Tag: NATO

Birželio 12 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 12-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Per sieną iš Rusijos teritorijos į Ukrainą veržiasi jau ne tik sunkvežimiai ir BTR‘ai, bet ir tankai. Naujausiais duomenimis kolona, kurioje ir tankai iš Rusijos, juda link Donecko.

RusijosTankasUkrainojeKremlius nusiima kaukę. Jei kas nors dar abejoja, kad tai jau nepridengtas Rusijos įsiveržimas, norėčiau pamatyti tą žmogų. Įdomu pažiūrėti, kaip atrodo naivumo įsikūnijimas.

2. Beje, štai ir jis. ESBO Generalinis sekretorius Lamberto Zannier atvyko į Rusiją, į Rostovo sritį, aplankyti pabėgėlių iš Ukrainos. Ir pradėjo kalbėti labai keistus dalykus. Atseit, reikia nutraukti ugnį Ukrainos Rytuose ir spręsti klausimus politinėmis priemonėmis, už derybų stalo tarp Ukrainos valdžios ir rytinių regionų. Taip pat Zannier pažadėjo aplankyti Slovjanską „taikaus sureguliavimo“ rėmuose.

Susidaro įspūdis, kad ESBO (nors jų misijos dirba visame Donbase) nenori matyti akivaizdžių dalykų. O būtent, kad „taikiam sureguliavimui“ važiuoti reikia ne į Slovjanską, o tiesiai į Maskvą. Ir pradžiai paklausti Putino – kaip ilgai jis dar siųs į Donbasą savo samdinių legionus, kalnus ginklų ir milijonus dolerių teroristams remti?

ESBO kartoja neseną JT žygdarbį. Ne anksčiau kaip šių metų kovą Jungtinės Tautos, vietoje Rusijos pasmerkimo, siuntė žinią Kijevui, kad jam derėtų susitelkti ties visų politinių jėgų „politiniu dialogu“.

Rezultate, kol JT klapsėjo snapu ir užsiiminėjo moralės mokymais, Ukraina prarado Krymą.

Dabar ESBO paisto tas pačias nesąmones, kol Rusija bando atplėšti Donbasą.

Mieli ponai Vakarų atstovai, atverkite gi pagaliau akis. Dabar vyksta plataus masto karinis įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos pusės. Jei jūs taip užsiliūliavę, kad šito nematote – geriau užsiimkite ekologiškai švarių pomidorų auginimu ES. Ir nelįskit į tarptautinę politiką. Nes pagalbos iš jūsų nė už grašį, tik dar blogiau.

3. Šiandien iš Snižno gydytis į Dniepropetrovsko sritį autobusu išvyko 25 vaikai, tarp jų našlaičiai ir šeimos vaikų namų auklėtiniai. Juos perėmė teroristai iš „DLR“ ir išsiuntė autobusą į Rusiją, kirsdami valstybinę sieną per smogikų užimtą pasienio patikros punktą.

Šis faktas – vaikų grobimas, tiesiog grynas kidnepingas. Beje, šiame nusikaltime tiesiogiai dalyvavo Rusijos pasieniečiai.

Netikėtas klausimas ponui Porošenkai: ar jūs su tais niekšais grobiančiais vaikus ir iš esmės imančiais juos įkaitais rengiatės tartis prie derybų stalo? O gal dar prijunkime grupę serijinių žudikų ir seksualinių maniakų? Taip sakant, kad vaizdas būtų pilnesnis. Diskusija žada būti įdomi ir vaisinga.

Gerosios naujienos:

1. Laimei, mūsų sąjungininkai Vakarų asmenyje – tai ne tik apžavėtasis ESBO generalinis sekretorius. Jungtinių valstijų Atlanto Tarybos Viceprezidentas D.Vilsonas jau pareiškė, jog jei pasitvirtins faktas, kad Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną, tai Vakarai turėtų įvesti trečią sankcijų prieš RF lygį ir pradėti teikti karinę pagalbą Ukrainai.

Taip, Atlanto Taryba – ne pats aukščiausias pilotažas. Tačiau tokios struktūros formuoja ir visuomenės, ir politikų požiūrį. Laukiame atitinkamų pareiškimų iš aukštų Vakarų valdininkų ir politikų.

Tarp kitko, NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiandien pareiškė, kad Ispanija pasiūlė aviacinę techniką ir „įvairių jūrinių grupių laivų, reaguodama į Ukrainos krizę“.

Pasiūlymas labai laiku. Nes, panašu, kad karas su Rusija tik prasideda. Deja, šią apmaudžią išvadą įtakoja tie rusų veiksmai, kuriuos mes stebime šiandien ir visą pastarąjį metą.

2. Ukrainos Prezidento Spaudos tarnyba pranešė, kad „gerai parengtos operacijos metu Ukrainos kariškiai ir pasieniečiai atgavo daugiau nei 100 km ilgio valstybinės sienos dalies kontrolę“.

Mūsų duomenimis, rezultatas ne toks optimistinis. Plius, neaišku, ar užteks resursų tai kontrolei išlaikyti.

Tačiau tai, kad po ilgų savaičių (net jau – mėnesių) sienos klausimas pagaliau ėmė spręstis – didžiulis ir dar kartą didžiulis pliusas.

3. Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Ginkluotųjų pajėgų kariškiai, kurie dalyvauja antiteroristinėse operacijose, gaus 100-procentinę premiją.

Toliau sekė skaičiai, kurie verčia ašaroti. Pavyzdžiui, eilinis-sutartininkas gaus 5 400 grn („normalus“ atlyginimas – 2 700 grn), o desantinės dalies vadas – 8,2 tūkstančių grivinų (atitinkamai, 4,1 tūkstančių grivinų).

Premijos – tai puiku. Parama kariškiams iš esmės nepaskelbto karo metu – tai nuostabu. Bet, gerieji žmonės, negali žmogus ginti Tėvynės už 250 dolerių. Dabar mes galime kalbėti apie patriotizmą, nes kalbame apie šalies likimą. Tačiau jei taikos metu tokius pinigus mokėsime žmogui su antpečiais, neįmanoma tikėtis, kad jis taps profesionalu.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios mes mintame karčiais taupymo armijos sąskaita vaisiais. Ir mums visiems tai didžiulė pamoka ateičiai. Tikėsime, kad ji nenueis niekais.

Ar gali Kremlius nepralošti?

Jurijus Fiodorovas – karo ir politikos ekspertas (Praha)
Vertė: Dobilas-Šamanas Jankauskas

Pasaulio žiniasklaida, politikai ir analitikai, ginčijasi, kiek veiksmingos galėtų būti sankcijos prieš Rusiją.

