Tag: ESBO

Penkios neišvengiamo karo priežastys, arba ką praėjusį vakarą veikė Porošenko

 

porošenko
Praėjusį vakarą (06.30 – red. past.) buvo sprendžiamas vienas sunkiausių klausimų Ukrainos prezidento gyvenime – tęsti paliaubas ar atnaujinti ATO. Porošenko pasirinko, atsisakė niekur nevedančių diplomatinių žaidimų, kuriems sugaištas laikas galėjo nutraukti jo legislatūrą. Karo anksčiau ar vėliau neišvengti: esama Ukrainos pietryčių krizė negalėjo baigtis taikiai.

Visą praėjusį vakarą iš Kijevo sklido prieštaringa informacija. Iš pradžių Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko susitikime su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais pareiškė pradėsiąs vykdyti planą B. Jis esą konstatavo, kad paliaubos ir derybos buvusios bevaisės, todėl Ukrainos valdžia, siekdama įvesti tvarką rytuose, Donecko ir Luhansko srityse skelbsianti karinę padėtį ir pradėsianti aktyvius atiteroristinius veiksmus. Šitą informaciją savo FB paskyroje patvirtino Olehas Liaško: „Išėjau iš Porošenkos. Jis pasakė viską, ko norėjau. Prezidento sprendimas dėl ATO bus toks, kokio laukia visa Ukraina. Mes susitarėme, kad jis pats apie tai praneš šiandien, pasibaigus UNSG posėdžiui „.

Po to vyko ilgas keturšalis Porošenkos, Putino, Merkel ir Hollande pokalbis telefonu. Tikėtina, kad būtent jo metu Rusija kartu su Vokietija pabandė Porošenko įtikinti pratęsti paliaubas.Tuo momentu informacija apie Ukrainos lyderio susitikimą su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais ir „karštus planus“ pasiekė aukščiausią politinį lygmenį. Iš visko sprendžiant, Merkel ir Putinas pasiekė savo, tačiau tik trumpam, tą liudija Prancūzijos ir Rusijos prezidentų spaudos atstovų pranešimai. Pagal Paryžiaus versiją, dialogas baigėsi sprendimu paruošti susitarimą dėl ugnies nutraukimo tarp Kijevo ir separatistų, Ukrainos – Rusijos sienos kontrolės Ukrainos ir ESBO pajėgomis nustatymo, įkaitų išlaisvinimo ir dalykinių derybų pradžios (tikėtina, omenyje turėtas rytinių regionų statusas). Kremliaus pranešimas nebuvo toks detalus, tačiau pasižymėjo tuo pačiu taikiu tonu. Tik Kijevas viską traktavo savaip. Porošenkos spaudos atstovai nutylėjo apie paliaubų pratęsimą ir tepasakė, kad „pokalbio dalyviai sutarė dėl būtinybės artimiausiu metu organizuoti kontaktinės grupės, kurioje dalyvauja Leonidas Kučma, Rusijos pasiuntinys Michailas Zurabovas ir specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini, konsultacijas“ Hollande pranešime išvardytiems susitarimams pasiekti.

Kitais žodžiais tariant, Porošenko nedavė Putinui, Merkel ir Hollande jokių pažadų pratęsti paliaubas. Tačiau negalima atmesti minties, kad Putinui, pavyzdžiui, galėjo kilti tokia iliuzija. Kitaip būtų sunku paaiškinti faktą, kodėl Rusija ėmė aktyviai veikti būtent pagal Hollande spaudos atstovų pranešime aprašytą planą. Pirmasis DLR vicepremjeras Andrejus Purginas pareiškė, kad separatistai jau liepos 1-ąją pasiruošę pradėti derybas. O Vladimiras Putinas Ukrainos prezidentui Piotrui Porošenko pasiūlė pasienio punktų „Dolžanskoje“, „Izvarino“ ir „Krasnopartizansk“ Rusijos pusėje įkurdinti ESBO ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos stebėtojus (beje, tai daugelis „Novorosijos“ šalininkų priėmė kaip išdavystę). O ir pats Prancūzijos lyderis vargu ar būtų skelbęs taikaus plano detales, jei būtų žinojęs, kad Porošenko ketina tęsti ATO.

