paliaubų laiką mes netekome daugiau nei dvidešimties mūsų vaikinų, tarnavusių kariuomenėje, kuriuos nužudė teroristai. Jei paliaubos bus pratęstos – mes turime taisę žinoti, dėl ko. Jei kalba tik apie ES pažadus nuo birželio 30 pagaliau įvesti seniai žadėtas sankcijas – Putinui nenusiraminus, tai pradžiai reiktų susivokti, ar mes dėl šių dalykų iš viso tikime ES.

Aš labai noriu tikėti, kad paliaubos galiausiai duos teigiamą rezultatą. Bet kol kas jo nėra, ir šitą pertrauką laikyti teigiama sunku net ir labai norint…

2. Šiandien ATO pajėgos atkovojo teroristų tanką. Patikrino numerius – pasirodė, kad tankas iš Rusijos. Tarsi kas būtų abejojęs.

Iš kur tas gėris? Aišku, atvyko per sieną. Mes, „IP“ grupė, nuo pat paliaubų pradžios pareiškėme, kad nepalaikome jėgos struktūrų optimistinio požiūrio į valstybinės sienos su RF kontrolę. Dabar apie tai tai jau prakalbo ir patys jėgos struktūrų atstovai.

Viena aišku: pasibaigus paliauboms sienos uždarymo klausimas turi būti vienas pirmųjų. Kaip Vladimiras Putinas nesidievagotų siekiąs taikos, bet kol Ukraina neužkas visų ginklų ir samdinių tiekimo į Donbasą iš Rusijos kanalų, ATO sėkmės mes nepamatysime.

3. Šiandien putiniško Ukrainos laikraščio „Vesti“ redakcija prapliupo nepatenkintu pareiškimu. Esą jie tiekią „subalansuotą informaciją“, o juos už tai Ukrainoje vos ne persekioją.

„Vesti“ nuomone visiška pavadinimų „DLR“ ir „LLR“ legalizacija (jie tas teroristų organizacijas pristato kaip tikras „liaudies respublikas“), smogikų, žudančių-plėšiančių-prievartaujančių už Putino pinigus, įvardijimas ne kitaip, kaip „savanoriais“ ir stebėtinas lojalumas terorizmui apskritai – esanti „subalansuota informacija“.

Ponai iš „Vesti“, laikantys save žurnalistais, kreipiuosi į jus. Bet kurioje save gerbiančioje šalyje už tokią atvirai priešišką propagandą jus tiesiog nulinčiuotų. Bučiuokit prieš naktį Ukrainos vėliavą ir džiaukitės, kad Ukraina – stebėtinai švelni ir bedantė valstybė. Neleistinai švelni, kai žinome, kad vyksta karas – jūsų mylima Rusija kariauja su šalimi, kuri jus didžiadvasiškai pakenčia.

Gerosios naujienos:

1. Antros susitarimo dalies su ES pasirašymas.

Priešingai, nei dėl sankcijų RF, bent čia senutė Europa nenuvylė.

Labai norisi tikėtis, kad Ukraina pasinaudos visomis jai atsivėrusiomis galimybėmis. Ypatingam augimui, kiekvieno ukrainiečio gerovei.

Jei mes tų galimybių nepaleisim niekais, pasinaudosime jomis visomis – ateities klestėjimas taps geriausia agitacija už vieningą ir didžią Ukrainą.

2. Šiandien atsiskaitė Generalinė prokuratūra: su įrodymais gaudomi Gynybos ministerijos tarnautojai, prisidėję prie amerikietiškų sausųjų davinių, skirtų ATO zonai, vagystės ir pardavinėjimo. Jau užfiksuoti trys tokie atvejai.

Machinacijos su sausaisiais daviniais – lašas korupcijos jūroje. Bet kuo daugiau tokių „lašų“ bus sugaudyta, juo greičiau išdžius jūra.

3. Kol tęsėsi paliaubos, ATO pajėgos neleido laiko vėjais. Mūsų duomenimis buvo atlikta keletas pasirengimų, leisiančių žymiai padidinti operacijos efektyvumą.

Mūsų kariškiai yra pasiruošę tęsti Donbaso krašto valymą nuo prorusiško ir rusiško užkrato. Trūksta tik Vyriausiojo vado sprendimo.

Birželio 24 dienos įvykiai

Šį kartą pateikiame kolegų Maidanas vertimą.

Broliai ir seserys, birželio 24–osios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Vadinamojo „paliaubų“ režimo Donbase laikosi tik ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos. Jos nevykdo aktyvių veiksmų, šaudo tik atakuojant teroristams.

O jėgos struktūrų pozicijos, beje, apšaudomos pastoviai. Šiandien taip pat smogikai numušė ATO pajėgų sraigtasparnį „Mi–8“. Vėl žuvo mūsų vaikinai…

2. Vadinamosios trišalės grupės konflikto Ukrainos Rytuose sureguliavimui „taikos derybos“ pasuko link kokios tai dvokiančios intrigos. Tos intrigos vardas – V.Medvedčukas.

