Tag: Luhanskas

Penkios neišvengiamo karo priežastys, arba ką praėjusį vakarą veikė Porošenko

 

porošenko
Praėjusį vakarą (06.30 – red. past.) buvo sprendžiamas vienas sunkiausių klausimų Ukrainos prezidento gyvenime – tęsti paliaubas ar atnaujinti ATO. Porošenko pasirinko, atsisakė niekur nevedančių diplomatinių žaidimų, kuriems sugaištas laikas galėjo nutraukti jo legislatūrą. Karo anksčiau ar vėliau neišvengti: esama Ukrainos pietryčių krizė negalėjo baigtis taikiai.

Visą praėjusį vakarą iš Kijevo sklido prieštaringa informacija. Iš pradžių Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko susitikime su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais pareiškė pradėsiąs vykdyti planą B. Jis esą konstatavo, kad paliaubos ir derybos buvusios bevaisės, todėl Ukrainos valdžia, siekdama įvesti tvarką rytuose, Donecko ir Luhansko srityse skelbsianti karinę padėtį ir pradėsianti aktyvius atiteroristinius veiksmus. Šitą informaciją savo FB paskyroje patvirtino Olehas Liaško: „Išėjau iš Porošenkos. Jis pasakė viską, ko norėjau. Prezidento sprendimas dėl ATO bus toks, kokio laukia visa Ukraina. Mes susitarėme, kad jis pats apie tai praneš šiandien, pasibaigus UNSG posėdžiui „.

Po to vyko ilgas keturšalis Porošenkos, Putino, Merkel ir Hollande pokalbis telefonu. Tikėtina, kad būtent jo metu Rusija kartu su Vokietija pabandė Porošenko įtikinti pratęsti paliaubas.Tuo momentu informacija apie Ukrainos lyderio susitikimą su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais ir „karštus planus“ pasiekė aukščiausią politinį lygmenį. Iš visko sprendžiant, Merkel ir Putinas pasiekė savo, tačiau tik trumpam, tą liudija Prancūzijos ir Rusijos prezidentų spaudos atstovų pranešimai. Pagal Paryžiaus versiją, dialogas baigėsi sprendimu paruošti susitarimą dėl ugnies nutraukimo tarp Kijevo ir separatistų, Ukrainos – Rusijos sienos kontrolės Ukrainos ir ESBO pajėgomis nustatymo, įkaitų išlaisvinimo ir dalykinių derybų pradžios (tikėtina, omenyje turėtas rytinių regionų statusas). Kremliaus pranešimas nebuvo toks detalus, tačiau pasižymėjo tuo pačiu taikiu tonu. Tik Kijevas viską traktavo savaip. Porošenkos spaudos atstovai nutylėjo apie paliaubų pratęsimą ir tepasakė, kad „pokalbio dalyviai sutarė dėl būtinybės artimiausiu metu organizuoti kontaktinės grupės, kurioje dalyvauja Leonidas Kučma, Rusijos pasiuntinys Michailas Zurabovas ir specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini, konsultacijas“ Hollande pranešime išvardytiems susitarimams pasiekti.

Kitais žodžiais tariant, Porošenko nedavė Putinui, Merkel ir Hollande jokių pažadų pratęsti paliaubas. Tačiau negalima atmesti minties, kad Putinui, pavyzdžiui, galėjo kilti tokia iliuzija. Kitaip būtų sunku paaiškinti faktą, kodėl Rusija ėmė aktyviai veikti būtent pagal Hollande spaudos atstovų pranešime aprašytą planą. Pirmasis DLR vicepremjeras Andrejus Purginas pareiškė, kad separatistai jau liepos 1-ąją pasiruošę pradėti derybas. O Vladimiras Putinas Ukrainos prezidentui Piotrui Porošenko pasiūlė pasienio punktų „Dolžanskoje“, „Izvarino“ ir „Krasnopartizansk“ Rusijos pusėje įkurdinti ESBO ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos stebėtojus (beje, tai daugelis „Novorosijos“ šalininkų priėmė kaip išdavystę). O ir pats Prancūzijos lyderis vargu ar būtų skelbęs taikaus plano detales, jei būtų žinojęs, kad Porošenko ketina tęsti ATO.

Pirmoji priežastis: Putinas apsiskaičiavo patikėjęs, kad jam su Vokietijos pagalba pavyks įtraukti Kijevą į ilgą, iš anksto pralaimėjimui (Ukrainos – red. past.) pasmerktą klampų „dialogą“, nežadantį jam pačiam jokių neigiamų pasekmių. Nepastebimai nusiplauti – štai toks buvo „gudrusis Kremliaus planas“. Putinas manė taip apsaugosiąs šalį nuo sankcijų ir išsaugosiąs „rytų projektą“, kuris iš „Novorossijos“ būtų virtęs „Antikijevo Rusia“ Ukrainos sudėtyje. Tačiau Putinas neįvertino Merkel faktoriaus, kuri keturšaliuose Porošenko-Vašingtonas-Merkel-Putinas santykiuose prisiėmė aiškią atsakomybę už Rusijos lyderio veiklą deeskaluojant situaciją rytuose. Iš Rusijos buvo laukiama jos „savanorių“ išvedimo, aiškaus ir neatšaukiamo „Novorossijos“ projekto atsisakymo. Ar Putinas galėjo sau tai leisti? Žinoma, ne. Todėl, pasibaigus paliaubų terminui ir Putinui neįvykdžius savo įsipareigojimų, Merkel pasitraukė iš žaidimo. Kaip vakar vakare pareiškė Psaki, prorusiškieji separatistai nesiliauja atakavę Ukrainos vyriausybės pajėgas, o Rusija galutinai nepatraukė savo kariuomenės nuo sienos. Dmitrijaus Peskovo raginimais neperdėti Rusijos įtakos savanoriams Vakaruose niekas netiki, kaip ir Putino patikinimais, kad Rusija nesanti konflikto dalyve. Kaip savo interviu pareiškė Glebas Pavlovskis, kažkas turi sumokėti už karo pabaigą. Buvo manoma, kad mokės Putinas, bet jis atsisakė.

Iš to kyla antra priežastis: žlugo tarptautinis Vokietijos tarpininkavimas. Vokietija ir JAV Ukrainos krizėje turi skirtingus interesus ir vaidina skirtingus vaidmenis. Patinka tai JAV vyriausybei ar ne, JAV, kaip ir Rusija, yra konflikto dalyvė ir aktyviai remia Kijevą. Vokietija bandė būti tarpininke ir jos misija žlugo. Šioje situacijoje Merkel praranda iniciatyvą ir į pirmą planą išeina JAV, visiškai aiškiai nusiteikusi iki galo užbaigti ATO. Sisteminė Ukrainos krizės problema – joje nėra numatyta efektyvaus tarptautinio ir iš viso jokio arbitražo. Stambiausios pasaulio valstybės – Rusija ir JAV – be kompromisų yra suinteresuotos geopolitine pergale ir daug už ją stato.

Trečioji problema: Maidanas. Viktorą Janukovyčių nuvertinėjo ne Arsenijus Jaceniukas su Aleksandru Turčinovu ir juolab ne Piotras Porošenko su Vitalijumi Kličko. Ir visa ši kompanija neišgelbės naujosios Ukrainos valdžios nuo eilinės revoliucijos, jei bus prasilenkta su Maidano prioritetais. Porošenko patiria galingą gatvės ir radikalių lyderių, po 2014 vasario dalijantis postus nustumtų į šalį ir stuburu jaučiančių, kad jų laikas dar ateis, spaudimą. Maidanas reikalauja įvesti karinę padėtį. Prie protestuojančiųjų Kijevo centre prisijungė ir kariškiai: savanorių bataliono „Donbasas“, „Dniepras“ ir „Aidaras“ atstovai. Maidanas lieka svarbiausiu Ukrainos vidaus politikos faktoriumi, kol kas nepaklūstančiu jokiai kontrolei. O dabar įsivaizduokite: iš vienos pusės po langais revoliucinės pajėgos, neseniai nušlavusios Janukovyčių ir diktuojančios, kaip kariauti bei ATO palaikyti pasiruošusios JAV, o iš kitos – aiškiai savo pozicijų neišlaikantis Putinas, kurį į kampą įvijo jo paties atmesta galimybė tiesiogiai įvesti kariuomenę.

