Tag: Piotras Porošenko

Penkios neišvengiamo karo priežastys, arba ką praėjusį vakarą veikė Porošenko

 

porošenko
Praėjusį vakarą (06.30 – red. past.) buvo sprendžiamas vienas sunkiausių klausimų Ukrainos prezidento gyvenime – tęsti paliaubas ar atnaujinti ATO. Porošenko pasirinko, atsisakė niekur nevedančių diplomatinių žaidimų, kuriems sugaištas laikas galėjo nutraukti jo legislatūrą. Karo anksčiau ar vėliau neišvengti: esama Ukrainos pietryčių krizė negalėjo baigtis taikiai.

Visą praėjusį vakarą iš Kijevo sklido prieštaringa informacija. Iš pradžių Ukrainos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko susitikime su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais pareiškė pradėsiąs vykdyti planą B. Jis esą konstatavo, kad paliaubos ir derybos buvusios bevaisės, todėl Ukrainos valdžia, siekdama įvesti tvarką rytuose, Donecko ir Luhansko srityse skelbsianti karinę padėtį ir pradėsianti aktyvius atiteroristinius veiksmus. Šitą informaciją savo FB paskyroje patvirtino Olehas Liaško: „Išėjau iš Porošenkos. Jis pasakė viską, ko norėjau. Prezidento sprendimas dėl ATO bus toks, kokio laukia visa Ukraina. Mes susitarėme, kad jis pats apie tai praneš šiandien, pasibaigus UNSG posėdžiui „.

Po to vyko ilgas keturšalis Porošenkos, Putino, Merkel ir Hollande pokalbis telefonu. Tikėtina, kad būtent jo metu Rusija kartu su Vokietija pabandė Porošenko įtikinti pratęsti paliaubas.Tuo momentu informacija apie Ukrainos lyderio susitikimą su frakcijose nedalyvaujančiais deputatais ir „karštus planus“ pasiekė aukščiausią politinį lygmenį. Iš visko sprendžiant, Merkel ir Putinas pasiekė savo, tačiau tik trumpam, tą liudija Prancūzijos ir Rusijos prezidentų spaudos atstovų pranešimai. Pagal Paryžiaus versiją, dialogas baigėsi sprendimu paruošti susitarimą dėl ugnies nutraukimo tarp Kijevo ir separatistų, Ukrainos – Rusijos sienos kontrolės Ukrainos ir ESBO pajėgomis nustatymo, įkaitų išlaisvinimo ir dalykinių derybų pradžios (tikėtina, omenyje turėtas rytinių regionų statusas). Kremliaus pranešimas nebuvo toks detalus, tačiau pasižymėjo tuo pačiu taikiu tonu. Tik Kijevas viską traktavo savaip. Porošenkos spaudos atstovai nutylėjo apie paliaubų pratęsimą ir tepasakė, kad „pokalbio dalyviai sutarė dėl būtinybės artimiausiu metu organizuoti kontaktinės grupės, kurioje dalyvauja Leonidas Kučma, Rusijos pasiuntinys Michailas Zurabovas ir specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini, konsultacijas“ Hollande pranešime išvardytiems susitarimams pasiekti.

Kitais žodžiais tariant, Porošenko nedavė Putinui, Merkel ir Hollande jokių pažadų pratęsti paliaubas. Tačiau negalima atmesti minties, kad Putinui, pavyzdžiui, galėjo kilti tokia iliuzija. Kitaip būtų sunku paaiškinti faktą, kodėl Rusija ėmė aktyviai veikti būtent pagal Hollande spaudos atstovų pranešime aprašytą planą. Pirmasis DLR vicepremjeras Andrejus Purginas pareiškė, kad separatistai jau liepos 1-ąją pasiruošę pradėti derybas. O Vladimiras Putinas Ukrainos prezidentui Piotrui Porošenko pasiūlė pasienio punktų „Dolžanskoje“, „Izvarino“ ir „Krasnopartizansk“ Rusijos pusėje įkurdinti ESBO ir Ukrainos valstybinės sienos apsaugos stebėtojus (beje, tai daugelis „Novorosijos“ šalininkų priėmė kaip išdavystę). O ir pats Prancūzijos lyderis vargu ar būtų skelbęs taikaus plano detales, jei būtų žinojęs, kad Porošenko ketina tęsti ATO.

Pirmoji priežastis: Putinas apsiskaičiavo patikėjęs, kad jam su Vokietijos pagalba pavyks įtraukti Kijevą į ilgą, iš anksto pralaimėjimui (Ukrainos – red. past.) pasmerktą klampų „dialogą“, nežadantį jam pačiam jokių neigiamų pasekmių. Nepastebimai nusiplauti – štai toks buvo „gudrusis Kremliaus planas“. Putinas manė taip apsaugosiąs šalį nuo sankcijų ir išsaugosiąs „rytų projektą“, kuris iš „Novorossijos“ būtų virtęs „Antikijevo Rusia“ Ukrainos sudėtyje. Tačiau Putinas neįvertino Merkel faktoriaus, kuri keturšaliuose Porošenko-Vašingtonas-Merkel-Putinas santykiuose prisiėmė aiškią atsakomybę už Rusijos lyderio veiklą deeskaluojant situaciją rytuose. Iš Rusijos buvo laukiama jos „savanorių“ išvedimo, aiškaus ir neatšaukiamo „Novorossijos“ projekto atsisakymo. Ar Putinas galėjo sau tai leisti? Žinoma, ne. Todėl, pasibaigus paliaubų terminui ir Putinui neįvykdžius savo įsipareigojimų, Merkel pasitraukė iš žaidimo. Kaip vakar vakare pareiškė Psaki, prorusiškieji separatistai nesiliauja atakavę Ukrainos vyriausybės pajėgas, o Rusija galutinai nepatraukė savo kariuomenės nuo sienos. Dmitrijaus Peskovo raginimais neperdėti Rusijos įtakos savanoriams Vakaruose niekas netiki, kaip ir Putino patikinimais, kad Rusija nesanti konflikto dalyve. Kaip savo interviu pareiškė Glebas Pavlovskis, kažkas turi sumokėti už karo pabaigą. Buvo manoma, kad mokės Putinas, bet jis atsisakė.