Pirmoji priežastis: Putinas apsiskaičiavo patikėjęs, kad jam su Vokietijos pagalba pavyks įtraukti Kijevą į ilgą, iš anksto pralaimėjimui (Ukrainos – red. past.) pasmerktą klampų „dialogą“, nežadantį jam pačiam jokių neigiamų pasekmių. Nepastebimai nusiplauti – štai toks buvo „gudrusis Kremliaus planas“. Putinas manė taip apsaugosiąs šalį nuo sankcijų ir išsaugosiąs „rytų projektą“, kuris iš „Novorossijos“ būtų virtęs „Antikijevo Rusia“ Ukrainos sudėtyje. Tačiau Putinas neįvertino Merkel faktoriaus, kuri keturšaliuose Porošenko-Vašingtonas-Merkel-Putinas santykiuose prisiėmė aiškią atsakomybę už Rusijos lyderio veiklą deeskaluojant situaciją rytuose. Iš Rusijos buvo laukiama jos „savanorių“ išvedimo, aiškaus ir neatšaukiamo „Novorossijos“ projekto atsisakymo. Ar Putinas galėjo sau tai leisti? Žinoma, ne. Todėl, pasibaigus paliaubų terminui ir Putinui neįvykdžius savo įsipareigojimų, Merkel pasitraukė iš žaidimo. Kaip vakar vakare pareiškė Psaki, prorusiškieji separatistai nesiliauja atakavę Ukrainos vyriausybės pajėgas, o Rusija galutinai nepatraukė savo kariuomenės nuo sienos. Dmitrijaus Peskovo raginimais neperdėti Rusijos įtakos savanoriams Vakaruose niekas netiki, kaip ir Putino patikinimais, kad Rusija nesanti konflikto dalyve. Kaip savo interviu pareiškė Glebas Pavlovskis, kažkas turi sumokėti už karo pabaigą. Buvo manoma, kad mokės Putinas, bet jis atsisakė.

Iš to kyla antra priežastis: žlugo tarptautinis Vokietijos tarpininkavimas. Vokietija ir JAV Ukrainos krizėje turi skirtingus interesus ir vaidina skirtingus vaidmenis. Patinka tai JAV vyriausybei ar ne, JAV, kaip ir Rusija, yra konflikto dalyvė ir aktyviai remia Kijevą. Vokietija bandė būti tarpininke ir jos misija žlugo. Šioje situacijoje Merkel praranda iniciatyvą ir į pirmą planą išeina JAV, visiškai aiškiai nusiteikusi iki galo užbaigti ATO. Sisteminė Ukrainos krizės problema – joje nėra numatyta efektyvaus tarptautinio ir iš viso jokio arbitražo. Stambiausios pasaulio valstybės – Rusija ir JAV – be kompromisų yra suinteresuotos geopolitine pergale ir daug už ją stato.

Trečioji problema: Maidanas. Viktorą Janukovyčių nuvertinėjo ne Arsenijus Jaceniukas su Aleksandru Turčinovu ir juolab ne Piotras Porošenko su Vitalijumi Kličko. Ir visa ši kompanija neišgelbės naujosios Ukrainos valdžios nuo eilinės revoliucijos, jei bus prasilenkta su Maidano prioritetais. Porošenko patiria galingą gatvės ir radikalių lyderių, po 2014 vasario dalijantis postus nustumtų į šalį ir stuburu jaučiančių, kad jų laikas dar ateis, spaudimą. Maidanas reikalauja įvesti karinę padėtį. Prie protestuojančiųjų Kijevo centre prisijungė ir kariškiai: savanorių bataliono „Donbasas“, „Dniepras“ ir „Aidaras“ atstovai. Maidanas lieka svarbiausiu Ukrainos vidaus politikos faktoriumi, kol kas nepaklūstančiu jokiai kontrolei. O dabar įsivaizduokite: iš vienos pusės po langais revoliucinės pajėgos, neseniai nušlavusios Janukovyčių ir diktuojančios, kaip kariauti bei ATO palaikyti pasiruošusios JAV, o iš kitos – aiškiai savo pozicijų neišlaikantis Putinas, kurį į kampą įvijo jo paties atmesta galimybė tiesiogiai įvesti kariuomenę.

Ketvirtoji problema: šalių negebėjimas susitarti. Kijevas privalo susigrąžinti pietryčių kontrolę, separatistai – išsaugoti ją sau. Nėra scenarijaus, galinčio šias dvi šalis atvesti prie susitarimo ir sukuriančio rytiniuose regionuose valdymo modelį, garantuosiantį taiką. Tai didesne ar mažesne dalimi reikštų separatistų veiksmų legitimaciją, o pusė Ukrainos juos laiko teroristais. Ir pats separatizmas Ukrainoje jau gyvena savo gyvenimą, kaip maištauti pasiruošęs paauglys.Todėl teisus ir Putinas, kai sako Rusiją negalint nurodinėti separatistams: daugiausiai, ką gali padaryti Kremlius, – liautis tiekęs bet kokią pagalbą, o tai neišvengiamai reikštų separatistų karą su Putinu, be kita ko, asmeninį. Tai jau nebe „Novorossijos“ atsisakymas. Tai būtų visos Ukrainos atsisakymas ir pats didžiausias Rusijos pralaimėjimas po SSRS iširimo.

Penktoji problema: šalių negebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Paliaubos vyko, o taikos nebuvo. Ir iš Ukrainos, ir iš separatistų pusės buvo susišaudymų (čia žurnalistė akivaizdžiai ignoruoja faktus: separatistai paliaubų metu ne tik vykdė susišaudymus, bet ir toliau puolė ir užgrobė Ukrainos dalinius – red. past.). Separatistų ir Kijevo dialogas turi tik vieną tikslą – laimėti laiko. Porošenko, sprendžiant iš visko, daugiau laukti nebegali: arba jis atsuks vamzdį į rytų pusę, arba kitas vamzdis atsisuks į jį.