Kol mes sukom galvą, kam tose derybose atstovauja žis žymus ukrainofobas ir Putino kūmas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paaiškino: Medvedčukas derybų metu atstovauja… teroristinių organizacijų „DLR“ („Donecko liaudies respublika“) ir „LLR“ („Luhansko liaudies respublika“) interesams.

Aš ne visai suprantu, kodėl į tokias derybas priimti tokias odiozines asmenybes, daugelį metų vykdančias Ukrainoje „Putino projektą“. Vien tas faktas verčia žiūrėti į trišalę grupę kaip į balaganą, kuriuo derybas pavertė Maskva.

3. Gynybos ministerija šiandien pranešė: 62 proc. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių ATO zonoje aprūpinti neperšaunamosiomis liemenėmis. Be tų liemenių, kurias kariuomenė turėjo, ir be savanorių pagalbos, į ATO zoną po pirkimų buvo atgabenta dar 4652 liemenių. Iki birželio pabaigos šis kiekis sieks iki 7000 neperšaunamųjų liemenių. Nors kariuomenei lėšų skirta nepakankamai.

Tai kažkoks rafinuotas pasityčiojimas. Apie katastrofišką neperšaunamųjų liemenių stygių buvo žinoma nuo ATO pradžios, tai yra nuo balandžio pradžios. Per šį laikotarpį netgi šalis, kuri niekada jų negamino, rastų būdų kaip aprūpinti savo kariškius. O Ukraina, turėdama gamybinį potencialą, nepasivargino.

Tai nusikaltimas ir gėda. Labai graudu, kad niekas nesusirūpina asmenine valdininkų atsakomybe už panašius fokusus.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P.Porošenko V.Putino kreipimąsi į RF Federacijos Tarybą dėl Rusijos kariuomenės panaudojimo Ukrainos teritorijoje atšaukimo „pirmu praktiniu Kremliaus žingsniu“ palaikant taikos Ukrainoje planą.
Jeigu šį Putino žingsnį pozityviai įvertino mūsų prezidentas – įrašysime jį į pozityvus. Nors asmeniškai aš į panašius Putino šou dėmesio nekreipčiau. Šio pono žodžiai niekada neturėjo nieko bendra su jo darbais.

Juolab, kad Putinas vėliau pats pasakė: atseit, šis sprendimas dėl pajėgų įvedimo buvo skirtas tik Krymui. Savo dalyvavimo Donbaso įvykiuose, akivaizdu, Maskva taip ir nepripažins.

2. Luhanske vietos gyventojai platina atsišaukimus su kreipimusi į teroristus, kuriuose ragina juos „drožti į savo smirdančią Rusiją“. Ir perspėja: „Neišvyksite iš Luhansko – šaudysime jums į nugaras!“ Atsišaukimus pasirašo „rusakalbiai Luhansko gyventojai“.

Čia nėra ką komentuoti. Kuo toliau – tuo nejaukiau Kremliaus suskiams Donbaso žemėje. Ir tai teisinga.

3. Briuselyje šiandien pareiškė: Ukraina turi neatidėliotinai surengti susitarimo dėl asociacijos su ES ratifikaciją, kad išvengtų galimo prekybinių pirmenybių, Europos Sąjungos suteiktų kovo mėnesį, atšaukimo.

Jeigu pati ES ragina dėl asociacijos – tai puiku. Nors kaip kompensuoja Europos impotenciją dėl sankcijų prieš Rusiją.

Beje, Vokietijos kanclerė A.Merkel šiandien iškėlė drąsią prielaidą, kad legendinis trečiasis sankcijų Rusijai bus priimtas ES jau šios savaitės pabaigoje.

Ech, Angela Horstovna, brangusis mūsų žmogau. Kad jūsų žodžiai – Dievui į ausį.

4. JAV ir Europa žada pagalbą Ukrainai prisidedant prie Ukrainos ginkluotės pardavimo užsienio rinkose skatinimo. Šį klausimą šiandien svarstė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas G.Kosneris ir Kijevo atstovai.

Tai svarbus klausimas Ukrainos gynybos pramonei, kuri daug praranda dėl nutrauktų ryšių su Rusija. Jeigu Vakarai padės apkrauti užsakymais įmones, kas duos vietos gyventojams gerai apmokamą darbą (o mūsų gynybos pramonės kompleksas labiausiai sutelktas Rytuose) – tai bus geriausia agitacija Ukrainos europiniam pasirinkimui.

O tada žiūrėk, šiandieniniai laimingieji amerikietiškų „Abrams“ laimėtojai visokių Kuveitų ir Australijų asmenyse stumdysis eilėje dėl ukrainietiškųjų „Oplot“.*

* „Abrams“ – amerikietiškas, „Oplot“ – ukrainietiškas tankai.

Balandžio 23 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 23-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Nenorėjau komentuoti situacijos su neva tai vykstančiu sienos su Rusija uždarymu. Bet jau tikrai per daug kreipimųsi šiuo klausimu.

