Tag: Olegas Liaško

Birželio 16 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 16-oji.

Blogosios naujienos:

1. Mes neaptikome paskelbtoje RF Rostovo srities kryptyje didelės Rusijos šarvuotos technikos kolonos netoli Ukrainos sienos (pagal žiniasklaidos informaciją, ji judėjo link „Dolžansko“ pasienio patikros punkto).

Bet mes aptikome Rusijos padalinių perkėlimą prie sienos į šiaurę nuo „Dolžansko“.

Anksčiau situacija RF pasienyje, net atitraukus didelę dalį Rusijos kariuomenės, netapo mažiau įtempta. Priešingai, karo samdinių ir ginklų srautai iš Rusijos tapo dar tirštesni. Dabar šalia to dar grįžta ir buvusi visuotinės Rusijos armijos invazijos grėsmė.

2. Nuo šiandien, Rusija visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai – kaip pranešė energetikos ministras J.Prodanas, liko tik dujų, skirtų tranzitui į Europą, kiekis. Premjeras A.Jaceniukas pavedė Energetikos ministerijai ir Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą dėl ypatingosios padėties energetikoje.

Tai nieko gero nereiškia nei gyventojams, nei įmonėms (o taip pat ir visai Ukrainos ekonomikai). Tai – tradicinis Maskvos „dujų karas“, kuriuo dabar Maskva nusprendė pastiprinti savo karinę invaziją į Ukrainą.

Pozityvas tik tame, jog dabar Ukraina, tegu ir priverstinai, tegu ir su rimtomis problemomis, bet spręs tą klausimą, kurį turėjo spręsti kaip minimum prie Juščenkos. Būtent – atsikratyti „draugiško“ Rusijos dujų glėbio.

Juk visi gerai žinojo, kad tas glėbys nieko gero mūsų šaliai nežada. Nepaisant to, toliau karštai glėbesčiavomės. Deja.

3. Kaip šiandien pranešė Ukrainos Prezidentas P. Porošenko, Ukrainos jėgos struktūros jau kontroliuoja daugiau nei 250 km valstybinės sienos su Rusija.

Porošenko, aš manau, optimistas. Jis mato apypilnę stiklinę. Aš, deja, pesimistas – aš matau apytuštę. Jei tiksliau – tai, kad šimtai valstybinės sienos kilometrų lieka nekontroliuojami. Čia rusai kartu su mūsų gimtaisiais teroristais išdarinėja ką tik nori.

Iki savaitės pabaigos Porošenka žada uždaryti visą sieną. Siūlau pasidžiaugti tada, kai tai įvyks.

4. Šiandien Aukščiausioje Radoje O. Liaško apkaltino Regionų partijos frakcijos lyderį A.Jefremovą tuo. kad šis skraido į Maskvą Kremliaus instrukcijų gavimui.

Jefremovas išsisukinėdamas atsakė: atsieit, jo vizitas buvo viešas, „tai buvo dalyvavimas prie apskrito stalo, ir tame nėra nieko slapto“. Reikia manyti, jog Jefremovas duoda užuominą, kad į jį kiekvienu momentu buvo nutaikytos kameros, taip pat ir tualete, o tai kur kitur jis gavo Putino instrukcijas.

Regionalas Maskvoje – tai kaip vaikas gatvėje. Tik nusisuk, jau vaikas taikosi kokią bjaurastį į burną įsidėti, o regionalas – FSB instrukciją į kišenę. Čia didelis skirtumas: vaikas, taigi, elgiasi nesąmoningai ir nekenkia visai šaliai vienu metu. Na, ir iš valstybinio biudžeto negauna atlyginimo-materialinės pagalbos-buto-lengvatų už savo bjaurastis.

Bet kokiu atveju, laikas eina, o mūsų teisėsaugininkai taip ir neskuba įvertinti kai kurių žymių politikų, aiškiai lošiančių berniuko Vovos komandos pusėje.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarybos posėdyje P. Porošenko pristatė pagrindinius savo plano artimiausiai perspektyvai punktus. Taip vadinamas prezidento „Taikos planas“ yra nutraukti ugnį Donbase iki savaitės pabaigos.

Aš, kaip ir jūs, išgirdęs šį pasiūlymą, iš pradžių nuoširdžiai nusikeikiau – susidarė įspūdis, kad ATO „numuilinama“, kartu su Donbasu. Bet visgi vertėjo išklausyti Porošenką iki galo.

Esmė, tikiuosi, aiški: pirmiausia, uždaryti sieną su Rusija (kad visos tos putinatliekos nustatų lįsti į Ukrainą), o tada duoti galimybę teroristams sudėti ginklus. Kas nepasislėpė, pardon, nepasidavė – jėgos struktūros nekaltos.

Planas geras. Bet yra dvi sąlygos: jeigu siena tikrai bus patikimai uždaryta ir jeigu ugnies nutraukimo metu smogikų bazavimosi vietos visame Donbase bus blokuotos (ne kaip Slovjanske). Be šių sąlygų, planas neturi prasmės.

2. Jau kelias dienas vyksta ATO performavimas. Aš nežinau, kiek „naujas formatas“ bus efektyvesnis už tą, kurį matėme iki šiol – gyvenimas moko vertinti pagal rezultatus. Nes žodžiais mūsų generolams viskas gerai.

Bet, panašu, legitimaus prezidento atėjimas į valdžią visgi pabudino iš miego mūsų strategus – sujudėjo. Kad tik prasmingai.

3. Ir dar kartą apie valstybės sieną. Šiomis dienomis sienos su RF blokavimą vykdo jau kita Pasienio apsaugos tarnyba. Dar ne visai atnaujinta, bet – procese.