Ketvirtoji problema: šalių negebėjimas susitarti. Kijevas privalo susigrąžinti pietryčių kontrolę, separatistai – išsaugoti ją sau. Nėra scenarijaus, galinčio šias dvi šalis atvesti prie susitarimo ir sukuriančio rytiniuose regionuose valdymo modelį, garantuosiantį taiką. Tai didesne ar mažesne dalimi reikštų separatistų veiksmų legitimaciją, o pusė Ukrainos juos laiko teroristais. Ir pats separatizmas Ukrainoje jau gyvena savo gyvenimą, kaip maištauti pasiruošęs paauglys.Todėl teisus ir Putinas, kai sako Rusiją negalint nurodinėti separatistams: daugiausiai, ką gali padaryti Kremlius, – liautis tiekęs bet kokią pagalbą, o tai neišvengiamai reikštų separatistų karą su Putinu, be kita ko, asmeninį. Tai jau nebe „Novorossijos“ atsisakymas. Tai būtų visos Ukrainos atsisakymas ir pats didžiausias Rusijos pralaimėjimas po SSRS iširimo.

Penktoji problema: šalių negebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Paliaubos vyko, o taikos nebuvo. Ir iš Ukrainos, ir iš separatistų pusės buvo susišaudymų (čia žurnalistė akivaizdžiai ignoruoja faktus: separatistai paliaubų metu ne tik vykdė susišaudymus, bet ir toliau puolė ir užgrobė Ukrainos dalinius – red. past.). Separatistų ir Kijevo dialogas turi tik vieną tikslą – laimėti laiko. Porošenko, sprendžiant iš visko, daugiau laukti nebegali: arba jis atsuks vamzdį į rytų pusę, arba kitas vamzdis atsisuks į jį.

Visa tai reiškia, kad karas bus. Ir Rusija, ir Putinas atsidūrė, švelniai sakant, labai nepatogioje padėtyje. Per daug buvo investuota į taikos procesą (net pareigos padalintos), ir net ik jėgų. Ant dialogo altoriaus buvo padėtas „Novorossijos“ projektas. Kremlius moraliai ruošėsi gyventi naujoje sustiprėjusios dešiniosios imperiškai mąstančios ir kovinės patirties įgijusios opozicijos tikrovėje. Putinas buvo pasirengęs išduoti dalį Rusijos visuomenės. Ir visa tai tik dėl vieno: minimalios galimybės įšaldyti situaciją, į ilgalaikės krizės padėtį įvesti status-quo, išsaugantį Rusijai separatistinį kabliuką, ant kurio Putinas taip norėjo pakabinti Ukrainą. O ji nutrūko. Dabar Rusijos prezidentas turi dar mažiau galimybių. Situacija grįžo prie padėties gegužės pradžioje, kai Rusija, pagrasinus jai sankcijų plėtra, sutiko laikytis veiksmų sureguliavimo plano ir jau tada atsisakė daugelio idėjų – prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo ir federalizacijos. Bet kur traukti toliau? „Duginai ir Glazjevai“ gavo revanšo už susirėmime su „šešta kolona“ patirtą pralaimėjimą galimybę ir jie būtinai pasinaudos stipriausiu per paskutinį dešimtmetį Putino nusivylimu, ragindami priimti skubius sprendimus. Bet ir tie, kurie paskutinėmis savaitėmis aktyviai derėjosi su Porošenko (žiniasklaida mini Viačeslavą Surkovą), nepasiruošę pasiduoti: o juk jie turi ir argumentų – Porošenko ATO sėkmės atveju iš dalies atleidžia Putiną nuo atsakomybės, priimant moraliai ir politiškai sunkų sprendimą atsisakyti „Novorossijos“ su visais potencialiais jos Kvačkovais. Visada lengviau tai padaryti priešo rankomis.

Autorius Tatjana Stanovaja

Vertė G. Dambrauskienė

šaltinis: http://slon.ru/russia/pyat_prichin_neizbezhnosti_voyny_ili_chto_poroshenko_delal_proshlym_vecherom-1121407.xhtml

Kaip pasipriešinti Kremliaus informacinei operacijai „Humanitarinė katastrofa“?

Informacinė Rusijos ekspansija paskutinėmis savaitėmis susidūrė su reikšmingu Ukrainos informacinių resursų pasipriešinimu. Televizijos kanalai, radijas, spauda, visuomenė suformavo vieningą ukrainietišką poziciją apie tai, kokie turi būti Ukrainos rytai.

GranataKlaviaturaNepaisant paaštrėjusios karinės politinės situacijos šiame regione, įvykių nušvietimas vyksta per Ukrainos informacinį vektorių.

Rusijos informacinė kampanija juntamai susilpnėjo. Veikiau sakant, informacinės žinutės su „banderininkais“ ir „fašistais“ tapo silpnesnės.

Tačiau paskutinę savaitę iškilo naujas informacinis simbolis – „humanitarinė katastrofa Ukrainos rytuose“. Tuo pačiu metu keletas autoritetingų leidinių, «dni.ru», «ITAR-ТАSS», «RT» ir kt., ėmėsi nušviesti humanitarines bėdas Donecko ir Luhansko srityse.

Tai sutapo su dar vienu reikšmingu įvykiu – RF prezidento Vladimiro Putino sprendimu atšaukti Rusijos karinių pajėgų panaudojimą Ukrainos teritorijoje leidžiantį nutarimą. Kartu su tuo buvo ir kitų, ne mažiau įdomių įvykių. Pirma, dėmesį patraukė Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų su separatistais pradžia. Antra, LLR ir DLR lyderių sprendimas dėl taip vadinamosios Liaudies respublikų sąjungos.

Toliau, šio „įvykių parado“ analizė sumodeliuos struktūrą, kaip galėtų vystytis informacinė operacija rytų Ukrainoje. Prognozės, kaip yra žinoma – nedėkingas darbas: jei būsi teisus – niekas nepastebės, o jei suklysi – tapsi priešu.

Taigi, pabandykime palyginti įvykius tarpusavyje ir pažvelgti į juos per esamų aplinkybių prizmę.

Šiomis dienomis pasirodžiusią tezę apie Donecko ir Luhansko srityse kylančią humanitarinę katastrofą masinės informacijos priemonės ėmė skleisti su pastebimu dažniu ir intensyvumu. Autoriai nesikuklina vartodami epitetus ir literatūrinius palyginimus. Nevengia ir siaubą keliančių smulkmenų. Interneto šaltinių analizė tai tik patvirtino.

Štai keletas jų (pateikiame atskiras tezes):

Besivaržančios pusės visiškai nepaiso taikių piliečių interesų (nėra medicininio aptarnavimo, sustabdytas mokymas, užšaldyta socialinė sfera, nuolatiniai vandens ir elektros tiekimo pertrūkiai, blokuojamas humanitarinių krovinių pristatymas).

Painiava dėl žuvusiųjų skaičiaus (niekas nežino: kiek tiksliai yra žuvusiųjų, spėjama, kad jie jau skaičiuojami tūkstančiais). Abi pusės sąmoningai mažina savo žuvusiųjų ir didina žuvusių „priešų“ skaičių, kad juos įbaugintų.

Didžiulis kiekis pabėgėlių (gelbėdamiesi žmonės bėga į kitus Ukrainos regionus, Krymą, Rostovo ir kitas sritis). Pasak Rusijos masinės informacijos priemonių pranešimų, pabėgėlių skaičius auga, bet charakteringa tai, kad tikslaus jų skaičiaus neįmanoma niekur rasti. Vieni šaltinai praneša apie 27 tūkst., kiti apie 75 tūkst., o treti – iki 400 tūkst. žmonių. Jei laikysime, kad regione gyveno beveik 10 mln. žmonių ir Ukrainos masinės informacijos priemonės silpnai nušvietė pabėgėlių persikėlimą, teks patikėti Rusijos propaganda.

Žuvusiųjų kūnų išniekinimas (išsamiai apie cinišką elgesį su žuvusiaisiais). Pateikiamas pavyzdys, kad IL-76 skridusiųjų 49 kariškių žūtis buvo suplanuota turint tikslą pakurstyti karinę isteriją ir DLR bei LLR teritorijose tęsti kruviną ATO. Be to, LLR vadovas V.Boltovas pranešė, kad IL-76 žūties vietoje nėra desantininkų kūnų fragmentų, tuo užsimindamas apie tuščią lėktuvą.

Ir, žinoma, visus sukrėtė informacija (šaltinis neįvardijamas) apie tai, kad Slovjansko smogikai prie Karačuno gyvenvietės rado 180 žuvusių Ukrainos kariškių kūnų perrėžtais pilvais, o šiek tiek toliau – dar apie 300 kūnų be vidaus organų. Visiškas cinizmas!

Organizacija „Zubr“ (liet. stumbras) paskleidė informaciją, kad jei pradžioje radikalų kūnus šaldymo įrenginiuose išveždavo į Charkivą, kur juos sudegindavo krematoriume, tai dabar, po masinių netekčių pastarosiomis dienomis, į Slovjanską atvarė keletą ekskavatorių, kuriais kasami broliški kapai, į juos padrika krūva verčiami kūnai, o paskui paprasčiausiai užverčiami ir sulyginami su žeme.