Todėl pasakysiu taip: mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė giliai apgailestaudami nematome pagrindo dėl sienos kontrolės būti taip tikriems, kaip yra valstybės struktūros. Nei taip vadinamo „kovinio“, nei kokio nors kitokio. Deja.

2. Tęsiasi nemaloni istorija su savanorių batalionu „Aidar“. Bataliono „Aidar“ vadas šiandien pareiškė, kad batalionas yra atšaukiamas iš ATO zonos ir bus išformuotas.

Gynybos ministerijoje mes neradome kas patvirtintų informaciją apie išformavimą. Bet čia ne esmė. Faktas tame, kad visu smarkumu vyksta savanoriškos formuotės ir valstybės struktūrų supriešinimas. Ir tai labai negatyvu abejoms pusėms.

Pati bataliono „Aidar“ ir jo mūšio prie Luhansko istorija – tai didvyriškumo ir tragedijos istorija. Prie Luhansko žuvo ir bataliono kovotojai, ir kariškiai. Broliai, bendra nelaimė turi sutelkti, o ne atskirti, tuo labiau, kai veikiama dėl bendro reikalo.

Esu įsitikinęs, kad tiek „Aidar“ kovotojai, tiek karinė vadovybė turi ką pasakyti vieni kitiems. Tačiau tai turi būti ne tarpusavio kaltinimų formatas, o diskusijos dėl svarbiausio dalyko – konkrečių išvadų ir sprendimų kaip veikti kartu. Tikriausiai diskusija turėtų būti nevieša, tačiau dalyvaujant kariniams ekspertams. Yra pretenzijų dėl vadovavimo operacijai organizavimo, arba, atvirkščiai, dėl savanorių veiksmų taktikos – kodėl šie klausimai nenagrinėjami vardan konsensuso?

Gerosios naujienos:

1. Šiandien Europos Sąjunga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro V.Heigo lūpomis išreiškė poziciją: jei iki paliaubų Donbase pabaigos, t.y. birželio 27, Rusija nepadarys organizacinių išvadų ir nenustos remti teroristų, jos laukia tolimesnės sankcijos.

Nesu tikras, kad vis tik ES pasiryš tam, ką prisiekinėjo kovo pradžioje, ir įves trečiąjį sankcijų etapą, bet žinia reikšminga.

Tiesa, bijau, kad jos jėga nuspėjamai mažės, priklausomai nuo „Gazpromo“ premijų dydžio kai kuriems Europos valdininkams ir politikams.

2. Dienos pabaigoje tapo žinoma: teroristai pažadėjo nutraukti ugnį iki birželio 27.

Jei tai įvyks (nors sunku patikėti) – tai nebent dėl Maskvos baimės patirti ES trečiąjį sankcijų etapą. Bet jau tikrai ne todėl. kad smogikai trokšta taikos. Jie tą savo „troškimą“ aiškiai parodė per tris paliaubų dienas.

Tačiau, bet kuriuo atveju, ugnies nutraukimas – jau atokvėpis. O jei P. Porošenkai pavyks sugrąžinti į Donbasą taiką, „neatiduodant“ Ukrainos interesų, tai jam – šlovė ir garbė.

3. „DLR“ skundžiasi, kad Putinas neatsiliepia į jų ugningas aimanas priimti jų hop-kompaniją į Rusijos sudėtį.

Šiandien vienas nesusipratimas, pasivadinęs (toliau prašome garsiai nesijuokti – reik turėt užuojautos psichiškai nesveikam žmogui) „Donecko liaudies respublikos URM Maskvos atstovybės“ D.Mitino spaudos atstovu, pasiguodė, jog visi teroristų kreipimaisi į Kremlių lieka be atsako.

Matyt, šie klounai nesupranta, kad jų, kaip patrankų mėsos, yra kita paskirtis – dvėsti, kol Maskvai tai naudinga. O dėl patarimų globaliniais klausimais niekas Rusijoje ir nesiruošia į juos kreiptis. Ir kuo anksčiau tie intelektu neapsunkinti piliečiai šią tiesą supras, tuo bus geriau jiems patiems.

Tymčiukas: „Mūsų ATO generalitetas – apgailėtinas“

1

2014.05.14 – 11:32

Apie antiteroristinę operaciją (ATO), jėgos struktūrų pasiruošimą ir vykdymo problemas pasakoja Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.

– Visiems – nuo garsių ekspertų iki namų šeimininkių – kyla klausimų dėl ATO vangumo ir neefektyvumo. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės žlugimo priežastys?

Žlugusia aš vis tik operacijos nepavadinčiau. Tomis aplinkybėmis, kuriomis ji vyksta, pasiekta rezultatų, ir tai jau yra labai gerai. Reikia įvertinti, kiek daug faktorių lemia ATO sėkmę, kad suprastume, per kokius problemų kalnus tenka perkopti jėgos struktūrų kariams.

Neefektyvumo priežastys yra kelios. Ir politinės, ir karinės, ir psichologinės, ir ekonominės (jei kalbėtume apie materialinį ir techninį aprūpinimą).