Iš to kyla antra priežastis: žlugo tarptautinis Vokietijos tarpininkavimas. Vokietija ir JAV Ukrainos krizėje turi skirtingus interesus ir vaidina skirtingus vaidmenis. Patinka tai JAV vyriausybei ar ne, JAV, kaip ir Rusija, yra konflikto dalyvė ir aktyviai remia Kijevą. Vokietija bandė būti tarpininke ir jos misija žlugo. Šioje situacijoje Merkel praranda iniciatyvą ir į pirmą planą išeina JAV, visiškai aiškiai nusiteikusi iki galo užbaigti ATO. Sisteminė Ukrainos krizės problema – joje nėra numatyta efektyvaus tarptautinio ir iš viso jokio arbitražo. Stambiausios pasaulio valstybės – Rusija ir JAV – be kompromisų yra suinteresuotos geopolitine pergale ir daug už ją stato.

Trečioji problema: Maidanas. Viktorą Janukovyčių nuvertinėjo ne Arsenijus Jaceniukas su Aleksandru Turčinovu ir juolab ne Piotras Porošenko su Vitalijumi Kličko. Ir visa ši kompanija neišgelbės naujosios Ukrainos valdžios nuo eilinės revoliucijos, jei bus prasilenkta su Maidano prioritetais. Porošenko patiria galingą gatvės ir radikalių lyderių, po 2014 vasario dalijantis postus nustumtų į šalį ir stuburu jaučiančių, kad jų laikas dar ateis, spaudimą. Maidanas reikalauja įvesti karinę padėtį. Prie protestuojančiųjų Kijevo centre prisijungė ir kariškiai: savanorių bataliono „Donbasas“, „Dniepras“ ir „Aidaras“ atstovai. Maidanas lieka svarbiausiu Ukrainos vidaus politikos faktoriumi, kol kas nepaklūstančiu jokiai kontrolei. O dabar įsivaizduokite: iš vienos pusės po langais revoliucinės pajėgos, neseniai nušlavusios Janukovyčių ir diktuojančios, kaip kariauti bei ATO palaikyti pasiruošusios JAV, o iš kitos – aiškiai savo pozicijų neišlaikantis Putinas, kurį į kampą įvijo jo paties atmesta galimybė tiesiogiai įvesti kariuomenę.

Ketvirtoji problema: šalių negebėjimas susitarti. Kijevas privalo susigrąžinti pietryčių kontrolę, separatistai – išsaugoti ją sau. Nėra scenarijaus, galinčio šias dvi šalis atvesti prie susitarimo ir sukuriančio rytiniuose regionuose valdymo modelį, garantuosiantį taiką. Tai didesne ar mažesne dalimi reikštų separatistų veiksmų legitimaciją, o pusė Ukrainos juos laiko teroristais. Ir pats separatizmas Ukrainoje jau gyvena savo gyvenimą, kaip maištauti pasiruošęs paauglys.Todėl teisus ir Putinas, kai sako Rusiją negalint nurodinėti separatistams: daugiausiai, ką gali padaryti Kremlius, – liautis tiekęs bet kokią pagalbą, o tai neišvengiamai reikštų separatistų karą su Putinu, be kita ko, asmeninį. Tai jau nebe „Novorossijos“ atsisakymas. Tai būtų visos Ukrainos atsisakymas ir pats didžiausias Rusijos pralaimėjimas po SSRS iširimo.

Penktoji problema: šalių negebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Paliaubos vyko, o taikos nebuvo. Ir iš Ukrainos, ir iš separatistų pusės buvo susišaudymų (čia žurnalistė akivaizdžiai ignoruoja faktus: separatistai paliaubų metu ne tik vykdė susišaudymus, bet ir toliau puolė ir užgrobė Ukrainos dalinius – red. past.). Separatistų ir Kijevo dialogas turi tik vieną tikslą – laimėti laiko. Porošenko, sprendžiant iš visko, daugiau laukti nebegali: arba jis atsuks vamzdį į rytų pusę, arba kitas vamzdis atsisuks į jį.

Visa tai reiškia, kad karas bus. Ir Rusija, ir Putinas atsidūrė, švelniai sakant, labai nepatogioje padėtyje. Per daug buvo investuota į taikos procesą (net pareigos padalintos), ir net ik jėgų. Ant dialogo altoriaus buvo padėtas „Novorossijos“ projektas. Kremlius moraliai ruošėsi gyventi naujoje sustiprėjusios dešiniosios imperiškai mąstančios ir kovinės patirties įgijusios opozicijos tikrovėje. Putinas buvo pasirengęs išduoti dalį Rusijos visuomenės. Ir visa tai tik dėl vieno: minimalios galimybės įšaldyti situaciją, į ilgalaikės krizės padėtį įvesti status-quo, išsaugantį Rusijai separatistinį kabliuką, ant kurio Putinas taip norėjo pakabinti Ukrainą. O ji nutrūko. Dabar Rusijos prezidentas turi dar mažiau galimybių. Situacija grįžo prie padėties gegužės pradžioje, kai Rusija, pagrasinus jai sankcijų plėtra, sutiko laikytis veiksmų sureguliavimo plano ir jau tada atsisakė daugelio idėjų – prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo ir federalizacijos. Bet kur traukti toliau? „Duginai ir Glazjevai“ gavo revanšo už susirėmime su „šešta kolona“ patirtą pralaimėjimą galimybę ir jie būtinai pasinaudos stipriausiu per paskutinį dešimtmetį Putino nusivylimu, ragindami priimti skubius sprendimus. Bet ir tie, kurie paskutinėmis savaitėmis aktyviai derėjosi su Porošenko (žiniasklaida mini Viačeslavą Surkovą), nepasiruošę pasiduoti: o juk jie turi ir argumentų – Porošenko ATO sėkmės atveju iš dalies atleidžia Putiną nuo atsakomybės, priimant moraliai ir politiškai sunkų sprendimą atsisakyti „Novorossijos“ su visais potencialiais jos Kvačkovais. Visada lengviau tai padaryti priešo rankomis.

Autorius Tatjana Stanovaja

Vertė G. Dambrauskienė

šaltinis: http://slon.ru/russia/pyat_prichin_neizbezhnosti_voyny_ili_chto_poroshenko_delal_proshlym_vecherom-1121407.xhtml

Apie paliaubų pabaigą

Dmitry Tymchuk

Ukrainos Prezidentas turėjo du pasirinkimo variantus: pirmąjį – pratęsti ATO aktyviąją fazę, ir antrąjį – neteisingąjį. Ukrainos laimei, jis pasirinko pirmąjį.