Visa tai reiškia, kad karas bus. Ir Rusija, ir Putinas atsidūrė, švelniai sakant, labai nepatogioje padėtyje. Per daug buvo investuota į taikos procesą (net pareigos padalintos), ir net ik jėgų. Ant dialogo altoriaus buvo padėtas „Novorossijos“ projektas. Kremlius moraliai ruošėsi gyventi naujoje sustiprėjusios dešiniosios imperiškai mąstančios ir kovinės patirties įgijusios opozicijos tikrovėje. Putinas buvo pasirengęs išduoti dalį Rusijos visuomenės. Ir visa tai tik dėl vieno: minimalios galimybės įšaldyti situaciją, į ilgalaikės krizės padėtį įvesti status-quo, išsaugantį Rusijai separatistinį kabliuką, ant kurio Putinas taip norėjo pakabinti Ukrainą. O ji nutrūko. Dabar Rusijos prezidentas turi dar mažiau galimybių. Situacija grįžo prie padėties gegužės pradžioje, kai Rusija, pagrasinus jai sankcijų plėtra, sutiko laikytis veiksmų sureguliavimo plano ir jau tada atsisakė daugelio idėjų – prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo ir federalizacijos. Bet kur traukti toliau? „Duginai ir Glazjevai“ gavo revanšo už susirėmime su „šešta kolona“ patirtą pralaimėjimą galimybę ir jie būtinai pasinaudos stipriausiu per paskutinį dešimtmetį Putino nusivylimu, ragindami priimti skubius sprendimus. Bet ir tie, kurie paskutinėmis savaitėmis aktyviai derėjosi su Porošenko (žiniasklaida mini Viačeslavą Surkovą), nepasiruošę pasiduoti: o juk jie turi ir argumentų – Porošenko ATO sėkmės atveju iš dalies atleidžia Putiną nuo atsakomybės, priimant moraliai ir politiškai sunkų sprendimą atsisakyti „Novorossijos“ su visais potencialiais jos Kvačkovais. Visada lengviau tai padaryti priešo rankomis.

Autorius Tatjana Stanovaja

Vertė G. Dambrauskienė

šaltinis: http://slon.ru/russia/pyat_prichin_neizbezhnosti_voyny_ili_chto_poroshenko_delal_proshlym_vecherom-1121407.xhtml

Birželio 24 dienos įvykiai

Šį kartą pateikiame kolegų Maidanas vertimą.

Broliai ir seserys, birželio 24–osios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Vadinamojo „paliaubų“ režimo Donbase laikosi tik ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos. Jos nevykdo aktyvių veiksmų, šaudo tik atakuojant teroristams.

O jėgos struktūrų pozicijos, beje, apšaudomos pastoviai. Šiandien taip pat smogikai numušė ATO pajėgų sraigtasparnį „Mi–8“. Vėl žuvo mūsų vaikinai…

2. Vadinamosios trišalės grupės konflikto Ukrainos Rytuose sureguliavimui „taikos derybos“ pasuko link kokios tai dvokiančios intrigos. Tos intrigos vardas – V.Medvedčukas.

Kol mes sukom galvą, kam tose derybose atstovauja žis žymus ukrainofobas ir Putino kūmas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paaiškino: Medvedčukas derybų metu atstovauja… teroristinių organizacijų „DLR“ („Donecko liaudies respublika“) ir „LLR“ („Luhansko liaudies respublika“) interesams.

Aš ne visai suprantu, kodėl į tokias derybas priimti tokias odiozines asmenybes, daugelį metų vykdančias Ukrainoje „Putino projektą“. Vien tas faktas verčia žiūrėti į trišalę grupę kaip į balaganą, kuriuo derybas pavertė Maskva.

3. Gynybos ministerija šiandien pranešė: 62 proc. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių ATO zonoje aprūpinti neperšaunamosiomis liemenėmis. Be tų liemenių, kurias kariuomenė turėjo, ir be savanorių pagalbos, į ATO zoną po pirkimų buvo atgabenta dar 4652 liemenių. Iki birželio pabaigos šis kiekis sieks iki 7000 neperšaunamųjų liemenių. Nors kariuomenei lėšų skirta nepakankamai.

Tai kažkoks rafinuotas pasityčiojimas. Apie katastrofišką neperšaunamųjų liemenių stygių buvo žinoma nuo ATO pradžios, tai yra nuo balandžio pradžios. Per šį laikotarpį netgi šalis, kuri niekada jų negamino, rastų būdų kaip aprūpinti savo kariškius. O Ukraina, turėdama gamybinį potencialą, nepasivargino.