– Siūlau pradėti nuo kertinio akmens – politikos.

Dar nuo Krymo įvykių pas mus tapo įprasta dėl visų nesėkmių kaltinti asmeniškai A. Turčinovą arba A. Jaceniuką, kad pirmasis vienas neliūdėtų kaltinamųjų sąraše. Ir kartu aukščiausią jėgos struktūrų vadovybę. Mūsų „IP“ grupė taip pat ne išimtis – mes numetėm ne vieną akmenį į valdžios daržą.

Iš vienos pusės, tai logiška: žuvis pūva nuo galvos. Iš kitos pusės, po Krymo mes turėjome daug galimybių bendru požiūriu įvertinti situaciją. Ir kuo daugiau sužinodavome, tuo daugiau klausimų atsirasdavo visiems vadovybės lygmenims, nusileidžiant iki paties žemiausiojo. Be to, paaiškėjo, kad pagrindinius klausimus, kurie užduodami Turčinovui, reikia uždavinėti kaip tik visai ne jam.

Apie politinę situaciją. Taip, Krymo įvykių metu mes nematėme aiškios ir tvirtos aukščiausios vadovybės pozicijos. Bet per du mėnesius viskas labai pasikeitė. Mūsų duomenimis, Donbaso reikaluose Ukrainos valdžia vis tik turi ir politinės valios, ir ryžto išspręsti situaciją.

Tačiau čia prasideda kitokios problemos. Visų pirma, tarptautinis spaudimas. Vakarai mus palaiko – sankcijomis ir moraliai. Bet jie turi aiškią nuostatą – jokio kraujo praliejimo, tik derybos.

Tai kliedesys. Derėtis galima su tais, kurie siekia problemas spręsti ne ginklų, o diplomatijos kalba. Tuos, kurie į kvietimą sėsti prie „nacionalinio derybų stalo“ atsako teroristiniais aktais – reikia naikinti.

Antra problema – Rusija. Apie nenorą ją provokuoti buvo pasakyta tiek daug, kad nesikartosiu.

– O garsusis „Tymošenko pėdsakas“? Vis dažniau girdime užuominas, kad prezidento rinkimai, kuriuose Julija Vladimirovna aiškiai neturi šansų, jai nereikalingi, todėl jos kontroliuojami Turčinovas ir Jaceniukas „prapylinėja“ ATO – kad galiausiai sutrukdytų rinkimams.

Turiu prisipažinti, kad mes taip pat turėjome tokių įtarimų. Tačiau šiuo metu galiu tvirtai pareikšti: taip, dabartinė šalies valdžia negali rasti ir paskirti į ATO vadovybę tikrai tinkamų žmonių. Tai valdžios problema ir atsakomybė. Taip, ATO stabdo krūva vidinių problemų. Bet „Tymošenko rankos“ mes ten nepastebime. Galite tikėti ar netikėti, tačiau taip yra.

Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad šiandieninė šalies valdžia turi pakankamai realių trūkumų – nereikia jai priskirti išgalvotų. Geriau iš tikrųjų susivokti situacijoje ir taisyti tas klaidas, kurios šiuo metu yra „šešėlyje“.

– Atsakomybę už vakarykštę tragediją, kai žuvo 95-osios desantinės brigados vaikinai, socialiniuose tinkluose priskyrė Turčinovui ir Avakovui…

Tai jau iš viso kažkokia fantasmagorija. Dėl Avakovo trūksta žodžių. Kas jį sieja su 95-ąja desantine brigada, arba su kariuomenės veiksmais ATO metu? Tie klausimai greičiau turėtų būti skirti Kovaliui (gynybos ministrui) ir Kucinui (Generalinio štabo viršininkui), apie kuriuos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nei vienas iš kritikų net neužsimena.

Dėl Turčinovo – tas pats. Nejaugi Turčinovas skirsto kovines užduotis kiekvienam būriui, leidžia kovinius įsakymus, organizuoja kovinį aprūpinimą? Nejaugi jis asmeniškai atlieka veiksmus, kuriuos pagal „abėcėlę“ – Karinį statutą – turi atlikti būrio, kuopos, bataliono vadas? Jei vadai, pradedant leitenantu, nežino statuto, kuo čia dėtas Prezidentas?

Reikia mest įprotį dėl visų nuodėmių kaltinti valdžią. Tai visiems labai patogu, bet taip mes niekuomet neištaisysime pagrindinių klaidų ir nepasieksime laimėjimų.

Nors aš neteisus – Prezidentas vis tik su tuo susijęs. Turčinovo, kaip Vyriausiojo vado, problema yra ta, kad ATO sėdi krūvelė aukštas pareigas užimančių ir laipsnius turinčių žmonių, kurių profesionalumas ir adekvatumas kelia didžiulį klausimą. Pradedant ATO vadovu. O  toliau, iki pat grandinio Vankos, rikiuojasi visos kitos problemos.