Klausimas lieka atviras: sankcijų veiksmingumas priklauso nuo jų įvedimo nuoseklumo. Bet kuriuo atveju tai priminimas rusiškajam establišmentui apie tai, kad jie asmeniškai atsakys už kurstymą ir talkinimą vykdant agresiją, nukreiptą prieš suverenią valstybę. Norėtųsi tikėtis, kad Kremliaus panoptikumo sąrašas, pakliuvęs į sankcijų galiojimo zoną, su laiku, taptų tarptautinio STO tribunolo Hagoje teisiamųjų sąrašu. Tačiau tai tik ateityje. O dabar JAV ir NATO privalo sustabdyti rusišką agresiją prieš Ukrainą, bei neutralizuoti rusišką grėsmę Europai.

Kremlius išprovokavo krizę Europos šalyje, gresiančią pilietiniu karu, galimu chaosu, humanitarinėmis ir technogeninėmis katastrofomis. Šios krizės pasekmės gali būti visa pakopa sunkesnės, nei dešimtojo dešimtmečio karų Balkanuose pasekmės. Toje didelėje erdvėje esančioje „tarp Rusijos ir ES“ sugriauta tarptautinė tvarka, grįsta teisiniu pagrindu. Rusiškos diversinės grupės bei samdinių būriai bando įžiebti pilietinį karą pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos rajonuose. Tad ir Moldovai bei Pabaltijui egzistuoja visiškai reali grėsmė, kad pas juos pasikartos „Ukrainos scenarijus“.

Nuo 1999 metų Rusija periodiškai vykdo strateginius karinius mokymus Pabaltijo regione. Mokymuose „Sąjunginis saugumas 2004“, „Sąjungos skydas 2006“, „Vakarai 2009“ ir „Vakarai 2013“ buvo repetuojami kariuomenės veiksmai esant taktinio branduolinio ginklo panaudojimui. Rusijos karinė vadovybė nė karto net nebandė neigti šios informacijos žiniasklaidoje. Tuo tarpu, kariniai mokymai visada parodo, kokiems karams ir kokiose vietovėse yra ruošiama kariuomenė. Kitais atvejais mokymai beprasmiai.

Maskva kategoriškai atsisako svarstyti taktinės branduolinės ginkluotės kontrolės Europoje klausimą. Tačiau taktinių raketų „Iskander“ šalia vakarinių sienų dislokavimas, ir permetimas Kryman strateginių bombonešių Tu-22M3, apie ką buvo pranešta iškart po pusiasalio aneksijos, išduoda Rusijos pasiruošimą branduoliniam konfliktui su NATO. Ir šios raketos, ir bombonešiai idealiai tinka branduoliniam karui Europoje.

С-300 ПМУ2 Фаворит

С-300 ПМУ2 Фаворит

Rusija stato ant taktinės branduolinės ginkluotės kortos ne veltui. Agresija prieš Latviją, Lietuvą ar Estiją pastatytų NATO prieš dilemą: eiti į karinį konfliktą su Rusija, kuris gali peraugti į branduolinį konfliktą, arba, kad to išvengtų, nevykdyti Varšuvos sutarties penktojo straipsnio įsipareigojimų. Pastaruoju atveju NATO būtų diskredituota visiškai. Ir kaip karinė, ir politinė jėga, o tvarka tarp tautų, susiklosčiusi po šaltojo karo, būtų sugriauta galutinai ir negrįžtamai, ko, atvirai tariant, ir siekia Rusijos valdžia.

Tokios grėsmės Vakarai ignoruot negali. Ir dabar formuojama ilgalaikė strategija ją neutralizuoti. Tai ilgalaikis procesas: būtina išgvildenti ir suderinti efektyvius poveikio Rusijai būdus. Būdus, kurie įmanomai mažiau pakenktų Vakarų šalims. Jau žinoma, kad tie poveikio būdai įtrauks ir draudimą įvežt Rusijon karinio arba pusiau-karinio tipo technologijų produkciją, progresyvų angliavandenių importo Europon mažinimą, rusiškų bankų ir įmonių kreditavimo minimizavimą arba visišką nutraukimą. Tačiau mažai kalbama apie būtent karybos reikalus. Galima tik spėlioti, kokius veiksmus NATO darys, kad užtikrintų Pabaltijo ir Rumunijos saugumą. Svarbiau kitkas: ar sugebės Rusija nepralošt gresiančios dvikovos su Vakarų pasauliu, tame tarpe ir naujųjų ginklavimosi varžybų, panašių į jau kartą TSRS pralaimėtą šaltąjį karą?

Artėjant link devintojo dešimtmečio pabaigos, suminis NATO šalių Bendrasis Vidaus Produktas (BVP) viršijo analogišką Varšuvos šalių rodiklį, apytiksliai, keturis kartus. Bendrai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos išlaidos karybai buvo 2-2,5 kartų didesnis, nei šalių, Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) narių. TSRS, prieš pat jam išyrant, savo karo reikalams, skirdavo, skirtingais duomenimis, nuo 12 iki 15 procentų šalies BVP, nors yra ir drąsesnias sumas įvardijančių. Kitaip sakant, NATO ir VSO išlaidų karybai paritetas buvo palaikomas 2-2,5:1 santykiu NATO naudai. Tos išlaidos, sudariusios 12-15% nuo TSRS vidaus produkto tapo viena iš pagrindinių jos žlugimo priežasčių.

2013-ais bendrasis NATO šalių BVP sudarė apie 35 trilijonus JAV dolerių, o jų suminės išlaidos karybai viršijo trilijoną. Tai atitinka 2,9 procentus jų bendrojo BVP. Tuo tarpu Rusijos BVP 2013-ais, perskaičiavus pagal perkamumo galią, lygus apytiksliai 2,6 trilijonams dolerių. 2014-ais Rusijos išlaidos nacionalinei gynybai buvo įvertintos 2,49 trilijonais rublių arba apytiksliai 100 milijardais dolerių. Gaidaro instituto vertinimais, Rusijos ekonomikos tolerancija kariniams apmokestinimams galėtų viršyti 5% BVP. Kitaip sakant, Rusijos ekonominis potencialas šiai dienai 13,5 kartų mažesnis nei NATO, o šių išlaidų dalis jos bendrame vidaus produkte maždaug pusantro karto mažesnis nei NATO šalių.

Norėdama išlaikyti paritetą su NATO šaltojo karo laikų lygmenyje, karines išlaidas išlaikant santykio 2-2,5 su 1 ribose, šios išlaidos Rusijoje turėtų pasiekti 400-500 milijardų dolerių, taigi padidėti keturis-penkis kartus ir pasiekti 15-17 procentų nuo BVP. Tačiau netgi esant mažiausiam įmanomam karinių biudžetų santykiui, tarkim 5 su 1 NATO naudai, rusų karinis biudžetas turėtų padidėt bent dvigubai ir pasiekti nuo 8% iki 10% BVP.