Tai nusikaltimas ir gėda. Labai graudu, kad niekas nesusirūpina asmenine valdininkų atsakomybe už panašius fokusus.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P.Porošenko V.Putino kreipimąsi į RF Federacijos Tarybą dėl Rusijos kariuomenės panaudojimo Ukrainos teritorijoje atšaukimo „pirmu praktiniu Kremliaus žingsniu“ palaikant taikos Ukrainoje planą.
Jeigu šį Putino žingsnį pozityviai įvertino mūsų prezidentas – įrašysime jį į pozityvus. Nors asmeniškai aš į panašius Putino šou dėmesio nekreipčiau. Šio pono žodžiai niekada neturėjo nieko bendra su jo darbais.

Juolab, kad Putinas vėliau pats pasakė: atseit, šis sprendimas dėl pajėgų įvedimo buvo skirtas tik Krymui. Savo dalyvavimo Donbaso įvykiuose, akivaizdu, Maskva taip ir nepripažins.

2. Luhanske vietos gyventojai platina atsišaukimus su kreipimusi į teroristus, kuriuose ragina juos „drožti į savo smirdančią Rusiją“. Ir perspėja: „Neišvyksite iš Luhansko – šaudysime jums į nugaras!“ Atsišaukimus pasirašo „rusakalbiai Luhansko gyventojai“.

Čia nėra ką komentuoti. Kuo toliau – tuo nejaukiau Kremliaus suskiams Donbaso žemėje. Ir tai teisinga.

3. Briuselyje šiandien pareiškė: Ukraina turi neatidėliotinai surengti susitarimo dėl asociacijos su ES ratifikaciją, kad išvengtų galimo prekybinių pirmenybių, Europos Sąjungos suteiktų kovo mėnesį, atšaukimo.

Jeigu pati ES ragina dėl asociacijos – tai puiku. Nors kaip kompensuoja Europos impotenciją dėl sankcijų prieš Rusiją.

Beje, Vokietijos kanclerė A.Merkel šiandien iškėlė drąsią prielaidą, kad legendinis trečiasis sankcijų Rusijai bus priimtas ES jau šios savaitės pabaigoje.

Ech, Angela Horstovna, brangusis mūsų žmogau. Kad jūsų žodžiai – Dievui į ausį.

4. JAV ir Europa žada pagalbą Ukrainai prisidedant prie Ukrainos ginkluotės pardavimo užsienio rinkose skatinimo. Šį klausimą šiandien svarstė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas G.Kosneris ir Kijevo atstovai.

Tai svarbus klausimas Ukrainos gynybos pramonei, kuri daug praranda dėl nutrauktų ryšių su Rusija. Jeigu Vakarai padės apkrauti užsakymais įmones, kas duos vietos gyventojams gerai apmokamą darbą (o mūsų gynybos pramonės kompleksas labiausiai sutelktas Rytuose) – tai bus geriausia agitacija Ukrainos europiniam pasirinkimui.

O tada žiūrėk, šiandieniniai laimingieji amerikietiškų „Abrams“ laimėtojai visokių Kuveitų ir Australijų asmenyse stumdysis eilėje dėl ukrainietiškųjų „Oplot“.*

* „Abrams“ – amerikietiškas, „Oplot“ – ukrainietiškas tankai.

Birželio 12 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 12-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Per sieną iš Rusijos teritorijos į Ukrainą veržiasi jau ne tik sunkvežimiai ir BTR‘ai, bet ir tankai. Naujausiais duomenimis kolona, kurioje ir tankai iš Rusijos, juda link Donecko.

RusijosTankasUkrainojeKremlius nusiima kaukę. Jei kas nors dar abejoja, kad tai jau nepridengtas Rusijos įsiveržimas, norėčiau pamatyti tą žmogų. Įdomu pažiūrėti, kaip atrodo naivumo įsikūnijimas.

2. Beje, štai ir jis. ESBO Generalinis sekretorius Lamberto Zannier atvyko į Rusiją, į Rostovo sritį, aplankyti pabėgėlių iš Ukrainos. Ir pradėjo kalbėti labai keistus dalykus. Atseit, reikia nutraukti ugnį Ukrainos Rytuose ir spręsti klausimus politinėmis priemonėmis, už derybų stalo tarp Ukrainos valdžios ir rytinių regionų. Taip pat Zannier pažadėjo aplankyti Slovjanską „taikaus sureguliavimo“ rėmuose.

Susidaro įspūdis, kad ESBO (nors jų misijos dirba visame Donbase) nenori matyti akivaizdžių dalykų. O būtent, kad „taikiam sureguliavimui“ važiuoti reikia ne į Slovjanską, o tiesiai į Maskvą. Ir pradžiai paklausti Putino – kaip ilgai jis dar siųs į Donbasą savo samdinių legionus, kalnus ginklų ir milijonus dolerių teroristams remti?

ESBO kartoja neseną JT žygdarbį. Ne anksčiau kaip šių metų kovą Jungtinės Tautos, vietoje Rusijos pasmerkimo, siuntė žinią Kijevui, kad jam derėtų susitelkti ties visų politinių jėgų „politiniu dialogu“.