Tarp kitko, ATO štabe daugiausiai neaiškumų kelia būtent kariuomenės generolai. Tie ponai įkūnija visą padėties mūsų kariuomenėje varganumą. Patologinis polinkis meluoti ir apsimetinėti, paniška bet kokios atsakomybės baimė, negebėjimas priimti paprasčiausius sprendimus, visiškas profesinis netinkamumas. Tai bjaurus vaizdas, ir būtent šiandienos situacijoje juolab nepriimtinas.

– Apie ATO vadovą V. Krutovą kalbėta daug – iš pradžių gerai, vėliau nelabai…

Iki ATO aš su juo bendravau vieną kartą, todėl negaliu pasakyti gerai pažįstantis šį žmogų. Galiu tik patvirtinti tų, kurie seniai jį pažįsta ir šiuo metu su juo dirba, nuomonę. Per darbo ne UST gretose metus pilietį tarsi kas pakeitė. Ir į labai blogą pusę.

– Kodėl gi jo nepakeičia adekvatesniu?

Kuo? Pasakykite pavardę. Mes pasikonsultuosime, ir jei jūsų kandidatas bus vertas, užsiimsime lobizmu. Aš pats tokių
žmonių nepažįstu – bet aš ir nesu antiteroro specialistas.

– Pakeisti vadovybę – tada viskas susitvarkys?

Mūsų, tai yra, „IP“ grupės manymu, tai – esminė problema. Jos sprendimas padės išspręsti likusias.

Pirmiausia, karių elgesys visada priklauso nuo vado elgesio. Man tai žinoma iš manosios leitenanto jaunystės laikų, kai buvau būrio vado pavaduotoju.

Nuo ATO pradžios didžiulė problema buvo ir yra tai, kad mūsų pajėgos – pirmiausiai kariuomenė, tiksliau, visų grandžių kariuomenės vadai – psichologiškai nepasiruošusios koviniams veiksmams. Paradoksalu, bet tai – faktas. Pradedant Krymu, aibė pavyzdžių, kai ir vidurinės, ir jaunesniosios grandies vadai, o iš paskos ir eiliniai tiesiog atsisakydavo vykdyti įsakymus ar visiškai juos sabotuodavo.

Mūsų kariuomenė niekada rimtai nesikovė. Taikdariškų operacijų patyrimas labai ribotas, – šiuo atveju, ko gero, paminėtina vien tik Irako patirtis. Kitose misijose mūsų vaikinai iš esmės atliko sargybos padalinių vaidmenį. Prie to pridėkime du dešimtmečius trunkančią katastrofišką karinės parengties būklę ir visišką karinio išsilavinimo sistemos degradaciją.

Vidaus reikalų ministerijoje – ta pati problema. Mūsų teisėsaugininkai gana bravūriškai pasirodė prieš beginklius mitinguotojus Maidane, bet, kai prireikė stoti prieš gerai ginkluotas ir parengtas banditų grupes, prasidėjo problemos.

Nors dabar mes matome, kad specialiosios paskirties teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sėkmingai vykdo užduotis. Apskritai, patirties kaina didelė, bet ji įgyjama, o tai – svarbiausia. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad jei viskam vadovautų adekvatūs generolai, mums tektų gerokai mažiau kraujo ir daugiau pergalių.

-Apie ATO aprūpinimą, tiksliau, jo nebuvimą, sklando legendos.

Jau prasidėjus įvykiams pasirodė, kad kariuomenė neturi jokių atsargų. Kariuomenės sandėliai tušti – viskas bukai išvogta. Tarp kitko, didžioji dauguma apsivogusių vyrukų sėdi tuose pačiuose Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo krėsluose ir „dirba“ toliau. Dabar aš apsieisiu be pavardžių, bet pažadu, mes jas paskelbsim.

Išteklių perkėlimo sistema (kuri, tarp kitko, buvo įdiegta dar gerokai prieš Janukovyčių ir jo „strategus“) pasirodė labai naudinga biudžetinių lėšų grobstymui, bet itin silpnai pritaikyta aprūpinti ne nuolatinės dislokacijos vietose esančios kariuomenės kovinius veiksmus.

VRM – ta pati problema. Netikėtai aptikta, kad nėra paprasčiausių priemonių, būtinų policinių operacijų vykdymui – pavyzdžiui, šviesos ir triukšmo granatų. Prie Janukovyčiaus viską paleido į Maidaną.

Visos šios problemos sprendžiamos dabar. Bet, sprendžiant avariniu režimu, problemų neišvengiama. Gynybos ministerijos konkursinė viešųjų pirkimų sistema (tarp kitko, pavadinta „skaidria“, o iš tikro giliai korumpuota) sudaro galimybę, net turint lėšų, gauti pirkinį, praėjus 120 dienų nuo konkurso pradžios. Šiuo metu priimtas skubus įstatymas, specialiai skirtas ATO, bet kol kas mes nematome, kad jis veiktų labai jau sėkmingai.