PorosenkoPranesimasKiekviena paliaubų diena, kad ir kokią didelę politinę reikšmę jos turėjo, buvo išnaudojama teroristų karinėms pozicijoms stiprinti, ir tai buvo daroma – ne pačiu didžiausiu mastu, bet pakankamai pastebimai. Didindami savo kovinį potencialą pasinaudojant iš Rusijos siunčiamais samdiniais ir ginkluote (taip pat ir sunkiąja kovine technika), smogikai gavo unikalią galimybę ir praktiškai idealias sąlygas užsiimti savo grupių tarpusavio veiksmų suderinamumo gerinimu.

Rusijoje buvo vykdomas sunkiosios karinės technikos ekipažų ir artileristų grupių (įskaitant ir raketų paleidimo sistemą „GRAD“) formavimas. Tačiau netgi ir surinkus patyrusius samdinius, tose grupėse nebuvo vykdomi jokie veiksmai, galintys pagerinti jų veiksmų suderinamumą. Ir tai ženkliai mažino tokių grupių kovinio pasirengimo lygį.

„Paliaubų“ Donbase metu, kurių, beje, laikėsi tik ATO vykdančios jėgos struktūros, teroristai gavo puikią galimybę dirbti siekiant geresnio tarpusavio veiksmų suderinamumo – iš vienos pusės, karo sąlygomis, ir kitos pusės – esant minimaliai nuostolių rizikai.
Paliaubų tęsimas būtų leidęs teroristams ženkliai pakelti savo grupių karinio pasirengimo lygį, toliau vykdyti veiklą stiprinant pozicijas savo įsitvirtinimo taškuose, taip pat vykdyti visus kitus veiksmus, rengiantis tolesniam pasipriešinimui.

Tuo, kad jie net negalvojo apie jokį taikų dialogą, mes jau pilnai įsitikinome. Daugiau nei 100 teroristų išpuolių per 10 „paliaubų“ dienų, 27 žuvę mūsų vaikinai – štai „taika“ pagal Putino ir jo vasalų Donbase supratimą.

Šalia viso šito, Rusija sutelkė visas pastangas, kad užtikrinti idealias sąlygas rengiant jos kontroliuojamus teroristus tolesnei konflikto Donbase eskalacijai. Siekiant priversti Kijevą pratęsti paliaubas, Kremlius ėmė žadėti kažkokias priemones dėl Rusijos sienos su Ukraina apsaugos stiprinimo (Putinas paskelbė, kad įleis ESBO stebėtojus į pasienio punktus _iš Rusijos pusės_ – red. papild.)

Ir tai – po to, kai iš Rusijos į Ukrainą ilgą laiką nenutrūkstamu srautu keliavo samdiniai ir buvo tiekiami ginklai. Kas gi trukdė Putinui, jeigu jis iš tiesų būtų suinteresuotas taika, duoti tokius pažadus (ir, svarbiausia, pradėti veikti) ne birželio 30 – ąją, paliaubų pabaigos dieną, o prieš dešimt dienų, kuomet paliaubos tik buvo prasidėję? Tik tada galima būtų buvę kalbėti apie Rusijos siekimą užgesinti tą gaisrą, kurį ji taip sėkmingai kursto.

Todėl traukinys jau nuvažiavo. Rusija ir jos banditai Ukrainoje turėjo puikią galimybę sudėti ginklus ir eiti link taikaus dialogo su Kijevu. Jie tą galimybę kategoriškai atmetė.

Ukraina privalo gintis, tą ji ir daro. Tai jos šventa teisė. Niekas labiau neprovokuoja smurto, kaip nesugebėjimo jam pasipriešinti demonstravimas. Jeigu Ukraina nori išgyventi – ji turi veikti. Kitų variantų nėra.

Vertė: Milda Petrokaite

Birželio 26 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 26-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos

1. Paliaubos, kurios baigiasi rytoj, nieko gero neatnešė (išskyrus politines spurgas Kijevui, kurias, beje, dar per anksti vertinti).

Smogikai kaip šaudė, taip ir šaudo. Padaras vandeninės žiurkės akimis pavarde Cariovas vemia apie kažkokią tai „LLR“ ir „DLR“ konstituciją, kažkokią „neišardomą laisvųjų respublikų sąjungą“ ir kitus ano pasaulio dalykus.

Beje, šioje makalynėje yra pliusas. Jeigu jau teroristai pripažino Cariovą vyriausiuoju savo balagano klounu, tai jis yra būtent tas, kuris vadovaus darbščiųjų Donbaso smogikų brigadai „zonoje“. Nebekankins klausimas, ką paskirti brigadininku.

2. Šiandien Charkovo Euromaidano aktyvistas V. Bystričenko pranešė: Charkovo Dzeržinskio rajono teismas priteisė jam ir dar dviems protestuotojams 50 valandų pataisos darbų už tai, kad protesto akcijoje prieš separatistus jie dainavo žinomą dainelę apie Putiną.

Teisėjas – arba labai drąsus, arba labai kvailas žmogus, jei bausmę paskyrė iš tikrųjų tik už hitą apie Putiną. Ši daina – mūsų nacionalinė vertybė, ji neliečiama, kaip Big Benas Didžiojoje Britanijoje.
Be to juk nėra pasaulyje kitos tokios trumpos dainos, sudarytos tik iš trijų žodžių (įskaitant „la-la-la“), kuri taip tiksliai apibūdintų apdainuojamąjį subjektą individualia psichologine ir užsienio politikos prasme.

Taip kad ponui teisėjui vertėtų pasiteisinti. Kad būtų išvengta nesusipratimų.

3. Marionetinė aneksuoto Krymo valdžia „nacionalizavo“ laivų statybos kompaniją „More“ Feodosijoje.

Didelei mūsų laimei, Kryme pramonės – kaip katino ašarų. Karinės pramonės plotmėje mes, iš esmės, praradome tik dvi svarbias gamybos šakas, kurios neturi atitikmenų žemyninėje dalyje – laivų ant oro pagalvės gamybos (minėta LSK „More“) ir parašiutų gamybos.

Tarp kitko, pastaroji gali būti atkurta žemyne – yra variantų. Tačiau su garsiaisiais desanto laivais ant oro pagalvės „Zubr“ teks atsisveikinti. Iki to laiko, kol iš Krymo bus išvyti okupantai.