Toje pačioje žinutėje pasakyta, kad Donbase, be PKK (privati karinė kompanija) samdinių atsirado ir užsienio šalių gydytojų su specialia įranga. Jie išima žuvusiųjų ir netgi sunkiai sužeistų karių organus („Zubr“ svetainė). Taip pat regione pasirodė pastebimas kiekis greitosios pagalbos automobilių su Kijevo registraciniais numeriais. Ligoninėse atsirado naujų specialistų – chirurgų, kurių dauguma yra užsieniečiai. Bet pagrindinė keistenybė ta, kad jie užsiima tik sunkiai sužeistaisiais. Telefoniniuose tarpusavio pokalbiuose jie užsimena apie to ar kito nukentėjusiojo vidaus organus. Tiesiog detektyvinės baisaus scenarijaus detalės.

Turtų krovimasis iš karo (vagys su antpečiais ir civiliais kostiumais uždirba iš tiekimų karinei veiklai). Pirma, neišmokamas ATO kovotojams žadėtas atlyginimas. Antra, ištisų padalinių dalyvavimas karo veiksmuose nėra patvirtinamas dokumentais. Trečia, realūs karo nuostoliai nurašomi kaip buitiniai įvykiai arba įtraukiama į dingusiųjų be žinios sąrašus, kad nereikėtų mokėti žuvusiųjų šeimoms. Ketvirta, siekiant sutaupyti, netektys nurašomos, kovotojus užregistruojant kaip „dezertyrus“. Penkta, bankai nesuteikia „atostogų“ pasiimtų kreditų grąžinimui ir trikdo šeimas. Šešta, nėra karinio aprūpinimo ir ATO kovotojai savo sąskaita perka aprangą (batus, uniformas, neperšaunamas liemenes).

Valdžia trokšta abipusių nuostolių – pagal Kijevo strategų užmačias turi žūti tiek separatistai, tiek ir tie patys kovotojai, gavę „euromaidano“ patirties ir jame užgrūdinti, kad būtų atsikratyta konkurentų kovoje už šiltas vieteles Kijeve.

Informacinės isterijos dėl artėjančios humanitarinės katastrofos kurstymui pradėti naudoti ukrainietiškų domenų internetiniai forumai, taip informaciniams pranešimams pridedant patikimumo. Tai Rusijos propagandos mašinos naujovė.

Taigi, Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo naują karo fazę – informacinę operaciją „Humanitarinė katastrofa“. Pagrindinis jos tikslas – Ukrainos rytams gręsiančio nežmoniško kataklizmo informacinio pavidalo kūrimas.

Lygiagrečiai Rusijos prezidentas, anksčiau inicijavęs mandato kariuomenės įvedimui į Ukrainos teritoriją gavimą, staiga atliko atgalinį ėjimą. Ėjimą Trojos žirgu. Jis kreipėsi į Federacijos tarybą su pasiūlymu atšaukti mandatą dėl kariuomenės įvedimo į Ukrainos teritoriją ir tuoj pat gavo sutikimą. Rusijos spauda tai traktuoja kaip taikos ženklą. Europa taip pat sveikina tokį Putino žingsnį.

Tuo pačiu metu pradėtas ir derybų su Ukrainos rytinių regionų smogikais procesas, kuris tuoj pat virto nesibaigiančiomis konsultacijomis.

Ir dar kuriama Liaudies respublikų sąjunga – Luhansko ir Donecko respublikų.

O dabar surinksime dėlionę. Tarkim, ATO rudeniop nesibaigs..

Rusijai paskelbus nesikišimą, Liaudies respublikų sąjungos teritorijoje vangiai vykstant deryboms tęsiasi kovos veiksmai.

Ukrainoje prasideda eilinės priešrinkiminės varžybos ir rinkimų organizavimas atitraukia masių dėmesį nuo tikrų Ukrainos rytų problemų.

Lyja, purvina, namuose šalta, trūksta produktų, langai išdaužyti. Štai koks niūrus „liaudies respublikų“ peizažas…

Ukraina po eilinio rudeninio priešrinkiminio maratono. Ką tik baigėsi rinkimai į Aukščiausiąją Radą. „Senieji“ deputatai dirba puse kojos, o naujieji dar nepradėjo darbo. Gera dirva humanitarinei katastrofai!

Būtent tuo metu įvyks propagandinių kampanijų suaktyvėjimas.

Spalio ir lapkričio mėnesiais informacinė „Humanitarinės katastrofos“ operacija kartu su besitęsiančiais koviniais veiksmais Ukrainos rytuose vis tik pasieks savo tikslą. Net jei tik iš dalies.

Visuomenė įsitikins, kad regione prasta moralinė ir psichologinė aplinka. Žlugusi socialinė rūpyba. Dvi į vieną sąjungą apsijungusios respublikos reikalingos skubios humanitarinės pagalbos. Tų rytinių regionų gyventojams bus įdiegta, kad pagalėti gali tik Rusija – tai ir yra vienas aptariamos informacinės operacijos tikslų.

LLR-DLR (Sąjungos) vadovybė kreipsis į Rusiją prašydama humanitarinės misijos, kurios ta tik ir lauks. Dėl įtikinamumo gali net suorganizuoti referendumą, patirties jau esama. Ir praktiškai po dienos humanitarinė misija imsis veikti.

Ukrainos ATO kariai neturės teisės priešintis humanitarinei misijai, jie suteiks koridorių.

Smogikai tuo metu dings: pasiduos arba tiesiog pabėgs Rusijon.

Gyventojai džiaugsis naujų ligoninių, mokyklų, vaikų darželių statybomis.

Greta tų įvykių Ukraina imsis ruošti savo humanitarinę misiją, bet darys tai biurokratiškai lėtai.

Ukrainos kariuomenė iš tos teritorijos pasitrauks po eilės provokacijų, dėl kurių pati ir bus kaltinama.

Po kurio laiko LLR-DLR teritorijos taps Rusijos ir Ukrainos ginčo objektu. Pagal Padniestrės, esančios Moldovos ribose, bet savo teritorijoje turinčios Rusijos kariuomenės kontingentą (800-1200 karių), pavyzdį.

Derybos su LLR ir DLR peraugs į nuolatinės vangios diplomatijos stadiją.

Тradicinis klausimas tokiose situacijose: kaip užkirsti kelią ir „ką daryti?“

Pirmiausiai reikia imtis Ukrainos specialiųjų informacinių (propagandinių) operacijų valdymo organų kūrimo ir jau šiandien pradėti informacines priemones prieš Kremliaus užmačias;

Antra, informacinėms priemonėms pasitelkti visus turimus informacinius, diplomatinius, visuomeninius, humanitarinius Ukrainos ir kitų šalių resursus;

Trečia, į karinius ATO veiksmus įtraukti pagalbą civiliams gyventojams pagal vakarietiškų „civil-military cooperation“ (arba profesionalų slengu „cimic“) pavyzdį – karinė pagalba nukentėjusiems asmenims, kaip taiki misija Irake. Ir imtis tos pagalbos reikia anksčiau už Rusiją.

Ketvirta, pradėti stiprų informacinį psichologinį darbą su taikiais Donecko ir Luhansko sričių gyventojais, juolab Ukrainos gynybos ministerija turi specialias pajėgas ir priemones.

Penkta, Rusija, tikėtina, koreguos informacines operacijos taktiką ir planus, sužinojusi apie Ukrainos informuotumą bei rengiamas kontrpriemones. tam reikia būti pasirengus.

Taigi, šiandien vyksta naujo Rusijos informacinės kampanijos etapo sąlyginiu pavadinimu „Humanitarinė katastrofa“ aktyvavimas.

Jo esmė yra stipraus neigiamo informacinio srauto, skleidžiamo visais įmanomais kanalais – žiniasklaida, internetas, visuomeninės nevalstybinės organizacijos, viešoji diplomatija, gandai ir kt. kūrimas. Šios kampanijos tikslas yra gyventojų nuomonės apie humanitarinę katastrofą, iš kurios išvaduos tik Rusija, formavimas.

Viačeslavas Husarovas, Karinių ir politinių tyrimų centro ekspertas informacinio saugumo klausimais, „IP“ grupei.

Šaltinis: http://sprotyv.info

Vertė: Gitana Dambrauskienė ir Laima Žilaitytė-Mayer

Birželio 24 dienos įvykiai

Šį kartą pateikiame kolegų Maidanas vertimą.

Broliai ir seserys, birželio 24–osios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Vadinamojo „paliaubų“ režimo Donbase laikosi tik ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos. Jos nevykdo aktyvių veiksmų, šaudo tik atakuojant teroristams.

O jėgos struktūrų pozicijos, beje, apšaudomos pastoviai. Šiandien taip pat smogikai numušė ATO pajėgų sraigtasparnį „Mi–8“. Vėl žuvo mūsų vaikinai…

2. Vadinamosios trišalės grupės konflikto Ukrainos Rytuose sureguliavimui „taikos derybos“ pasuko link kokios tai dvokiančios intrigos. Tos intrigos vardas – V.Medvedčukas.