Ir dar viena problema. Ne viską, kas mums būtina, mes galime nupirkti iš vietos gamintojų. Nors Vakarai žada daug pagalbos, kol kas jos duoda mažai. Tiesiai iš Europos mes pirkti negalime – mus „palaikydama“ Europa įvedė draudimą tiekti Ukrainai karinės paskirties produkciją. Viena vertus, tiek ES, tiek JTO ginkluotės eksportuotojų elgesio kodeksai iš tiesų draudžia tiekti ginklus į konfliktų zonas. Kita vertus, kam, po velnių, reikalingas toks Vakarų „palaikymas“? Veidmainystė, ir viskas. Kol kas galima pasikliauti tik savo jėgomis, gal dar amerikiečių.

Bet mes privalome atminti, kad kiekviena materialinio ir techninio kariuomenės aprūpinimo problema susijusi su mūsų vaikinų sveikata ir net gyvybe. O kiekvieną kariuomenės valdininką, atsakingą už šios problemos sprendimą, reikia įvardinti ir pareikalauti asmeninės atsakomybės. Antraip ATO taip ir liks vangia mėsmale be ypatingų rezultatų.

Kalbėjosi Ana Šumakova

šaltinis: http://sprotyv.info/ru/news/324-tymchuk-nash-generalitet-v-ato-eto-zhalkoe-zrelishche

vertė G. Dambrauskienė ir Lightning Rod

RF vicepremjeras Rogozinas pasiskundė, kad Ukrainos naikintuvai apsuko jo lėktuvą

žem

Ukrainos MiG naikintuvai apsuko Rusijos Federacijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino lėktuvą po to, kai jis, nepaisydamas draudimo, įskrido į Ukrainos oro erdvę. Apie tai Rusijos valdininkas praneša savo Twitter paskyroje.
„Ukraina RF delegacijai (Valstybinės Dūmos deputatai, URM, Vyriausybė) iš pradžių leido skristi, bet vėliau persigalvojo ir apsuko. Skambutis iš Vašingtono?“- parašė jis.

rogoz2

medinsk

Anksčiau vicepremjeras pareiškė, kad vis tik į Maskvą skris per Ukrainą.
„Išskrendu nepaisydamas draudimo“, – parašė Rogozinas.
Tuo pačiu metu prieš kelias minutes RF vicepremjeras pranešė, kad vis tik pasiekė Maskvą.

rogoz

Primename, anksčiau Rogozinas skundėsi Kijevu, kuris skrydžio į Kišiniovą metu jo lėktuvui uždarė Ukrainos oro erdvę.

šaltinis: http://obozrevatel.com/abroad/01523-ukrainskie-istrebiteli-razvernuli-samolet-vitse-premera-rf-rogozina.htm

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

Balandžio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 17 įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Vladimiras Putinas iškeliavo į astralinį pasaulį. Galima nebelaukti sugrįžtančio.

Jo šiandieninė „tiesioginė linija“ – tai karštinės krečiamo klejonių protokolas. Ko vertas vien pasakojimas apie Rytų Ukrainą kaip „Naujarusiją, šaknimis susijusią su Rusija.“

O jo pasakojimas apie tai, kad Rusijos kariškiai Ukrainos rytuose – „melas“? Šis Kremliaus pasakorius kovo mėnesį lygiai taip pat apsiputojęs skelbė, kad Kryme nėra Rusijos kariškių. Paskui paaiškėjo, kad jų ten 22 tūkstančiai. Šiandien Putinas ir pats pripažįsta: taip, anuomet Kryme už vietos „savigynos“ stovėjo Rusijos kareiviai.

Klausimas: kas šiuo ištisai meluojančiu padaru dar tiki? Pasaulyje – niekas. Bet juk prie ekranų sėdi jo valdiniai, Rusijos gyventojai ir klusniai linksi: caras teisybę sako. Net ir nežinai, juoktis ar verkti.

2. Tęsiasi ekstremistų akcijos rytuose. Neramu Stachanove – tarp kitko, Jurijaus Karino, dar vieno mūsų „IP“ grupės koordinatoriaus, tėviškėje. Prorusiški šuneliai kvailioja Donecke.

Neramu ir kituose regionuose. Šiandien apie ekstremistinių akcijų galimybę kalbėjo Zaporožės srities vietinės valdžios atstovai.

Mes turime ir savo informacijos šiuo klausimu. Mūsų duomenimis, šiandien Kryme į Saki oro uostą atvyko lėktuvai su „Putino turistais“. Juos laipino į mikroautobusus su Zaporožės srities numeriais. Nieko gero tai nežada.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos, ES, JAV ir Rusijos susitikime pasiekta keletas susitarimų.Tarp jų ir dėl užgrobtų pastatų Ukrainoje išlaisvinimo ir ekstremistų amnestijos. Nuskambėjo kaip kreipimasis į konflikto „šalis“.

Klausimas, ar galima tikėti Rusija. Juk ji taip ir nepripažįsta, kad visas šis beprotnamis atsirado dėl jos kaltės. Taigi, visi jos pareiškimai – tuščios kalbos. Beje, net Maskvai pripažinus savo vaidmenį, tikėjimo jos gerais ketinimais nepadaugėtų.