Gerosios naujienos

1. Prezidentas P. Porošenko pažadėjo rytoj, birželio 27 dieną, pasibaigus paliauboms, „priimti labai svarbų sprendimą“, jei teroristai nesutiks su jo taikaus plano sąlygomis. Jis taip pat pranešė, kad šiandien teroristų atstovai „pareiškė norą dalyvauti penktadienio susitikime“.

Tikra intriga. Tačiau Porošenko nusiteikimas leidžia tikėtis, kad smogikams vėl ėmus tempti gumą, jis pasirengęs veikti ryžtingai.

Na, pažiūrėsim, kaip bus. O dabar mūsų vaikinai ATO pajėgose laukia adekvačių įsakymų. Jiems nepakeliama sėdėti sudėjus rankas, kai smogikai išsijuosę naudojasi paliaubomis, stiprindami savo pozicijas.

2. Konkretesnis Porošenko pasisakymas. Šiandien jis ETPA pareiškė, kad, negrąžinus Krymo, su Rusija normalių santykių nebus.

Kaip sakoma kariuomenėje, tiesiai į dešimtuką.

Tik kalbų maža. Jau šiandien reikia imtis priemonių Krymui sugrąžinti. Aš tikiuosi, kad būsimoji Nacionalinio saugumo strategija ir Ukrainos karinė doktrina (beje, kada mes išgirsime apie šių dokumentų ruošimo pradžią?) bei tolesnis kariuomenės reformavimo procesas bus orientuoti į šios problemos sprendimą. Nes Krymas – po Donbaso klausimo sprendimo antra pagal didumą mūsų karinė politinė problema.

3. Mūsų jėgos struktūrų atstovai praneša: rusų pasieniečiai naikina į RF iš Ukrainos teritorijos bandančius bėgti teroristus. Tiesa, į Ukrainą įleidžia be problemų.

Tikras NKVD stilius, putiniškasis. Teroristai privalo žinoti: įėjimas į Donbasą kainuoja rublį, išėjimas – du. Lengva patekti, bet sunku palikti: priekyje ATO pajėgų ugnis, už nugaros – rusiškųjų „draugų“ šūviai. Sveiki atvykę į pragarą.

Birželio 24 dienos įvykiai

Šį kartą pateikiame kolegų Maidanas vertimą.

Broliai ir seserys, birželio 24–osios įvykių apibendrinimas

Blogosios naujienos:

1. Vadinamojo „paliaubų“ režimo Donbase laikosi tik ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos. Jos nevykdo aktyvių veiksmų, šaudo tik atakuojant teroristams.

O jėgos struktūrų pozicijos, beje, apšaudomos pastoviai. Šiandien taip pat smogikai numušė ATO pajėgų sraigtasparnį „Mi–8“. Vėl žuvo mūsų vaikinai…

2. Vadinamosios trišalės grupės konflikto Ukrainos Rytuose sureguliavimui „taikos derybos“ pasuko link kokios tai dvokiančios intrigos. Tos intrigos vardas – V.Medvedčukas.

Kol mes sukom galvą, kam tose derybose atstovauja žis žymus ukrainofobas ir Putino kūmas, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paaiškino: Medvedčukas derybų metu atstovauja… teroristinių organizacijų „DLR“ („Donecko liaudies respublika“) ir „LLR“ („Luhansko liaudies respublika“) interesams.

Aš ne visai suprantu, kodėl į tokias derybas priimti tokias odiozines asmenybes, daugelį metų vykdančias Ukrainoje „Putino projektą“. Vien tas faktas verčia žiūrėti į trišalę grupę kaip į balaganą, kuriuo derybas pavertė Maskva.

3. Gynybos ministerija šiandien pranešė: 62 proc. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų kariškių ATO zonoje aprūpinti neperšaunamosiomis liemenėmis. Be tų liemenių, kurias kariuomenė turėjo, ir be savanorių pagalbos, į ATO zoną po pirkimų buvo atgabenta dar 4652 liemenių. Iki birželio pabaigos šis kiekis sieks iki 7000 neperšaunamųjų liemenių. Nors kariuomenei lėšų skirta nepakankamai.

Tai kažkoks rafinuotas pasityčiojimas. Apie katastrofišką neperšaunamųjų liemenių stygių buvo žinoma nuo ATO pradžios, tai yra nuo balandžio pradžios. Per šį laikotarpį netgi šalis, kuri niekada jų negamino, rastų būdų kaip aprūpinti savo kariškius. O Ukraina, turėdama gamybinį potencialą, nepasivargino.

Tai nusikaltimas ir gėda. Labai graudu, kad niekas nesusirūpina asmenine valdininkų atsakomybe už panašius fokusus.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P.Porošenko V.Putino kreipimąsi į RF Federacijos Tarybą dėl Rusijos kariuomenės panaudojimo Ukrainos teritorijoje atšaukimo „pirmu praktiniu Kremliaus žingsniu“ palaikant taikos Ukrainoje planą.
Jeigu šį Putino žingsnį pozityviai įvertino mūsų prezidentas – įrašysime jį į pozityvus. Nors asmeniškai aš į panašius Putino šou dėmesio nekreipčiau. Šio pono žodžiai niekada neturėjo nieko bendra su jo darbais.

Juolab, kad Putinas vėliau pats pasakė: atseit, šis sprendimas dėl pajėgų įvedimo buvo skirtas tik Krymui. Savo dalyvavimo Donbaso įvykiuose, akivaizdu, Maskva taip ir nepripažins.

2. Luhanske vietos gyventojai platina atsišaukimus su kreipimusi į teroristus, kuriuose ragina juos „drožti į savo smirdančią Rusiją“. Ir perspėja: „Neišvyksite iš Luhansko – šaudysime jums į nugaras!“ Atsišaukimus pasirašo „rusakalbiai Luhansko gyventojai“.

Čia nėra ką komentuoti. Kuo toliau – tuo nejaukiau Kremliaus suskiams Donbaso žemėje. Ir tai teisinga.

3. Briuselyje šiandien pareiškė: Ukraina turi neatidėliotinai surengti susitarimo dėl asociacijos su ES ratifikaciją, kad išvengtų galimo prekybinių pirmenybių, Europos Sąjungos suteiktų kovo mėnesį, atšaukimo.

Jeigu pati ES ragina dėl asociacijos – tai puiku. Nors kaip kompensuoja Europos impotenciją dėl sankcijų prieš Rusiją.