Rusijos gynybos ministerijos ginkluotės departamento direktoriaus Anatolijaus Guliajevo nuomone, didžioji dalis šalies karinę techniką gaminančių įmonių naudoja pasenusias, 9-10-to dešimtmečio technologijas. Naujesnė nei dešimties metų įranga sudaro mažiau nei 20%, o bendras nusidėvėjimas viršija 70%. Gauti naujas technologijas, reikalingas rusų karinio gamybinio komplekso modernizacijai, galima tik techniškai išsivysčiusiose šalyse – JAV, kai kuriose ES šalyse ir Japonijoje. Tačiau karinių ir dvigubos paskirties technologijų tiekimo Rusijai embargas jau praktiškai įvestas.

Ir galiausiai, kritinę įtaką gebėjimui kurti šiuolaikinę ginkluotę turi moksliniai tyrimai ir inžinerinė veikla. Šių lygį apsprendžia jiems skiriamų lėšų kiekis. Šiuo rodikliu Rusija beviltiškai atsilieka nuo JAV ir ES. 2011-ais Rusija minėtiems tikslams išleido 35 milijardus dolerių, JAV – 430, ES – 320, o Japonija 146 milijardus.

Taigi, aneksuodamas Krymą ir imdamasis agresijos prieš Ukrainą, Kremlius įvarė savo šalį į spąstus. Tęsti dabartinę politiką ir nereaguoti į beprasidedančias ginklų varžybas neįmanoma. Kadangi Putino žodžiais jau niekas nebetiki, kad sustabdytų šias ginklų varžybas, jis turi veiksmais įrodyti kad buvo atsisakyta nuo agresyvių siekių. Tokiu įrodymu galėtų tapti Europai grasinančios taktinės branduolinės ginkluotės sunaikinimas. Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos generolams bei karinės pramonės elitui, kuris kartu su specialiųjų tarnybų darbuotojais sudaro režimo jėgos ir politinę bazę. Įsitraukdama į naujas ginklavimosi varžybas, Rusija turės konsoliduoti turimus gamybinio gynybos komplekso ir ginkluotųjų pajėgų resursus, ir neišvengiamai pereiti prie sovietinio tipo mobilizacinės ekonomikos. Tačiau įveikti vis didėjantį atsilikimą nuo vakarų karinėje srityje Rusija vis vien nesugebės. Tuo tarpu mobilizacinės ekonomikos įvedimas reikš ir vartojimo šalies viduje sumažėjimą iki minimumo. To pasekoje, vidutinės klasės tarpe kilsiantį nepasitenkinimą, bus bandoma raminti represijomis. O apie tai, kas bus toliau, galima pasiskaityti Vladimiro Sorokino knygose.

Šaltinis: http://www.svoboda.org
Foto: Andrey Korchagin

Švarkas ỹra per siūles

Sofja Kornienko
(Radijo stoties „Laisvė“ neetatinė korespondentė Beniliukso šalyse (Amsterdamas), – vert. pastaba.)

Vertė Laima Žilaitytė-Mayer

Paskelbta 2014 04 26 9:30

Putinas Ukrainoje kariauja hibridinį karą, sako atsargos generolas majoras Frankas van Kappenas (Frank van Kappen), Nyderlandų parlamento aukštutinių rūmų (Eerste Kamer, lietuviškai – pirmieji rūmai) narys. Praeityje generolas van Kappenas taip pat dirbo JTO ir NATO patarėju saugumo klausimais. Kas gi yra tasai Putino hibridinis karas ir kiek Vakarai pasiruošę įsivelti atsakydami į jį, generolas papasakojo interviu „Laisvės radijui“.

Rusijos veiksmai Ukrainoje privertė NATO susimąstyti

NATO užsakymu 2004 metais atliktas tyrimas pavadinimu „Multiple Futures“ buvo bandymas pažvelgti į ateitį, pabandyti įsivaizduoti, ko artimiausiais metais galima tikėtis tarptautinio saugumo srityje. Tyrimo darbe dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai mokslininkų, kariškių ir politikų; mokslininkai, beje, buvo ne vien tik iš NATO valstybių. Tyrėjai suformulavo keletą pagrindinių išvadų (ir šios jų pranašystės jau pradėjo pildytis). Pagal vieną iš scenarijų, silpnos, skirtingų nuomonių padalintos tarptautinės bendruomenės fone įmanomu taps sugrįžimas į XIX a. primenančią politiką, kai stiprios valstybės primeta savo valią silpnoms, nes tarptautinės bendruomenės, kuri galėtų pažaboti tokį jų elgesį, faktiškai nėra. Šiandien mes esame panašios įvykių eigos liudininkais, sako generolas Frankas van Kappenas:

Continue reading →

NATO papasakojo, kaip Rytų Ukrainoje išsiduoda Rusijos kariškiai

Aljanso analitikai mano, jog Rusijos „specnazą“ išduoda profesionali laikysena, ginkluotė ir elgimosi su ja pobūdis. Savanoriams toks elgesys nebūdingas.

Amerikietis generolas Philipas Breedlove’as, vadovaujantis Jungtinėms NATO Pajėgoms Europoje, teigia, jog Rytų Ukrainoje veikia Rusijos armijos profesionalūs daliniai. Apie tai jis parašė savo tinklaraštyje.

„Sunku suvokti, kad staiga Rytų Ukrainoje iš liaudies iškilo ginkluoti kaukėti vyrai ir ėmė sistemingai užiminėti vyriausybinius pastatus. Tai sunku suvokti, nes tai – tiesiog netiesa. Tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, yra gerai suplanuota ir organizuota karinė operacija, ir, mūsų vertinimu, ją įgyvendina Rusija. JAV ir Europos lyderiai viešai pareiškė manantys, kad už Ukrainos įvykių slepiasi Rusijos pajėgos. Norėdamas paaiškinti, kodėl aš visiškai sutinku su šiais pasauliniais lyderiais, aš norėčiau pateikti keletą mūsų analitikų pastebėjimų“,- pasakė Breedlove. Continue reading →

Balandžio 10 d. įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 10 suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Maskvos režisuojamas Ukrainos skaldymas sulėtėjo, bet jėgų sunkia ne mažiau.

Neišspręstos problemos su teroristais Donecke ir Luhanske. Prorusiški „kolorado vabalai“ pietuose vis iš naujo kilnoja galvas – po Nikolajevsko jie suaktyvėjo Odesoje. O pasienyje tebestypso Rusijos kariuomenė.