Todėl, kokį vaidmenį suvaidins šie susitarimai – dar labai neaišku. Asmeniškai aš pats žiūriu į juos gana skeptiškai: galvoju, kad Maskva dalyvauja derybose, norėdama išvengti naujų Vakarų sankcijų, o iš tikrųjų tęsia savo juodą darbą. Bet pažiūrėsim. Galų gale, nors toks dialogas tarptautiniame lygyje.

Dar vienas pliusas: tokiomis aplinkybėmis bent jau rytoj galime nelaukti Rusijos įsiveržimo. Bet tai nereiškia, kad jo nebus, sąlyginai kalbant, poryt.

2. Kažkaip nejučia į antrą planą pasitraukė tų mūsų bendrapiliečių, kurie liko Kryme, tačiau neliepsnoja meile okupantams, problema. Jie nori išsigauti į žemyną, bet negali. Valstybei, regis, tai ir anksčiau mažai terūpėjo. Tačiau dabar tie žmonės tiesiog pamiršti.

Tai, žinoma, jokiu būdu ne pozityvu. Pozityvu tai, kad dėl rinkiminės kampanijos padėtis gali pagerėti. Šiandien Kryme apsilankė kandidatė į Ukrainos Prezidentus N. Korolevskaja – ji vietoje nagrinėjo tokių šeimų problemas.

Mes žinome, kad jos arkliukas – socialinės temos. Kaip tik tai, kas aktualu šiandien. Kryme visos socialinės garantijos išdraskytos, Ukrainos valstybės ir tų piliečių sąveika absoliučiai nesuprantama.

Greta socialinės, egzistuoja ir šių žmonių elementaraus fizinio saugumo problema. Anksčiau Rusija iškėlė sąlygą: krymiečiai iki balandžio 18 dienos turi apsispręsti dėl pilietybės. Kas bus su tais, kurie nepriims Rusijos pilietybės – niekas nežino.

Jei jau tyli oficialusis Kijevas, tokius klausimus turi kelti politikai. Tegul ir ant priešrinkiminės kampanijos bangos. Svarbiausia – jų nenutylėti. Juk už kiekvienos problemos – konkretūs žmonės, mūsų broliai ir seserys.

3. Šiandien Donecke į vieningą Ukrainą remiantį mitingą susirinko 3 tūkstančiai žmonių, Luhanske – 1 tūkstantis.

Daug tai ar mažai – nesiimu spręsti. Bet žinau, kad jie – patys aktyviausi patriotai. Žmonių, kurie tiesiog nori taikiai gyventi stabilioje ir vieningoje Ukrainoje – šimtus kartų daugiau.

Balandžio 10 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

Putin_Ukraine2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“

Kovo 21 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk
2014 03 21, 21:38

Broliai ir sesės, kovo 21 dienos įvykių apibendrinimas.

Blogosios žinios:

1. Mūsų pajėgų Kryme nuovargis pasiekė kritinę ribą. Jie jaučia labai didelį neapibrėžtumą, ir su kartėliu suvokia, kad juos išdavė. Savo ruožtu iš Kijevo pusės – kartojimas mantrų apie „politinius instrumentus“ ir „būtinybę priešintis toliau“. Ir tos mantros skamba netgi ne vienu ritmu. Jos rėžia ausį bei kelia šleikštulį. Be to norą nusimest sermėgą ir vožtelėt į nosį.

Neturiu nei menkiausio supratimo, kuo taps mūsų karinė grupuotė Kryme rytoj, ir kas su ja bus. Tačiau žinau kitą dalyką. Jei vadovybė Kijeve nesiims skubių žingsnių padedant išvest į žemyną tuos karius ir karininkus, kurie išliko ištikimi Priesaikai, – tai bus jau net ne šiaip išdavystė. Tai bus niekšiškumas pakeltas kvadratu.

2. Kaip ir reikėjo tikėtis, toji taip išgirta dalinė mobilizacija, (dalinė mobilizacija žemyninėje Ukrainoje – vert. past.) virto liūdnu balaganu. Žmones ištraukė iš jų darbo vietų ir be jokių medicininių komisijų sukaišiojo po karinius dalinius. O dabar juos laiko karinėse pajėgose ilgiau, nei leistina, nepateikiant jiems jokių dokumentų, iš kurių taptų aišku, kokiu pagrindu tai daroma. Jiems tiesiog grasinama kalėjimu. Tai reiškia, kad kils klausimas apie tai, kas jiems mokės atlyginimą už pravaikštas darbe.

Prisiminiau seną pokštą apie mūsiškį karo chirurgą, dalyvavusį tarptautinėje konferencijoje. Kitų šalių karo medikai pasakoja apie aktualias problemas – vieni pasakoja, kaip sudėtinga operuot smegenis karo lauko sąlygomis, kažkas tyrinėja skeveldrinių sužeidimų problemas. O mūsiškis sako: mūsų nacionalinei karo chirurgijai pati didžiausia problema – anginos operacijos. Nustebę kolegos bando su juo ginčytis: kaip gi taip? Juk tai pati paprasčiausia operacija! Į ką jis atsako: žinote, gal ir taip, bet pas mus armijoje viską daro per šikną.