Kol mes sukom galvą, kam tose derybose atstovauja žis žymus ukrainofobas ir Putino kūmas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paaiškino: Medvedčukas derybų metu atstovauja… teroristinių organizacijų „DLR“ („Donecko liaudies respublika“) ir „LLR“ („Luhansko liaudies respublika“) interesams.

Aš ne visai suprantu, kodėl į tokias derybas priimti tokias odiozines asmenybes, daugelį metų vykdančias Ukrainoje „Putino projektą“. Vien tas faktas verčia žiūrėti į trišalę grupę kaip į balaganą, kuriuo derybas pavertė Maskva.

3. Gynybos ministerija šiandien pranešė: 62 proc. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių ATO zonoje aprūpinti neperšaunamosiomis liemenėmis. Be tų liemenių, kurias kariuomenė turėjo, ir be savanorių pagalbos, į ATO zoną po pirkimų buvo atgabenta dar 4652 liemenių. Iki birželio pabaigos šis kiekis sieks iki 7000 neperšaunamųjų liemenių. Nors kariuomenei lėšų skirta nepakankamai.

Tai kažkoks rafinuotas pasityčiojimas. Apie katastrofišką neperšaunamųjų liemenių stygių buvo žinoma nuo ATO pradžios, tai yra nuo balandžio pradžios. Per šį laikotarpį netgi šalis, kuri niekada jų negamino, rastų būdų kaip aprūpinti savo kariškius. O Ukraina, turėdama gamybinį potencialą, nepasivargino.

Tai nusikaltimas ir gėda. Labai graudu, kad niekas nesusirūpina asmenine valdininkų atsakomybe už panašius fokusus.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P.Porošenko V.Putino kreipimąsi į RF Federacijos Tarybą dėl Rusijos kariuomenės panaudojimo Ukrainos teritorijoje atšaukimo „pirmu praktiniu Kremliaus žingsniu“ palaikant taikos Ukrainoje planą.
Jeigu šį Putino žingsnį pozityviai įvertino mūsų prezidentas – įrašysime jį į pozityvus. Nors asmeniškai aš į panašius Putino šou dėmesio nekreipčiau. Šio pono žodžiai niekada neturėjo nieko bendra su jo darbais.

Juolab, kad Putinas vėliau pats pasakė: atseit, šis sprendimas dėl pajėgų įvedimo buvo skirtas tik Krymui. Savo dalyvavimo Donbaso įvykiuose, akivaizdu, Maskva taip ir nepripažins.

2. Luhanske vietos gyventojai platina atsišaukimus su kreipimusi į teroristus, kuriuose ragina juos „drožti į savo smirdančią Rusiją“. Ir perspėja: „Neišvyksite iš Luhansko – šaudysime jums į nugaras!“ Atsišaukimus pasirašo „rusakalbiai Luhansko gyventojai“.

Čia nėra ką komentuoti. Kuo toliau – tuo nejaukiau Kremliaus suskiams Donbaso žemėje. Ir tai teisinga.

3. Briuselyje šiandien pareiškė: Ukraina turi neatidėliotinai surengti susitarimo dėl asociacijos su ES ratifikaciją, kad išvengtų galimo prekybinių pirmenybių, Europos Sąjungos suteiktų kovo mėnesį, atšaukimo.

Jeigu pati ES ragina dėl asociacijos – tai puiku. Nors kaip kompensuoja Europos impotenciją dėl sankcijų prieš Rusiją.

Beje, Vokietijos kanclerė A.Merkel šiandien iškėlė drąsią prielaidą, kad legendinis trečiasis sankcijų Rusijai bus priimtas ES jau šios savaitės pabaigoje.

Ech, Angela Horstovna, brangusis mūsų žmogau. Kad jūsų žodžiai – Dievui į ausį.

4. JAV ir Europa žada pagalbą Ukrainai prisidedant prie Ukrainos ginkluotės pardavimo užsienio rinkose skatinimo. Šį klausimą šiandien svarstė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas G.Kosneris ir Kijevo atstovai.

Tai svarbus klausimas Ukrainos gynybos pramonei, kuri daug praranda dėl nutrauktų ryšių su Rusija. Jeigu Vakarai padės apkrauti užsakymais įmones, kas duos vietos gyventojams gerai apmokamą darbą (o mūsų gynybos pramonės kompleksas labiausiai sutelktas Rytuose) – tai bus geriausia agitacija Ukrainos europiniam pasirinkimui.

O tada žiūrėk, šiandieniniai laimingieji amerikietiškų „Abrams“ laimėtojai visokių Kuveitų ir Australijų asmenyse stumdysis eilėje dėl ukrainietiškųjų „Oplot“.*

* „Abrams“ – amerikietiškas, „Oplot“ – ukrainietiškas tankai.

Balandžio 23 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 23-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Nenorėjau komentuoti situacijos su neva tai vykstančiu sienos su Rusija uždarymu. Bet jau tikrai per daug kreipimųsi šiuo klausimu.

Todėl pasakysiu taip: mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė giliai apgailestaudami nematome pagrindo dėl sienos kontrolės būti taip tikriems, kaip yra valstybės struktūros. Nei taip vadinamo „kovinio“, nei kokio nors kitokio. Deja.

2. Tęsiasi nemaloni istorija su savanorių batalionu „Aidar“. Bataliono „Aidar“ vadas šiandien pareiškė, kad batalionas yra atšaukiamas iš ATO zonos ir bus išformuotas.

Gynybos ministerijoje mes neradome kas patvirtintų informaciją apie išformavimą. Bet čia ne esmė. Faktas tame, kad visu smarkumu vyksta savanoriškos formuotės ir valstybės struktūrų supriešinimas. Ir tai labai negatyvu abejoms pusėms.

Pati bataliono „Aidar“ ir jo mūšio prie Luhansko istorija – tai didvyriškumo ir tragedijos istorija. Prie Luhansko žuvo ir bataliono kovotojai, ir kariškiai. Broliai, bendra nelaimė turi sutelkti, o ne atskirti, tuo labiau, kai veikiama dėl bendro reikalo.

Esu įsitikinęs, kad tiek „Aidar“ kovotojai, tiek karinė vadovybė turi ką pasakyti vieni kitiems. Tačiau tai turi būti ne tarpusavio kaltinimų formatas, o diskusijos dėl svarbiausio dalyko – konkrečių išvadų ir sprendimų kaip veikti kartu. Tikriausiai diskusija turėtų būti nevieša, tačiau dalyvaujant kariniams ekspertams. Yra pretenzijų dėl vadovavimo operacijai organizavimo, arba, atvirkščiai, dėl savanorių veiksmų taktikos – kodėl šie klausimai nenagrinėjami vardan konsensuso?

Gerosios naujienos:

1. Šiandien Europos Sąjunga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministro V.Heigo lūpomis išreiškė poziciją: jei iki paliaubų Donbase pabaigos, t.y. birželio 27, Rusija nepadarys organizacinių išvadų ir nenustos remti teroristų, jos laukia tolimesnės sankcijos.

Nesu tikras, kad vis tik ES pasiryš tam, ką prisiekinėjo kovo pradžioje, ir įves trečiąjį sankcijų etapą, bet žinia reikšminga.

Tiesa, bijau, kad jos jėga nuspėjamai mažės, priklausomai nuo „Gazpromo“ premijų dydžio kai kuriems Europos valdininkams ir politikams.

2. Dienos pabaigoje tapo žinoma: teroristai pažadėjo nutraukti ugnį iki birželio 27.

Jei tai įvyks (nors sunku patikėti) – tai nebent dėl Maskvos baimės patirti ES trečiąjį sankcijų etapą. Bet jau tikrai ne todėl. kad smogikai trokšta taikos. Jie tą savo „troškimą“ aiškiai parodė per tris paliaubų dienas.

Tačiau, bet kuriuo atveju, ugnies nutraukimas – jau atokvėpis. O jei P. Porošenkai pavyks sugrąžinti į Donbasą taiką, „neatiduodant“ Ukrainos interesų, tai jam – šlovė ir garbė.

3. „DLR“ skundžiasi, kad Putinas neatsiliepia į jų ugningas aimanas priimti jų hop-kompaniją į Rusijos sudėtį.

Šiandien vienas nesusipratimas, pasivadinęs (toliau prašome garsiai nesijuokti – reik turėt užuojautos psichiškai nesveikam žmogui) „Donecko liaudies respublikos URM Maskvos atstovybės“ D.Mitino spaudos atstovu, pasiguodė, jog visi teroristų kreipimaisi į Kremlių lieka be atsako.