Nelinksmasis cirkas aiškiai siekia išsilaikyti iki prezidento rinkimų ir bandys juos sutrukdyti. Jei kolaboracionistams pavyks ką nors laimėti dar iki rinkimų, tai Kremlius vis tik gali pabandyti įvesti kariuomenę į Ukrainą – mes jokiu būdu neatmetam tokios galimybės.
Visa tai mums visiems kaip reikiant įkyrėjo. Sprendžiant iš paskutinių pranešimų – ir Ukrainos valdžiai. Ji žada pagaliau rimtai imtis problemos sprendimo, jei bus būtina – ir jėga. Tikėkimės, kad nepritrūks politinės valios bei ryžto ir mes netruksime pamatyti teigiamus rezultatus. Nors kraujo praliejimo, žinoma, niekas negeidžia.

Putin_Ukraine2. Putinas papasakojo, kas jį privertė aneksuoti Krymą. Esą Rusijos veiksmai buvo derinami prie „išankstinių regiono gyventojų sociologinių apklausų rezultatų“.

Aš nežinau, ar Putinas tikrai yra idiotas, ar tik tokiu apsimeta. Man trūksta specialaus medicininio išsilavinimo, kad nustatyčiau diagnozę. Tačiau tai, ką šis veikėjas kalba, verčia nerimauti dėl jo psichinės sveikatos.

Jei pasaulis gyvens pagal tokią logiką, jei karai ir teritorijų grobimas vyks pagal tokius nesuprantamų ir niekam nežinomų „apklausų duomenis“, tai civilizacijos istorija baigsis žymiai greičiau, nei mes norėtume.

Labai viliuosi, kad pasaulis ras būdą suvaldyti šitą branduoline kuoka mojuojantį beprotį.

Gerosios naujienos:

1. Rusijai iki metų pabaigos atimta balso teisė Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.

Visa Kremliaus propagandinė ir diplomatinė (o tai Rusijoje jau vienas ir tas pats) mašina buksuoja Europos platybėse, kai kalba pakrypsta apie Ukrainą. Namie augintiems rašistiniams gebelsams Europoje užkimšo burną. Ir teisingai padarė. Tai pat „Freedom House“ vadovas David Kramer šiandien pareiškė, kad Ukrainoje nepastebima tų ekstremizmo ir radikalizmo apraiškų, apie kurias net apsiputojusi transliuoja Maskva.
ESBO, savo ruožtu, nepatvirtina, kad būtų pažeidžiamos rusakalbių ukrainiečių teisės.
Putiniškas melo šydas tirpsta.

O už jo visas pasaulis mato pykčio iškreiptą Vladimiro Vladimirovičiaus veidą.
Atitinkamai auga palaikymas Ukrainai.

Ir tai teisinga.

2. NATO didina jūrų laivyno grupuotę Juodojoje jūroje.

Rytoj prie ten esančio amerikiečių eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ prisijungs didelis žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“, o balandžio 14 d. į Juodąją jūrą įplauks ir Prancūzijos eskadrinis minininkas „Dupleix“.

NATO pareiškė, kad nekovos Ukrainos pusėje. Rusijai kaip ir nebūtų ko bijoti. Bet kai prie tik ką agresoriaus atkirstos teritorijos krantų vaikštinėja rimti vyrukai, nešini kovai parengtais ginklais, tai -nervina. Okupanto miegas tampa panašus į alkoholiko: neramus ir trumpas.

3. Ukrainos URM prognozuoja, kad bevizis režimas su ES įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Sąžiningai pasakysiu: asmeniškai man bevizis režimas, ar jis būtų su ES, ar su Urugvajum arba Burundžiu, nesvarbus. Aš Europoje (ne ES) per paskutiniuosius 20 metų buvau tik Kosove, KFOR komandiruotėje.

Bet aš taip pat puikiai suprantu, kad bevizis režimas – yra tai, ką mes, paprasti ukrainiečiai, santykiuose su ES galime pačiupinėti rankomis. Vėlgi – praktinis pasitikėjimo mumis ir draugiškumo mums liudijimas. Reiškia, tai – rimtas dabar mums taip reikalingo palaikymo aktas.

4. Tęsiamas spontaniškas ukrainiečių flashmob’as „Žiauri tiesa“.
Odesoje aktyvistai, šaukdami „Putino šliundra“, apmėtė kiaušiniais kandidatą į prezidentus Sergejų Tigipko.

Bendrai – tai negerai. Mes – gana civilizuoti žmonės, kad savo simpatijas ir antipatijas galėtume pareikšti rinkimų dieną su rinkimų biuleteniu rankose.

Bet šiuo atveju aš sakyčiau, reitingai – kaip ant delno. Tiksliau – delnuose.

Štai toks liaudies infografikas.

Iliustracija: DonkeyHotey „Vladimir Putin – Inflaming Ukraine Challenging Obama“

Balandžio 4 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 4 d. apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Pirmasis Ministro pirmininko pavaduotojas Vitalijus Jarema pareiškė, jog nuo vasario pabaigos Ukrainoje buvo įvykdyta apie 320 separatistinių akcijų, kuriose dalyvavo apie 242 tūkst. piliečių.

Tai nieko gera nežadantis skaičius. Jau lyg ir ne paslaptis, kad daugeliui separatizmas – galimybė užsidirbti. Pamosavai rusiška vėliava – še savąsias 100 grivinų.

Tačiau taip pat suprantama, kad Kremliui tik tokio vaizdelio iš Pietryčių Ukrainos ir tereikia: netvarka, blaškymasis ir aštrus Putino poreikis. Visa tai – galimos agresijos pateisinimui.

2. Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas tvirtina, kad dauguma Ukrainos Pietryčių gyventojų nepalaiko eurointegracijos, todėl bet kokias derybas šiuo klausimu derėtų vesti dalyvaujant Rusijai.

Broliai, gal susimeskim šio kazokėlio bilietui iki Rostovo prie Dono. Tegul dainuoja duetą su Janukovyčiumi. Petrosiano šou jie būtų populiarūs.

3. Ukrainos URM užfiksavo „tam tikrą [Rusijos] kariuomenės koncentracijos sumažėjimą“ netoli Ukrainos sienų. Deja, mes nepatvirtiname šio optimistinio pareiškimo. Mūsų duomenimis, visą pastarąją savaitę Rusijos kariuomenės skaičius kardinaliai nesikeitė.

Dar daugiau: RF Voronežo srityje, viso labo už 50 kilometrų nuo Ukrainai priklausančios Lugansko srities, prasidėjo tankų ir motorizuotų dalinių mokymai. Taip pat, vakar, Krasnodaro krašte prasidėjo dideli priešlėktuvinės gynybos ir oro desanto mokymai.

Kita vertus, norėtumėme tikėti mūsų URM. Duos Dievas, ryt-poryt jos žodžiai išsipildys.