Jau veikia vėl kuriamos motomanevrinės grupės. Kaudamiesi su teroristais, pasieniečiai mokosi veikti glaudžiai su kariuomene. Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokymo centras pradeda ruošti „karo“ specialybių specialistus – kurie reikalingi būtent sukarintai sienos apsauga.

Tai – neabejotina teigiamybė. Ukraina ramiai nemiegos, kol neužrakins sienos su Rusija.

Trumpai apie politinius savaitės rezultatus

Po paskutinių įvykių – įdomu aptarti mūsų politikos veikėjų elgesį ir jų reakciją į aktualijas.

Piotras Porošenko pasižymėjo pareiškęs apie liūdnai pagarsėjusio Budapešto memorandumo alternatyvos kūrimą. Pasak jo, jau yra paruoštas ir šalių garančių aptarimui pateiktas naujas susitarimas, kuris efektyviai užtikrins Ukrainos saugumą. (Porošenko pabrėžė, kad šiuo klausimu dabar deramasi ne tik su JAV, Didžiąja Britanija ir Prancūzija, bet su Vokietija, Lenkija bei kitomis ES šalimis).

Naujo susitarimo būtinybė neginčytina – jo aktualumas akivaizdus. Iš Budapešto memorandumo juokėsi visi, kas netingėjo. Tačiau norėtųsi suprasti naujame susitarime numatomus garantų veikimo mechanizmus ir atsakomybę.

Ir, ko gero, svarbiausia žiūrėti ne į teisinę bazę, bet į pagrindinį tarptautinio saugumo įrankį – JTO, klausiant: ką iki šiol JTO Saugumo Taryboje veikia agresorius vardu Rusija? Juk Jungtinės tautos net teoriškai negali aptarti, pavyzdžiui, taikdariškos pagalbos Ukrainai arba RF pasmerkimo – blokuoja Maskva. Kam reikia tokio įrankio?

Julija Timošenko šiandieninį Donbaso pseudoreferendumą pavadino Kremliaus ir teroristų, kurie palaiko Kremliaus specoperacijas Ukrainos teritorijoje, afera. Šventa teisybė, be to, visiems žinoma.

Partijos „Batkivščina“ lyderės nuomone, šiuo referendumu Rusija siekia sutrukdyti prezidento rinkimams. „Šito jokiu būdu negalima leisti. Aš noriu tvirtai pareikšti, kad prezidento rinkimai bet kuriuo atveju įvyks gegužės 25 dieną“, – įsitikinusi Timošenko.

Viena vertus, tai, reikia manyti, atsakymas tiems, kas seniai užsimena pačią Timošenko nenorint rinkimų dėl jos reitingų. Iš kitos pusės norėtųsi įvertinti asmeninį Julijos Vladimirovnos dalyvavimą Donbaso įvykiuose – aš turiu galvoje jos sukurtą taip vadinamą „Tautinį pasipriešinimą“. Kur tas pasipriešinimas ir kuo jis užsiima? Aš nepriekaištauju – man tik įdomu.

Anatolijus Grycenko pareikalavo užblokuoti rytinę šalies sieną. Jis įsitikinęs, kad Ukraina tam galimybių turi. „Be to, panaudojant visas Ukrainos saugumo tarnybos ir žvalgybos priemones, reikia susikoncentruoti į veikimą prieš tuos Ukrainos atstovus, kurie remia terorizmą ir separatizmą Donbase – vietinius karaliukus, milijardierius, vietos partijos bosus ar jėgos struktūrų atstovus“, – pasakė Grycenko.

Irgi neįmanoma prieštarauti. Bet kaip tik resursų ribotumas ir yra esminė jėgos struktūrų problema. Tačiau nesiginčysime.

Olegas Liaško paneigė, jog gegužės 11-ąją, sekmadienį, jis buvo paimtas į nelaisvę Mariupolyje.

„Teroristai pareiškė, jog mane paėmė į nelaisvę. Luhanske dėl to net iššovė saliutą. Riestainio skylę jiems, o ne Liaško. Aš gyvas, tęsiu kovą Rytuose“, – parašė liaudies deputatas savo paskyroje Facebook‘e.

Savo ruožtu taip vadinamos Mariupolio „savigynos“ štabo atstovas pareiškė, jog Donbaso savigynos kovotojai lydi sulaikytąjį Liaško į Slovjanską.

Mano supratimu, vienas iš dviejų. Arba Mariupolio separatistai įdarbino Liaško viešųjų ryšių akcijai. Arba jie turi regėjimo problemų.

Pastebime, kad Donbasas yra ir jau buvusių kandidatų į Prezidentus dėmesio centre. Ten gyvenančių žmonių problemomis ėmė rūpintis politikai, nesivaikantys prezidento kėdės.

Netikėtai pasitraukusi iš prezidentinės kampanijos Korolevskaja užsiima tiesioginės pagalbos teikimu žmonėms, gyvenantiems „karštuosiuose taškuose“. Šią savaitę ji išvežė invalidus iš Slovjansko. Į Kramatorsko ir Slovjansko ligonines ji perdavė medikamentų.

Gavusiųjų pagalbą skaičius neaiškus, tačiau signalas pozityvus: žmonių iš karštųjų taškų gelbėjimas gali tapti tendencija šalies politikoje. Tikiuosi, kad po pirmojo turo kampanijos kandidatų skaičius sumažės iki dviejų, likusieji galės toliau nebebijoti kaltinimų viešaisiais ryšiais. Ir, galų gale, užsiimti tuo, apie ką šaukė per visą kampaniją – pagalba žmonėms.