Beje, Vokietijos kanclerė A.Merkel šiandien iškėlė drąsią prielaidą, kad legendinis trečiasis sankcijų Rusijai bus priimtas ES jau šios savaitės pabaigoje.

Ech, Angela Horstovna, brangusis mūsų žmogau. Kad jūsų žodžiai – Dievui į ausį.

4. JAV ir Europa žada pagalbą Ukrainai prisidedant prie Ukrainos ginkluotės pardavimo užsienio rinkose skatinimo. Šį klausimą šiandien svarstė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas G.Kosneris ir Kijevo atstovai.

Tai svarbus klausimas Ukrainos gynybos pramonei, kuri daug praranda dėl nutrauktų ryšių su Rusija. Jeigu Vakarai padės apkrauti užsakymais įmones, kas duos vietos gyventojams gerai apmokamą darbą (o mūsų gynybos pramonės kompleksas labiausiai sutelktas Rytuose) – tai bus geriausia agitacija Ukrainos europiniam pasirinkimui.

O tada žiūrėk, šiandieniniai laimingieji amerikietiškų „Abrams“ laimėtojai visokių Kuveitų ir Australijų asmenyse stumdysis eilėje dėl ukrainietiškųjų „Oplot“.*

* „Abrams“ – amerikietiškas, „Oplot“ – ukrainietiškas tankai.

Kochas: Porošenko perkels kariuomenę į pasienį ir uždarys sieną, o pasibaigus paliauboms sunaikins visus separatistus

Rusijos rašytojas ir verslininkas Alfredas Kochas yra įsitikinęs, kad smogikai Donbase be reikalo pasitikėjo Rusijos prezidento Vladimiru Putinu, kuris birželio 27 d. juos „pames, kaip tą yra padaręs Grozne ir Afganistane“.

Alfredas Kochas (asmeninės fb paskyros nuotrauka)

Birželio 27 d., pasibaigus paliauboms, Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko įsakys uždaryti sieną ir sunaikinti visus separatistus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neparems prorusiškųjų smogikų ir paliks juos vienus akis į akį prieš Ukrainos jėgos struktūras, mano rašytojas ir verslininkas Alfredas Kochas. Tokią nuomonę jis išsakė savo facebook paskyroje.

„Porošenko nukreips kariuomenę į pasienį. Uždarys sieną ir visus separatistus, pasibaigus paliauboms (iš karto po savaitgalio), sunaikins. Aidint pritariamiems vietinių gyventojų šūksniams. Tie patys gyventojai savo neapykantą nukreips jau į separatistus, kaltindami juos dėl suirutės ir pralaimėjimo, o Porocha (P. Porošenko) priešingai, atsidurs malonėje: šaunuolis, kietas bičas, tvarką įvedė, nugalėjo!” – parašė Kochas.

„Bus taip: niekas Donbase, savaime suprantama, ginklų nesudės. Bent jau didžioji dauguma smogikų. Todėl, kad jie puikiai suvokia: ir kad jų rankos suteptos krauju, ir kad yra krūva liudininkų, ir video, ir nuotraukų. Kai siautėdavo, buvo arba girti, arba apsinešę, arba buvo tikri (ar kieno nors įtikinti?), kad Rusija jų skriausti neleis, kad jau tuoj įves kariuomenę, reikia tik pradėti reikalą ir netrukus pasirodys tankų kolonos iš Rytų“ – mano jis.

Kochas įsitikinęs, kad smogikai be reikalo tikisi Putino paramos.

„O Putinas nekaltai vartys akis ir reikš apgailestavimą dėl žmonių aukų ir kitų nuostolių vidinio Ukrainos konflikto metu… Iš tiesų: prie ko čia Putinas? Ir kokiu gi idiotu reikia būti, kad juo patikėti?“ – sakė jis.

Rašytojas pateikė pavyzdžius, kai Rusija išdavė savo „savanorius“, paminėdamas Grozno šturmą 1994 metais ir Afganistaną.

„Tada čečėnai sudegino ir sušaudė daug tokių savanorių… O dar anksčiau Afganistane buvo palikti likimo valiai visi, kurie buvo SSRS pusėje. Juos visus pakorė talibai“ – rašė Kochas.

Birželio 20 d. Ukrainos prezidentas Piotras Porošenko pareiškė, kad antiteroristinė operacija sustabdoma iki birželio 27 d., kad teroristai galėtų sudėti ginklus. „Tie, kas to nepadarys, bus sunaikinti“ – pabrėžė jis.

Birželio 20 dienos įvykiai

Broliai ir seserys, birželio 20-osios įvykių apžvalga.

Blogosios naujienos:

1. Paskelbta ATO pauzė savaitei. Apie tai pareiškė Prezidentas P. Porošenko.

Mes žinome, kad tai – labai rimtas politinis žingsnis. Mes suprantame, kad norima pasinaudoti galimybe sureguliuoti konfliktą Donbase su mažiausiu aukų skaičiumi. Mes žinome, kad sprendimas buvo tvirtinamas rimtai išanalizavus situaciją, įvertinus žvalgybos duomenis. Ir kad per praėjusią parą Ukrainos jėgos struktūros įvykdė labai sudėtingus (ir svarbiausia – gana sėkmingus) veiksmus uždarant sieną.

Porošenko Donbase

P. Porošenko Donbase

Tačiau siena vis dar ne „po spyna“. Ir galime tik nuspėti, kad tokiomis sąlygomis ugnies nutraukimą diktuoja aplinkybės, apie kurias informacijos mes neturime. Labai norisi tikėti, kad Ukrainos Prezidentas žino, ką daro.

2. Per praėjusią parą į Ukrainą iš Rusijos teritorijos įsibrovė nauji tankai, šarvuotieji transporteriai ir reaktyvinės salvinės kovos mašinos „Grad“.

Komentarai nereikalingi. Kiekvienas toks kovinis vienetas – tai naujos provokacijos ir nauji mūšiai. Šiandien smogikai turi ne mažiau kaip 6 „Grad“ įrenginius – pakankamai, kad galėtų surengti lokalų armagedoną.

Tuo pačiu metu teroristų lyderiai pažadėjo paversti Donbasą Stalingradu.

Mes neabejojame, kad Putinas ir jo šuneliai prakiš Donbaso Stalingradą lygiai taip pat, kaip jų dvasinis vadovas Hitleris prakišo 1943-aisiais. Bet tai – naujos mūsų brolių kraujo upės.