Rezultate, kol JT klapsėjo snapu ir užsiiminėjo moralės mokymais, Ukraina prarado Krymą.

Dabar ESBO paisto tas pačias nesąmones, kol Rusija bando atplėšti Donbasą.

Mieli ponai Vakarų atstovai, atverkite gi pagaliau akis. Dabar vyksta plataus masto karinis įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos pusės. Jei jūs taip užsiliūliavę, kad šito nematote – geriau užsiimkite ekologiškai švarių pomidorų auginimu ES. Ir nelįskit į tarptautinę politiką. Nes pagalbos iš jūsų nė už grašį, tik dar blogiau.

3. Šiandien iš Snižno gydytis į Dniepropetrovsko sritį autobusu išvyko 25 vaikai, tarp jų našlaičiai ir šeimos vaikų namų auklėtiniai. Juos perėmė teroristai iš „DLR“ ir išsiuntė autobusą į Rusiją, kirsdami valstybinę sieną per smogikų užimtą pasienio patikros punktą.

Šis faktas – vaikų grobimas, tiesiog grynas kidnepingas. Beje, šiame nusikaltime tiesiogiai dalyvavo Rusijos pasieniečiai.

Netikėtas klausimas ponui Porošenkai: ar jūs su tais niekšais grobiančiais vaikus ir iš esmės imančiais juos įkaitais rengiatės tartis prie derybų stalo? O gal dar prijunkime grupę serijinių žudikų ir seksualinių maniakų? Taip sakant, kad vaizdas būtų pilnesnis. Diskusija žada būti įdomi ir vaisinga.

Gerosios naujienos:

1. Laimei, mūsų sąjungininkai Vakarų asmenyje – tai ne tik apžavėtasis ESBO generalinis sekretorius. Jungtinių valstijų Atlanto Tarybos Viceprezidentas D.Vilsonas jau pareiškė, jog jei pasitvirtins faktas, kad Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną, tai Vakarai turėtų įvesti trečią sankcijų prieš RF lygį ir pradėti teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Taip, Atlanto Taryba – ne pats aukščiausias pilotažas. Tačiau tokios struktūros formuoja ir visuomenės, ir politikų požiūrį. Laukiame atitinkamų pareiškimų iš aukštų Vakarų valdininkų ir politikų.

Tarp kitko, NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiandien pareiškė, kad Ispanija pasiūlė aviacinę techniką ir „įvairių jūrinių grupių laivų, reaguodama į Ukrainos krizę“.

Pasiūlymas labai laiku. Nes, panašu, kad karas su Rusija tik prasideda. Deja, šią apmaudžią išvadą įtakoja tie rusų veiksmai, kuriuos mes stebime šiandien ir visą pastarąjį metą.

2. Ukrainos Prezidento Spaudos tarnyba pranešė, kad „gerai parengtos operacijos metu Ukrainos kariškiai ir pasieniečiai atgavo daugiau nei 100 km ilgio valstybinės sienos dalies kontrolę“.

Mūsų duomenimis, rezultatas ne toks optimistinis. Plius, neaišku, ar užteks resursų tai kontrolei išlaikyti.

Tačiau tai, kad po ilgų savaičių (net jau – mėnesių) sienos klausimas pagaliau ėmė spręstis – didžiulis ir dar kartą didžiulis pliusas.

3. Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Ginkluotųjų pajėgų kariškiai, kurie dalyvauja antiteroristinėse operacijose, gaus 100-procentinę premiją.

Toliau sekė skaičiai, kurie verčia ašaroti. Pavyzdžiui, eilinis-sutartininkas gaus 5 400 grn („normalus“ atlyginimas – 2 700 grn), o desantinės dalies vadas – 8,2 tūkstančių grivinų (atitinkamai, 4,1 tūkstančių grivinų).

Premijos – tai puiku. Parama kariškiams iš esmės nepaskelbto karo metu – tai nuostabu. Bet, gerieji žmonės, negali žmogus ginti Tėvynės už 250 dolerių. Dabar mes galime kalbėti apie patriotizmą, nes kalbame apie šalies likimą. Tačiau jei taikos metu tokius pinigus mokėsime žmogui su antpečiais, neįmanoma tikėtis, kad jis taps profesionalu.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mes mintame karčiais taupymo armijos sąskaita vaisiais. Ir mums visiems tai didžiulė pamoka ateičiai. Tikėsime, kad ji nenueis niekais.

Birželio 4 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 4-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Europos triukai pradeda kelti nerimą.

Vakar dienos apžvalgoje vos neparašiau apie ESBO misijos Ukrainoje pareiškimą apie tai, jog į Luhansko srities administracijos pastatą neva tai buvo iš lėktuvo paleista raketa (tiksliau – nevaldomi reaktyviniai užtaisai). Tačiau iš ESBO tinklalapio šį pareiškimą išėmė, todėl aš nutariau geru žodžiu neminėti mūsų draugų iš Europos.