Matyt, šie klounai nesupranta, kad jų, kaip patrankų mėsos, yra kita paskirtis – dvėsti, kol Maskvai tai naudinga. O dėl patarimų globaliniais klausimais niekas Rusijoje ir nesiruošia į juos kreiptis. Ir kuo anksčiau tie intelektu neapsunkinti piliečiai šią tiesą supras, tuo bus geriau jiems patiems.

Birželio 20 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 20-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Paskelbta ATO pauzė savaitei. Apie tai pareiškė Prezidentas P. Porošenko.

Mes žinome, kad tai – labai rimtas politinis žingsnis. Mes suprantame, kad norima pasinaudoti galimybe sureguliuoti konfliktą Donbase su mažiausiu aukų skaičiumi. Mes žinome, kad sprendimas buvo tvirtinamas rimtai išanalizavus situaciją, įvertinus žvalgybos duomenis. Ir kad per praėjusią parą Ukrainos jėgos struktūros įvykdė labai sudėtingus (ir svarbiausia – gana sėkmingus) veiksmus uždarant sieną.

Porošenko Donbase

P. Porošenko Donbase

Tačiau siena vis dar ne „po spyna“. Ir galime tik nuspėti, kad tokiomis sąlygomis ugnies nutraukimą diktuoja aplinkybės, apie kurias informacijos mes neturime. Labai norisi tikėti, kad Ukrainos Prezidentas žino, ką daro.

2. Per praėjusią parą į Ukrainą iš Rusijos teritorijos įsibrovė nauji tankai, šarvuotieji transporteriai ir reaktyvinės salvinės kovos mašinos „Grad“.

Komentarai nereikalingi. Kiekvienas toks kovinis vienetas – tai naujos provokacijos ir nauji mūšiai. Šiandien smogikai turi ne mažiau kaip 6 „Grad“ įrenginius – pakankamai, kad galėtų surengti lokalų armagedoną.

Tuo pačiu metu teroristų lyderiai pažadėjo paversti Donbasą Stalingradu.

Mes neabejojame, kad Putinas ir jo šuneliai prakiš Donbaso Stalingradą lygiai taip pat, kaip jų dvasinis vadovas Hitleris prakišo 1943-aisiais. Bet tai – naujos mūsų brolių kraujo upės.

3. Ukrainos Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Ukrainos Antimonopolinį komitetą dėl neteisėto kariuomenei skirtų neperšaunamų liemenių pirkimo pristabdymo.

Užnugaryje kur nebakstelėsi – visur keistenybės, ženkliai atsiduodančios išdavyste ir sabotažu. Galbūt laikas kaltuosius pakabinti už vienos vietos miestų maidanuose? Nehumaniška, bet, žiūrėk, norinčių trukdyti ATO iš karto stipriai sumažėtų.

Gerosios naujienos:

1. Jei nepaisysim sienos problemų (nors vien tik tai suniveliuoja daugelį pliusų, ką jau čia slėpti), ATO pajėgos lokalizavo užkrato židinį.

Iš esmės, teroristai blokuoti atskiroje teritorijoje – kai kuriuose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose.

2. Slovjansko gyventojų delegacija kreipėsi į teroristų vadeivą reikalaudami išsinešdinti iš miesto. Girkinas kategoriškai atsisakė.

Tai, kad taikiems Donbaso gyventojams teroristai – galvos skausmas ir ašaka gerklėje, yra visiems žinoma. Bet apie tai vakar žmonės kalbėjo pašnibždomis. Šiandien apie tai jau kalba garsiai. Nors puikiai supranta, kad smogikai už tokius dalykus gali ir sušaudyti.

Beje, Luhanske platinami lankstinukai, kuriuose miesto gyventojai irgi prašo teroristų ir diversantų pasišalinti iš miesto ir nesislėpti už taikių gyventojų nugarų.

Tegul šis balsas skamba garsiau. Ir Ukrainos vadovybė, ir Ukrainos visuomenė, įskaitant Donbaso gyventojus, svajoja tik apie taiką. Kraujo trokšta tik teroristai ir jų šeimininkai Kremliuje. Pasaulis turi apie tai žinoti.

3. „Dolžanskio“ rajone jėgos struktūros, atgaudamos sienos kontrolę, vykdė ten šeimininkavusių teroristų atkirtimą nuo patikros punkto. Tarp smogikėlių, pasirodo, buvo ir Rusijos samdiniai, ėmę šaudyti iš minosvaidžių. Sumaištyje buvo sužeistas Rusijos muitininkas.

Maskva iš karto sukruto. Kaip mat į „Dolžanską“ atvyko ponai iš RF Tardymo komiteto, – „apžiūrėti ir fiksuoti Rusijos teritorijos apšaudymo įrodymus“. Jaučiu, smarvės ir snargliavimosi bus nemažai.

Pradžiai tiems dėdėms vertėtų pasiaiškinti, kokį velnią ten iš viso veikė rusų muitininkas, jei Ukrainos patikros punktas uždarytas, o Rusija jį turėjo uždaryti savo pusėje?

Bet jei tie vyručiai nusprendė pažaisti glaudų bendradarbiavimą su teroristais, tegul srebia. Jei Rusijos muitininkai-pasieniečiai-kariškiai žus nuo ginklų, kuriuos Putinas tonomis permetinėja smogikams – nematau tame tragedijos. Už ką kovojom…(ant to ir pasimovėm).

Birželio 19 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 19-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Rusija jau neslepia, kad permeta kariuomenę prie Ukrainos sienos.

Rusijos Gynybos ministerija tvirtina, kad kariuomenė į Rostovo ir Belgorodo sritis permetama „dėl pratybų“, kurios rengiamos neva tai dėl ATO suaktyvėjimo.

Kremliui maža skandinti kraujyje Donbasą savo samdinių rankomis. Jam reikia dar spausti mums smegenis savo įsiveržimo grėsme.

2. Per „Dolžanskij“ pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau juda samdinių ir ginklų srautas. Šiandien įvažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuotos ne mažiau kaip trys salvinės ugnies reaktyvinės sistemos „Grad“.

Ir tai vyksta nepaisant to, kai dar šiandien RF Valstybės dūmoje Rusijos gynybos ministras S. Šoigu, paklaustas „Ar Rusijos Gynybos ministerija teiks pagalbą Donecko ir Luhansko respublikoms?“, atsakė: „Ne“.

Meluojanti išpera. Kaip ir jo šeimininkas Putinas.

Beje, pati Rusijos Valstybės dūma – taip pat nepataisomų niekšų gauja. Šiandien Valstybės dūmos deputatas V. Vodolackis pareiškė, kad niekas nelaiko smogikais Rusijos kazokų, pasiųstų ir Rusijos į Ukrainą. Atseit, Donecko ir Luhansko sritys buvo „neteisėtai aneksuotos“ SSRS laikais Ukrainos naudai, ir atėjo laikas jas susigrąžinti.

3. Tebesitęsia neaiškios istorijos apie savanorių dalinius – šį kartą apie Kijevo 12-jį teritorinės gynybos batalioną. Problemos tos pačios – nėra amunicijos, įrangos, neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Visi šie klausimai turi būti užduodami Gynybos ministerijos vadovybei. Ir turi būti operatyviai sprendžiami.

Bet prisiminkime, kad nutarimas dėl teritorinių batalionų numato ir tam tikrą vietos valdžios dalyvavimą jų kūrime ir aprūpinime (todėl tie batalionai ir vadinami „teritoriniais“). Tuo tarpu sričių, kuriose vietos valdžia iš viso dalyvauja procese – vos keletas.

Mane domina klausimas: kodėl niekas neužduoda klausimų? Kodėl nereiškia pretenzijų? Tai nesuprantama. Gali būti, kad jeigu vietos valdžios atstovai bent jau dėl padorumo užsiimtu šiuo darbu, tai ir problemų būtų mažiau?

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos daliniai išlaisvino nuo teroristų Jampolį ir Kirovską prie Donecko srities miesto Krasnyj Liman. Perimta tilto per Šiaurės Doneco upę kontrolė.

Tokiu būdu pagaliau (po kelių savaičių!) visiškai blokuotas Slovjanskas.

Iš mažų pergalių gimsta viena didelė.

2. Aukščiausioji Rada nutarė atiduoti Ginkluotosioms pajėgoms pinigus, kurie buvo sutaupyti Prezidento rinkimų metu (kadangi užteko vieno rinkimų turo, liko 600 mln. hrivinų).

Tai labai šaunu.

Bet yra vienas „bet“. Kaip tik šiandien liaudies deputatai išklausė už uždarų durų mūsų tiekimo atstovus – šie bandė paaiškinti, kodėl taip nusikalstamai lėtai įsisavinamos papildomos armijai skiriamos lėšos (o taip pat piliečių suaukotosios).