3. Ukrainos Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą prieš Ukrainos Antimonopolinį komitetą dėl neteisėto kariuomenei skirtų neperšaunamų liemenių pirkimo pristabdymo.

Užnugaryje kur nebakstelėsi – visur keistenybės, ženkliai atsiduodančios išdavyste ir sabotažu. Galbūt laikas kaltuosius pakabinti už vienos vietos miestų maidanuose? Nehumaniška, bet, žiūrėk, norinčių trukdyti ATO iš karto stipriai sumažėtų.

Gerosios naujienos:

1. Jei nepaisysim sienos problemų (nors vien tik tai suniveliuoja daugelį pliusų, ką jau čia slėpti), ATO pajėgos lokalizavo užkrato židinį.

Iš esmės, teroristai blokuoti atskiroje teritorijoje – kai kuriuose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose.

2. Slovjansko gyventojų delegacija kreipėsi į teroristų vadeivą reikalaudami išsinešdinti iš miesto. Girkinas kategoriškai atsisakė.

Tai, kad taikiems Donbaso gyventojams teroristai – galvos skausmas ir ašaka gerklėje, yra visiems žinoma. Bet apie tai vakar žmonės kalbėjo pašnibždomis. Šiandien apie tai jau kalba garsiai. Nors puikiai supranta, kad smogikai už tokius dalykus gali ir sušaudyti.

Beje, Luhanske platinami lankstinukai, kuriuose miesto gyventojai irgi prašo teroristų ir diversantų pasišalinti iš miesto ir nesislėpti už taikių gyventojų nugarų.

Tegul šis balsas skamba garsiau. Ir Ukrainos vadovybė, ir Ukrainos visuomenė, įskaitant Donbaso gyventojus, svajoja tik apie taiką. Kraujo trokšta tik teroristai ir jų šeimininkai Kremliuje. Pasaulis turi apie tai žinoti.

3. „Dolžanskio“ rajone jėgos struktūros, atgaudamos sienos kontrolę, vykdė ten šeimininkavusių teroristų atkirtimą nuo patikros punkto. Tarp smogikėlių, pasirodo, buvo ir Rusijos samdiniai, ėmę šaudyti iš minosvaidžių. Sumaištyje buvo sužeistas Rusijos muitininkas.

Maskva iš karto sukruto. Kaip mat į „Dolžanską“ atvyko ponai iš RF Tardymo komiteto, – „apžiūrėti ir fiksuoti Rusijos teritorijos apšaudymo įrodymus“. Jaučiu, smarvės ir snargliavimosi bus nemažai.

Pradžiai tiems dėdėms vertėtų pasiaiškinti, kokį velnią ten iš viso veikė rusų muitininkas, jei Ukrainos patikros punktas uždarytas, o Rusija jį turėjo uždaryti savo pusėje?

Bet jei tie vyručiai nusprendė pažaisti glaudų bendradarbiavimą su teroristais, tegul srebia. Jei Rusijos muitininkai-pasieniečiai-kariškiai žus nuo ginklų, kuriuos Putinas tonomis permetinėja smogikams – nematau tame tragedijos. Už ką kovojom…(ant to ir pasimovėm).

Birželio 18 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 18-osios suvestinė.

Blogosios naujienos:

1. Prie Luhansko į pasalą papuolė „Aidaro“ batalionas. Patyrė netekčių. Pagalbon atvykę ATO pajėgų daliniai taip pat stipriai nukentėjo.

Amžina šlovė didvyriams.

Jėgos struktūrų atstovai tvirtina, kad tragedija įvyko batalionui „Aidar“ nesuderinus veiksmų su ATO pajėgomis. Aš visiškai sutinku, kad kiekvienai operacijai reikia vieningo vadovavimo. Tačiau aš pritariu ir vienam mano draugui, komentaruose parašiusiam: kai tokie pat „Azovo“ savanoriai išlaisvino Mariupolį, tai buvo pateikta kaip ATO pasiekimas. O „Aidaro“ tragedija pateikiama kaip tragiška savanorių klaida.

Esu įsitikinęs: jei ATO jėgos demonstruotų efektyvumą ir ryžtą, tai ir savanoriai su džiaugsmu kautųsi, vedami vieningos vadovybės. Ir nesistengtų veikti savarankiškai.

2. „Grobimai, sulaikymai, žiaurus elgesys, kankinimai ir žmogžudystės, vykdomos ginkluotų grupuočių, dabar veikia platesnes gyventojų grupes.“ Tai šiandien pristatyto JTO pranešimo apie padėtį Ukrainoje žodžiai.

Kažkada tokie JTO teiginiai paprastam ukrainiečiui atrodė tinką tik kuriai Afrikos šaliai. Šiandien Luhanda ir Donbabvė – kruvinosios „LLR“ ir „DLR“ – liūdna Ukrainos tikrovė. Dėkui Putinui ir mūsų brangiesiems degeneratams.

3. Šiandien mes pabandėme išsiaiškinti, kodėl Donbase tebeveikia 6 televizijos bokštai (televizijos ir radijo siųstuvai), kontroliuojami teroristų ir nuolat transliuojantys Rusijos propagandinius kanalus.

Ir iš karto atsidūrėme įvykių sūkuryje. Pasirodo, kad radijo transliacijų, radijo ryšio ir televizijos koncerne (RRT) vyksta žiauri kova dėl vadovo krėslo. O mus, tarp kitko, domina tik tai, kodėl RRT dirba priešo naudai, į rietynes mes nepageidautume kištis.

Galiausiai pateikėme profsąjungos ir vadovybės požiūrius. Kreipėmės į kitus šaltinius. Išvada: vietiniuose skyriuose iš tikrųjų pilnu tempu bendradarbiaujama su teroristais. Tačiau tuos žmones smerkti sunku, todėl kad „bendradarbiaujama“ priešais automato taikiklį. Mes išsiaiškinome, kad paskiriems darbuotojams Donbase pabandžius atjungti Rusijos kanalus, smogikai tuojau reagavo, panaudodami jėgą.

Bet nėra svarbu pasmerkti. Svarbu, kad, kaip mums tvirtino nesuinteresuoti specialistai, techninės galimybės atjungti tuos bokštus vis tik egzistuoja. Kodėl tomis galimybėmis nesinaudojama – mūsų tolesnio tyrimo tema.

Dėl specialiojo ryšio – laukiame specialiųjų tarnybų įvertinimo.