Gerosios naujienos:

1. Po pritrenkiančiai aukštų Vokietijos ir Lenkijos valdininkų pareiškimų apie tai, kad NATO neturi plėtros planų, į mūšį įsijungė sunkioji artilerija.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow šiandien pranešė, kad aljansas privalo apsvarstyti savo tolesnės plėtros galimybę (užuomina Ukrainai). Tuo pačiu protestuojantys prieš šį procesą (užuomina Rusijai) gali patogiau įsitaisyti fotelyje ir susirasti nosinaitę gailioms ašaroms nusišluostyti.

Aišku, kad Briuselyje ne vienas Europos politikas diskusijoje dėl Ukrainos stojimo į NATO prarėks balsą, bet mes matome pakankamai aukštus mus palaikančius pareigūnus. Ir mus turi džiuginti tai, kad jie nebijo nei Rusijos, nei vidinių susidūrimų.

2. Iki šiandien pietrytiniuose regionuose jau areštuota 15 separatistų lyderių. Šis skaičius – remiantis to paties Jaremos žodžiais.

Tai daug ar mažai? 15 lyderių – 15 organizacijų, dirbančių tam, kad sugriautų Ukrainą. Kiek jų liko – UGT neprisipažįsta. Bet Vyriausybėje konstatuojama: separatistinės nuotaikos, nors ir su girgždesiu, bet važiuoja žemyn.

Įdomu, kad, Vyriausybės duomenimis, separatistus iš vogtų bei išvežtų milijonų finansuoja Janukovičius. Na nerealus durnius. Jau geriau susirinktų tuos milijardus iš savo globėjų, iš FST, pasidarytų Šanchajuje plastinę operaciją ir prekiautų sau ten padirbtais juvelyriniais dirbiniais. O jis Putino avantiūroms išlaidauja.

3. Europos Taryba įpareigojo Rusiją įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl karo veiksmų uždraudimo Ukrainoje. Savo ruožtu EŽTT sprendimas nurodo Rusijai ir Ukrainai susilaikyti nuo karinių veiksmų, kuriais gali būti pažeistos piliečių teisės.

Ukraina, kaip žinia, tikrai nesiveržia lieti nei savo, nei svetimų piliečių kraujo, ko nepasakysi apie Rusiją. Ir nors pastarajai visiškai nusispjauti į visas tarptautinės teisės normas, vis tiek yra pozityvu, kad Europos teisėtvarka mūsų pusėje.

P.S. Draugai, jums leidus, darysiu pertrauką savo kasdieninėse suvestinėse savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį). Žinoma, jei nebus ypatingos svarbos naujienų. O bendrai pažadu leisti į eterį suvestines iki tol, kol jums visai nusibosiu))).

Balandžio 2 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 2 įvykių apibendrinimas.

Blogosios naujienos:

1. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as teigia, kad situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje yra labai grėsminga. „Mes manome, kad Rusijos kariuomenė yra kovinėje parengtyje ir per 3-5 dienas gali pasiekti numatytą tikslą“, tvirtina Breedlove’as.
NATO numato tokį Putino kariuomenės scenarijų: bus formuojamas sausumos koridorius į Krymą ir priešpriešiais atakuojama iš Krymo užgrobiant Odesą, o gal ir teritoriją iki Padniestrės.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, labai abejojame, kad Krymas taps įsiveržimo placdarmu, bet tai ir nesvarbu. Svarbu, kad Briuselis patvirtina mūsų būgštavimus – Rusijos įsiveržimo grėsmė vis dar išlieka.

2. Šiandien per Rusijos ir per kai kurias Ukrainos masinio informavimo priemones praskriejo žinia, esą Ukrainos laivyno flagmanas „Etmonas Sahaidačnas“ netikėtai išplaukė iš Odesos uosto į jūrą. Ten jis pakėlęs Rusijos vėliavą, ir, neatsakinėdamas į radijo šaukinius, pasukęs Krymo link.

Kliedesys, aišku, kaip reta, bet tokio pobūdžio dezinformacija vis dar sklinda mūsų medijose. Mane ėmė klausinėti visai rimti leidiniai, gerai bent, kad jie nepuolė platinti tokių niekų. Teko skambinti mūsų vaikinams, kad patvirtintų: viskas tvarkoje, laive tarnyba vyksta, kaip priklauso.

Tarsi ir nieko tokio, bet nemalonus jausmas lieka.

3. Prieš penkias dienas Fiolento zenitinių raketų diviziono (karinė dalis A-3009) teritorijoje Rusijos kariai žvėriškai sumušė mūsų eilinį, tarnaujantį pagal kontraktą. Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, šiandien mes sužinojome istorijos tęsinį.

Rusijos kareiviai tikrai mušė visa gauja, kaip kokie žvėrys, džiūgaudami, kad sučiupo „banderininką“. Vaikinas buvo dusinamas smaugvirve, stipriai sutrenkta galva. Dabar jis Sevastopolyje, gaivelėjasi, yra grėsmė netekti regėjimo viena akimi. Jį slaugo vokiečių bendruomenės nariai.

Mat koks reikalas – „banderininkas“ pasirodė besąs vokietis. Nors Putino valia kiekvienas, neįtikęs Rusijai, automatiškai pripažįstamas „banderininku“. Regis, būtent taip Trečiasis Reichas „atpažindavo“ žydus ir komunistus.

Gerosios naujienos

1. Jau tradiciniu tampantis Janukovyčiaus šou „Bukas ir bukesnis“ rimtai pralinksmino.
Klausantis dejonių, kaip vargšelį „fašistai“ vaikė spardydami užpakalį po visą Rytų Ukrainą, o po to išspyrė į Rusiją, ima juokas.

Janukovyčiaus, kaip Putino planų širmos, grėsmė aiškiai nyksta. Jis greičiau jau etatinis Kremliaus klounas. Ir, man atrodo, net labiausiai suzombėję Rusijos gyventojai negali šito nesuprasti. Nors Rusijos zombiai – labai sunkus atvejis medicinos požiūriu.

2. Europos Taryboje pripažino: rusų kalba Ukrainoje apsaugota pakankamai, kad Rusiją su jos ultimatumais šiuo klausimu būtų galima siųsti visiems gerai žinomu adresu.
Apskritai kalbant, mes tą ir taip žinome. Tačiau tai – šalto vandens puskubilis ant užvirusių Kremliaus smegenų – tiksliau, ant to, kas Putinui jas pakeičia.

3. Šiandien į žemyninę Ukrainos dalį atvyko daugiau kaip tūkstantis Ukrainos kariškių ir jų šeimų narių.
Žemai lenkiuosi visiems, kas padeda mūsų vyrukams ištrūkti iš okupuoto pusiasalio. Jei ne jūs – Ukrainą kaip valstybę ištiktų dar viena nešlovė.

Balandžio 1 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, balandžio 1 dienos įvykių suvestinė.

Blogos naujienos.