Tačiau po to ESBO patikslino: atseit, jos misija Ukrainoje „turi pagrindą manyti, jog smūgis į Luhansko srities administracijos pastatą buco smogtas iš oro, galimai – iš lėktuvo“. Tuo tarpu kai ATO pajėgos visiškai atmetė tokią galimybę.

Šioje situacijoje aš nepalaikau nei ESBO, nei Ukrainos jėgos struktūrų pusės. Bet noriu, velniai griebtų, užduoti klausimą „draugams“ iš Europos: jūs ką, atlikote kokį nors tyrimą? Jūs turite kokių nors įrodymų?

Jei tokių įrodymų turite – kodėl juos slepiate? Jei nėra įrodymų – kodėl tikite teroristų žodžiais, tačiau netikite Ukrainos jėgos struktūroms? Kame jūsų problemos, brangūs Europos partneriai?
Visa tai nuo tolo atsiduoda Rusijos lobizmu. Beje, kaip ir Europos jau tris mėnesius kartojami pažadai tuoj tuoj įvesti trečiąjį sankcijų prieš Rusijos Federaciją etapą, o tikrovėje – klestinti Kremliaus propaganda Europos žiniasklaidoje (teisingumo dėlei patikslinsiu – ačiū Dievui, ne visoje).

2. Per praėjusią parą spaudžiami teroristų savo dislokacijos vietas paliko Luhansko pasieniečių būrio ir Luhansko Nacionalinės gvardijos dalinio kariškiai.

Kyla pagrįstas klausimas. Kam mums ATO pergalės Donecko srityje, jei Luhansko srityje tokie gėdingi pralaimėjimai? Ir jie tokie, kokių buvo galima išvengti, jei mūsų vyrams būtų atskubėjusi pagalba.

Beje, šiandien pasieniečiai paliko savo dalinį Luhansko srities Sverdlovsko mieste. Išvyko išsirikiavę kolona nežinoma kryptimi.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje mums pranešė, kai tai įvyko dėl VSAT padalinių perdislokavimo arčiau sienos su Rusija. Nors, sąžiningai pasakysime, mūsų informacija kita, ne tokia optimistiška. Tikslinsime.

3. Rusija pradėjo „tyrimą“ prieš A. Avakovą ir J. Kolomoijskį ir kitus Ukrainos vadovus, kaltindama juos „neteisėtais karo metodais“ – apie tai pranešė Rusijos Tyrimo komitetas. Tie netašyti šerlokai holmsai net pareiškia apie tai, kad Donbase atlieka kokius tai „tyrimo veiksmus“.

Matyt, Čiukčijos kolegos perdavė Maskvos tyrėjams šviežią skanių grybukų partiją. Nes be haliucinogenų ten tikrai neapsieita.

Jei jau prasidėjo tokios išgertuvės, siūlome Ukrainos Generalinei prokuratūrai ištirti Putino nusikaltimus Kaukaze. Kaip tik daugiau kaip prieš savaitę specialiosios operacijos metu Kabardos Balkarijoje Kremliaus chunta užmušė keturis taikius gyventojus – vietos savanorių būrio „Imarat Kavkaz“ narius. Tai – jau parengta baudžiamoji byla prieš Kremliaus gyventojus.

Gerosios naujienos

1. Kijevas visgi suprato, kad kol siena „neužrakinta“, apie sėkmingą kovą su teroristais galima kalbėti tik kaip apie spalvotas fantazijas.

Anksčiau Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad pereinama nuo sienos su Rusija apsaugos į jos gynimą. Šiandien l.e.p. Prezidentas A. Turčinovas ir suvis pareiškė apie tai, kad pradedama uždarinėti rytinę sieną – Luhansko srities centrinėje dalyje ir Donecko srities pietuose.

Nuo tokio miklumo net kvapą užima. Tepraėjo viso labo vos kokie trys mėnesiai nuo faktinės Rusijos invazijos, ir žiūrėk – jau ir siena uždaroma. Nuostabu.

O jeigu be sarkazmo – tai būtinas reikalas. Problema ta, kad per tuos pačius tris mėnesius į Donbasą prileido tiek įvairių iki dantų ginkluotų Rusijos padugnių, kad dabar tenka galvoti ne tik apie gynybą sienos su Rusija pusėje, bet ir apie pasieniečių užnugario dengimą.

2. Pradėta reaguoti ir į taip ilgai trukusius karinių dalinių regione užpuldinėjimus. O tai jau kas netingi čiumpa automatą ir bėga šturmuoti Ukrainos karių. Panašu, tai tapo teroristų įpročiu.
Bet pagaliau, mūsų žiniomis, jėgos struktūrų vadovybė ėmėsi taikyti prevencines priemones. Karinių dalinių apsauga Donbase bus rimtai sustiprinta, įrengiami ugnies taškai, bus taikoma ir sunkioji ginkluotė.

Kas trukdė tai padaryti anksčiau – kaip ir sienos gynybos atveju, nesuprantama. Bet daroma – ir tai jau gerai.