Na o išvada apie situaciją RRT neguodžianti: šalyje iš esmės karas, o vaikinai dalijasi vietas prie lovio. Tai, švelniai tariant, neteisinga.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos prezidentas P. Porošenko užtikrino, kad visi kariškiai, dalyvavę ar dalyvausiantys ATO, gaus kovinių veiksmų dalyvio statusą.

Kaip tik vakar mums tą patį tvirtino Gynybos ministerijos kadrų darbuotojai. Esą, jie kuria mechanizmą, pagal kurį nei vienas ATO zonos kariškis neliksiąs be KVD statuso. Net jei jo dalinys dislokuotas už operacijos vykdymo zonos. Man kyla labai rimtų abejonių, ar tas mechanizmas veiks sklandžiai. Todėl, man rodos, būtų teisinga, jei jėgos struktūrų atstovai smulkiau papasakotų apie tą mechanizmą ir jis būtų viešai teisiškai įvertintas.

Bet kuriuo atveju norisi tikėti Prezidentu, kad jis kiekvienam atseikės pagal nuopelnus. Nes neteisingumas didvyrių atžvilgiu – trigubas neteisingumas.

2. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba šiandien pareiškė, kad Ginkluotosios pajėgos atliks palyginamuosius naujausių BTR-ZE1 ir BTR-4E bandymus ir išrinks labiausiai jiems tinkantį šarvuoto transporto variantą. Planuojama nupirkti apie 1000 vienetų.

Karinės technikos ir ginkluotės atnaujinimas – sena Ukrainos kariuomenės svajonė. Juolab, kad jau šandien tokia technika gyvybiškai būtina ATO zonoje.

Kartu tai užsakymas mūsų karinei pramonei – dvigubas pliusas. Klausimas tik toks, ar valstybė ras reikiamų lėšų. O tai jau problema…

3. Gynybos ministerijos vadovas M. Kovalis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pagaliau atsiras Specialiųjų operacijų pajėgos.

Dėl jų reikalingumo, matant Donbaso įvykius, niekam nekyla abejonių.

Tarp kitko, Ukrainos Specialiosios paskirties pajėgų (kurių idėja prie Janukovyčiaus buvo uždusinta) „tėvas“ ir buvęs atitinkamos karinės žinybos vadovas dabar yra mūsų karinių-politinių tyrimų centro ekspertas. Todėl mes tą temą seksime labai atidžiai.

4. Radoje atsirado politinių jėgų (konkrečiai Visos Ukrainos susivienijimas „Svoboda“), kurios nepalaiko e.p. užsienio reikalų ministro A. Deščicos atstatydinimo iniciatyvos.

Nesuprantu: kuo nusikalto Deščica? Tuo, kad ne darbo metu draugų ratelyje sudainavo porą žodžių iš populiarios dainos? Ir, nepamirškim, tokiu būdu užkirto kelią agresyvesniems veiksmams prieš Rusijos diplomatus (nors Lavrovo pavaldiniai aiškiai to nusipelno, tačiau diplomatija lieka diplomatija).

Juolab Kremlius taip ir neneigė fakto, kad Putinas – chuilo. Nekalbant jau apie atitinkamų įrodymų pateikimą – tarkim, nepriklausomų specialistų išvadas.

Taigi čia visiška nesąmonė. Putinas – chuilo, o nubaust už tai siekiama Deščicą. Paradoksas.

Kas pradėjo?

Arkadij Babčenko*

Kažkokį eilinį savižudiškos viktimologijos blyksnį stebiu tarp Rusijos inteligentų. Šiandien pusę dienos vairavau. Pusę dienos klausiau opozicijos radiją. Pasikeitė keletas laidų. Kiekvienoje kalbėjo apie Ukrainą. Ir kiekvienoje laidoje raudona linija ėjo mintis – jau nesvarbu, kas pradėjo, svarbu, kaip tai sustabdyti.

Parvažiavau namo, pasileidau FB. Kas trečiame įraše – jau nesvarbu, kas pradėjo. Imkim ir visa tai sustabdykim.
Ar ne?

O man svarbu, kas visą tai pradėjo. Būtent dėl to, kad norėtųsi sustabdyti. Ir kad daugiau taip ateityje nebūtų.
Kaip ir sumautai svarbu, kas visa tai pradėjo toje pačioje Gruzijoje. Ir toliau – pagal sąrašą.

Kad sustabdytum, matyt, reikia nuspręsti – kas pradėjo? Nuspręsti, kas nusikaltėlis? Na, gi Niurnbergas, Haga, visi tarptautiniai tribunolai – jie juk lyg ir apie tai buvo, ar ne? Ar aš kažką ne taip suprantu?

Daktarė Liza (Doktor Liza) rašo: – Ei, sustabdykime ugnį.

Sustabdykime. Kaip? Kas ją turi stabdyti? Matyt, tas, kas pradėjo. Borisas Nemcovas rašo: “reikia priversti Putiną ir Porošenko sėsti prie derybų stalo”.

Droviuosi paklausti – o dėl ko Porošenko turi derėtis? Grąžinti trečdalį aneksuotos kitos valstybės teritorijos? Nesiųsti diversinių grupių į kitą šalį? Nesiųsti “Kamazų”, tankų ir “Gradų” į svetimą šalį? Atšaukti FST bendradarbį iš Slovjansko? Nustoti pjauti Gorlovkos deputatų pilvus?

Man tiesiog įdomu – dėl ko dabar turi “derėtis” Ukraina?

Jūs apie ką, vaikinai? Čia jums visuotinis užtemimas? Ar kas? Jūsų šalis – mūsų šalis – dabar agresorė. Agresorė, okupavusi kitos valstybės teritorijos dalį, įsibrovusi į kitą diversinėmis grupėmis, ginkluote ir technika, užpuolusi isterija ir propaganda, pradėjusi konfliktą ir karą, ir daranti viską, kad karas nesibaigtų nei minutei.

Kad tai sustabdytume – privalome tai aiškiai suprasti.

Dėl ko Ukraina čia turi “derėtis”?

Kaip Ukraina turi tai “sustabdyti”?

Kai į jūsų butą ateina septynetas su armatūra – jums irgi nesvarbu, kas pradėjo?

“Planavimas, rengimasis, pradėjimas arba agresyvaus karo vykdymas” – nieko nesako? Atsakius į klausimą “kas pradėjo” ir atsakoma “kaip sustabdyti”.

Rusijai užtektų nebesiųsti ginklų, būrių ir nutraukti informacinę isteriją – ir per savaitę viskas baigtųsi.
Jūs tikrai to nesuprantate?