1. Rusija Kryme užgrobtą techniką „grąžina“ gana keistai.

Šiandien, pavyzdžiui, Bachčisarajuje krovė „grąžinamą“ mūsų motorizuoto bataliono techniką. Iš pradžių Rusija sutiko atiduoti 74 vienetus (sau pasilikdama 27 benzinvežius ir 3 mobiliąsias autodirbtuves).

Technikai beišvažiuojant į žemyną, atskuodė šaunus Rusijos pulkininkas ir įsakė iškrauti dar 7 benzinvežius. Atseit, patiems pravers.

Rusijos kareiviai jam paaiškino, kad prieš kraudami ant geležinkelio platformų, nuo automobilių jie nusukinėjo viską, kas atsisuko, o kas neatsisuko, jie sugadinę. Kam mums, esą, tas metalo laužas dabar bereikalingas? Išgirdęs pulkininkas ilgai trypė kojelėmis ir šaukė ant savo kareivių, kurie turėję iš pradžių išsiaiškinti, o jau po to laužyti ir ukrainiečiams atidavinėti.

Tai, galvoju, jūs supratote, kokia tos „grąžinamos“ technikos, pabuvusios godžių ir niekšingų „Rusijos brolių“ rankose, būklė.

2. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmajeris nemato Ukrainos stojimo į NATO perspektyvos.

Jis, tiesa, paskubėjo pranešti, kad „Vokietijos vyriausybė dar nepriėmė oficialios pozicijos šiuo klausimu“. Bet faktas, kad vien nuo minties apie galimą Kijevo prisijungimą prie NATO narystės veiksmų plano europiečiai triedžia britvomis, optimizmo nekelia.

Kita vertus, tai gali būti žinutė, skirta išvengti Rusijos isterikos. Bet kuriuo atveju Šteinmajerio kalbos – dar ne viskas.

Geros naujienos.

1. NATO vadovybė pareiškė, kad pristabdo praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija ir žada suteikti pagalbą Ukrainai.

Tuo pat metu Aukščiausioji Rada leido kitų šalių kariškiams atvykti į Ukrainos teritoriją ir vesti mokymus 2014 metais. Praktiškai visi mokymai, pradedant gegužės mėnesiu – su mūsų Europos ir NATO partneriais.

Pagalba neapima tiesioginės karinės paramos. Tačiau ir karinė-techninė pagalba – jau šis tas (Kijevas jau paprašė radiolokacinių stočių ir valstybės sienos įrengimo priemonių).

Tačiau visų svarbiausia: NATO atsako į Rusijos iššūkį. Jei Aljansas pasirengęs naujam „šaltajam karui“ – mus tenkina ir tokia parama. Kad tik Ukrainai netektų patirti tikro karo.

O dėl mokymų viskas dar paprasčiau: jie buvo suplanuoti gerokai iki įsiveržimo. Tačiau dabar jų surengimas įgyja visai kitokią karinę-politinę prasmę.

Ypač dėmesį traukia Ukrainos-JAV mokymai „Sea Breeze 2014“ (iki 1800 kariškių su ginkluote ir technika, iki 12 lėktuvų ir sraigtasparnių), kurie truks 25 paras.

Kaip vyks mokymai – neaišku, juk anksčiau jų rengimo vieta buvo Krymas. Jei amerikiečiai sutiks, kad mokymai vyktų prie Odesos – RF Juodosios jūros laivyno kariškiai Kryme nuo susijaudinimo susidraskys kaip suslikai (starai).

2. Regionų partijos deputatas Nestoras Šufričius pareiškė, kad Rusija dėl savo „nedraugiškų veiksmų“ atėmė iš prorusiškai nusiteikusių politikų Ukrainos gyventojų paramą.

Na, jeigu mūsų regionalai po truputį pradeda suvokti, kas yra Ukrainos priešas, tai neabejotina sėkmė. Nors kuprotus tik karstas ištiesins: jie smerkia Rusiją ne už įsiveržimą į Ukrainą, o už tai, kad dėl to nukrito jų reitingai. ***** patriotai, atleisk Viešpatie.

3. Aukščiausioji Rada įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją ir Ukrainos saugumo tarnybą nuginkluoti neteisėtus ginkluotus darinius.

Aš nežinau, kiek efektyviai tai bus padaryta. Tačiau nėra abejonių, kad tai labai reikalingas ir laiku priimtas sprendimas. Nes dar kiek – ir šalies viduje suliepsnos įvykiai, kurie pagal savo pavojingumą gali prilygti Rusijos įsiveržimui.

4. Privatbankas pareiškė, kad visi Krymo klientai, kurių lėšos mokėjimo kortelėse buvo užblokuotos, gali atblokuoti jas bet kuriame skyriuje žemyne.

Mūsų kariškiams, kurie išvažiuoja į žemyną, tai labai svarbu – mūsų šito dažnai klausia vaikinai iš Krymo (po okupacijos Kryme išduotos Privatbanko kortelės buvo užblokuotos).

Klausimas tik apie tai, kaip jiems dabar prasibrauti į žemyną. Kita vertus, ši problema girgždėdama sprendžiasi. Tikėsimės, kad viskas bus gerai, ir padėsime mūsų vaikinams, kuo kas galėsime. Brolių nelaimėje palikti negalima.

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Dmitry Tymchuk

2014 m. kovo 25 d., 09:38 ·

Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ sekcijos „Delta“ analizė

Operacija „Omega“: Putinas prieš antrą šuolį

Taigi, rusų specialios Krymo aneksijos operacijos pirma dalis baigėsi. Visos pasakos apie tai, kad sprendimas ginti „tėvynainius“ Putinui kilo spontaniškai, sukelia tik ironišką pašaipą. 2008 metais, kaip žinia, Gruzija taip pat „užklupo Rusiją netikėtai“, kaip ir:
– rusų kariniai daliniai, tik dėl visiško atsitiktinumo likę prie Gruzijos sienų po „Kaukazas 2008“ mokymų;
– Juodosios jūros laivyno laivai, iš anksto išplaukę iš Sevastopolio link Gruzijos krantų;
– Generalinio štabo Vyriausioji operatyvinė valdyba ir Vyriausioji Organizacinė- mobilizacinė valdyba, kurios aktyviai bandė sukurti beprasmio persikėlimo į naują vietą regimybę;
– „daugelis karininkų, kurie tik iš rytinių žinių laidų sužinojo apie tai, kad Gruzija pradėjo karinę operaciją prieš Pietų Osetiją“.
Tokias pasakas mums 2008 metais pasakojo Maskolijos žmonės, kuriems NIEKADA ESANT BЕТ КOKIOMS APLINKYBĖMS TIKĖTI NEGALIMA.
Taip ir 2014 metais rusų daliniai visiškai pateisinamai buvo permesti į Soči ( iš kur Krymas ranka pasiekiamas) Olimpinių žaidynių saugumui užtikrinti . O po to prasidėjo rusakalbių gyventojų Kryme saugumo užtikrinimas. Po to Ukrainos karinių dalinių saugumo užtikrinimas. Pastarosios keletas dienų baigėsi „aistringu“ kelių karinių dalinių vadų saugumo užtikrinimu.