3. Kai kas linksmesnio. Donecko teroristai paprašė Rusijos suteikti jiems 1 mlrd. JAV dolerių kreditą. Atseit, būtinas „regiono ekonomikos perkrovimas rublio pagrindu. Tam būtina sukurti centrinį banką ir gauti ne mažiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių dydžio stabilizavimo kreditą iš Rusijos“.

Čia tai bent požiūris, kaip aš suprantu! Visai kaip Donecko žaidėjų antpirščiais dvasia. Na ką, dėde Vova, duok šen milijardą – berniokai irgi nori gražiai pagyventi. Kol jų neišgaudė.

ATO tęsiasi, bet laikinai pristabdyta

Dmitry Tymchuk,  20.00

„Informacinio pasipriešinimo“ grupės duomenimis, antiteroristinė operacija Slovjanske tęsiama. Laikina ukrainiečių jėgos struktūrų veiksmų pertrauka sąlygota derybų su teroristais dėl jų pagrobtų ESBO atstovų išlaisvinimo.
Operacijoje dalyvaujantys jėgos struktūrų padaliniai visiškai pasirengę kovinių veiksmų atnaujinimui.

ESBO vadovas atvyksta į Kijevą

OSCE_ESBO_logoVertė Lightning Rod

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO, angl. OSCE) generalinis sekretorius Lamberto Zannieras sekmadienio vakare atvyks į Kijevą. Apie tai pranešė l.e.p. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Deščicia.

„ESBO stebėtojų išlaisvinimo situacija vis dar sudėtinga. Grįžtu į Kijevą. Taip pat vakare į Kijevą atskrenda ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras“, – parašė Tviteryje l.e.p. URM vadovas.

Kaip žinome, sekmadienį Deščicia Vatikane dalyvavo iškilmingoje Romos popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremonijoje.

ESBO atstovai buvo sulaikyti balandžio 25 įvažiavime į Slovjanską, šalia Kramatorsko. Tarp autobuso keleivių buvo 7 ESBO atstovai, 5 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai ir vienas transporto vairuotojas.

Ukrainos URM kreipėsi į Rusijos Federaciją reikalaudama paveikti teroristus paleisti misijos atstovus, kurie į Slovjanską atvyko tikslu „susipažinti su antiteroristinės operacijos vykdymo eiga, konkrečiai – kaip Ukraina vykdo tarptautinės teisės normas, ginant civilius gyventojus“.

Tuo pačiu, ESBO pareiškė: žmonės užgrobtame autobuse nėra susiję nei su specialiąja ESBO monitoringo misija, nei su rinkimų stebėtojais.

ESBO teigia, kad sulaikytieji yra karinė verifikacinė ESBO misija, kuri atvyko pakviesta Ukrainos valdžios pagal 2011 metų Vienos dokumentą. Ją sudaro aštuoni asmenys: keturi Vokietijos piliečiai ir po vieną Čekijos, Danijos, Lenkijos ir Švedijos atstovą.

Balandžio 26 Danijos, Švedijos ir Lenkijos atstovai pareiškė, kad rytų Ukrainoje prie Sloviansko sulaikytieji ESBO šalių tarptautiniai kariniai inspektoriai turi būti nedelsiant išlaisvinti.

Tuo pačiu, Vokietijos valstybinių sluoksnių šaltinis pranešė, jog į Ukrainą važiuoja ESBO delegacija vykdyti derybų dėl pagrobtų karinių inspektorių išvadavimo.

Šaltinis: pravda.com

Balandžio 25 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 25 dienos įvykių suvestinė

Blogosios naujienos:

1. Šalia patikros posto netoli Odesos rytą nežinomi degeneratai metė granatą, sužeisdami septynis žmones. Dieną atėjo žinia: toje pačioje Odesoje sulaikyti ekstremistai, kurie rengėsi gegužės 9-ją sumušti veteranus „pagal Rusijos televizijos kanalo užsakymą“ (kaip pranešė Ukrainos saugumo tarnyboje).

Asmeniškai man labai nepatinka ši gaišatis pietuose. Mūsų duomenimis, nepaisant įvykių rytuose, jėgos struktūrų atstovai neišleidžia iš akių Odesos, Nikolajevo ir Chersono. Ir tai labai teisinga.

Ar gegužės 1-ai, ar gegužės 9-ai mes laukiame galingo panašių ekstremistinių veiksmų pliūpsnio. Tikėsimės, kad patys šlykščiausi prorusiškųjų klapčiukų planai bus sužlugdyti.

2. Teroristams apšaudžius Kramatorsko aerodromą, jame sudegė Ukrainos jėgos struktūrų sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas An-2.

Nelaužiu iš savęs didžio stratego, bet nenoromis kyla klausimai. Tiek jau to, kad separatistai iš Slovjansko varinėja sau po sritį kaip namie (nors normaliu to pavadinti niekaip negalima). Tačiau, velniai griebtų, juk galima buvo užtikrinti bent jau tų objektų apsaugą, kuriuos jėgos struktūros naudoja antiteroristinei operacijai (ATO)? Keista visa tai.