Atleiskite.

* Arkadij Babčenko – rusų karo žurnalistas, publicistas, Čečėnijos karų veteranas.

Šaltinis: https://www.facebook.com/

Birželio 16 dienos suvestinė

Broliai ir seserys, birželio 16-oji.

Blogosios naujienos:

1. Mes neaptikome paskelbtoje RF Rostovo srities kryptyje didelės Rusijos šarvuotos technikos kolonos netoli Ukrainos sienos (pagal žiniasklaidos informaciją, ji judėjo link „Dolžansko“ pasienio patikros punkto).

Bet mes aptikome Rusijos padalinių perkėlimą prie sienos į šiaurę nuo „Dolžansko“.

Anksčiau situacija RF pasienyje, net atitraukus didelę dalį Rusijos kariuomenės, netapo mažiau įtempta. Priešingai, karo samdinių ir ginklų srautai iš Rusijos tapo dar tirštesni. Dabar šalia to dar grįžta ir buvusi visuotinės Rusijos armijos invazijos grėsmė.

2. Nuo šiandien, Rusija visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai – kaip pranešė energetikos ministras J.Prodanas, liko tik dujų, skirtų tranzitui į Europą, kiekis. Premjeras A.Jaceniukas pavedė Energetikos ministerijai ir Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą dėl ypatingosios padėties energetikoje.

Tai nieko gero nereiškia nei gyventojams, nei įmonėms (o taip pat ir visai Ukrainos ekonomikai). Tai – tradicinis Maskvos „dujų karas“, kuriuo dabar Maskva nusprendė pastiprinti savo karinę invaziją į Ukrainą.

Pozityvas tik tame, jog dabar Ukraina, tegu ir priverstinai, tegu ir su rimtomis problemomis, bet spręs tą klausimą, kurį turėjo spręsti kaip minimum prie Juščenkos. Būtent – atsikratyti „draugiško“ Rusijos dujų glėbio.

Juk visi gerai žinojo, kad tas glėbys nieko gero mūsų šaliai nežada. Nepaisant to, toliau karštai glėbesčiavomės. Deja.

3. Kaip šiandien pranešė Ukrainos Prezidentas P. Porošenko, Ukrainos jėgos struktūros jau kontroliuoja daugiau nei 250 km valstybinės sienos su Rusija.

Porošenko, aš manau, optimistas. Jis mato apypilnę stiklinę. Aš, deja, pesimistas – aš matau apytuštę. Jei tiksliau – tai, kad šimtai valstybinės sienos kilometrų lieka nekontroliuojami. Čia rusai kartu su mūsų gimtaisiais teroristais išdarinėja ką tik nori.

Iki savaitės pabaigos Porošenka žada uždaryti visą sieną. Siūlau pasidžiaugti tada, kai tai įvyks.

4. Šiandien Aukščiausioje Radoje O. Liaško apkaltino Regionų partijos frakcijos lyderį A.Jefremovą tuo. kad šis skraido į Maskvą Kremliaus instrukcijų gavimui.

Jefremovas išsisukinėdamas atsakė: atsieit, jo vizitas buvo viešas, „tai buvo dalyvavimas prie apskrito stalo, ir tame nėra nieko slapto“. Reikia manyti, jog Jefremovas duoda užuominą, kad į jį kiekvienu momentu buvo nutaikytos kameros, taip pat ir tualete, o tai kur kitur jis gavo Putino instrukcijas.

Regionalas Maskvoje – tai kaip vaikas gatvėje. Tik nusisuk, jau vaikas taikosi kokią bjaurastį į burną įsidėti, o regionalas – FSB instrukciją į kišenę. Čia didelis skirtumas: vaikas, taigi, elgiasi nesąmoningai ir nekenkia visai šaliai vienu metu. Na, ir iš valstybinio biudžeto negauna atlyginimo-materialinės pagalbos-buto-lengvatų už savo bjaurastis.

Bet kokiu atveju, laikas eina, o mūsų teisėsaugininkai taip ir neskuba įvertinti kai kurių žymių politikų, aiškiai lošiančių berniuko Vovos komandos pusėje.

Gerosios naujienos:

1. Ukrainos saugumo tarybos posėdyje P. Porošenko pristatė pagrindinius savo plano artimiausiai perspektyvai punktus. Taip vadinamas prezidento „Taikos planas“ yra nutraukti ugnį Donbase iki savaitės pabaigos.

Aš, kaip ir jūs, išgirdęs šį pasiūlymą, iš pradžių nuoširdžiai nusikeikiau – susidarė įspūdis, kad ATO „numuilinama“, kartu su Donbasu. Bet visgi vertėjo išklausyti Porošenką iki galo.

Esmė, tikiuosi, aiški: pirmiausia, uždaryti sieną su Rusija (kad visos tos putinatliekos nustatų lįsti į Ukrainą), o tada duoti galimybę teroristams sudėti ginklus. Kas nepasislėpė, pardon, nepasidavė – jėgos struktūros nekaltos.

Planas geras. Bet yra dvi sąlygos: jeigu siena tikrai bus patikimai uždaryta ir jeigu ugnies nutraukimo metu smogikų bazavimosi vietos visame Donbase bus blokuotos (ne kaip Slovjanske). Be šių sąlygų, planas neturi prasmės.

2. Jau kelias dienas vyksta ATO performavimas. Aš nežinau, kiek „naujas formatas“ bus efektyvesnis už tą, kurį matėme iki šiol – gyvenimas moko vertinti pagal rezultatus. Nes žodžiais mūsų generolams viskas gerai.

Bet, panašu, legitimaus prezidento atėjimas į valdžią visgi pabudino iš miego mūsų strategus – sujudėjo. Kad tik prasmingai.

3. Ir dar kartą apie valstybės sieną. Šiomis dienomis sienos su RF blokavimą vykdo jau kita Pasienio apsaugos tarnyba. Dar ne visai atnaujinta, bet – procese.

Jau veikia vėl kuriamos motomanevrinės grupės. Kaudamiesi su teroristais, pasieniečiai mokosi veikti glaudžiai su kariuomene. Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokymo centras pradeda ruošti „karo“ specialybių specialistus – kurie reikalingi būtent sukarintai sienos apsauga.

Tai – neabejotina teigiamybė. Ukraina ramiai nemiegos, kol neužrakins sienos su Rusija.