Jėgų išdėstymas

Krymas
Dabar Krymo teritorijoje yra virš 30 tūkst. rusų okupantų (virš 22 tūkst. kariškių plius kazokai), plius Juodosios jūros laivyno ir per paskutį mėnesį iš kontinentinės Rusijos permesta ginkluotė ir karinė technika.
Be to, okupantų pusėje – Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos, o nuo neseniai ir dalis kariškių iš Ukrainos karinių jūrų pajėgų.
Perbėgėliai ( pirmoje eilėje Ukrainos vidaus kariuomenės, VRM, Ukrainos saugumo tarnybos atstovai), turintys ukrainietiškus pasus, gali būti panaudoti „savo meilės Rusijai išpirkimui“ krauju – t. y., gali būti panaudoti provokacijų pietrytinėse srityse organizavimui ir vykdymui.„Informacinio pasipriešinimo“ grupė yra skelbusi informaciją ( ją jau patvirtino Ukrainos jėgos struktūros), kad tokie „kazokėliai“ jau permetami nedidelėmis grupėmis kartu su profesionaliais diversantais užnugarį, panašiai, kaip tai praktikavo vokiečių nacistai.
Be to, Krymo pasų staluose yra pakankamai tuščių ukrainietiškų dokumentų, kurie gali būti išrašyti rusų specnazo kariškiams, permetamiems į žemyninę Ukrainos teritoriją, t.t., per jūrą.

Rytinės sienos
Prie Ukrainos rytinių sienų sutelkta apie 70 tūkst. potencialių okupantų, o taip pat,kaip skelbėme vakar:
šarvuota technika (tankai ir BTR) – apie 700 vnt.;
atakos malūnsparnių ir karinių lėktuvų – apie 240 vnt.;
įvairių kalibrų artilerinių sistemų- apie 150 vnt.
reaktyvinių salvinės ugnies sistemų – iki 100 vnt.

Padniestrės Moldavijos Respublika
Padniestrės teritorijoje Rusija toliau didina karių grupuotę savo kariškių ( pastaruoju metu permesta iki 700 specialiosios paskirties kariškių) ir PMR gyventojų sąskaita.
Be to, čia dislokuota rusų kariuomenės Padniestrėje operatyvinė grupė.
Šiuo metu nepripažintos respublikos teritorijoje vyksta vietinės valdžios organizuoti kariniai mokymai.

Baltarusija
Putinas tęsia spaudimą Lukašenkai, versdamas jį dalyvauti karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Batka kol kas visaip spyriojasi, tačiau karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pratybos jau vyksta.

Išvada
Hitleris žadėjo, kad nepuls Prancūzijos ir SSSR. Putinas žadėjo, kad nepuls Ukrainos. Rusų generolai ir admirolai žadėjo karinių dalinių Kryme vadams, kad viskas spręsis taikiu būdu.
Rezultate mes turime rusų FSB užgrobtus įkaitais Ukrainos jūrų pajėgų vado pavaduotoją kranto gynybai – kranto gynybos dalinių valdybos viršininką generolą-majorą I. Vorončenką, Belbeko garnizono vadą pulkininką J. Mamčiurą ir karinio dalinio A4398 vadą antro rango kapitoną V. Demjanenką.
Ukrainos aukščiausioji vadovybė toliau snarglėjasi. Tikriausiai draugas Teniuchas net nesusiprotėjo susisiekti su kuo nors iš NATO šalių karinių vadovų, kad jie paspaustų Rusiją ir padėtų ištraukti iš FSB letenų dalinių vadus.
Tikėsimės, kad Ukrainos diplomatai JTO Generalinėje asamblėjoje kovo 27 dieną iškels klausimą apie rusų neonacistų grobiamus ir kankinamus Ukrainos karinių pajėgų kariškius.

Žiniai:
Ukrainos kariškių vertimo susigyventi su Rusija metu į mūsiškių klausimus apie tai, kur yra pagrobti dalinių vadai, „žali žmogeliukai“ seka pasakas, kad juos pagrobė Ukrainos karinės prokuratūros (!) atstovai ir, kaip Tėvynės išdavikus, išsiuntė į Kijevą.
Kremliuje įsitikinę: esant tokioms palankioms aplinkybėms klientą reiki imti dar „šiltą“ ( ypač įvertinant Kijevo realių priemonių grėsmės neutralizavimui ypatinga neefektyvumą). Kaip minimumą pusę (pagal Dnieprą), kartus su Padniestre ir Gagauzija. Būtent tokį veiksmų planą ir numato RF karinių pajėgų generalinio štabo planas „Omega“. Likusi Ukrainos dalis, likusi be priėjimo prie jūros ir pramonės pajėgumų pati atšliauš ant kelių į kibų vyresniojo brolio glėbį.
O Europa? Sprendžiant pagal paskutinius įžūlius rusų diplomatų pareiškimus, juos mažiausiai jaudina Europos, sėdinčios ant rusų naftos-dujų „adatos“ ir išgyvenančios ne per geriausius laikus, nuomonė. Nors tai gali taip pat būti žaidimas nervais.
Paskutinis Timošenkos pokalbio su Šufričium „apie kacapus, kuriuos reikia murdyti išvietėje“ nutekinimas gali liudyti apie perėjimą į konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos politinę fazę.

Tikslai
Iš tokių rusų dokumentų kaip RF Karo doktrina seka, kad NATO yra pagrindinė grėsmė Rusijos saugumui. Ukrainos bendradarbiavimo su ES intensyvėjimas putiniškoje vadovybėje suprantamas kaip nacionalinio saugumo grėsmė Neonacistinei Federacijai, t. y., Rusijai, nes kaip mūsų šalies eurointegracinės politikos pasekmė gali tapti jos narystė NATO.
Yra grėsmių Putinui ir šalies viduje.
„Didžioji Rusija“ greitu laiku dėl objektyvių priežasčių gali tapti musulmoniška šalimi. Gi tada „rusų pasaulio“ idėją teks atmesti ir pradėti vystyti „musulmoniško pasaulio“ idėją. Bet tai ne rusiška istorija.
Greta to, viena iš pagrindinių Rusijos problemų yra netolygus gyventojų pasiskirstymas. Štai Maskvoje gyvena apie 1/10 šalies gyventojų. Tuo tarpu į Tolimuosius Rytus seniai ir įdėmiai žvilgčioja Kinija. Ir kol Rusijoje džiaugiamasi tyliu chaniečių (kiniečių) susitaikymu su Krymo aneksija, Pekine jau dairomasi į rusų žemes Tolimuosiuose Rytuose.
Putinas suvokia šią problemą ir bando visaip privilioti į Sibirą savo tėvynainius, tačiau šie atkakliai nenori gyventi greta kiniečių, tigrų ir Usurijos fazanų.
Belieka Ukraina, kuri tiek caro, tiek ir SSSR laikais tiekė darbo jėgą į Sibirą ir Tolimuosius Rytus įsisavinti „didžiosios tėvynės“ platybes. Kremlius įsitikinęs, kad be agresijos prieš „banderišką“ Ukrainą ir „tautiečių išlaisvinimo“ neįmanoma sutelkti Rusijos visuomenės, kaip ir apskritai negalima konsoliduoti „rusų pasaulio“ . Plius galinga Ukrainos pramonės bazė. Ir Putinas eina čia.