Situacija piktinanti. Gynybos ministerijos sąskaitose pinigų yra, ATO poreikiams specialiais įstatymais supaprastinta pirkimų procedūra, o tiekimo tarnybos laukia neaišku ko.

Aiškaus atsakymo kariniai valdininkai taip ir nepateikė. Pasiteisinimai „per mažai darbo jėgos“ ir „gamintojai nesusidoroja su užsakymais“ man nepanašūs į įtikinamus argumentus.

Rodosi, šie piliečiai, kas kad iš karinės žinybos, menkai susigaudo, kad kiekviena nupirkta neperšaunama liemenė gali reikšti išgelbėtą gyvybę. Čia be asmeninės atsakomybės (ir nedelsiant!) neišsiversime.

Mes prašome, kad liaudies deputatų darbo grupė, kuri kuruoja šį klausimą, bendradarbiautų su „Informacinio pasipriešinimo“ grupe – mes pasirengę konsultacijoms skirti mūsų Karinių-politinių tyrimų centro karinius ekspertus. Pirmieji pokalbiai ta tema įvyko šiandien, su mumis bendradarbiaujama. Tikiuosi, kartu mes išsiaiškinsime situaciją ir priversime aprūpinimo darbuotojus pasijudinti.

3. Užkarpatės srityje Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė bylą Facebook vartotojui už kvietimą nuversti valstybės valdžią.

Socialinius tinklus laikas valyti. Tuo labiau, kad niekas nepanaikino 109 Baudžiamojo kodekso straipsnio (už veiksmus, siekiant užgrobti valstybės valdžią). Jei mėgėjai agituoti už priešą ir kiti kenkėjai perkels savo veiklą į švarią ir jaukią įkalinimo įstaigą (kaip mažą mylimos „laisvos“ Rusijos modeliuką), – jiems čia bus komfortiškiau, o visuomenėje – švariau.

Plius Rada įvedė baudžiamąją atsakomybę už terorizmo finansavimą. Bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų su turto konfiskavimu.

Čia viskas aišku. Bedantė valstybė nenugalės niekada. Ir jei Ukraina po truputį pradeda augintis dantis – tai neabejotina priežastis optimizmui.

Birželio 18 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 18-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Prie Luhansko į pasalą papuolė „Aidaro“ batalionas. Patyrė netekčių. Pagalbon atvykę ATO pajėgų daliniai taip pat stipriai nukentėjo.

Amžina šlovė didvyriams.

Jėgos struktūrų atstovai tvirtina, kad tragedija įvyko batalionui „Aidar“ nesuderinus veiksmų su ATO pajėgomis. Aš visiškai sutinku, kad kiekvienai operacijai reikia vieningo vadovavimo. Tačiau aš pritariu ir vienam mano draugui, komentaruose parašiusiam: kai tokie pat „Azovo“ savanoriai išlaisvino Mariupolį, tai buvo pateikta kaip ATO pasiekimas. O „Aidaro“ tragedija pateikiama kaip tragiška savanorių klaida.

Esu įsitikinęs: jei ATO jėgos demonstruotų efektyvumą ir ryžtą, tai ir savanoriai su džiaugsmu kautųsi, vedami vieningos vadovybės. Ir nesistengtų veikti savarankiškai.

2. „Grobimai, sulaikymai, žiaurus elgesys, kankinimai ir žmogžudystės, vykdomos ginkluotų grupuočių, dabar veikia platesnes gyventojų grupes.“ Tai šiandien pristatyto JTO pranešimo apie padėtį Ukrainoje žodžiai.

Kažkada tokie JTO teiginiai paprastam ukrainiečiui atrodė tinką tik kuriai Afrikos šaliai. Šiandien Luhanda ir Donbabvė – kruvinosios „LLR“ ir „DLR“ – liūdna Ukrainos tikrovė. Dėkui Putinui ir mūsų brangiesiems degeneratams.

3. Šiandien mes pabandėme išsiaiškinti, kodėl Donbase tebeveikia 6 televizijos bokštai (televizijos ir radijo siųstuvai), kontroliuojami teroristų ir nuolat transliuojantys Rusijos propagandinius kanalus.

Ir iš karto atsidūrėme įvykių sūkuryje. Pasirodo, kad radijo transliacijų, radijo ryšio ir televizijos koncerne (RRT) vyksta žiauri kova dėl vadovo krėslo. O mus, tarp kitko, domina tik tai, kodėl RRT dirba priešo naudai, į rietynes mes nepageidautume kištis.

Galiausiai pateikėme profsąjungos ir vadovybės požiūrius. Kreipėmės į kitus šaltinius. Išvada: vietiniuose skyriuose iš tikrųjų pilnu tempu bendradarbiaujama su teroristais. Tačiau tuos žmones smerkti sunku, todėl kad „bendradarbiaujama“ priešais automato taikiklį. Mes išsiaiškinome, kad paskiriems darbuotojams Donbase pabandžius atjungti Rusijos kanalus, smogikai tuojau reagavo, panaudodami jėgą.

Bet nėra svarbu pasmerkti. Svarbu, kad, kaip mums tvirtino nesuinteresuoti specialistai, techninės galimybės atjungti tuos bokštus vis tik egzistuoja. Kodėl tomis galimybėmis nesinaudojama – mūsų tolesnio tyrimo tema.

Dėl specialiojo ryšio – laukiame specialiųjų tarnybų įvertinimo.

Na o išvada apie situaciją RRT neguodžianti: šalyje iš esmės karas, o vaikinai dalijasi vietas prie lovio. Tai, švelniai tariant, neteisinga.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P. Porošenko užtikrino, kad visi kariškiai, dalyvavę ar dalyvausiantys ATO, gaus kovinių veiksmų dalyvio statusą.

Kaip tik vakar mums tą patį tvirtino Gynybos ministerijos kadrų darbuotojai. Esą, jie kuria mechanizmą, pagal kurį nei vienas ATO zonos kariškis neliksiąs be KVD statuso. Net jei jo dalinys dislokuotas už operacijos vykdymo zonos. Man kyla labai rimtų abejonių, ar tas mechanizmas veiks sklandžiai. Todėl, man rodos, būtų teisinga, jei jėgos struktūrų atstovai smulkiau papasakotų apie tą mechanizmą ir jis būtų viešai teisiškai įvertintas.

Bet kuriuo atveju norisi tikėti Prezidentu, kad jis kiekvienam atseikės pagal nuopelnus. Nes neteisingumas didvyrių atžvilgiu – trigubas neteisingumas.

2. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba šiandien pareiškė, kad Ginkluotosios pajėgos atliks palyginamuosius naujausių BTR-ZE1 ir BTR-4E bandymus ir išrinks labiausiai jiems tinkantį šarvuoto transporto variantą. Planuojama nupirkti apie 1000 vienetų.

Karinės technikos ir ginkluotės atnaujinimas – sena Ukrainos kariuomenės svajonė. Juolab, kad jau šandien tokia technika gyvybiškai būtina ATO zonoje.

Kartu tai užsakymas mūsų karinei pramonei – dvigubas pliusas. Klausimas tik toks, ar valstybė ras reikiamų lėšų. O tai jau problema…

3. Gynybos ministerijos vadovas M. Kovalis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pagaliau atsiras Specialiųjų operacijų pajėgos.

Dėl jų reikalingumo, matant Donbaso įvykius, niekam nekyla abejonių.

Tarp kitko, Ukrainos Specialiosios paskirties pajėgų (kurių idėja prie Janukovyčiaus buvo uždusinta) „tėvas“ ir buvęs atitinkamos karinės žinybos vadovas dabar yra mūsų karinių-politinių tyrimų centro ekspertas. Todėl mes tą temą seksime labai atidžiai.

4. Radoje atsirado politinių jėgų (konkrečiai Visos Ukrainos susivienijimas „Svoboda“), kurios nepalaiko e.p. užsienio reikalų ministro A. Deščicos atstatydinimo iniciatyvos.

Nesuprantu: kuo nusikalto Deščica? Tuo, kad ne darbo metu draugų ratelyje sudainavo porą žodžių iš populiarios dainos? Ir, nepamirškim, tokiu būdu užkirto kelią agresyvesniems veiksmams prieš Rusijos diplomatus (nors Lavrovo pavaldiniai aiškiai to nusipelno, tačiau diplomatija lieka diplomatija).

Juolab Kremlius taip ir neneigė fakto, kad Putinas – chuilo. Nekalbant jau apie atitinkamų įrodymų pateikimą – tarkim, nepriklausomų specialistų išvadas.

Taigi čia visiška nesąmonė. Putinas – chuilo, o nubaust už tai siekiama Deščicą. Paradoksas.

Birželio 17 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 17-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos – tai globali provokacija. Ukrainiečių karinę uniformą vilkintys Rusijos diversantai, kurie dabar tūno pasienyje – tokios provokacijos instrumentai.

