Tag: Lietuva

Piketas penktadienį, 12 val., prie Rusijos ambasados

Pranešimas iš internetų apie šį penktadienį 12 įvyksiantį piketą prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje. Organizavime dalyvauja LR Seimo nariai. Daugiau informacijos FB įvykyje pas organizatorius. Pranešimo tekstas žemiau:

Rusija tiesiogiai prisidėjo prie Maidano kovotojų žūčių, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o dabar veržiasi į žemyninę Ukrainos dalį. Privalome išreikšti griežtą poziciją ir pasakyti griežtą NE Rusijos veiksmams, dabar jau grasinančiais ne vien tik Ukrainai, bet visam regionui, o galima ir viso pasaulio tvarkai ir taikai.

Mūsų Tėvynė Lietuva bei sesės Latvija ir Estija taip at yra aukščiausios rizikos zonoje. Tai – jau ne kova už Ukrainą, tai – kova už mūsų pačių laisvę!

NE Rusijos agresijai!
NE Rusijos ekspansijai!
NE 19-o amžiaus elgesiui 21-ąjame amžiuje!

Pasakykime tai šį penktadienį, 12 val., šalia Rusijos ambasados.

Mano priesaika Ukrainai

valerija_novodvorskajaValerija Novodvorskaja, žurnalistė, Rusijos opozicijos politikė

Ponai.

Gerbiamoji jauna, talentinga, į Europą besiorientuojanti ukrainiečių vyriausybe!

Aš suprantu, kad jūs nesiruošėte karui.

Aš suprantu, kad jus spaudžia Vakarai. Jiems taip paprasčiau.

Bet Vakarams nepadaugėjo raukšlių, kai Ukraina, Latvija, Lietuva, Estija, Moldova, Baltarusija… buvo Sovietų Sąjungos kolonijos.

Pilietinį karą galima laimėti, bet kapituliacijos – niekada.

Mes turime istorinių pavyzdžių. Rusija pralaimėjo savo pilietinį karą, kai galėjusi kautis rusų armija išplaukė ir suvisam paliko Krymą.

O štai Carinės Rusijos generolas Mannerheimas savo pilietinį karą laimėjo. Ir jam Helsinkyje šiandien stovi paminklas.

Aš žinau, kad absoliuti Ukrainos piliečių dauguma – prieš prisijungimą prie Rusijos. Bet dauguma sėdi namie. O kolorado vabalai pramaišiui su tipais iš GRU bėgioja po gatves.

Taip, normaliomis aplinkybėmis mes galėtume laimėti referendumą. Bet toks referendumas, kurio balsai būtų skaičiuojami Kijeve, Putino nedomina. Jam reikalingi Krymo tipo referendumai, kurie vyktų prieš automatų vamzdžius.

Mes turime patirties. 1993 metais savo pilietiniame kare mes pasipriešinome Ruckojui ir Chasbulatovui netgi be ginklų.

Taip, tada žuvo 160 žmonių, bet tai neleido žūti tūkstančiui ar net dešimtims tūkstančių.

Jeigu jums trūksta savanorių, aš pasirengus pasisiūlyti ir priimti karinę priesaiką Ukrainai.

Dėl mano ištikimybės Rusijai, tai ji per 4,5 dešimtmečio, mano manymu, buvo įrodyta pakankamai ir nereikalauja kokių nors papildomų priesaikų. O štai dėl karinės priesaikos Ukrainai, tai aš ją šiandien priimu.

Aš, Novodvorskaja Valerija Iljinična, stoju karinėn tarnybon ir iškilmingai prisiekiu ukrainiečių tautai būti jai ištikima, ginti Ukrainą, jos suverenumą, teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, sąžiningai ir garbingai vykdyti karines pareigas, vadovybės įsakymus, griežtai laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų, saugoti valstybės paslaptis.

Prisiekiu tarnauti piliečių interesams.

Prisiekiu niekada neišduoti Ukrainos žmonių!

Я, Новодворская Валерия Ильинична, вступаю на військову службу і урочисто присягаю Українському народові завжди бути йому вірним і відданим, обороняти Україну, захищати її суверенітет, територіальну цілісність і недоторканність, сумлінно і чесно виконувати військовий обов’язок, накази командирів, неухильно дотримуватися Конституції України та законів України, зберігати державну таємницю.

Присягаю виконувати свої обов’язки в інтересах співвітчизників.

Присягаю ніколи не зрадити Українському народові!

http://www.youtube.com/watch?v=1K2XYAmzc3A

Į lietuvių kalbą vertė Ilma Baliukaitė.

Ir keletas žodžių apie karą

kudikis_miegaIr keletas žodžių apie karą

Elena Stupak, vertė Lightning Rod

Negąsdinsiu suvestinėmis, noriu pasidalinti asmeniniu atradimu. Gal tai mano susiaurėjusi sąmonė, kad to nepastebėdavau, o gal kažkas iš tikro pasikeitė paskutinėmis dienomis pasaulyje. Ne tiktai Ukrainoje, bet pasaulyje aplink mus, ir pačioje Rusijoje.

Tai, kad mus Ukrainoje tiesiog sukte susuka karo baimė, ne naujiena. O vakar aš sužinojau, kad mano FB draugas iš Lietuvos nemiega ne tik todėl, kad pergyvena su Ukraina ir ukrainiečiais, bet ir todėl, kad labai bijo karo. Man tai buvo nauja, bet, pažinodama agresyviąją RF(Rusijos Federacijos) retoriką, labai nenustebau, ir įsivaizdavau, kaip gali jaustis mažos šalies gyventojas, turintis pašonėje didžiulį išprotėjusį kaimyną.

Man suprantama, kai Moldova nerimauja, esant šalia Padniestrei, ar Armėnija tyli, kai šalia Kalnų Karabachas.
Visai netikėta tai, kad Rusijos gyventojai studijuoja išgyvenimo taisykles miestuose karo veiksmų metu, ir ši informacija turi paklausą. Aš, po teisybei, nesupratau, kas pasikeitė? Pasiklausiau. Esminė Rusijos žmonių baimė dabar yra susijusi su vidaus karu. Pačiu baisiausiu ir šlykščiausiu, koks tik gali būti, cituoju dar vieną draugą iš Piterio:

„…Kai šalis ims griūti nuo bepročio padugnės Putlerio beprotiškų avantiūrų, karas gali ateiti į kiekvieną miestą ir namą… Visų prieš visus…“

Apie ką aš čia… Mes priėjome ribą. Pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Tą realiai supranta daugybė žmonių, tai – ne įprastinė politikų retorika.

Ir prie viso šito, šis faktas mane nuramino. Todėl, kad kalba – ne apie lokalinį konfliktą. Čia kalba – apie milijonų žmonių ir dešimčių šalių išlikimo jausmą.

Jei pasaulis neišvairuos, reiškia, gyvybingumo atsargų jis neturi. Ir bijoti nėra prasmės.

Kažkodėl tai aš tikiu, kad gyvenimo geismas yra stipresnis.