Kovo 20 dienos įvykiai

Dmitry Tymchuk kovo 20 dienos suvestinė

—

Broliai ir seserys, kovo 20 dienos suvestinė:

Iš blogų žinių:

1.Pats didžiausias nemalonumas tai, kad mūsų dabartinėse pastangose atsispirti Rusijai kovo 21 diena gali tapti atskaitos tašku ne patiems maloniausiems įvykiams. Pastarąją savaitę mus pasiekė daugybė signalų apie tai, kad rusų daliniai Kryme suaktyvinti: tą dieną prasidės kažkokie rimti veiksmai. Tokie signalai buvo ir iš rusų kariuomenės grupuočių mūsų pasienyje, ir iš Maskvos.

Mes, „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, prieš jums pateikdami visą informaciją, stengiamės ją patikrinti triskart. Šių signalų aš dabar negaliu niekaip patvirtinti ir sukonkretinti. Tikėsimės, kad visi šie negeri krebždesiai – tik paskalos.

Kita vertus, pastarųjų savaičių įvykiai turi išsispręsti. Putinas negali amžinai laikyti tūkstančių savo kareivių prie Ukrainos sienos. Armija, gyvenanti suplyšusiose palapinėse, miške, vėsų kovą, ir ryjanti sausąjį davinį, labai greit neteks kovinės dvasios. Todėl ją reikia arba mesti pirmyn, arba atitraukti atgal. Norėtųsi tikėti, kad bus pasirinktas pastarasis variantas.

2. Mūsų daliniai Kryme masiškai nutraukia pasipriešinimą. Virš dalinių ir laivų keliamos rusiškos vėliavos. Mes dar prieš daugelį dienų apie tai ne kartą buvome perspėję. Deja, vadovybė Kijeve ir toliau guodėsi maloniomis svajonėmis, kad „išnyks mūsų priešai, kaip rasa saulės atokaitoj“ (згинуть наші вороженьки як роса на сонці – citata iš Ukrainos himno; red. past.) ir taip išspręs problemą. Neišnyko.
Man liežuvis neapsiverčia smerkti tuos mūsų kareivius ir karininkus, kurie sulaužė Priesaiką. Aš smerkiu kitus. Tuos, kurie kario Priesaikos nepriiminėjo, bet nuo jų sprendimų priklausė šių žmonių likimai.

3. JAV kategoriškai pareiškė, kad nedalyvaus kariniuose veiksmuose dėl Ukrainos. NATO apie tai pranešė kiek anksčiau.

Aš, kaip žmogus, kiek suprantantis karo politiką, puikiai suvokiu, kad tai šventa tiesa, nereikalaujanti svarstymo. Nei JAV, nei NATO neturi absoliučiai jokio pagrindo kariniams veiksmams. Dar daugiau: jų įsikišimas – tai betarpiškas trečiojo pasaulinio karo scenarijus.

Bet mane, velniai griebtų, domina klausimas: kam reikėjo apie tai garsiai skelbti ir visaip pabrėžti būtent tada, kai Putinas, užgrobęs Krymą, pasirengė antram šuoliui prieš Ukrainą ir laukia tinkamo momento? Kas traukė už liežuvio ir Vašingtoną, ir Briuselį?

Nenorite ar negalite įsikišti – sėdėkite ir tylėkite kamputyje. Kam provokuoti ir šiaip neadekvatų, į viso pasaulio nuomonę nusispjovusį agresorių?
Kam siundyti jį: girdi, prieš tave bejėgė Ukraina, niekas jos neapgins, draskyk ją! Tokių iškilių motyvų nesuprantu.

Iš gerų žinių:

1. „Tautiečių gynimo Kryme įkvėpti“ Kremliaus paranojikai nukreipė žvilgsnį į Estiją. JTO žmogaus teisių tarybos Rusijos atstovas staiga lyg pergėręs ėmė skelbti, kad „yra susirūpinęs požiūriu į rusus Estijoje“ ir prie to dar pridėjo situaciją Ukrainoje.

Estai šiame marazme, suprantama, nieko gero nemato (Estija nors ir NATO narė, bet oligofrenų su branduoline kuoka grasinimai jai ne itin malonūs). Bet mes matom. Tai paliudijimas visam pasauliui, jog Putino Rusija – tas pats naujasis Reichas, apie kurį aš nuolat kalbu. Ir naujųjų Sudetų (t.y. Krymo) Kremliaus nacistams nepakaks. Kuo anksčiau tai supras Vakarai, tuo geriau bus visiems.

2. Rusija grasina, jog imsis atsakomųjų priemonių, jei Ukraina kėsinsis į jos nuosavybę (Ukrainos teisingumo ministras yra išsakęs grasinimą kompensuoti ukrainiečių nuosavybės nacionalizacijos Kryme nuostolius iš „Gazpromo“ nuosavybės).

Tokie grasinimai šiuo atveju – tai signalas, kad Kijevas užmynė ant nuospaudos tariamai nepažeidžiamiems Kremliaus rembo. Pasirodo, rembo dreba dėl savo bandelių Ukrainoje. Jei klausimas bus išspręstas protingai, šių veidmainių gali laukti daug nemalonių pojūčių. O iš to – nauda Ukrainai ir jos tautai, be abejo.

4. Šiandien ukrainiečių žiniasklaida pranešė: Ukrainos karinių jūrų laivyno flagmanas fregata „Getman Sagaidačnyj“ išvijo rusų laivus iš Ukrainos teritorinių vandenų. Tiesiog išplaukė ir be jokio šūvio išvijo. Keturi priešo laivai spruko taip, kad retkarčiais pasiekdavo šviesos greitį. Rusų jūreivėliai biro už borto, kaip riešutai iš kiauro maišo.

Žinau, kad tai feikas, bet kad juos kur jo autorius – labai linksmas feikas!

Tegul nauja diena atneša mums viltingų naujienų, kurios nepasirodys apgavyste.