Nenustebsiu, jei rytoj pasienyje prasidės nesuprantami ir labai rezonansiniai persirengėlių „Ukrainos karių“ veiksmai, kurie bus pretekstas Putinui imtis pačių neadekvačiausių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Reikia atminti, kad provokatorius Hitleris, sviedęs pusę pasaulio į karo ugnį – kūdikis palyginti su provokatoriumi Putinu. Pastarasis neparodė net dešimtosios dalies to niekšiškumo ir klastos, kurią galėtų parodyti.

Jį sustabdyti gali tik tarptautinė bendrija, kuri labiau linkusi daryti gražius pareiškimus iš ciklo „ir jūsiškiams, ir mūsiškiams“, negu veikti.

2. Kaip ir reikėjo laukti, Sniežno tampa tvirtove – čia didinamas sunkiosios ginkluotės, kuri permetama iš Rusijos, kiekis. Užfiksuotas staigus smogikų skaičiaus augimas Donecko srities Jampolio gyvenvietėje.

Luhanske ir Donecko srities Krasnoarmeiskojes rajone pasirodė sistemos „Grad“. Tai idealus instrumentas kruvinoms provokacijoms iš smogikų pusės. Jiems taikių gyventojų žudymas ir kaltės už aukas vertimas ATO pajėgoms – jau kasdienybė. Deja.

3. Su teroristais viskas aišku. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėja kaltinimų ATO pajėgų adresu dėl veiksmų, dėl kurių yra aukų taikių gyventojų tarpe.

Mes pripratome, kad Rusija melu ir manipuliacijomis gimdo „priežastis“ tokiems kaltinimams paketais. Tačiau yra atgarsį sukėlusių atvejų, dėl kurių tikrai jėgos struktūros turėtų nedelsiant reaguoti ir imtis paaiškinimų.

Pavyzdžiui, kartu su Slovjansku apšaudomi gyvenamieji kvartalai Kramatorske. ATO štabas tvirtina, kad tai daro teroristai (kaip tai, beje, ir buvo minėtame Slovjanske).

Taikių gyventojų aukos – tai savaime neleistina. Tačiau dvigubai neleistina, kad vietos gyventojai tikėtu tuo vaizdeliu, kurį jiems pateikia teroristai.

Gerosios naujienos 

1. Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad tebėra aktualus visuomenės poreikis turėti visiškai kitokią valdžią.

Ir dar koks! Bet po žodžių laukiam ir darbų. Pavargome tikėti žodžiais.

Dar Porošenka susitikime su parlamentinių frakcijų vadovais palaikė parlamento perrinkimą, apsvarstė Konstitucijos keitimo iniciatyvos įstatymo projektus.

Perrinkimas – žingsnis link ukrainiečių, o ne ukrainietiškai rusiškos Aukščiausiosios Rados. Konstitucinė reforma – svarbi dialogo su Donbasu dedamoji. Tai reikalingos ir šiuolaikiškos iniciatyvos. Ir vėlgi, laukiam konkrečių veiksmų.

2. Iš Rusijos atbėgęs smogikų vadukas Girkinas-Strelkovas perspėja Putiną „nenurašyti Naujarusijos“. Tai, Girkino manymu, Rusijos prezidentą nuvestų buvusiojo Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus keliu.

Šitie žodžiai – teroristo sielos šauksmas. Jei Putino pasiuntinukas imasi šantažuoti šeimininką, reiškia, jis tikrai užspeistas kampan.

Nors iš kitos pusės tai gali būti ir Rusijos specialiųjų pajėgų plano dalimi (žr. pirmą „Blogųjų naujienų“ punktą). Tikėsimės pirmojo varianto.

…O Miloševičiaus likimas labai tinka Putinui. Jis net pats neįtaria, kaip jam derės antrankiai ir kalėjimo konvojus.

3. Mes turime Ukrainos Prezidento įgaliotinį taikiam konflikto Donecko ir Luhansko srityse sureguliavimui. Šį postą užėmė I. Geraščenko.

Teroristai deryboms jau kelia savo ultimatumus, stengiasi diktuoti sąlygas. Tikimės, kad Irina Vladimirovna ras gerų ir įtikinančių žodžių, kurie smogikų vadeivas privers suvokti, kad moteriškumas toli gražu ne visada reiškia nuolaidumą.

…Bet kuriuo atveju Ukrainos valdžia jau pačios pareigybės įsteigimu pademonstravo gerą valią ir pasirengimą taikiam dialogui.

P.S. Bičiuliai, mes pastarosiomis dienomis menkai teinformuojame apie ATO. Toks santūrumas – dėl jėgos struktūrų interesų. Visą apie operacijas pateikiamą informaciją deriname. Prašome supratimo.

Birželio 4 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 4-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Europos triukai pradeda kelti nerimą.

Vakar dienos apžvalgoje vos neparašiau apie ESBO misijos Ukrainoje pareiškimą apie tai, jog į Luhansko srities administracijos pastatą neva tai buvo iš lėktuvo paleista raketa (tiksliau – nevaldomi reaktyviniai užtaisai). Tačiau iš ESBO tinklalapio šį pareiškimą išėmė, todėl aš nutariau geru žodžiu neminėti mūsų draugų iš Europos.

Tačiau po to ESBO patikslino: atseit, jos misija Ukrainoje „turi pagrindą manyti, jog smūgis į Luhansko srities administracijos pastatą buco smogtas iš oro, galimai – iš lėktuvo“. Tuo tarpu kai ATO pajėgos visiškai atmetė tokią galimybę.

Šioje situacijoje aš nepalaikau nei ESBO, nei Ukrainos jėgos struktūrų pusės. Bet noriu, velniai griebtų, užduoti klausimą „draugams“ iš Europos: jūs ką, atlikote kokį nors tyrimą? Jūs turite kokių nors įrodymų?

Jei tokių įrodymų turite – kodėl juos slepiate? Jei nėra įrodymų – kodėl tikite teroristų žodžiais, tačiau netikite Ukrainos jėgos struktūroms? Kame jūsų problemos, brangūs Europos partneriai?
Visa tai nuo tolo atsiduoda Rusijos lobizmu. Beje, kaip ir Europos jau tris mėnesius kartojami pažadai tuoj tuoj įvesti trečiąjį sankcijų prieš Rusijos Federaciją etapą, o tikrovėje – klestinti Kremliaus propaganda Europos žiniasklaidoje (teisingumo dėlei patikslinsiu – ačiū Dievui, ne visoje).

2. Per praėjusią parą spaudžiami teroristų savo dislokacijos vietas paliko Luhansko pasieniečių būrio ir Luhansko Nacionalinės gvardijos dalinio kariškiai.

Kyla pagrįstas klausimas. Kam mums ATO pergalės Donecko srityje, jei Luhansko srityje tokie gėdingi pralaimėjimai? Ir jie tokie, kokių buvo galima išvengti, jei mūsų vyrams būtų atskubėjusi pagalba.

Beje, šiandien pasieniečiai paliko savo dalinį Luhansko srities Sverdlovsko mieste. Išvyko išsirikiavę kolona nežinoma kryptimi.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje mums pranešė, kai tai įvyko dėl VSAT padalinių perdislokavimo arčiau sienos su Rusija. Nors, sąžiningai pasakysime, mūsų informacija kita, ne tokia optimistiška. Tikslinsime.

3. Rusija pradėjo „tyrimą“ prieš A. Avakovą ir J. Kolomoijskį ir kitus Ukrainos vadovus, kaltindama juos „neteisėtais karo metodais“ – apie tai pranešė Rusijos Tyrimo komitetas. Tie netašyti šerlokai holmsai net pareiškia apie tai, kad Donbase atlieka kokius tai „tyrimo veiksmus“.

Matyt, Čiukčijos kolegos perdavė Maskvos tyrėjams šviežią skanių grybukų partiją. Nes be haliucinogenų ten tikrai neapsieita.

Jei jau prasidėjo tokios išgertuvės, siūlome Ukrainos Generalinei prokuratūrai ištirti Putino nusikaltimus Kaukaze. Kaip tik daugiau kaip prieš savaitę specialiosios operacijos metu Kabardos Balkarijoje Kremliaus chunta užmušė keturis taikius gyventojus – vietos savanorių būrio „Imarat Kavkaz“ narius. Tai – jau parengta baudžiamoji byla prieš Kremliaus gyventojus.

Gerosios naujienos

1. Kijevas visgi suprato, kad kol siena „neužrakinta“, apie sėkmingą kovą su teroristais galima kalbėti tik kaip apie spalvotas fantazijas.

Anksčiau Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad pereinama nuo sienos su Rusija apsaugos į jos gynimą. Šiandien l.e.p. Prezidentas A. Turčinovas ir suvis pareiškė apie tai, kad pradedama uždarinėti rytinę sieną – Luhansko srities centrinėje dalyje ir Donecko srities pietuose.