3. Slovjanske teroristai pagrobė autobusą su ESBO atstovais. Tai jau chamiškumo ir cinizmo viršūnė.

Bet juk su ekstremistais viskas aišku – tai girtų kriminalinių nusikaltėlių ir kazokėlių gauja, vadovaujama profesionalių rusiškųjų diversantų. Čia kyla klausimas Ukrainos valdžiai. Ar ji supranta, kad šis įžūlus atvejis – spjūvis jai į veidą? Regione kelinta diena vyksta ATO, ir še tau. Labai liūdna, ir nematau kuo čia būtų galima pasiteisinti.

Gerosios naujienos:

1. RF Federacijos Taryba – prieš kariuomenės įvedimą į Ukrainą.

RF Federacijos Tarybos pirmininkė V. Matvijenko primygtinai siekia, kad derybos dėl krizės Ukrainoje išsprendimo būtų tęsiamos.

Ar tai reiškia, kad Putinas atsisakė planų įsiveržti į Ukrainą? Nemanau. Greičiau, žaisdamas demokratiją, rengia pasiteisinimą tam atvejui, jei pats pripažins, kad įsiveržimas yra netikslingas. Tačiau šis pareiškimas kiek nuima įtampą.

2. Toliau džiugina Ukrainos URM darbas.

Šiandieninis šios struktūros pareiškimas gana nemažos apimties, tačiau viskas sudėliota į lentynėles. Ir apie tai, kad Ukrainai nereikia Rusijos „taikdarių“, ir apie skirtumus tarp separatistų ir rusakalbių (Maskvoje įsitikinę, kad tai vienas ir tas pats), ir apie Ukrainos teisę gintis nuo terorizmo panaudojant jėgą.

Viskas labai tiksliai ir įtikinamai. Būtent šie vaikinai formuoja pasaulio bendruomenės požiūrį į įvykius mūsų šalyje. Ir daro tai iš tiesų šauniai.

3. Slovjansko išlaisvinimo operacijos nevainikavo visiška sėkmė, tačiau bent miestas pagaliau tapo užblokuotas. Nors kažkas pasiekta.

4. Ne tai, kad „geroji naujiena“, greičiau keletas žodžių apie. Įdomiai pasirodo „Ukrainos rytų krizėje“ kandidatai į Prezidento postą.

M. Dobkinas sėdi Charkive, iš kur kariauja savo įtemptą ir nematomą karą už vieningą Ukrainą. Balandžio viduryje Luhanske patyręs separatistų kiaušinių ataką, šiandien į priešakinę liniją stengiasi nepatekti.

S. Tigipko prieš savaitę taip pat Luhanske irgi atliko tylų žygdarbį. Jis vyriškai įėjo į separatistų užgrobtą SBU pastatą „deryboms“. Visi užgniaužė kvapą. Po pusvalandžio Tigipko išėjo, paspaudė separatistams rankas ir daugiareikšmiškai tarė (jei tikėti žiniasklaida): „Na, viskas, laikykitės čia“. Po viso šito liko kažkas neišsakyta.

P. Porošenka vakar „išsilaipino“ Luhanske. Čia jį iškart aerouoste blokavo prorusiška minia. Nors ne visiškai aišku, ko jie norėjo iš Porošenkos – kas jau kas, atrodo, o jisai dialoge su taip separatistų mylima Rusija visada demonstravo gebėjimą išlaikyti šaltakraujiškumą. Tuo labiau, versle problemų su Maskva jis visada turėjo per akis.

J. Timošenko pareiškė, jog susitarė su separatistais. Nors Luhansko separatistai iškart pareiškė, jog nieko panašaus nebuvo. Tikėsimės, jog Julija Vladimirovna iškvies separatistus į teledebatus ir visos liaudies akivaizdoje įtikins juos, kad susitarimai su jais vis tik egzistuoja.

N. Korolevskaja po vizito į Krymą aplankė „karštus taškus“ – Kramatorską, Slovjanską, Donecko RVA. Po to sekęs pranešimas netikėtai prieštaravo bendrai retorikai. Lygtai, rytuose, apart lakstančių su automatais vaikiščių, gyvena milijonai ukrainiečių, kuriuos įžeidžia žodis „separatistas“. Tai – paprasti pensininkai, biudžetininkai, šeimos su vaikais, visi tapę atkirstais nuo pasaulio.

Kyla įkyri mintis, jog per visą šį „karą“ (ir Rusijos inicijuotos savivalės, ir politinių batalijų eigoje) paprasti žmonės atsitraukia į antrą planą. Ir tai – labai blogai.

Tikėsimės, jog ateityje būsima valdžia atsimins šios dienos pamokas bei suvoks, kad bet kurio regiono stabilumo pamatas yra rūpinimasis žmonėmis.

Foto: Владимир Кухар