Dievas mato, nesikeičia niekas. Misiją apgint Tėvynę paversti farsu sugeba tik mūsų mobilizacijos darbuotojai.

3. Ukrainoje kuriamas kažkoks antikrizinis pasipriešinimo Rusijos įsiveržimui štabas. Jį kuria patys žinote kas. Mano supratimu – bukas priešrinkimias piaras. Pasižiūrėjau sąrašus tų, kurie įeina į šį „štabą“ – ilgai galvojau (vos neparašiau „verkiau“).

Jeigu kas nors kitos nuomonės – paaiškinkite, kaip tuomet suprasti šią keistenybę. Ponas Turčinovas, Timošenko statytinis, vadovauja “oficialiai” valstybinei mašinai, kuri pagal paskirtį turi priešintis agresijai. Jeigu Turčinovas kartu su gynybos ministru ir Generalinio štabo viršininku užsiima grupiniu petingu užuot dirbę – Timošenko galėtų taip ir pasakyti. Ir, naudodama savo autoritetą, pasiūlyti savo kandidatus. Tada būtų galima apie kažką kalbėti.

Bet Timošenko vietoj to kuria savo nuosavą “štabą”. Viena vertus, tuo ji faktiškai patvirtinta: Turčinovas – Teniuchas – Kucinas (kaip ir visi jėgos struktūrų vadai) agresijai pasipriešinti nesugeba. Kita vertus, jos “štabas” apskritai neturi jokios atsakomybės dėl to, kas vyksta. Pralaimėsime – jie nei prie ko. Laimėsime – jie bus pirmieji konservuotų žirnelių dalybose. Bendrai, jeigu reikalinga konsultacinė institucija, tai nėra problemų – įdėmiai žiūrime į Saugumo ir gynybos tarybą (Ukrainos). Tai ir yra tokia institucija. Jūs pastebite jos darbą? Aš – nelabai (Saugumo taryba ir jos dabartinių kadrų potencialas – atskira tema, prie šios temos aš dar grįšiu).
Ir štai mes matome globalius rezultatus: veltėdžių ir demagogų šutvė sėdi prie svertų ir snaudžia, o jų impotencijos pagrindu piarinasi kita jų draugų šutvė, taip pat veltėdžių. Iš tiesų, kažkokia fantasmagorija.

Tarp gerų žinių:

1.Asociacijos sutarties su ES pasirašymas akimirksniu pakėlė Ukrainos reitingus. Mes vis dar esame toli nuo Europos. Bet tai atstumas tarp tautų, o ne tarp planetų.

Man asmeniškai Europa – visai ne rojus. Tai įrankis, kuris leis mums augti. Aš netikiu europiečių nesavanaudiškumu ir šventumu. Bet jiems reikalinga Ukraina be korupcijos, su skaidria valdžia ir žmogaus teisių gynimu. Kaip bepasireikštų toks dėmesys, aš taip pat noriu matyti Ukrainą būtent tokią. Tikiuosi, ir jūs.

Deja, mūsų atsiskyrimas su „sovokais“ (sovietais) palydėtas krauju ir skausmu, faktiškai – karu. Laimei, šis atsiskyrimas vis dėlto vyksta.

2. Šiandien mes sudėliojome pietryčių Ukrainos paveikslėlio dėlionę. Po parodomųjų demonstratyvių veiksmų vardan „paukščiuko“ mūsų specialiosios tarnybos pagaliau pradėjo realiai suprasti situaciją. Separatistai praranda dvasios budrumą ir vertingus kadrus.

Tai – sėkmės raktas. Aš ne kartą sakiau apie tai, kad Putino pergalė formavosi ne tik Rostovo srityje, kur jis telkė kariuomenę įsiveržimui. Pirmiausia tai vyko Donecke, Charkive, ir Luganske, kur pagrindinį smūgį Ukrainai turėjo suduoti separatistų neramumai.

Nebus chaoso – reikšmingai sumažės įsiveržimo galimybė. Todėl tai iš tiesų pergalė arba, bet kuriuo atveju, beveik pergalė. Jeigu tik Maskva neforsuos įvykių, matydama, kad ji nebekontroliuoja situacijos.

3. Odesos srityje VRM ir pasieniečiai įvedė kontrolę visuose pasienio rajonuose. Sukurti kontrolės postai netoli sienos su Padniestre. Siena saugi.

Mes ne kartą rašėme apie rusų specialiųjų padalinių ir „draugų civilių apranga“ permetimą į Padniestrę. Tai diversijų ir šnipinėjimo įrankiai. Apsaugoti nuo jų mūsų pietinius regionus – reiškia apsaugoti šalį nuo tolesnės Rusijos ekspansijos.

Tad lai nauja diena atneša mums tikro, užtikrinto saugumo jausmą. Šis jausmas dabar labai brangus.