Nuo tokio miklumo net kvapą užima. Tepraėjo viso labo vos kokie trys mėnesiai nuo faktinės Rusijos invazijos, ir žiūrėk – jau ir siena uždaroma. Nuostabu.

O jeigu be sarkazmo – tai būtinas reikalas. Problema ta, kad per tuos pačius tris mėnesius į Donbasą prileido tiek įvairių iki dantų ginkluotų Rusijos padugnių, kad dabar tenka galvoti ne tik apie gynybą sienos su Rusija pusėje, bet ir apie pasieniečių užnugario dengimą.

2. Pradėta reaguoti ir į taip ilgai trukusius karinių dalinių regione užpuldinėjimus. O tai jau kas netingi čiumpa automatą ir bėga šturmuoti Ukrainos karių. Panašu, tai tapo teroristų įpročiu.
Bet pagaliau, mūsų žiniomis, jėgos struktūrų vadovybė ėmėsi taikyti prevencines priemones. Karinių dalinių apsauga Donbase bus rimtai sustiprinta, įrengiami ugnies taškai, bus taikoma ir sunkioji ginkluotė.

Kas trukdė tai padaryti anksčiau – kaip ir sienos gynybos atveju, nesuprantama. Bet daroma – ir tai jau gerai.

3. Kai kas linksmesnio. Donecko teroristai paprašė Rusijos suteikti jiems 1 mlrd. JAV dolerių kreditą. Atseit, būtinas „regiono ekonomikos perkrovimas rublio pagrindu. Tam būtina sukurti centrinį banką ir gauti ne mažiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių dydžio stabilizavimo kreditą iš Rusijos“.

Čia tai bent požiūris, kaip aš suprantu! Visai kaip Donecko žaidėjų antpirščiais dvasia. Na ką, dėde Vova, duok šen milijardą – berniokai irgi nori gražiai pagyventi. Kol jų neišgaudė.

Birželio 3 dienos įvykių suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 3-sios aktualijos.

Blogosios naujienos:

1. Kai tik antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos atnaujino aktyvius veiksmus, pasirodė informacija apie Rusijos pasienio rajonuose formuojamus smogikų būrius su tikslu juos perkelti į Donbasą.

Šiandieną pastebėtas autokolonos su ginkluotais teroristais formavimas Rusijos Federacijos Rostovo apskrityje.

Tačiau tuo pačiu metu matome, kad ATO štabas organizuoja bendradarbiavimą su pasieniečiais – bent jau dėl palaikymo aviacijos pagalba. Belieka tikėtis, kad tos autokolonos pavirs smirdančių pelenų krūva iš karto bandant kirsti sieną su Ukraina.

2. Luhanske šiandien tęsėsi susirėmimai tarp pasienio būrio ir smogikų.

Mus vakar tikino, kad ATO pajėgos praves plataus masto operaciją Luhanske gana aukštame lygyje. Tačiau iš tiesų jėgos struktūros pagelbėjo tik iš oro – ir tai, aviacijos panaudojimas labai apribotas teroristų veikimo iš gyvenamųjų miesto rajonų.

Šiandien aiškinomės situaciją. Ponai su antpečiais tvirtino, kad pajėgų permetimas į Luhanską, pasieniečiams į pagalbą, labai apsunkintas to fakto, kad ATO pajėgos aktyviai veikia Donetske – atseit nėra laisvų rezervų.

Iš gynybos ministro Kovalio vakare atėjo kitokia informacija. Atseit, pasieniečių Luhanske niekas nešturmavo, o tik šiaip – šaudo į juos iš neturėjimo ką veikt. Taigi ir pagalbos iš aviacijos jiems visiškai pakaks.
Nemanau, kad mūsų vaikinams Luhanske lengviau nuo tokių „paaiškinimų“. Susidaro įspūdis, kad juos tiesiog paliko likimo valiai.

3. Šiandien aktyvistai iš Luhansko, po Aukščiausiosios Rados sienomis, reikalavo atimti parlamentaro neliečiamybę iš Regionų partijos lyderio A. Jefremovo. Akcijos dalyviai įsitikinę, kad Jefremovas finansuoją terorizmą Luhansko apskrityje.

Tai, kad ieškant terorizmo finansavimo šaltinių daugelis galų vedą pas Jefremovą ir kai kuriuos kitus Regionų partijos narius (taip pat ir Komunistų partijos) – jau visiems žinoma. Klausimas tik kodėl Luhansko srities aktyvistai tai žino, o teisėsauga – ne.

Tiesa vėliau Generalinė Prokuratūra vis dėl to pareiškė, kad tikrina Jefremovą dėl juodų darbelių susijusių su smogikais. Tačiau kiek dar tikrins – neaišku, o kraujas rytuose liejasi jau ne pirmą savaitę.

Dar apie finansavimą. Grupės „Informacinis Pasipriešinimas“ duomenimis, per gegužės mėnesį rimtai sumažėjo finansinės pagalbos dydis, kuri skiriama Donbaso smogikams per Krymą (dabar Putinas daugiausia padeda samdiniais ir ginklais). Pagrindinė priežastis – sėkmingas Ukrainos Saugumo Tarnybos darbas sustabdant tuos finansinius kanalus.

Šiomis sąlygomis „vidiniai“ finansavimo kanalai teroristų grupėms tampa žymiai svarbesni. Nes visi puikiai supranta, kad nebus pinigų – nebus ir terorizmo. Čia kad būtų aiškiau, kaip svarbu neutralizuoti „sponsorius“ iš Regionų ir Komunistų partijų.

Gerosios naujienos:

1. ATO tęsiasi. Doneckas, Slavjanskas, Krasnyj Liman – puolimas vyksta daugeliu frontų.

Į Krasnyj Liman su mūšiais įžengė Nacionalinė gvardija. Slovjanske teroristams irgi nesiklosto. Netoli Semenovkos šiandien sunaikinta jų bazė. Ir ko tik jie neveblena, bandydami nors kiek atitolinti neišvengiamą atpildą – ir kad jėgos struktūros šaudo vaikus, ir kad ATO lėktuvai ir sraigtasparniai numušinėjami pundais, ir kad armijos artilerija šluoja nuo žemės gyvenamuosius namus ir ligonines.

Tai – panika. Visiškai dėsninga.

2. Atitinkamai, itin apgailėtinai atrodo smogikų vadukų bandymai nutaisyti gerą veidą tokiame lošime.

Šiandien rusų teroristas Girkinas ėmėsi talpinti į socialinius tinklus degančių tankų ir BTR-ų nuotraukas iš Rusijos-Gruzijos 2008 m. konflikto ir susidūrimų Kinijoje 1989 m. Tiananmenio aikštėje laikų.
Ir parašė: „Skubu jus pasveikinti, draugai! Donbase prasidėjo totalus kerštas chuntai…“ Žodžiu, skubėkite išvysti.

Tai, kad smogikai neturi realių pergalės faktų – džiugina.

Rekomenduojame Girkinui kitą sykį mestelėti į socialinius tinklus ateivių sutriuškinimo scenos iš Holivudo „Nepriklausomybės dienos“ ekranvaizdį, ant ateivių kosminių laivų „prifotošopinus“ trišakių. Ir parašyti: „Imperiniai „DLR“ lakūnai murkdo banderininkų NSO laivus prie Slovjansko“.

Bet esu tikras, kad atsiras idiotų Rusijoje, kurie patikės ir tuo. O bus tų idiotų labai nemažai.

3. Valstybinės pasienio tarnybos vadovas N. Litvinas šiandien pareiškė, jog pasieniečiai pereina iš valstybinės sienos apsaugos rėžimo į gynybos režimą: atstato VPT karinį potencialą, blokpostai sustiprinami BTR-ais ir sunkiąja ginkluote, kasamos prieštankinės tranšėjos.

Tai, kad šių priemonių imtasi – labai puiku. Tik klausimas, kodėl viso šito nebuvo padaryta kovo mėnesį? Kodėl nebuvo formuojamos moto-manevrinės, turinčios šarvuotą techniką, grupės, nebuvo kasami išilgai sienos ištisiniai prieštankiniai grioviai Luhansko regione (nors jie kaimyniniuose regionuose yra), pasieniečiai negavo sunkiosios ginkluotės?

Ko laukė tris mėnesius, kol Rusija kimšo į Donbasą savo smogikus ir ginklus, – nesuprantama.

Bet šiandien, kaip raportuoja VPS, pasieniečiai turi 7 moto-manevrines grupes (tarp kitko, neaišku, kodėl jie neateina į pagalbą saviškiams Luhanske), rytinėje sienoje įrengta apie 200 blokpostų ir 400 ugnies taškų. Vis gi, geriau vėliau, nei niekad.